Ne paslaptis, kad emocinis intelektas vaidina itin svarbų vaidmenį žmogaus sėkmei gyvenimo kelyje. Emocijų atpažinimas, priėmimas bei reguliavimas yra ypač svarbūs įgūdžiai kiekvienam, įskaitant ir vaikus. Dauguma suaugusiųjų nori užtikrinti vaikams emocinę gerovę, tačiau kaip tai padaryti tinkamai? Šiame straipsnyje aptarsime Roberto Plutchiko emocijų ratą - įrankį, padedantį geriau suprasti ir valdyti emocijas.
Emocijų svarba asmenybės raidai
Emocinė sveikata - tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą, ištverti sunkius jausmus, pvz., skausmą, liūdesį, nusivylimą. Vaiko emocijos yra pagrindinis asmenybės energijos šaltinis. Jas sukelia daiktai, situacijos, įvykiai, žmonės. Turime reaguoti į vaikų emocinę raišką. Emociniai išgyvenimai asmenybės raidai yra nepaprastai reikšmingi: jie padeda suvokti save ir savo santykius su pasauliu; teigiami išgyvenimai skatina vaiko aktyvumą, pasitikėjimą savimi; įtampos emocijos, vyraujančios ilgą laiką, keičia vaiko elgseną. Jis tampa agresyvus, apatiškas, liūdnas, nepasitikintis savimi.
Plutchiko emocijų ratas: įvadas
Mokslininkų sudarytoje emocijų diagramoje, žinomoje kaip Plutchiko emocijų ratas, išskiriama virš 100 skirtingų emocijų. Emocijų ratas - tai priemonė jausmams atpažinti ir sudėtingoms emocinėms būsenoms sugriauti, kad jas būtų lengviau suprasti. Kiekvienas gali gauti naudos iš didesnio emocinio raštingumo, kuris atsiranda naudojant šias priemones.
Emocijų ratas yra vaizdinis pagrindinių žmogaus jausmų diapazono vaizdas. Vienas iš populiariausių yra žinomas kaip Plutchik modelis. Ratas parodo, kaip šios emocijos priešinasi viena kitai ir yra išgyvenamos įvairiu laipsniu - nuo lengvo iki intensyvaus. Pavyzdžiui, džiaugsmas ir sielvartas guli vienas priešais kitą ant vairo. Ratas taip pat iliustruoja, kaip pagrindinės emocijos susijungia ir sukelia kitus jausmus. Pavyzdžiui, kai jaučiate liūdesį ir pasibjaurėjimą, galite patirti gailesčio jausmą. Žmogaus emocijos yra sudėtingos. Žmonės naudoja vairą, kad emocines būsenas būtų lengviau suprasti. Bet kuriuo metu galite pažvelgti į vairą ir lengviau nustatyti, kaip jaučiatės. Jei jaučiatės liūdnas, pažiūrėkite į tą rato sritį ir susiaurinkite savo dabartinę būseną, kad ją geriau suprastumėte. Savo jausmų susiaurinimas iki kelių žodžių gali padėti nustatyti, kas juos sukelia. Grąžinkite emocijas į jų kilmę. Nustačius savo emocijų šaltinį, galite kritiškiau apie jas galvoti ir imtis veiksmų. Galbūt pasiruošimas susitikimui su bendradarbiu padės pasitikėti savimi.
Yra puikių priežasčių naudoti emocijų ratą, tiek Plutchik, tiek kitą modelį. Daugumai žmonių sunku apibūdinti ir įvardyti savo jausmus, kai juos išgyvena, todėl sunku nustatyti savo emocinę būseną. Gebėjimas nustatyti savo emocinę būseną yra naudingas psichinei sveikatai. Taip geriau suvokiate, kaip jaučiatės, kodėl taip jaučiatės, ir veiksmus, kurių galite imtis norėdami pakeisti savo nuotaiką. Kitą kartą, kai patirsite stiprių emocijų, pabandykite naudoti bet kurį jums tinkantį emocijų ratą.
