Emocijų Ratas: Neigiamos Emocijos ir Jų Svarba

Įvadas

Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, veikiančios mūsų veiksmus, mąstymą, jausmus bei fizinę ir psichikos sveikatą. Jos padeda mums orientuotis pasaulyje, reaguoti į aplinkos poveikius ir išgyventi santykį su vidinio ar išorinio pasaulio objektais. Šiame straipsnyje aptarsime emocijų prigimtį, jų svarbą ir neigiamų emocijų vaidmenį.

Kas Yra Emocijos?

Emocijos - tai subjektyvūs išgyvenimai, apibūdinantys reikšmingus gyvūno arba žmogaus poreikiams (motyvacijai) įvykius, reiškinius, situacijas ir skatinantys veikti atsižvelgiant į juos. Emocijos yra fiziologinės reakcijos, kurių funkcijos - padėti organizmui prisitaikyti prie aplinkos sąlygų: skelbti aliarmą kilus pavojui, pasiruošti atlikti veiksmą, sustiprinti tapatumo jausmą, motyvaciją. Kitaip tariant, emocijos - tai žmogaus santykio su vidinio ar išorinio pasaulio objektais išgyvenimas, trumpalaikė reakcija, turinti malonų arba nemalonų atspalvį.

Emocijos - tai daiktų ar reiškinių sukelti malonūs (teigiamos emocijos) arba nemalonūs (neigiamos emocijos) pojūčiai. Jomis žmonės negauna informacijos apie daiktus, reiškinius, ar jų savybes, o tik išgyvena tam tikrus santykius su pažįstama tikrove. Žmogus negali būti abejingas aplinkos poveikiams, nes vieni jų padeda patenkinti poreikius, yra naudingi, kiti priešingai - kliudo patenkinti poreikius arba net kenksmingi fizinei ar psichinei žmogaus egzistencijai.

Mūsų norai ir jausmai yra neatsiejami. Galime teigti, jog emocijos yra tam tikru momentų kylantys išgyvenimai, kurie parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Jie turi tarpusavyje susijusius psichinius, somatinius ir elgesio komponentus. Pavyzdžiui, iš už kampo staiga iššoka didelis šuo. Tuo metu žmogus išsigąsta - kojos tampa tarsi vatinės, širdis nusirita į kulnus ir pan. Baimė - tai emocija. Visos emocijos pasireiškia dėl kokios nors situacijos, sukelia tam tikrus pojūčius ir praeina, kai situacija pasibaigia. Emocijos ir tai, kaip jas rodome, - lyg kelio ženklai visiems, kurie mus supa, ir, žinoma, mums patiems.

Emocijos ir Jausmai: Skirtumai ir Ryšys

Nors dažnai emocijų ir jausmų sąvokos vartojamos kaip sinonimai, psichologijoje jos apibūdina skirtingus procesus. Emocijų kilmė yra biologinė, jos spontaniškos, trumpalaikės ir universaliai būdingos visiems žmonėms. Jausmai yra tai, ką mes jaučiame, kai suvokiame ir interpretuojame emocijas, kurios kyla mumyse. Jie susiformuoja po emocinio patyrimo, kai į procesą įtraukiame savo mintis, prisiminimus ir vertinimus. Jausmai padeda mums geriau suprasti savo emocinę patirtį, ją apmąstyti ir išreikšti. Tačiau kartais jausmus atpažinti gali būti sudėtinga.

Taip pat skaitykite: Psichinė sveikata ir emocijos

Kartais jausmai būna sudėtingi ir iš pirmo žvilgsnio neaiškūs. Čia svarbus yra emocinis raštingumas. Ne visi turime platų emocijų žodyną, dėl to dažnai vietoje konkrečių jausmų įvardijimo sakome „Jaučiuosi blogai“ ar „Keistai“. Deja, tačiau tai visiškai nepadeda suprasti situacijos ir savo jausmų.

Aleksitimija - tai asmenybės bruožas, kuriam būdingas sunkumas atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas. Jausmo atpažinimas, pabuvimas su juo padeda išsiaiškinti už to slypintį poreikį. Kai aiškiai įvardijate, ką jaučiate, pavyzdžiui, nusivylimą, Jūsų smegenys gali geriau tvarkytis su patiriamais jausmais. Tai tarsi pasakyti sau: „Aš žinau, kas vyksta.“ Tokiu būdu Jūsų smegenų dalis, atsakinga už logišką mąstymą, „įsijungia“ ir padeda nusiraminti. Bet jei jausmai lieka neaiškūs ir chaotiški, smegenims sunku su jais susitvarkyti.

