Įvadas
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio ypatumai. Ši būklė dažniausiai diagnozuojama vaikystėje ir trunka visą gyvenimą. Visuomenėje ir net specialistų tarpe egzistuoja daug klaidingų išankstinių nuostatų vaikų autistų atžvilgiu, todėl svarbu suprasti šio sutrikimo priežastis, ypatumus ir galimus pagalbos būdus. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo sampratą, priežastis, ypatumus, diagnostiką ir pagalbą vaikams autistams bei jų šeimoms.
Autizmo Samprata ir Apibrėžimai
Mokslinėje literatūroje autizmas aiškinamas ir apibrėžiamas įvairiai. Tai yra įvairiapusis vaiko raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus ir pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Medicinos moksle autizmas suprantamas kaip sutrikimas, kuriam būdingi visą gyvenimą trunkantys kokybiniai, socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio nukrypimai nuo normos.
Normatyviniuose dokumentuose, kuriais vadovaujasi sveikatos priežiūros bei švietimo įstaigos, autizmas taip pat apibrėžiamas keliais būdais. Tarptautinėse medicinos mokslo diagnostinėse klasifikacijose (DSM-III-r, 1987), kurios šiuo metu taikomos ir Lietuvoje, nurodyta, jog autizmas identifikuojamas pagal atskirą tarptautinį šio sutrikimo kodą (DSM III r 29900) ir priskiriamas kalbos ir komunikacijos sutrikimams.
Apibendrinant įvairius apibrėžimus, galima teigti, kad autizmas yra kompleksinis vaiko raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinio elgesio ir bendravimo (komunikavimo srityse), pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus ir išliekantis visą gyvenimą.
Aspergerio sindromas
Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai (vaikų autizmo formos) diagnozuojami kaip įvairiapusis raidos sutrikimas arba Aspergerio sindromas. Asmenų, kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, intelektas normalus ar aukštas. Tačiau jie patiria daug vaikams autistams būdingų socialinių bei elgesio problemų, kurias sąlygoja sutrikusi judesių motorika, prasta kūno judesių koordinacija (vyrauja negrabumas, nerangumas), socialiai ir emocionaliai netinkamas, neprognozuojamas elgesys, nesugebėjimas bendrauti su bendraamžiais, empatijos stoka, neįprasta kalbėsena, padidėjęs jautrumas įvairiems dirgikliams (garsams, rūbams, kvapams, temperatūrai ir pan.), nuolatinis aukštas įtampos ir nerimo lygis.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Autizmo Priežastys
Nors autizmas intensyviai tiriamas, vis dar lieka daug nežinomų, neaiškintų klausimų. Ilgą laiką autizmas buvo suprantamas ir vertinamas kaip psichologinė vaiko raidos problema. Psichoanalitikai teigė, kad autizmas pasireiškia dėl šaltų ir nejautrių tėvų, kurie mažai bendrauja su vaikais. Tačiau tolesnė mokslo raida patvirtino, jog ši hipotezė neturėjo pagrindo.
Nuo 1980 metų daugelis pasaulio mokslininkų pripažįsta, kad autizmas turi biologinį pagrindą, o vaikas tampa autistu ne dėl tėvų šaltumo ar abejingumo. Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis yra smegenėlių - tam tikros galvos smegenų dalies, glaudžiai susijusios su frontaline (kaktos) skiltimi, - pažeidimas. Smegenėlių funkcija gali sutrikti dėl organinių, neurologinių, genetinių, biocheminių ar kitokių centrinės nervų sistemos pažeidimų.
Laima Mikulėnaitė teigia, kad autizmo priežastys vis dėlto yra genetinės. Mutuoja mūsų genai. Kodėl? Sunku pasakyti. Priežastys - įvairios. Svarbu, kad tėvų nekankintų kaltės jausmas. Labai dažnai pasideda savigrauža, ką blogai padarė. Tai - ne tėvų kaltė, o dalykai, kurių šiandien dienai pakeisti dar negalim.
Be to, gydytoja priduria, kad įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Kuo toliau, tuo daugiau atrandama genetinių sindromų, kurie iš tiesų eina su autizmo klinika. Taip pat apie autizmą pradėta kalbėti maždaug prieš 30 metų. Mokslas vystosi - lygiai taip pat, kaip daugėja autizmo atvejų, daugėja ir mokslinių darbų. Dalį ligos padidėjimo sudaro patobulėjusi diagnostika.
