Šis straipsnis skirtas apžvelgti pirmąją psichologų profesionalų kartą Lietuvoje, atsekant jų kelią nuo ištakų, susidūrimus su iššūkiais ir įtaką šalies psichologijos raidai. Straipsnyje remiamasi istoriniais faktais, atsiminimais ir šiuolaikinių specialistų įžvalgomis, siekiant atskleisti šios kartos indėlį į Lietuvos visuomenę.
Nepriklausomybės aušra ir psichologijos poreikis
1918 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalyje jautėsi didelis įvairių sričių specialistų trūkumas. Laikinoji sostinė Kaunas stebino ne tik užsienio diplomatus, bet ir vietinius intelektualus. Tačiau tuo pat metu atsivėrė ir didžiulės galimybės kurti naują švietimo sistemą, o darbo ir neatrastų galimybių buvo daugybė. Buvo nedidelis potencialas, žmonės, baigę studijas užsienyje, ėmė grįžti, bet darbo buvo itin daug. Reikėjo kurti metodologiją, terminiją, daugelį dalykų pradėti nuo nulio.
Šiame kontekste psichologija pamažu ėmė įsitvirtinti kaip svarbi mokslo šaka. Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos katedros įkūrimas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo didelis žingsnis psichologijos mokslo vystymui anuometinėje Lietuvoje.
Pirmieji korifėjai: Vladas Lazersonas ir Jonas Vabalas-Gudaitis
Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos katedros įkūrimas buvo didelis žingsnis psichologijos mokslo vystymui anuometinėje Lietuvoje, o Vladimiras Lazersonas buvo tos veiklos varomoji jėga. Tiesa, jiedu su Jonu Vabalu-Gudaičiu buvo ir vieninteliai tos srities profesionalai, kiek vėliau atsirado gabių mokinių, bet pradžia ir sunkiausi darbai buvo nuveikti laboratorijos įkūrėjų. Tai buvo labai jautrus periodas Lietuvos mokslo raidoje ir Vladimiras Lazersonas tuo metu suvaidino itin svarbų vaidmenį.
Vladimiras Lazersonas savo, kaip mokslininko, karjerą pradėjo Vokietijos ir Šveicarijos universitetuose. 1911 metais jis apsigynė psichologijos disertaciją ir pasirinko dar vieną mokslo šaką - mediciną. Šios mokėsi Vokietijoje ir Rusijoje. Vladimiro Lazersono kelias į Lietuvą nebuvo tiesus, bet grįžo jis pačiu tinkamiausiu laiku.
Taip pat skaitykite: Žingsniai teikiant psichologinę pagalbą
Šie garsūs mokslininkai buvo kolegos ne tik universitete, jie artimai bendravo ir už jo ribų: Lazersonai su trimis vaikais vasarodavo kartu su Vabalo-Gudaičio šeima.
Universitete jis buvo ne tik Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos katedros asistentas, bet ir privatdocentas, skaitęs daug paskaitų skirtingomis kalbomis ir daugeliu temų. Privačiame nervų ligų kabinete gydė įvairiausius sutrikimus, taikydavo hipnozę, mėgindamas padėti beviltiškiems alkoholikams.
Vladimiras Lazersonas buvo itin smalsus mokslininkas, todėl niekada neapsiribojo tik viena tyrinėjama tema - jį domino viskas, nuo vaikų raidos psichologijos iki genialių žmonių, kriminalinės psichologijos ir pedagogikos. Straipsniai, kurie yra parašyti šiomis temomis, buvo spausdinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio moksliniuose leidiniuose, o temos ir kryptys, kuriomis domėjosi Vladas Lazersonas, vėliau imtos tyrinėti plačiau. Jis davė pradžią daugeliui atskirų, dabar Lietuvoje įsitvirtinusių psichologijos krypčių. Šis mokslininkas buvo vienas iš nedaugelio, kuris rašė apie seksualinę pedagogiką, vaikų raidą, tyrė žydų mokyklų moksleivius, jų psichinę ir fizinę būkles.
Holokausto tragedija ir psichologijos mokslo praradimai
Deja, šis palyginti trumpas psichologijos mokslo suklestėjimas Lietuvoje buvo nutrauktas Antrojo pasaulinio karo. Lietuvą okupavus vokiečiams, Vladimiras Lazersonas turėjo galimybę pabėgti, nes lemtingąjį birželį galėjo vykti į komandiruotę Kijeve. Vietoj komandiruotės jis pasirinko likti namuose, vėliau pakliuvo į getą. Vienas garsiausių nepriklausomos Lietuvos psichologų, medikas, mokslininkas Vladas Lazersonas savo karjerą baigė Kauno geto ambulatorijoje.
