Emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jos veikia mūsų veiksmus, mąstymą, jausmus bei fizinę ir psichikos sveikatą. Emocijos mums dažniausiai atrodo labai paprastas dalykas, nes mes jas jaučiame ir todėl jaučiamės ekspertais. Kas gi čia gali būti sudėtingo, jei jauti savo emocijas ir jas lyg ir žinai? Tačiau emocijos išties nėra paprastos, įvardinti jas dažnai būna sunku, o kai įvardinti jas sunku, sunku ir apie jas kalbėti. Išsiaiškinti apie savo emocijas yra sunku. Tam reikia daug mokymosi.
Šiame straipsnyje panagrinėsime emocijų pasaulį, pradedant nuo pagrindinių sąvokų ir baigiant sudėtingomis sąveikomis, remiantis Roberto Plutchiko emocijų ratu. Gilinsimės į tai, kas yra emocijos, kokią reikšmę turi teigiamos emocijos ir kaip galime jas geriau suprasti bei valdyti, siekdami laimės ir harmonijos.
Kas Yra Emocijos?
Emocijos - tai subjektyvūs išgyvenimai, apibūdinantys reikšmingus gyvūno arba žmogaus poreikiams (motyvacijai) įvykius, reiškinius, situacijas ir skatinantys veikti atsižvelgiant į juos. Emocijos yra fiziologinės reakcijos, kurių funkcijos - padėti organizmui prisitaikyti prie aplinkos sąlygų: skelbti aliarmą kilus pavojui, pasiruošti atlikti veiksmą, sustiprinti tapatumo jausmą, motyvaciją. Kitaip tariant, emocijos - tai žmogaus santykio su vidinio ar išorinio pasaulio objektais išgyvenimas, trumpalaikė reakcija, turinti malonų arba nemalonų atspalvį.
Emocijos - tai daiktų ar reiškinių sukelti malonūs (teigiamos emocijos) arba nemalonūs (neigiamos emocijos) pojūčiai. Jomis žmonės negauna informacijos apie daiktus, reiškinius, ar jų savybes, o tik išgyvena tam tikrus santykius su pažįstama tikrove. Žmogus negali būti abejingas aplinkos poveikiams, nes vieni jų padeda patenkinti poreikius, yra naudingi, kiti priešingai - kliudo patenkinti poreikius arba net kenksmingi fizinei ar psichinei žmogaus egzistencijai.
Mūsų norai ir jausmai yra neatsiejami. Galime teigti, jog emocijos yra tam tikru momentų kylantys išgyvenimai, kurie parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Jie turi tarpusavyje susijusius psichinius, somatinius ir elgesio komponentus. Pavyzdžiui, iš už kampo staiga iššoka didelis šuo. Tuo metu žmogus išsigąsta - kojos tampa tarsi vatinės, širdis nusirita į kulnus ir pan. Baimė - tai emocija. Visos emocijos pasireiškia dėl kokios nors situacijos, sukelia tam tikrus pojūčius ir praeina, kai situacija pasibaigia. Emocijos ir tai, kaip jas rodome, - lyg kelio ženklai visiems, kurie mus supa, ir, žinoma, mums patiems.
Taip pat skaitykite: Neigiamos emocijos: gidas
Emocijos ir Jausmai: Skirtumai ir Ryšys
Nors dažnai emocijų ir jausmų sąvokos vartojamos kaip sinonimai, psichologijoje jos apibūdina skirtingus procesus. Emocijų kilmė yra biologinė, jos spontaniškos, trumpalaikės ir universaliai būdingos visiems žmonėms. Jausmai yra tai, ką mes jaučiame, kai suvokiame ir interpretuojame emocijas, kurios kyla mumyse. Jie susiformuoja po emocinio patyrimo, kai į procesą įtraukiame savo mintis, prisiminimus ir vertinimus. Jausmai padeda mums geriau suprasti savo emocinę patirtį, ją apmąstyti ir išreikšti. Tačiau kartais jausmus atpažinti gali būti sudėtinga.
Kartais jausmai būna sudėtingi ir iš pirmo žvilgsnio neaiškūs. Čia svarbus yra emocinis raštingumas. Ne visi turime platų emocijų žodyną, dėl to dažnai vietoje konkrečių jausmų įvardijimo sakome „Jaučiuosi blogai“ ar „Keistai“. Deja, tačiau tai visiškai nepadeda suprasti situacijos ir savo jausmų.