Taip pat skaitykite: Neigiamos emocijos: gidas
Emocijų ratas: paprastas įrankis sudėtingoms emocijoms suprasti
Emocijos mums dažniausiai atrodo labai paprastas dalykas, nes mes jas jaučiame ir todėl jaučiamės ekspertais. Kas gi čia gali būti sudėtingo, jei jauti savo emocijas ir jas lyg ir žinai? Tačiau išsiaiškinti apie savo emocijas yra sunku. Tam reikia daug mokymosi. Tiesą sakant, net ir mokymosi čia nepakanka. Mokslinius emocijų modelius psichologai ir psichoneurologai kuria jau kokius pusantro šimto metų. Ir, nepaisant begalės tam skirto laiko, tik šiais laikais jau ima įsitvirtinti kažkiek rišlesnis emocijų supratimas. Šiuo metu pats pilniausias ir išsamiausias modelis yra Robert Plutchik emocijų ratas, paremtas evoliucine emocijų būtinybės teorija. Šis modelis neapima visų emocijų pilnai (ir jis nenagrinėja pirminių ir antrinių emocijų mechanizmų), bet kartu jis visgi pilniausias iš visų.
Robert Plutchik emocijų ratas tiktai atrodo paprastas, bet išties yra toks didelis, kad vien gana paviršiniam jo supratimui reikia kelių mėnesių gana intensyvaus mokymosi. Mokymasis čia gali būti tik praktinis - vienaip ar kitaip perjaučiant ir patiriant pačiam. Kai pabandai nuosekliai per visą Plutchik emocijų ratą pereiti, prisimindamas konkrečias emocijas nusakančias situacijas, atkurdamas, suprasdamas tas emocijas ir jas pajusdamas (būtent emocijų pajutimu mes mokomės, o ne abstrakčiu mąstymu) - tai darbo čia yra belenkiek.
Kita vertus, svarbu neužmiršti, kad ir Plutchik emocijų ratas nėra pilnas - į jį nepavyko įtraukti kai kurių specifinių emocijų, kaip kad užuojauta ar pavydas, jame buvo paignoruotos kai kurios su instinktais susijusios emocijos, kaip kad alkio jausmas ar seksualinis susijaudinimas. Dar kai kurios emocijos, kaip kad meilės jausmas (siejamas su oksitocinu) yra sąlyginai išvedamos kaip kombinuotos, nors paskiro mediatoriaus buvimas aiškiai rodo, jog jos yra paskiros, bazinės. Plutchik rate nekabinami ir kai kurie sudėtingesni atvejai - pvz., baimė ir pyktis, kurie abu kyla iš vieno, nesaugumo jausmo, o tik paskui pavirsta į vieną iš tų dviejų jausmų. Taip ar anaip, aš kol kas nemačiau geresnio struktūrinio modelio, nei Plutchik emocijų ratas.
Roberto Plutchiko evoliucinė emocijų teorija
Robert Plutchik prielaida apie emocijas yra labai elementari: gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Taigi, stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, dedukciškai galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia taip smarkiai, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume. Jei kažkuri emocija atrodo kritiškai būtina išgyvenimui - galime ją laikyti bazine, t.y., įgimta emocija.
Bazinės emocijos pagal Plutchik
- Pasitikėjimas - būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių.
- Baimė - būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui. Arba moki bijoti, arba nemoki likti gyvu. Tai elementaru.
- Nuostaba - būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus - suprasti.
- Liūdesys - būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ir pan.. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus.
- Pasibjaurėjimas - būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
- Pyktis - būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
- Tikėjimasis - būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
- Džiaugsmas - būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.
Pabandžius atsisakyti nors vienos iš šių emocijų, kiltų labai grubūs, tiesiog katastrofiški elgesio pažeidimai: pvz., žmogus, kuris negali jausti džiaugsmo, neturėtų jokios motyvacijos nieko daryti ar mokytis. Arba, pvz., žmogus, kuris negali jausti tikėjimosi, nebūtų pajėgus laukti grobio medžioklėje, sekti priešą, saugotis nuo priešo ir pan..
