Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis: apžvalga, įžvalgos ir patarimai

Eugenijus Laurinaitis yra žinomas Lietuvos psichiatras, psichoterapeutas ir Vilniaus universiteto docentas, turintis beveik 50 metų profesinę patirtį. Jis yra gerbiamas specialistas, kurio įžvalgos ir patarimai padeda žmonėms geriau suprasti save, spręsti problemas ir siekti asmeninio augimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime E. Laurinaičio požiūrį į įvairius psichologinius aspektus, remdamiesi jo pasisakymais ir patarimais.

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas

E. Laurinaitis pabrėžia darbo ir asmeninio gyvenimo balanso svarbą. Jis teigia, kad tikrieji žmogaus motyvai atsiskleidžia ne kalbose, raštuose ar svajonėse, o veiksmuose. Jei žmogus nori leisti laiką vienaip, o gyvena kitaip, reikia kažką keisti.

Psichoterapeutas siūlo naudoti „Daugiau balanso“ platformos formulę, kuri padeda įvertinti 11 gyvenimo sričių:

  • Darbas
  • Šeima
  • Emocinė sveikata
  • Intelektualinė veikla
  • Dvasingumas ir religingumas
  • Sveikata ir fizinė forma
  • Buitis/namai
  • Asmeninis laikas
  • Bendruomenė ir socialiniai ryšiai
  • Miegas
  • Iššvaistytas arba užpildytas laikas

Žmogus nustato faktinį ir idealų laiką, skiriamą kiekvienai sričiai, o formulė pateikia patarimus, kaip sumažinti skirtumą tarp dabartinės ir norimos situacijos. E. Laurinaitis atkreipia dėmesį, kad laikas yra asmeninė sąvoka, todėl svarbu planuoti ne laiką, o savo veiksmus.

Pokyčiai gyvenime ir savivertė

E. Laurinaitis teigia, kad dažnai žmonės praranda balansą susidūrę su dideliais pokyčiais gyvenime, pavyzdžiui, susituokę, susilaukę vaikų ar pasukę nauju karjeros keliu. Ruošiantis dideliems pokyčiams, svarbu pasikalbėti ir aptarti lūkesčius, kas bus kitaip ir kaip stengsimės vienas kitą palaikyti.

Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinė gerovė: Vaido Arvasevičiaus perspektyva

Psichoterapeutas pabrėžia savivertės svarbą priimant sprendimus. Pasitikėjimas savimi nėra statinis dydis, jis kuriamas numatant savo elgesio pasekmes. Jei teisingai numatei, gali pasitikėti savimi. E. Laurinaitis pataria mokytis ne iš klaidų, o iš to, kas pasisekė ir pavyko.

Vidinio kritiko įveikimas

E. Laurinaitis teigia, kad dažnai žmonėms iškyla vidinis kritikas, kuris trukdo pasitikėti savimi. Norint ugdyti savivertę ir nepasiduoti kitų peršamam gyvenimo modeliui, reikia klausyti savęs. Kiekvienas galime kasdien įsivertinti, kokie mūsų poelgiai ir sprendimai buvo tinkami.

Psichoterapeutas siūlo susikurti kasdien jus stebintį alter ego. Vakare sąžiningai paklauskite jo, kokia buvo jūsų diena: ką padariau gerai, kur galėjau pasielgti kitaip. Iš šio grįžtamojo ryšio galite sužinoti, kokias pasekmes jūsų padaryti sprendimai turėjo ir nuspręsti patinka jums tai, ar ne. Svarbiausia, nepamirškite pasakyti sau gražių žodžių. Girkite ne tik save, bet ir aplinkinius: artimuosius, draugus, kolegas.

Pirmieji gyvenimo metai

E. Laurinaitis pabrėžia pirmųjų gyvenimo metų svarbą. Pirmieji ketveri vaiko metai yra svarbiausi, nes jų metu apie pasaulį sužinome tiek pat, kiek laikotarpiu nuo ketverių iki dvylikos metų. Tai formuoja mūsų asmenybę ir padeda pamatus visam likusiam gyvenimui.