Robert Plutchik Emocijų Ratas

Mokslinius emocijų modelius psichologai ir psichoneurologai kuria jau kokius pusantro šimto metų. Ir, nepaisant begalės tam skirto laiko, tik šiais laikais jau ima įsitvirtinti kažkiek rišlesnis emocijų supratimas. Šiuo metu pats pilniausias ir išsamiausias modelis yra Robert Plutchik emocijų ratas, paremtas evoliucine emocijų būtinybės teorija.

Šis modelis neapima visų emocijų pilnai (ir jis nenagrinėja pirminių ir antrinių emocijų mechanizmų), bet kartu jis visgi pilniausias iš visų. Robert Plutchik emocijų ratas tiktai atrodo paprastas, bet išties yra toks didelis, kad vien gana paviršiniam jo supratimui reikia kelių mėnesių gana intensyvaus mokymosi. Mokymasis čia gali būti tik praktinis - vienaip ar kitaip perjaučiant ir patiriant pačiam.

Robert Plutchik prielaida apie emocijas yra labai elementari: gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Taigi, stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, dedukciškai galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia taip smarkiai, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume.

Taip pat skaitykite: Emocijų analizė

• Pasitikėjimas - būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių.
• Baimė - būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui. Arba moki bijoti, arba nemoki likti gyvu. Tai elementaru.
• Nuostaba - būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus - suprasti.
• Liūdesys - būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ir pan.. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus.
• Pasibjaurėjimas - būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
• Pyktis - būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
• Tikėjimasis - būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
• Džiaugsmas - būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.

Pabandžius atsisakyti nors vienos iš šių emocijų, kiltų labai grubūs, tiesiog katastrofiški elgesio pažeidimai: pvz., žmogus, kuris negali jausti džiaugsmo, neturėtų jokios motyvacijos nieko daryti ar mokytis. Arba, pvz., žmogus, kuris negali jausti tikėjimosi, nebūtų pajėgus laukti grobio medžioklėje, sekti priešą, saugotis nuo priešo ir pan..

Emocijų Lygmenys

Kiekviena iš emocijų gali būti įvairaus stiprumo. Kadangi tie perėjimai tarp emocijų atrodo gana tolygūs, mums atrodo, kad nėra didelio skirtumo tarp, pvz., nedidelės baimės ir didelės baimės. Realybėje yra ne taip. Emocijoms augant, jos permuša kitus mūsų mąstymo ir suvokimo procesus. Kai tie procesai kažkuriame lygmenyje permušami, visas mūsų mąstymas, suvokimas ir elgesys labai kardinaliai keičiasi.

• Įprasto stiprumo emocijos - tai tos, kurioms esant, mes galime ir normaliai mąstyti, ir adekvačiai save vertinti. Tokios emocijos gali būti ir silpnos, ir gana stiprios, bet jos yra tokios, kur mes jaučiamės savimi ir elgiamės kaip įprasta.
• Stiprios emocijos - tokios, kurios jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą. Rezultatas - vietoje protingų, racionalių sprendimų mes darome emocinius sprendimus, mūsų suvokimas keičiasi į emocinį, mes imame reaguoti taip, lyg pas mus būtų koks ribinis sutrikimas.
• Užribinės emocijos - tokios, kur įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį. Stiprios, specifinės fiziologinės reakcijos yra labai būdingas tokių emocijų požymis - pvz., dėl tokio lygmens baimės žmonės apsišlapina (jei tik yra kuo šlapintis), dėl tokio lygmens pykčio žmonės nustoja jausti skausmą, dėl tokio lygmens pasibjaurėjimo - apsivemia ir t.t..

Teigiamos ir Neigiamos Emocijos

Nėra gerų ir blogų emocijų, visos yra žmogui naudingos ir būtinos. Tačiau, galima sakyti, kad jaučiame teigiamus ir neigiamus jausmus. Visgi išvengti vadinamųjų neigiamų emocijų - neįmanoma, ir nereikia. Nes jos mums padeda. Pavyzdžiui, baimė perspėja apie galimą pavojų, moko mus atsargumo.

Visos teigiamos emocijos - džiaugsmas, pasitenkinimas, entuziazmas ar meilė, pasak L. „Teigiamos emocijos leidžia pasiekti vadinamąją atpalaiduoto budrumo būseną, kurioje būdami galime pasiekti neįtikėtinų dalykų. Atsipalaidavęs, ramus ir gerai nusiteikęs žmogus per tą patį laiką padaro daugiau, užsibrėžtų tikslų pasiekia greičiau, o jo efektyvumas padidėja net kelis kartus.