Taip pat skaitykite: Psichinė sveikata ir emocijos
Emocijų intensyvumo lygiai
Bazinės emocijos turi skirtingą galią. Paprastai, kasdieniame gyvenime, mes turime labai žemą emocijų lygmenį - tokį, kuris netrukdo mums galvoti ir daryti protingus sprendimus. Kartais emocijos pašoka labai smarkiai - tiek, kad jau vietoje mąstymo prasideda emociniai regavimai, emociniai sprendimai. Taigi, kiekviena iš emocijų gali būti įvairaus stiprumo. Kadangi tie perėjimai tarp emocijų atrodo gana tolygūs, mums atrodo, kad nėra didelio skirtumo tarp, pvz., nedidelės baimės ir didelės baimės. Realybėje yra ne taip. Emocijoms augant, jos permuša kitus mūsų mąstymo ir suvokimo procesus. Kai tie procesai kažkuriame lygmenyje permušami, visas mūsų mąstymas, suvokimas ir elgesys labai kardinaliai keičiasi.
Galima išskirti tris emocinius lygius:
- Įprasto stiprumo emocijos - tai tos, kurioms esant, mes galime ir normaliai mąstyti, ir adekvačiai save vertinti. Tokios emocijos gali būti ir silpnos, ir gana stiprios, bet jos yra tokios, kur mes jaučiamės savimi ir elgiamės kaip įprasta.
- Stiprios emocijos - tokios, kurios jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą. Rezultatas - vietoje protingų, racionalių sprendimų mes darome emocinius sprendimus, mūsų suvokimas keičiasi į emocinį, mes imame reaguoti taip, lyg pas mus būtų koks ribinis sutrikimas. Tiesą sakant, ribinis sutrikimas nuo įprastų atvejų tuo ir skiriasi, kad įprastose situacijose žmonės pereina į stiprias emocijas - į tokias, nuo kurių aptemsta protas. Tokio stiprumo emocijos yra labai svarbios, nes jos neretai ir baugina, ir priverčia elgtis kaip nors, kaip gal ir nenorėtume elgtis. Žodžiu, tai realiai stiprios emocijos.
- Užribinės emocijos - tokios, kur įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį. Stiprios, specifinės fiziologinės reakcijos yra labai būdingas tokių emocijų požymis - pvz., dėl tokio lygmens baimės žmonės apsišlapina (jei tik yra kuo šlapintis), dėl tokio lygmens pykčio žmonės nustoja jausti skausmą, dėl tokio lygmens pasibjaurėjimo - apsivemia ir t.t.. Kiekviena tokio stiprumo emocija turi savitą, specifinį fiziologinių reakcijų rinkinį. Tai tokio stiprumo emocijos, kur joks racionalumas ne tai kad neveikia, bet išvis jo nėra. Žmogus ima reaguoti taip, kaip reaguotų gyvūnas, susidūręs su kraštutinai stipriais dirgikliais.
Viena iš didelių problemų, suvokiant tokius skirtingus emocijų lygius, yra ta, kad didžiulė dalis žmonių dalies užribinių emocijų išvis nėra patyrę nei karto gyvenime. Tokio stiprumo emocijos yra retos, jos būna tiktai visiškai išskirtinėse situacijose.
Skirtingi emocijų lygmenys būna labai skirtingi. Tokie skirtingi, kad išties tai paprasčiausiai skirtingos emocijos. Vien bazinių emocijų, skaičiuojant skirtingais lygiais, gaunasi ištisos 24.