Nuo pačių pirmųjų gyvenimo dienų iki 12 mėnesių yra kuriamas saugumo jausmas. Būtent jis lemia, kaip jausimės vėlesniuose gyvenimo etapuose ir kokius sprendimus priimsime. Pirmąjį gyvenimo metais kūdikis tarsi bando išsiaiškinti, ar pasaulis, į kurį atėjo, yra saugus ir juo bus visapusiškai pasirūpinta. Mažylis atsakymą į šį klausimą gauna iš artimiausio žmogaus - mamos.

Taip pat skaitykite: Psichoterapija meilės ligai gydyti

Teisingų sprendimų priėmimas

E. Laurinaitis teigia, kad labai dažnai priimti sprendimai yra visiškai ne tokie, kokių mes norėjome. Taip yra dėl nesąmoningų motyvų automatiško veikimo principo ir turimos galios. Mūsų viso gyvenimo pagrindinis klausimas yra, kaip priimti teisingus sprendimus. Tačiau įdėmiai įsiklausykime - teisingus kam? Neretai šioje vietoje atsiranda mamos ar tėčio figūros. Siekiame gyventi taip, kaip nori jie, bet to neturėtų būti. Mūsų sprendimai privalo būti teisingi tik mums - universalių tiesų tiesiog nėra.

Mokėjimas arba nemokėjimas priimti sprendimus priklauso nuo to, kiek mes patys pasitikime savo sprendimų teisumu. Pagal ką sprendžiame? Pagal pasekmes. Jeigu kas nors neišeina taip, kaip norisi, reikia daryti kitaip.

Kokybiškas poilsis

E. Laurinaitis pabrėžia kokybiško poilsio svarbą. Gera pradžia - pusė darbo, o kas yra visas darbas? Antrąją visumos dalį sudaro kokybiškas poilsis. Gerai dirbti gali tik tas, kuris moka gerai ilsėtis. Tūkstantmečių senumo taisyklė byloja, jog diena yra sudaryta iš trijų aštuoniukių. Aštuonios valandos darbui, aštuonios miegui ir aštuonios - savo gyvenimui be darbo.

Kalbant apie kokybinį poilsio kriterijų, yra labai paprasta laimės formulė: kai iš ryto norisi eiti į darbą, o po darbo - norisi eiti namo.

Kreipimasis į psichoterapeutą

E. Laurinaitis teigia, kad joks psichoterapeutas nepadės žmogui, jei jis pats nenorės keistis. Visgi, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, svarbu dirbti su specialistu, kuriuo gali besąlygiškai pasitikėti. E. Laurinaičio teigimu, tie, kurie specialisto ieško pirmiausia žiūrėdami į jo nuotraukas internete, elgiasi teisingai.

Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo priklausomybių per psichoterapiją

Svarbu suprasti, kad psichoterapija negali duoti laimės. Laimė yra tam tikras mano kelionės per gyvenimą momentas, kada aš einu ta kryptimi ir siekiu to tikslo, kuris man duoda džiaugsmą. Psichoterapija duoda laisvę.

Psichoterapijos kryptys

E. Laurinaitis atkreipia dėmesį į skirtingas psichoterapijos kryptis:

  • Kognityvinė-elgesio terapija (KET) - orientuota į minties ir elgesio modelių keitimą.
  • Psichodinaminė ar psichoanalitinė terapija - dėmesys sutelkiamas į giluminius asmenybės aspektus.
  • Egzistencinė terapija - dėmesys sutelkiamas į būties prasmes ir iššūkius.
  • Mindfulness ir įsisąmoninimo terapijos - padeda žmonėms tapti sąmoningesniems savo mintims, jausmams ir kūno pojūčiams.
  • Geštalt terapija - dėmesys skiriamas dabarties akimirkai ir kliento patirčiai.
  • Humanistinė terapija - į žmogų orientuotas požiūris, pabrėžiantis asmeninį augimą.
  • Sisteminė šeimos terapija - nagrinėja problemas per šeimos narių sąveikos prizmę.
  • Grupinė terapija - vykdoma su grupe žmonių, turinčių panašias problemas.

tags: #psichoterapeutas #laurinaitis #zverynas