Kaip Ugdyti Teigiamas Emocijas?

• Sąmoningumas: Aukštos savimonės žmonės, visų pirma, sugeba savo emocijas atpažinti ir jas įvardinti. Tai yra pirmasis žingsnis siekiant kontroliuoti savo emocinę būklę. Maža to, aukštos savimonės žmogus iš anksto geba numatyti tam tikrus dirgiklius ar situacijas, kurios iššaukia vienokias ar kitokias emocijas, todėl gali sąmoningai jų išvengti.
• Teigiamų emocijų skatinimas: Vaikai pirmiausiai stebi suaugusiuosius ir mokosi iš jų. Teigiamos emocijos augina žmogaus pasitikėjimą savimi, brandina humoro jausmą, todėl ateityje jis ramiau žiūrės į nepalankias gyvenimo situacijas, o krizės metu greičiau sugebės susitvardyti bei priimti sprendimus, kurie jam padės krizę ne tik įveikti, bet ir iš jos pasimokyti.
• Dėkingumas: Dėkingumas yra stebuklingas įrankis, padedantis kurti gerą nuotaiką ir visapusišką gerovę. Jeigu jums bloga nuotaika, jeigu nejaučiate įkvėpimo, jeigu tai jau užsitęsęs jūsų emocinis būvis - vadinasi jūsų gyvenime tiesiog trūksta dėkingumo. Pradėkite dėkoti ne tik apžvelgdami gerus nutikusius dalykus prieš miegą, bet rašykite dėkingumo dienoraštį - kasdien po 10 naujų dalykų, už kuriuos esate dėkingi.
• Mėgstamų dalykų sąrašas: Visiškai paprastas, bet labai smagus būdas pasikelti ūpą yra susidaryti džiaugsmą jums keliančių dalykų sąrašą. Tuomet, kai nuotaikos nėra, šį sąrašą išsitraukiam, skaitom, jaučiam daug teigiamų emocijų, o perskaitę būtinai bent pora dalykų iš sąrašo atliekame ir nuotaika būtinai pasitaiso.
• Pozityvūs žodžiai: Išdrįskim pasakyti, kokius šiltus jausmus jaučiam. Negailėkime gerų žodžių, paskatinimo, pagyrimo, komplimento artimiems, ar net mažiau pažįstamiems ir net visai nepažįstamiems žmonėms. Labai svarbu, ne ką sakome, o kaip ir ką tuo metu jaučiame, nes būtent emocija, kurią sudedam į žodžius ir atlieka visą magišką veiksmą.
• Trumpa dienos apžvalga ir padėka prieš miegą: Labai verta prieš užmiegant trumpai mintyse apžvelgti gražiausius dienos momentus ir už juos padėkoti, įvertinant visus kad ir mažus teigiamus dalykus, kurių galėjo ir nebūti. Užmigę su tokiomis emocijomis, iš ryto garantuotai atsikelsime daug geresnės nuotaikos, o dėkingumas pamažu taps geru įpročiu.
• Atsipalaidavimas: Kūno skenavimas yra labai naudinga ir efektyvi meditacija, kuri gali padėti jums psichiškai ir fiziškai atsipalaiduoti ir grįžti į atsipalaidavusią būseną po patirtų įtampų ar stresų. Kūno skenavimo meditacija padės pajausti savo kūną, atpalaiduoti kūno sąvaržas, normalizuoti kvėpavimą, kraujotaką, darnią organų veiklą bei harmonizuoti patiriamas emocijas ir jausmus, gerinti gyvenimo kokybę.
• STOP Technika: STOP technika - paprastas ir veiksmingas būdas sukurti pauzę tarp stiprių jausmų ir savo reakcijų.
  • Stop (sustokite): Sustokite ir nutraukite bet kokius dabartinius veiksmus.
  • Take a breath (įkvėpkite): Sąmoningai, lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sutelkdami dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą.
  • Observe (stebėkite): Įsivardinkite savo kūno pojūčius, emocijas ir jausmus, mintis, ką matote aplink. Leiskite viskam būti taip, kaip yra.

Sustodamas, sąmoningai kvėpuodamas ir stebėdamas mintis bei jausmus be vertinimo, asmuo gali atpažinti ir priimti savo emocijas, neleisdamas, kad jos jį valdytų.