Aleksitimija - tai asmenybės bruožas, kuriam būdingas sunkumas atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas. Jausmo atpažinimas, pabuvimas su juo padeda išsiaiškinti už to slypintį poreikį. Kai aiškiai įvardijate, ką jaučiate, pavyzdžiui, nusivylimą, Jūsų smegenys gali geriau tvarkytis su patiriamais jausmais. Tai tarsi pasakyti sau: „Aš žinau, kas vyksta.“ Tokiu būdu Jūsų smegenų dalis, atsakinga už logišką mąstymą, „įsijungia“ ir padeda nusiraminti. Bet jei jausmai lieka neaiškūs ir chaotiški, smegenims sunku su jais susitvarkyti.
Roberto Plutchiko Emocijų Ratas
Šiuo metu pats pilniausias ir išsamiausias modelis yra Roberto Plutchik emocijų ratas, paremtas evoliucine emocijų būtinybės teorija. Šis modelis neapima visų emocijų pilnai (ir jis nenagrinėja pirminių ir antrinių emocijų mechanizmų), bet kartu jis visgi pilniausias iš visų. Robert Plutchik emocijų ratas tiktai atrodo paprastas, bet išties yra toks didelis, kad vien gana paviršiniam jo supratimui reikia kelių mėnesių gana intensyvaus mokymosi. Mokymasis čia gali būti tik praktinis - vienaip ar kitaip perjaučiant ir patiriant pačiam.
Pradžioje jis atrodo toks paprastas, kad nu ką čia išvis dar žiūrėt, tiesa? Paskui, kai imsime žiūrėti emocijų sąveikas ir jų lygius, paaiškės, kad ojojoj, kiek čia visko daug. Mes labai mažai kalbame apie emocijas, nors mūsų gyvenimai yra emociniai.
Taip pat skaitykite: Psichinė sveikata ir emocijos
Robert Plutchik prielaida apie emocijas yra labai elementari: gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Taigi, stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, dedukciškai galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia taip smarkiai, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume. Jei kažkuri emocija atrodo kritiškai būtina išgyvenimui - galime ją laikyti bazine, t.y., įgimta emocija.
Bazinės Emocijos Pagal Plutchik
Plutchik išskyrė aštuonias pagrindines emocijas, kurios, jo manymu, yra būtinos išgyvenimui:
Pasitikėjimas - būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių.
Baimė - būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui. Arba moki bijoti, arba nemoki likti gyvu. Tai elementaru.
Nuostaba - būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus - suprasti.
Taip pat skaitykite: Suprasti emocijas su Plutchiko ratu
Liūdesys - būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ir pan.. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus.
Pasibjaurėjimas - būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
Pyktis - būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
Tikėjimasis - būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
Džiaugsmas - būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.
Pabandžius atsisakyti nors vienos iš šių emocijų, kiltų labai grubūs, tiesiog katastrofiški elgesio pažeidimai: pvz., žmogus, kuris negali jausti džiaugsmo, neturėtų jokios motyvacijos nieko daryti ar mokytis. Arba, pvz., žmogus, kuris negali jausti tikėjimosi, nebūtų pajėgus laukti grobio medžioklėje, sekti priešą, saugotis nuo priešo ir pan..
Kita vertus, svarbu neužmiršti, kad ir Plutchik emocijų ratas nėra pilnas - į jį nepavyko įtraukti kai kurių specifinių emocijų, kaip kad užuojauta ar pavydas, jame buvo paignoruotos kai kurios su instinktais susijusios emocijos, kaip kad alkio jausmas ar seksualinis susijaudinimas. Dar kai kurios emocijos, kaip kad meilės jausmas (siejamas su oksitocinu) yra sąlyginai išvedamos kaip kombinuotos, nors paskiro mediatoriaus buvimas aiškiai rodo, jog jos yra paskiros, bazinės. Plutchik rate nekabinami ir kai kurie sudėtingesni atvejai - pvz., baimė ir pyktis, kurie abu kyla iš vieno, nesaugumo jausmo, o tik paskui pavirsta į vieną iš tų dviejų jausmų.