Į paplitusią nuomonę, kad autizmo spektro sutrikimai vaikams išsivysto dėl skiepų, L. Mikulėnaitė atsako paprastai - jokių sąsajų tarp skiepų ir autizmo mokslininkai neranda.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Kalbėdama apie tikrąsias autizmo priežastis, gydytoja tikina, kad įtakos gali turėti ne tik genetika, bet ir būsimos mamos aplinka bei tvirtina, kad autizmo spektro sutrikimai atsiranda tik vaikui dar būnant įsčiose, o ne jam gimus. Jei nėščioji turi kontakto su tokiomis medžiagomis, kaip pesticidai, švinas, gyvsidabris, atsiranda didesnė rizika gimti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų. Mokslas šiandien atmeta paties vaiko užsikrėtimą priklausomai nuo aplinkos - nei sunkieji metalai, nei cheminės medžiagos autizmo vaikui nesukelia jau gimus.
Tarp kitų rizikos veiksnių - ir amžius bei intelektas: Rizikos faktorius yra tada, jei tarp vaiko tėvų yra didelis amžiaus skirtumas. 2017 metais nustatyta, kad jeigu tėtis turi aukštesnį intelektą, didesnė tikimybė, kad jis gali susilaukti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą.
Norint išvengti šio sutrikimo, L. Mikulėnaitė ragina būsimus tėvus nėštumą suplanuoti: Mamos ligos, vaistų naudojimas, infekcijos - visa tai turi įtakos autizmo atsiradimui nėštumo metu. Labai norėtųsi, kad poros, kurios nori turėti vaikų, tam ruoštųsi - pasitikrintų sveikatą. Spontaniški atvejai - labai didelė rizika. Yra daug rizikos veiksnių, tačiau vienos priežasties, kuri sukelia autizmą, pasakyti negalime - turbūt ir niekada negalėsime.
Vaikų Autistų Psichologiniai ir Socialiniai Ypatumai
Vaikų autizmo sutrikimas yra labai komplikuotas savo apraiškomis, pasekmėmis vaiko raidai bei įtaka vaiko elgesiui ir jo integracijai į visuomenę. Todėl svarbu žinoti ir įvertinti šias ypatybes, dirbant su tokiu vaiku pedagoginį darbą.
Amerikos psichiatrų asociacijos diagnozavimo ir statistikos centras pateikia sąrašą autizmo požymių, kurie skirstomi į tris pagrindines grupes: socialinės sąveikos trūkumai, komunikacijos ir vaizduotės sutrikimai, riboti interesai ir aktyvumas.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
Socialinės sąveikos trūkumai
Vaikams autistams būdingi šie socialinės sąveikos trūkumai:
- Sutrikęs neverbalinis elgesys (žvilgsnis į akis, veido išraiškos, kūno padėtis ir gestai);
- Nesugebėjimas užmegzti santykių su bendraamžiais;
- Nesidalijimas džiaugsmu ir interesais su kitais;
- Socialinis ir emocinis abipusiškumo trūkumas.
Komunikacijos ir vaizduotės sutrikimai
Šiai grupei priskiriami šie požymiai:
- Kalbos raidos uždelsimas arba visiška kalbos nebuvimas;
- Nesugebėjimas pradėti ar palaikyti pokalbį;
- Stereotipiška ir pasikartojanti kalba;
- Žaidimų ir vaizduotės stokojimas.
Riboti interesai ir aktyvumas
Vaikai autistai dažnai pasižymi ribotais interesais ir aktyvumu, pavyzdžiui:
- Apsėstumas vienu ar keliais specifiniais interesais;
- Neįprastas prisirišimas prie daiktų;
- Stereotipiški ir pasikartojantys judesiai (pvz., rankų plazdėjimas, sukimasis);
- Ritualinis elgesys.
Atkreiptinas dėmesys, jog keistas vaikų autistų elgesys pasireiškia jau kūdikystėje. Vienas iš pirmųjų autizmo požymių yra vaiko bendravimo stoka (nemėgsta myluotis, glaustytis ir pan.). Vaikai blogai miega, sutrinka dienos ir nakties ritmas, blaškosi lovytėje, dažnai prabunda, bijo tamsos, rėkia ar verkia sotūs ir sausi.