Holokausto metu Lietuva neteko itin daug išsilavinusių, talentingų ir daug pasiekusių mokslininkų. Žydų procentas psichologijos, medicinos, teisės moksluose buvo labai didelis. Lietuvoje buvo du pagrindiniai psichologai ir vienas iš jų savo gyvenimą baigė Dachau koncentracijos stovykloje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba gimnazijoje
Psichologijos atgimimas pokario metais
Pokario metu psichologijos dėstymą ir specialistų ruošimą atnaujino būtent Vlado Lazersono ir Jono Vabalo-Gudaičio mokinys Alfonsas Gučas. Dalis buvusios laboratorijos įrangos, kaip ir literatūra vokiečių, prancūzų ir lenkų kalbomis, dar kurį laiką tarnavo jau sovietinio universiteto studentams.
Profesorius Albinas Bagdonas pasakoja, kad tarpukario Kaune buvo nemaža grupė žmonių, kurie domėjosi psichologija ir susibūrė į profesinio orientavimo draugiją. Daugelis draugijai priklausiusiųjų buvo mėgėjai, bet buvo ugdoma ir jaunoji profesionalų karta.
Alfredo Adlerio teorijos įtaka Lietuvoje
Alfredo Adlerio teorijos ir praktikos taikymas bei sklaida buvo veikiami Europos istorijos. Lietuvoje Adlerio teorijos pagrindus Vilniaus universitete dėstė prof. A. Gučas. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio Lietuvoje kelis kartus lankėsi Cincinačio Xaviero universiteto prof. V. Bieliauskas - šeimos terapeutas, Adlerio mokyklos žinovas ir atstovas. Iš naujos pirmųjų Lietuvoje paruoštų psichologų kartos viena iš Adlerio teoriją propagavusių ir palaikiusių psichologų buvo prof. D. Gailienė.
Psichologai Z. Streikus ir A. Kučinskas nuo studijų metų domėjosi A. Adlerio psichologija, A. Kučinskas dėstė apie ją VDU bei Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute. 1992 m. Druskininkuose Z. Streikus, D. Streikuvienė, R. Bieliauskaitė įsteigė „Darnos” mokyklą.
Laisvės vėjai ir naujos galimybės psichologijai
1989 metų rugpjūčio 23-iosios Baltijos kelias parodė: mes esame. Niekas negali nugalėti Tautos, einančios į nepriklausomybę. Atkurta nepriklausomybė atnešė laisvę, džiaugsmą, viltį ir netikrumą. Dideli pasikeitimai - nežinomybę ir pasimetimą, naujas galimybes ir tikslus.
Taip pat skaitykite: Gyvybę gelbstintys žingsniai
A.Adlerio, vieno žymiausių XX amžiaus psichologų, pasekėjai Lietuvoje jau nuo pirmųjų nepriklausomybės metų darė didelę įtaką psichologijos mokslo vystymuisi, demokratinių santykių kūrimui, įvairių profesinių, socialinių, amžiaus žmonių grupių švietimui, mmokymui ir asmenybės augimui.
Pirmasis žingsnis buvo žengtas, kai gaivių laisvės vėjų pagauta, labai aktyvių ir atsakingų psichologų grupė 1992 metais nusprendė įsteigti mokyklą. Jos tikslas - gerinti tarpasmeninius santykius. “Darnos” mokykla Druskininkuose, Lietuvos Respublikos provincijoje, buvo pirmoji profesionaliosios psichologijos mokykla, kurios tikslas - suaugusiųjų, vaikų bei paauglių psichologinis švietimas, mokymas ir asmenybės ugdymas; mokytojų, psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų profesinis ruošimas ir kvalifikacijos kėlimas; sveiko gyvenimo nuostatų formavimas; tarpkultūrinio bendravimo plėtimas.
Psichologai teismų sistemoje: naujas etapas
Pastaraisiais metais psichologai vis aktyviau įsitraukia į teismų sistemą. Keturis metus Lietuvos ir Norvegijos teismų atstovai dirbo, siekdami norvegų sukauptą patirtį perkelti į Lietuvą ir padėti sukurti efektyvesnę ir skaidresnę Lietuvos teismų sistemą. Didelis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems teismo proceso dalyviams - mažiesiems liudytojams. Tarpininkauti tarp vaiko, jo artimųjų ir teisėjo padeda 2015 metais darbą didžiuosiuose šalies teismuose pradėję kvalifikuoti psichologai.