Emocijų Lygmenys
Kiekviena iš emocijų gali būti įvairaus stiprumo. Paprastai, kasdieniame gyvenime, mes turime labai žemą emocijų lygmenį - tokį, kuris netrukdo mums galvoti ir daryti protingus sprendimus. Kartais emocijos pašoka labai smarkiai - tiek, kad jau vietoje mąstymo prasideda emociniai regavimai, emociniai sprendimai. Kadangi tie perėjimai tarp emocijų atrodo gana tolygūs, mums atrodo, kad nėra didelio skirtumo tarp, pvz., nedidelės baimės ir didelės baimės. Realybėje yra ne taip. Emocijoms augant, jos permuša kitus mūsų mąstymo ir suvokimo procesus. Kai tie procesai kažkuriame lygmenyje permušami, visas mūsų mąstymas, suvokimas ir elgesys labai kardinaliai keičiasi.
Aš išskirčiau tris emocinius lygius (Robert Plutchik irgi išskiria tris):
Įprasto stiprumo emocijos - tai tos, kurioms esant, mes galime ir normaliai mąstyti, ir adekvačiai save vertinti. Tokios emocijos gali būti ir silpnos, ir gana stiprios, bet jos yra tokios, kur mes jaučiamės savimi ir elgiamės kaip įprasta.
Stiprios emocijos - tokios, kurios jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą. Rezultatas - vietoje protingų, racionalių sprendimų mes darome emocinius sprendimus, mūsų suvokimas keičiasi į emocinį, mes imame reaguoti taip, lyg pas mus būtų koks ribinis sutrikimas.
Užribinės emocijos - tokios, kur įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį. Stiprios, specifinės fiziologinės reakcijos yra labai būdingas tokių emocijų požymis - pvz., dėl tokio lygmens baimės žmonės apsišlapina (jei tik yra kuo šlapintis), dėl tokio lygmens pykčio žmonės nustoja jausti skausmą, dėl tokio lygmens pasibjaurėjimo - apsivemia ir t.t..
Viena iš diedelių problemų, suvokiant tokius skirtingus emocijų lygius, yra ta, kad didžiulė dalis žmonių dalies užribinių emocijų išvis nėra patyrę nei karto gyvenime. Tokio stiprumo emocijos yra retos, jos būna tiktai visiškai išskirtinėse situacijose.
Emocijų Kombinacijos
Ypatingai dažnai mes jaučiame ne pavienę emociją, o emocijų kombinaciją. Ir kai gaunasi kombinacija - emocijos susideda ir jausmas būna dar kitoks. Robert Plutchik išskiria kelis skirtingus emocijų sąryšių lygius, bet tas išskyrimas yra labai sąlyginis, tad į pirminių, antrinių ir tretinių diadų mechanizmus nesigilinkime (juoba, kad tas skirstymas ir šiaip mažiau pagrindžiamas). Trumpai tariant, priimkim tokį paprastą dalyką, kad bet kurios dvi nepriešingos emocijos be problemų gali persikloti tarpusavyje. Kai jos persikloja ir susilieja - jos virsta kokia nors kita emocija.
Nerimas visada yra baimė apie tai, kad kažkas bus ateityje. Tai kyla iš to, kad tikėjimasis - visada jausmas apie ateitį, o ne apie praeitį ir ne apie šį (jau vykstantį) momentą. Kaltė yra jausmas „nubausk save pats“ - už tai, kad padarei kažką, ko norėjai (gavai džiaugsmo) čia gauni baimę, kad atsitiks kažkas blogo. Gėda - tai kaip kaltė ant hormonų - vietoje džiaugsmo čia atsiranda pasibjaurėjimas (pačiu savimi), o kartu - ir baimė. Gailestis dažnai laikomas lyg ir ok jausmu, tačiau kai gailestis nukreipiamas į kitą žmogų, tai jis savyje neša ir pasibjaurėjimą, t.y., atstūmimą.
Praktiniai Patarimai Emocinei Gerovei
Emocijų ratas - tai priemonė jausmams atpažinti ir sudėtingoms emocinėms būsenoms sugriauti, kad jas būtų lengviau suprasti. Kiekvienas gali gauti naudos iš didesnio emocinio raštingumo, kuris atsiranda naudojant šias priemones.