Sensoriniai sutrikimai
Labai svarbus dalykas diagnostikai - sensoriniai, t. y. pojūčių sutrikimai, kurie didele dalimi ir sąlygoja kitus sutrikimus. Autistai gali būti labai jautrūs, stipriai reaguoti į įvairius pojūčius, kuriuos patiria. Sakysime, į garsus, skonį, kvapą (nemėgti kokio skonio ar kvapo arba atvirkščiai - žavėtis). Jie gali būti labai jautrūs įvairiems prisilietimams.
Kiti sutrikimai
Be šių minėtų požymių, labai dažnai būna ir gretutiniai sutrikimai, t. y. dėmesio aktyvumo sutrikimas, intelekto sutrikimas (20-40 proc. atvejų), judesių sutrikimas (50 proc.) - vaikas labai nerangus, turi koordinacijos sutrikimų. Beveik 80 proc. vaikų patiria socialinį nerimą. Būdami nepažįstamoje aplinkoje ar kur daug žmonių, jie nerimauja.
Kartais pabrėžiama šių vaikų empatijos stoka. Bet kartais empatiją suprantame kaip sugebėjimą atjausti kitą. Nieko panašaus. Empatija yra sugebėjimas pabūti kito kailyje, suprasti, ką galvoja, kokias intencijas jis turi. Atjausti žmones autistas gali puikiai. Sunkiausia jiems yra suprasti, ką kiti galvoja, dėl kokių intencijų atliekamas vienas ar kitas dalykas. Viską, kas pasakoma, autistas supras tiesiogiai.
"Bėgimas" kaip autizmo požymis
50 procentų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bent kartą gyvenime yra pabėgę. Duomenys rodo, kad autistiškiems vaikams net 160 kartų yra didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą, palyginus su jų įprastos raidos bendraamžiais. Tai, kad autistiškas vaikas staiga pradeda bėgti, yra vienas iš autizmo požymių. Dažnai tai būdinga būtent tiems vaikams, kurie yra ir hiperaktyvūs.
Įprastai tai būdinga 4-10 metų vaikams, tačiau kartais šis požymis išlieka ir vyresniame amžiuje. Bėga sunkų autizmą turintys vaikai, dažnai drauge turintys ir intelekto sutrikimų. Tokios situacijos labai pavojingos, nes autistiški vaikai bėga neatsižvelgdami į situaciją, aplinką, kurioje jie yra, taip sukeldami pavojų savo gyvybei.
Pasak neurologės L. Mikulėnaitės, autistiški vaikai labai mėgsta vandenį. Bėgdami pakeliui pamatę upę, ežerą ar jūrą jie tiesiog gali nerti į vandenį neįvertinę situacijos. Pavojus tas, kad autistiški vaikai retai moka plaukti.
Dar viena labai svarbi priežastis, dėl kurios autistiški vaikai gali pradėti bėgti, - sensorinė perkrova. Pasak L. Mikulėnaitės, taip yra todėl, kad autistiškiems vaikams būdinga kitokia pojūčių sistema - jie gali jautriau reaguoti, jei bus per daug triukšminga, garsu, šviesu, netgi kvapai veikia kaip vienas iš dirgiklių. Susikaupus stipriems pojūčiams, vaikas patiria stresą. O patiriant streso būseną yra arba kovojama, arba bėgama.
Autizmo Diagnostika
Nėštumo metu autizmo diagnozuoti kol kas nėra galimybių. Dažniausiai jis diagnozuojamas apie ketvirtus gyvenimo metus, o vienas iš autizmo tipų - Aspergerio sindromas - apie 6-7 metus, kai vaikas nueina į mokyklą. Tai labai vėlyva diagnostika, nes požymius galime pamatyti labai anksti.
Pirmieji požymiai, leidžiantys tėvams įtarti vaiką turint autizmo spektro sutrikimą:
- Vaikas yra kitoks, jis kitaip bendrauja su tėvais, pvz., verkia, bet mamai ant rankų būti nenori, paimtas į glėbį tarsi plėšiasi lauk ir aiškiai atsispiria parodydamas, kad jam nepatinka. Jis mieliau nusiramina būdamas vienas.
