Savižudybė - tai procesas, o ne impulsyvus veiksmas. Susidūrus su žmogumi, kuris galvoja apie savižudybę, labai svarbu žinoti, kaip elgtis ir kokius žingsnius žengti. Šiame straipsnyje aptarsime pirmuosius psichikos pagalbos žingsnius, kurie gali padėti išgelbėti gyvybę.
Savižudybės procesas ir jo etapai
Anot psichiatro Arūno Germanavičiaus, savižudybė retai būna impulsyvi - tai procesas, kurį sudaro keli etapai.
- Mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo: Šiame etape atsiduria daugelis žmonių, išgyvenančių sunkumus. Tai nėra didelės rizikos grupė, tačiau tokios mintys yra ryškus signalas, kad reikėtų pasikalbėti su žmogumi ir padėti jam sumažinti patiriamų emocijų perteklių.
- Savižudybės būdų svarstymas: Tai - didesnės rizikos grupė, reikalaujanti specialistų įsikišimo.
Savižudybė glaudžiai susijusi su depresija, vienišumu, patiriamomis stresinėmis situacijomis ar liga. Deramai gydant depresiją, traukiasi ir mintys apie savižudybę. Depresijai būdingas energijos nuslopimas, motyvacijos praradimas. Sergančiojo nuotaika nebūtinai prasta - ypač tai galioja paaugliams ir vyrams. Tačiau žmogus dažnai būna įsitempęs, impulsyvus, dirglus, piktas.
Kaip atpažinti žmogų, galvojantį apie savižudybę?
Psichologė Valija Šap ragina atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Liūdesys, uždarumas.
- Ryški emocijų kaita.
- Anksčiau mėgtos veiklos nebedomina.
- Gyvenimas neturi prasmės.
- Kalbama mirties temomis, domimasi savižudybių būdais.
- Jaučiamasi beverčiu ar negebama išspręsti savo problemų.
- Užuominos, kad jam yra be galo sunku.
- Grąžinami daiktai, rašomas testamentas (būdinga vyresnei kartai).
- Vartojama daugiau alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų.
Jei pastebėjote šiuos požymius, nelikite abejingi.
Taip pat skaitykite: Žingsniai teikiant psichologinę pagalbą
Pirmieji žingsniai pastebėjus nerimą keliančius požymius
- Pakvieskite pasikalbėti. Išsakykite nerimą sukėlusius dalykus. Paklauskite, kas jam nutiko. Jei būsite nuoširdūs, žmogus atsivers.
- Neišsigąskite, nekritikuokite ir nesmerkite. Nevardykite tų, kuriems, jūsų nuomone, sekasi prasčiau, nei jam. Atminkite: kiekvieno žmogaus situacija yra išskirtinė ir tik jo paties padėtis jam yra skausminga.
- Nebijokite paklausti: „Ar tikrai galvoji apie mirtį kaip galimą išeitį?“ Akistata su tiesiu klausimu padeda susivokti.
- Palaikykite jį, pasakykite, kad esate šalia. Aiškiai duokite žinią: „Noriu padėti, bet mano pagalbos neužteks.“
Kaip elgtis, jei žmogus mėgino nusižudyti?
Jei jūsų kolega guli ligoninėje po bandymo nusižudyti, turite parodyti, kad jums visa tai rūpi. Žmogus po tokio įvykio išgyvena daug sunkių jausmų. Jo asmeninė tragedija tapo vieša. Jis nežino, kaip tai priims šeima, draugai, bendradarbiai. Jis patiria egzistencinę krizę, nesupranta, ką toliau daryti. Jis buvo pasiruošęs mirti, bet nemirė.
Kaip elgtis, jei pažįstamo artimasis pasitraukė iš gyvenimo?
Tokiu atveju svarbu kalbėti apie kaltės ir gėdos jausmus. Išėjus artimajam, likusieji ieško savos kaltės - mano, kad jie kažko nepadarė ar nepastebėjo. Itin svarbu grįžti prie artėjančios nelaimės požymių ar atsisveikinimo ženklų, kuriuos dabar atmintyje kankinančiai mėgina atsekti artimieji. Detales galima sužinoti iš pokalbio, bet ir šiuo atveju jokiu būdu nevertinkite to, ką išgirdote. Tiesiog išklausykite žmogų, pamėginkite įsijausti į jo patirtį ir pasidalykite tuo, kaip jaučiatės, patirdami visa tai drauge su juo.
Bendruomeniškumo svarba
Specialistų patirtis rodo, kad susidūręs su savižudybės faktu - ar tai būtų apie ketinimą prabilęs giminaitis, ar drastišką artimojo atsisveikinimą išgyvenantis draugas - pašalinis žmogus išsigąsta. Tam turi įtakos ir visuomenėje jaučiamas susvetimėjimas, bendruomeniškumo stoka, ir vis dar gajus ydingas įsitikinimas, kad su kylančiais sunkumais privalu dorotis pačiam.
Pagalba sau ir kitiems
Savižudybės prevencija yra bendras darbas, reikalaujantis atidumo, empatijos ir gebėjimo reaguoti. Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, kreipkitės į specialistus. Taip pat svarbu būti atidiems savo artimiesiems ir pastebėti galimus pagalbos šauksmus.
Svarbu prisiminti: Jūs nesate vieni. Yra žmonių, kurie nori jums padėti. Kreipkitės pagalbos, jei jaučiate, kad jos reikia.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba gimnazijoje
Kur kreiptis pagalbos?
- Skambinkite į emocinės paramos liniją:
- Jaunimo linija: 8 800 28888
- Vilties linija: 116 123
- Pagalbos moterims linija: 8 800 66366
- Kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
- Apsilankykite pas šeimos gydytoją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichologijos istorija