Gyvenimo Rato Metodas
Seminarų metu mes nusibraižome vadinamąjį gyvenimo ratą. Panašu į reviziją, padedančią nustatyti, ar jūsų gyvenimas harmoningas ir ko dar vertėtų pageidauti. Pasiimkite popieriaus lapą, jo centre padėkite tašką ir iš jo vienodais atstumais nubrėžkite tokio paties ilgio penkis spindulius. Kiekvieną iš jų padalykite į dešimt vienodų atkarpų, pažymėdami jas skaičiais nuo 0 iki 10. Visų spindulių pradžia yra taškas (nulis), pabaiga - 10. Kiekvieną spindulį įvardykite: šeima, darbas, pinigai, sveikata, laisvalaikis. Dabar pasvajokite be išankstinės nuostatos, kad to negali būti, kad tai ne jums… Pasinerkite mintimis, pamedituokite, svajodami apie didžiausias galimybes. Po to pasiimkite kiekvienai gyvenimo sričiai po atskirą popieriaus lapą ir užrašykite tai, ko norėtumėte - labai atidžiai. Rašydami įsivaizduokite, kad visa tai jau turite, todėl rašykite esamuoju laiku. Pvz., sveikata puiki - turiu raumeningą, lankstų kūną, puikiai judu, jaučiuosi energingas visą dieną, gerai miegu, visi organai sveiki ir t. t. Jokiu būdu nerašykite: nesergu, nevaikštau pas gydytojus, nevartoju vaistų, o fiksuokite tik pozityvų galutinį rezultatą. Ir būtinai apmąstę užrašykite, kaip jaučiatės, kokias emocijas išgyvenate visa tai turėdami. Tarkim, gražų namą, komfortišką automobilį, gerai atlyginamą darbą, įdomią veiklą, puikius santykius, turiningą laisvalaikį. Galbūt nepavyks iškart visko apmąstyti ir detaliai surašyti, tuomet padarykite tai per kelis kartus, vis pasvajodami, nuolat papildydami sąrašą bei išsamiai nupiešdami savo norus. Dar tinka virš savo svajonių priklijuoti paveikslėlių ar pasigaminti savo svajonių stendą. Taip. Ir vėlgi viską reikia užrašyti. Rašykite atvirai, tik sau, be nutylėjimų, be pagražinimų - ką jaučiate ir stebėkite, kaip reaguoja jūsų kūnas, kai apie tai mąstote. Kokie jūsų santykiai su šeimos nariais, ką jaučiate jiems, kaip bendraujate, kokius žodžius sakote, kokius veiksmus dėl jų atliekate, ką gaunate iš jų, ką jie kalba jums ir apie jus, kaip jie kalba ir bendrauja su kitais, kaip ir su kuo leidžiate laisvalaikį, kokie jūsų draugai, kiek jūs juos praturtinate, kiek jie praturtina jus. Aprašykite savo darbą, kasdienę veiklą: kaip jaučiatės dirbdami, kiek vertės sau ir kitiems sukuriate, kiek gaunate atpildo už atliktą darbą, aprašykite, kokia reali finansinė situacija, fizinė ir dvasinė sveikata, kaip jaučiatės kiekvieną dieną. Kai viską gerai apsvarstysite, įvertinkite balais nuo 0 iki 10 kiekvieną gyvenimo sritį ir tuo skaičiumi pažymėkite atitinkamą spindulio vietą. Dabar visus taškus sujunkite ir gausite dabartinio gyvenimo ratą. Palyginę svajones su dabartine situacija, identifikuokite kliūtis, surašykite jas. Kas trukdo, kad kiekvienoje gyvenimo srityje turėtumėte tai, ką įsivaizduojate, ką norite turėti. Pasiimkite popieriaus lapą ir ant jo užrašykite KLIŪTYS. Padalykite lapą vertikaliu brūkšniu per pusę į du stulpelius ir juos pavadinkite: techninės kliūtys ir emocinės kliūtys. Prie techninių kliūčių priskirkite netobulus santykius, darbą, kurio nemėgstate, pinigų stygių, prastą laisvalaikį, sveikatos problemas. Kas trukdo visa tai įveikti? Mama, tėtis, sutuoktinis, vaikai, viršininkas, valdžia, prezidentas, žinių, įgūdžių stoka? Kitame stulpelyje užrašykite emocines kliūtys. Kas trukdo pagerinti