Emocijų kombinacijos
Ypatingai dažnai mes jaučiame ne pavienę emociją, o emocijų kombinaciją. Ir kai gaunasi kombinacija - emocijos susideda ir jausmas būna dar kitoks. Robert Plutchik išskiria kelis skirtingus emocijų sąryšių lygius, bet tas išskyrimas yra labai sąlyginis, tad į pirminių, antrinių ir tretinių diadų mechanizmus nesigilinkime (juoba, kad tas skirstymas ir šiaip mažiau pagrindžiamas). Trumpai tariant, priimkim tokį paprastą dalyką, kad bet kurios dvi nepriešingos emocijos be problemų gali persikloti tarpusavyje. Kai jos persikloja ir susilieja - jos virsta kokia nors kita emocija. Žodžiu, gaunasi tų emocijų kombinacijos. Kai kurios iš šių emocijų tikrai bus neakivaizdžios (pvz., daugeliui reikia gerai pamedituoti, norint suprasti, kaip nuolankumas savyje neša ir pasitikėjimą autoritetu, ir autoriteto baimę). Norint tas mišrias emocijas pagauti ir suprasti, reikia kiekvienai skirti geroką laiko gabalą.
Taip pat skaitykite: Emocijų analizė
- Nerimas visada yra baimė apie tai, kad kažkas bus ateityje. Tai kyla iš to, kad tikėjimasis - visada jausmas apie ateitį, o ne apie praeitį ir ne apie šį (jau vykstantį) momentą.
- Kaltė yra jausmas „nubausk save pats“ - už tai, kad padarei kažką, ko norėjai (gavai džiaugsmo) čia gauni baimę, kad atsitiks kažkas blogo.
- Gėda - tai kaip kaltė ant hormonų - vietoje džiaugsmo čia atsiranda pasibjaurėjimas (pačiu savimi), o kartu - ir baimė.
- Gailestis dažnai laikomas lyg ir ok jausmu, tačiau kai gailestis nukreipiamas į kitą žmogų, tai jis savyje neša ir pasibjaurėjimą, t.y., atstūmimą.
Šios emocijos irgi gali būti įvairaus stiprumo, tik kad jau ir žodžių joms mes nelabai turime - net neaišku, kaip jas visas aprašyti būtų, jei bandytume išskaidyti į tuos tris stiprumo lygius. Kai tie jausmai labai skirtingo stiprumo, suprasti juos gali būti sunku. Tiksliau, netgi ne gali būti, o tiesiog turi būti sunku, neišvengiamai. O dabar pridėkime dar ir tai, kad mums dažnai kyla ir emocijos, kuriose yra trys sudedamosios. Arba emocijos, kur, pvz., viena sudedamoji yra stipri, o kita - silpna. Savyje mes turime tiesiog milžinišką kiekį klaikaus sudėtingumo ir skirtingumo emocijų. Ir į tas emocijas kreipiame tiek mažai dėmesio, galvodami, kad „ai, ką čia, čia savaime suprantama“. O paskui kankinamės dėl kažko ir nesuprantame, kas čia mums galvoje ne taip.
Emocijų rato praktinis pritaikymas
Siekiant gerinti vaikų psichinę sveikatą, svarbu ugdyti jų emocinį intelektą. Emocijų ratas gali būti naudojamas kaip priemonė, padedanti vaikams atpažinti ir įvardinti savo jausmus. Tai gali būti daroma žaidžiant su emocijų lėlėmis, dėliojant emocijų dėliones, atliekant spalvinimo užduotis ar naudojant magnetines lentas su emocijų veidukais.
Viena iš priemonių plėsti emocijų žodyną yra emocijų ir jausmų ratas, sudarytas remiantis psichologo Roberto Plutchiko sukurtu „emocijų ratu“, kuris veikia panašiai kaip spalvų ratas. Emocijų ir jausmų rato naudojimas, padės lengviau atpažinti savo jausmus bei jų kilmę. Suvokus, kaip jaučiatės, galėsite suprasti ir kodėl taip jaučiatės, bei veiksmus, kurių galite imtis norėdami pakeisti savo būseną. Kiekviena bazinė emocija toliau suskirstyta į smulkesnes emocijas. Tai padeda tiksliau suprasti, ką jaučiate. Pasitelkę emocijų ratą, galite aiškiau įvardyti, ką jaučiate, ir apie tai kalbėti su kitais.