Taip pat skaitykite: Suprasti emocijas su Plutchiko ratu

STOP technika yra ypač naudinga nutraukiant impulsyvias reakcijas ir refleksinius atsakus į emocinius veiksnius. Taip yra todėl, kad ji sutrikdo „autopiloto“ atsako ciklą ir skatina apgalvotą, pagrįstą sprendimų priėmimą. STOP technika taip pat vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas, kuris yra pagrindinis psichinės sveikatos komponentas.

Emocijos ir Psichikos Sveikata

Emocijos yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, ir skirtingi žmonės emocijas jaučia skirtingai. Emocijos ne tik daro įtaką žmonių veiksmams, mąstymui ir jausmams, bet ir fizinei bei psichikos sveikatai.

Siekdami pagerinti visuomenės psichikos sveikatą, įvairios organizacijos organizuoja paskaitas ir seminarus, kuriuose nagrinėjami įvairūs psichologiniai aspektai.

Savo jausmų atpažinimas - tai esminė emocinio intelekto ugdymo(si) dalis, kuri leidžia geriau pažinti save, suprasti, kaip reaguojame į aplinką, ir kokią įtaką mūsų jausmai daro mūsų elgesiui bei santykiams. Gebėjimas atpažinti jausmus padeda ne tik geriau prisitaikyti prie gyvenimo situacijų, bet ir sąmoningai reguliuoti savo emocijas.

Jausmų atpažinimas taip pat gali būti laikomas prevencine priemone, padedančia išvengti atkryčio sudėtingose emocinėse būsenose ar situacijose.

Emocijų Atpažinimo Svarba

Mes negimstame su gebėjimu atpažinti, ką jaučiame mes ar kiti. Ironiška, tačiau kuo labiau slopiname emocijas, tuo jos linkusios stiprėti. Skaudūs, nemalonūs jausmai neišnyksta savaime. Jeigu mes neišreiškiame emocijų, jos kaupiasi kaip kokia skola, kurią galiausiai vis tiek tenka apmokėti. Kalba eina ne tik apie nemalonius jausmus. Mes taip pat turime suprasti, kaip tiksliai jaučiamės, kai mums sekasi, kai jaučiame malonius jausmus. Mes dažnai į tai nesigiliname, atrodo, gerai, ir tiek, sekasi, ir gerai… Taip darydami klystame.

Dažnai mokymų, paskaitų metu paprašau dalyvių keletą minučių pagalvoti, kaip jie šiuo metu jaučiasi, ir tais jausmais pasidalinti. Dalyvių atsakymai būna įvairūs, bet ne visada apie pačias emocijas, o daugiau apie sunkumus dėl patiriamų emocijų. Net trečdaliui žmonių sunku įvardinti savo jausmus apibūdinantį žodį. Dažniausiai žmonių naudojami žodžiai savijautai apibūdinti - „aš jaučiuosi puikiai, gerai, normaliai…“. Tai priverčia susimąstyti: ar aš net nežinau, kaip jaučiuosi? Ar daviau sau leidimą to paklausti?

Emocijos ir Šiuolaikinė Kultūra

Šiandien, kai visus atsakymus galime rasti „Google“, mes prarandame įprotį, kad galėtume ieškoti atsakymų savyje arba vienas kituose. Deja, bet „Google“ nėra visagalė. Dažnas girdimas atsakymas būna, kad „nejauku apie tai kalbėti“. Mums nemalonu, nejauku kalbėti apie savo emocinį gyvenimą, ir tai visiškai suprantama. Svarbiausia, kad taip jaučiamės ir kai patiriame malonias emocijas. Bet ypač tai aktualu, kai patiriame nemalonias emocijas - liūdesį, pyktį, nusivylimą, atstūmimą, nepriėmimą. Instinktas save saugoti nuo pažeidžiamumo yra natūralus. Tai daro ir laukiniai gyvūnai. Tai savisauga, tikra ir natūrali.

Ir vis dėlto mes vis užduodame šį klausimą, kartais netgi kelis kartus per dieną: „Kaip tu? Kaip tu laikaisi? Kaip tu jautiesi? Mes klausiame refleksyviai, kad vos patys save girdime. Ir mes atsakome ta pačia dvasia: “Puikiai, ačiū, kaip tu? Viskas gerai! Tai vienas iš didžiausių žmogaus būsenos paradoksų - mes užduodame tam tikrą klausimą „Kaip tu jautiesi?“ vėl ir vėl, kas leidžia manyti, kad tai tikrai mums svarbu. Įsivaizduokite, jeigu kitą kartą pažįstamas ar draugas jūsų paklaustų: „Sveika, kaip tu?“ - jūs sustotumėte ir skirtumėte kelias minutes nuoširdžiai atsakyti, tiesiog taip, kaip iš tikrųjų tuo metu jaučiatės, be jokių pagražinimų.