padėtį darbe, veikloje, santykiuose, laisvalaikio, sveikatos, finansų srityse? Gal nepasitikėjimas savimi, baimė, puikybė, kaltė, gėda, pyktis, sielvartas, tinginystė, pavydas? Pažvelkite į savo situaciją kitomis akimis, tarsi iš šono ar iš viršaus. Kad pasisemtumėte stiprybės ir pagerintumėte esamą situaciją, pirma peržvelkite savo įgūdžius, talentus, ryšius,surašykite viską,ką žinote, mokate ir galite geriausio. Jei šiuo metu išgyvenate neigiamas emocijas, gali atrodyti, kad resursų šaltinis išsekęs, todėl iš pradžių reikia sutramdyti stresą, kad galėtumėt blaiviai įvertinti savo galimybes, kad atgautumėte pasitikėjimą savo jėgomis. Negrįžkite prie buvusių nesėkmių, geriau net įsivaizduoti patį blogiausią ateities scenarijų ir jį emociškai išgyventi, „perdegti“, kad įsitikintumėte, jog tai dar ne pasaulio pabaiga. O po to svarbu kuo greičiau ir visiems laikams tą prasčiausią scenarijų pamiršti. Labai padeda žinojimas, kad jau esame turėję vienokių ar kitokių iššūkių, sunkumų, bet juos įveikėme. Prisiminkite, kaip kažkada susitvarkėte su stresu, įveikėte baimes, nepasitikėjimą savimi, bet išlikote stiprūs, nepalaužiami. Numatykite du ar tris veiksmus, kuriuos galite atlikti nedelsdami. Jei norite sustiprinti kūną, pagerinti sveikatą, mankštinkitės, paieškokite sveikesnio bei kokybiškesnio maisto. Jei siekiate geresnių santykių, keiskitės ir patys, švarinkite kasdienes mintis, kuriomis maitinatės ir kurias siunčiate kitiems.
Pozityvios Emocijos ir Dėkingumas
Teigiami emociniai išgyvenimai yra vienas kertinių psichologinės gerovės komponentų. Kuo daugiau jų patiriame, tuo laimingesni esame. Viena garsiausių pozityviosios psichologijos atstovių Barbara Fredrickson kartu bendražygiais įrodė, kad teigiamos emocijos geba neutralizuoti neigiamų emocijų poveikį. Anot profesorės, trys pozityvūs potyriai gali atsverti vieną negatyvų. Tad teigiami išgyvenimai labai svarbūs ir reikalingi mūsų emocinei gerovei. Anot B. Fredrickson, pozityvūs jausmai skatina mūsų smalsumą, kūrybingumą, didina produktyvumą, padeda kurti ir stiprinti santykius su kitais. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad teigiamos emocijos lemia didesnį atsparumą gyvenimo negandoms. Taip pat yra susijusios su tvirtesne imunine sistema, geresne fizine bei psichologine sveikata. Maža to, pozityvios emocijos gali prailginti gyvenimą.
Išsiugdykite naują įprotį - kiekvienos dienos pabaigoje paklauskite savęs, už ką šiandien jaučiatės dėkingi. Pasistenkite atrasti bent tris dalykus, už kuriuos galėtumėte padėkoti. Pavyzdžiui, už puodelį rytinės kavos, už laiką, praleistą su brangiais žmonėmis, ar už draugišką praeivio šypseną. Praktikuojant dėkingumą, smegenys išmoksta fiksuoti teigiamus, o ne neigiamus dalykus, todėl ilgainiui patiriame daugiau pozityvių emocijų ir tampame laimingesni.
Srauto Būsena
Ar kartais panyrate į mėgstamą veiklą taip, kad dingsta laiko pojūtis, pamirštate supančią aplinką, nebejaučiate alkio ir troškulio? Anot M. Seligmano, tokia būsena yra viena iš psichologinės gerovės sudedamųjų dalių. Kuo dažniau ją patiriame, tuo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu esame. Šiai ypatingai ir užburiančiai būsenai apibūdinti puikiai tinka garsaus vengrų kilmės psichologo Mihály’o Csíkszentmihályi’io pasiūlyta srauto (angl. flow) sąvoka.