Šiandien Lietuvos teismuose dirba penki psichologai. Teismo pirmininko manymu, akivaizdu, kad teismo psichologų ateityje reikės žymiai daugiau. Nors psichologinės pagalbos teikimo teismuose praktika dar nedidelė, pirmoji teismo psichologų komanda - penki kvalifikuoti specialistai - siekia kokybiškos, vienodos, sklandžios ir visoje Lietuvoje prieinamos psichologinės pagalbos vaikams. Kas mėnesį organizuojami bendri teismo psichologų darbo susitikimai. Kiekviena apklausa, kaip kiekvienas vaikas ir kiekviena byla, yra savita ir sudėtinga.
Kartu su teismo psichologais 2015 m. Šiandien 9-iuose šalies teismuose dirba 75 kvalifikuoti savanoriai. Jie prieš teismo posėdį pasitinka žmones ir ima su jais bendrauti. Žmonės į teismus atvyksta išsigandę, įsitempę. Daugelis atėjusiųjų pirmąkart nežino, kaip elgtis, būna apimti baimės.
Emocinės pagalbos startuoliai: "Mindletic" pavyzdys
Pandemijos metu susikūręs emocinės pagalbos startuolis „Act On Crisis“ šiuo metu ne tik sėkmingai veikia, plečia savo partnerių ir klientų ratą, bet ir spėjo išaugti turėtą pavadinimą. Nuo šiol jį pažinsime „Mindletic“ vardu.
„Mindletic“ yra emocinės pagalbos programėlė, kurią išmaniuosiuose telefonuose gali įsidiegti vartotojai visame pasaulyje. Kiekvienas, ieškantis emocinės paramos ar išgyvenantis nerimą, vos keliais mygtuko paspaudimais galės lengvai rasti pagalbą, neišeidamas iš namų. Programėlė teikia trijų lygių kompleksinę pagalbą: kvėpavimo technikos praktikas, anonimiškus pokalbius su bendruomenės nariais ir individualias konsultacijas su sertifikuotais specialistais. Prie projekto jau prisijungė 18 psichologų, kurie konsultuos lietuvių, anglų bei rusų kalbomis.
Projekto partneriai yra tokios organizacijos kaip Lietuvos psichologų sąjunga, Personalo valdymo profesionalų asociacija, „Jaunimo linija“, Krizių įveikimo centras bei „Psichikos sveikatos perspektyvos“. Projektą palaiko ir aktyviai konsultuoja filantropas Vladas Lašas, profesorius Dainius Pūras, psichologė Valija Šap ir kiti.
Šiais metais pirmą kartą Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai galės naudotis startuolio teikiamomis emocinės gerovės skatinimo paslaugomis, kurios yra įtrauktos į Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro programą. Kiekvienas vilnietis ar Vilniaus rajono gyventojas gali gauti net penkias nemokamas psichologo konsultacijas neišeidamas iš namų - per mobiliąją programėlę „Mindletic“.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors psichologijos mokslo ir praktikos raida Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį nuėjo ilgą kelią, vis dar išlieka nemažai iššūkių. Vis dar nėra galimybių turėti nors ir mažas, bet atskiras patalpas, kurios veiktų kaip šių organizacijų biuras ar kontora. Tai yra būtina, nes organizacijos plečiasi, daugėja darbų ir užduočių, o derinti visuomeninius ir privačius interesus darosi vis sunkiau.
Antra nemažesnė problema yra nuoseklaus išsilavinimo stygius, kurį jaučia daugelis draugijos narių. Trečia problema, apie kurią noriu pasakyti, yra literatūra. Daugelio Jūsų dovanotos knygos yra neįkainojama parama mums. Esame surinkę visų Draugijos narių turimų adleristinių knygų sąrašą ir žinome, kad Lietuvoje yra nemaža individualiosios psichologijos leidinių biblioteka! Vis gi, tik nedaug žmonių skaito užsienio kalba, todėl knygų vertimą laikome vienu pagrindinių mūsų tikslų.
Nepaisant iššūkių, akivaizdu, kad psichologija Lietuvoje sparčiai vystosi ir įgauna vis didesnę reikšmę visuomenės gyvenime. Augantis psichologų profesionalų skaičius, naujų psichologinės pagalbos formų atsiradimas ir didėjantis visuomenės supratimas apie psichologinės gerovės svarbą leidžia tikėtis, kad ateityje psichologija Lietuvoje taps dar labiau prieinama ir veiksminga pagalbos forma kiekvienam žmogui.
tags: #pirmoji #psichologu #profesionalu #karta