- Mažiems vaikams dažnai būna sunku pritaikyti maitinimą.
- Jei metukų amžiaus mažylį kalbini - jis nesidžiaugia, nežiūri į veidą. Šypsaisi, o jis tuo pačiu neatsako. Šie vaikai į akis apskritai nemėgsta žiūrėti, dažniau žiūri į burną, į lūpas.
- Vaikui augant ryškėja kalbos sutrikimas. Vaiko kalba nesivysto arba vystosi primityviai.
Šiandien autizmą dažniausiai įtaria šeimos gydytojai ir siunčia konsultuotis vaikų neurologui. Neurologai, patvirtinę diagnozę, nusiunčia į ankstyvosios reabilitacijos tarnybas, esančias beveik kiekviename pirminės sveikatos priežiūros centre. Šiuose centruose vaikai lavinami, stimuliuojami, ugdomi.
Pagalba Vaikams Autistams ir Jų Šeimoms
Diagnozavus vaikui autizmo sutrikimą, labai svarbu suteikti jam ir jo šeimai tinkamą pagalbą. Kadangi efektyvių medicininių priemonių autizmui gydyti nėra, tolesnis vaiko ugdymas yra švietimo ir socialinės integracijos sistemos užduotis.
Švietimo srityje galiojantys normatyviniai dokumentai numato, jog pagalbą specialiųjų poreikių vaikui ugdymo, jo sutrikusių funkcijų lavinimo, integravimo į visuomenę srityje privalo teikti įvairūs specialistai (specialieji pedagogai, auklėtojai, logopedai ir pan.). Plėtojant šios pagalbos teikimo sritis į šių vaikų ugdymo procesą yra numatyta bei nuo 2001 m. įtraukti socialinius pedagogus.
Socialinio pedagogo vaidmuo
Socialinis pedagogas atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą vaikams autistams. Jo funkcijos apima:
- Socialinės ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą;
- Vaikų autistų integracijos į ugdymo įstaigas organizavimą;
- Bendradarbiavimą su vaiko tėvais ir kitais specialistais.
Pagalbos formos ir būdai
Vaikams autistams gali būti teikiama individuali ir grupinė pagalba. Individuali pagalba apima:
- Individualių ugdymo planų sudarymą;
- Individualias konsultacijas ir užsiėmimus;
- Pagalbą ugdymo procese.
Grupinė pagalba apima:
- Socialinių įgūdžių lavinimo grupes;
- Savipagalbos grupes tėvams;
- Šeimos konsultacijas.
Svarbiausi principai dirbant su vaikais autistais
Dirbant su vaikais autistais, svarbu laikytis šių principų:
- Individualus požiūris į kiekvieną vaiką;
- Struktūruota aplinka ir rutina;
- Vizualinė pagalba (paveikslėliai, simboliai);
- Pozityvus pastiprinimas;
- Kantrybė ir supratimas.
Tėvų patarimai
B. Veselienė, auginanti autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, pataria:
- Atvirai kalbėtis su aplinkiniais apie vaiko ypatumus;
- Ieškoti pagalbos ir informacijos;
- Nekaltinti savęs dėl vaiko diagnozės;
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir stiprybėmis.
Laima Mikulėnaitė perspėja tėvelius, nuogąstaujančius dėl savo vaiko, kuriems pripažintas autizmo spektro sutrikimas: „Tėvai, skaitydami apie autizmą, neturi visko taikyti savo vaikui, nes autizmas yra spektras, kiekvienas vaikas yra skirtingas. Ne veltui sakoma, kad jei pamatei vieną autistą, tai pamatei vieną autistą“.
Autizmo Atvejų Daugėjimas
Pasaulyje autizmą turi 1-2 proc., o kai kuriuose kraštuose - ir 3 proc. žmonių. Taigi šis sutrikimas darosi labai rimta problema, nes žmonių, turinčių raidos sutrikimų, daugėja, tad ir pagalbos reikės vis daugiau. Jų prisitaikymas visuomenėje bus valdžios problema, nes reikės jiems padėti.
Apie autizmo spektro sutrikimą žinome vis daugiau, sukuriami nauji testai, leidžiantys jį nustatyti, todėl šių sutrikimų diagnozuojama daugiau.
tags: #autizmo #priezastys #mikulenaite