Pagalvokite, kokių veiklų metu prarandate laiko pojūtį. Raskite būdų, kaip šioms veikloms galėtumėte skirti daugiau laiko. Panardinti į tėkmės būseną gali skaitymas, rašymas, piešimas. Taip pat sportavimas, muzikos klausymasis ar bet kuri kita jums įdomi veikla. Mokytis pasinerti į srauto būseną galite praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą (angl. mindfulness).
Santykiai su Kitais
Žmonės - socialios būtybės. Santykiai su kitais turi didelę įtaką mūsų psichologinei gerovei. Kuo pozityvesni ir sveikesni mūsų santykiai su aplinkiniais, tuo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu esame. Ir, atvirkščiai, - kuo toksiškesni ir labiau konfliktiški mūsų ryšiai su kitais, tuo sunkiau pajusti laimę ir pasitenkinimą savo gyvenimu.
Apibrėžkite santykių ribas, kurių nevalia peržengti. Nutraukite ryšius su žmonėmis, kurie jus verčia jaustis blogai. Stiprinkite ir puoselėkite tuos santykius, kuriuos palaikydami jaučiatės saugūs, mylimi ir laimingi. Pasižadėkite sau daugiau laiko praleisti su jums brangiais žmonėmis.
Prasmės Jausmas ir Pasiekimai
Geriausiai jaučiamės tada, kai savo laiką ir energiją skiriame tam, kas mums atrodo prasminga ir vertinga. Tai gali būti šeima, darbas, kelionės, savanoriška ar kitokia veikla. Koncentruodamiesi į tai, kas mums svarbiausia, suteikiame savo gyvenimui prasmės, kuri, anot M. Seligmano, yra reikšminga psichologinės gerovės dalis.
Nesvarbu, ar tai būtų pirmasis įveiktas maratonas, ar baigtos studijos universitete - kiekvienas sėkmingai pasiektas tikslas padeda mums jaustis laimingiems. Susidarykite mažų kasdienių tikslų sąrašą ir kaskart, ką nors iš jo atlikę, tai išbraukite. Taip kiekvieną sykį apdovanosite save pasitenkinimu.
STOP Technika
STOP technika - paprastas ir veiksmingas būdas sukurti pauzę tarp stiprių jausmų ir savo reakcijų.
- Stop (sustokite): Sustokite ir nutraukite bet kokius dabartinius veiksmus.
- Take a breath (įkvėpkite): Sąmoningai, lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sutelkdami dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą.
- Observe (stebėkite): Įsivardinkite savo kūno pojūčius, emocijas ir jausmus, mintis, ką matote aplink. Leiskite viskam būti taip, kaip yra.
Sustodamas, sąmoningai kvėpuodamas ir stebėdamas mintis bei jausmus be vertinimo, asmuo gali atpažinti ir priimti savo emocijas, neleisdamas, kad jos jį valdytų.
Teigiamų Emocijų Skatinimas
Vaikai pirmiausiai stebi suaugusiuosius ir mokosi iš jų. Teigiamos emocijos augina žmogaus pasitikėjimą savimi, brandina humoro jausmą, todėl ateityje jis ramiau žiūrės į nepalankias gyvenimo situacijas, o krizės metu greičiau sugebės susitvardyti bei priimti sprendimus, kurie jam padės krizę ne tik įveikti, bet ir iš jos pasimokyti.
Emocijos ir Psichikos Sveikata
Emocijos yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, ir skirtingi žmonės emocijas jaučia skirtingai. Emocijos ne tik daro įtaką žmonių veiksmams, mąstymui ir jausmams, bet ir fizinei bei psichikos sveikatai.
Siekdami pagerinti visuomenės psichikos sveikatą, įvairios organizacijos organizuoja paskaitas ir seminarus, kuriuose nagrinėjami įvairūs psichologiniai aspektai.
Savo jausmų atpažinimas - tai esminė emocinio intelekto ugdymo(si) dalis, kuri leidžia geriau pažinti save, suprasti, kaip reaguojame į aplinką, ir kokią įtaką mūsų jausmai daro mūsų elgesiui bei santykiams. Gebėjimas atpažinti jausmus padeda ne tik geriau prisitaikyti prie gyvenimo situacijų, bet ir sąmoningai reguliuoti savo emocijas.