Emocijų Poveikis Mūsų Gyvenimui

Emocijų siunčiamos žinutės labai lengvai pastebimos nemalonių emocijų atveju. Tai pyktis, liūdesys, kaltė, baimė, gėda ir kiti. Pyktis mums kyla, kai yra ne taip, kaip norime, arba pažeidžiamos mūsų asmeninės ribos. Gėda verčia susigūžti ir susitraukti, vengiame akių kontakto, nes tai neapsakomai skausmingas išgyvenimas. Kaltė praneša, kad padarėme kažką blogo.

Na, o kaip yra su pozityviomis emocijomis? Kuo jos yra mums naudingos? Jeigu nemalonios emocijos evoliucijos metu teikė pranašumą, nes padėjo mums išlikti, tai kokia nauda iš malonių emocijų? Ankstyvieji pozityvių emocijų tyrimai, atlikti Alice Isen, pateikė pirmąsias įdomias įžvalgas apie galimą teigiamų jausmų patirtį. Pozityvių emocijų dėka mes tampame smalsesni, jos kelia mūsų susidomėjimą, didina tikimybę, kad imsimės išmėginti ką nors nauja ar kad išmoksime naujų įgūdžių. Be to, teigiamos emocijos skatina draugiškumą - kai jaučiamės gerai, mes norime kitų draugijos, stipriname bei plėtojame santykius su žmonėmis, padedame kitiems.

Taigi emocijos atlieka didžiulį, tačiau dažnai nepastebimą vaidmenį visų mūsų gyvenime. Gamta labai sumaniai praneša mums, kas mums naudinga, o kas ne. Jeigu mums yra biologiškai duota išmokti atpažinti, išreikšti ir panaudoti savo jausmus, net ir pačius nemaloniausius, reikia naudotis tomis emocijomis, kad galėtume sukurti teigiamą, tenkinantį mus gyvenimą.

Emocijos ir Atmintis

Emocijos veikia tai, kaip mes atsimename įvykius ar informaciją. Atlikti tyrimai teigia, kad tie įvykiai ar informacija, kurie sukelia emocinį atsaką yra labiau įsimintini negu neutralūs (Van Bergen, Wall & Salmon, 2015; Khairudin et al., 2012). Taip gali būti todėl, kad emocinė ir racionali informacija yra užkoduojama skirtingose smegenų srityse. Pasak J. Hammond (2008) racionalioji smegenų dalis apdoroja informaciją linijiniu būdu, kiekvieną jos dalį atskirai. Tuo tarpu emocinė smegenų dalis ją apdoroja paraleliai. Taip informacija yra apdorojama greičiau, tačiau ne loginiu būdu. Už ją tai padaro racionalioji dalis.

Labai svarbi smegenų dalis, kuri nustato kaip emocijos bus išreikštos fiziškai, yra pagrindinė dalis, kur yra kaupiami emociniai prisiminimai. Tyrimas parodė, kad kai žmogus patiria didelio sužadinimo situacijas, migdolas gali nepaisyti paprastai vykstančių racionalių ir emocinių smegenų funkcijų ir prisiimti šią atsakomybę sau, sprendimų priėmimo proceso metu sužadindamas ryškiausius savo prisiminimus (Hammond, 2008). Patiriamos emocijos gali turėti dvejopą poveikį. Kartais tam tikros emocijos yra siejamos su tam tikrais įvykiais. Žmogus pačias patirtas emocijas gali atsiminti stipriau negu aplinkybes, kuriomis tos emocijos yra patiriamos. Dėl to žmonės išvysto automatines emocines reakcijas ir atsakus į tuos objektus ar įvykius. Taigi, emocijos daro įtaką ne tik žmogaus sąmoningiems, bet ir nesąmoningiems sprendimams. Emociniai prisiminimai sukelia stiprią, nesąmoningą fiziologinę reakciją. Visgi vien tik emocijų sukėlimas yra nepakankama sąlyga įvykiams ir informacijai atsiminti. Nuo emocijų priklausančio atgaminimo teorija (ang. the mood-state dependent retrieval theory) teigia, jog informacijos atgaminimas yra efektyvesnis tada, kai emocinė būsena bandymo atgaminti informaciją metu yra panaši į emocinę būseną, kuomet informacija yra užkoduojama (Zurawicki, 2010). Dar vienas svarbus veiksnys yra gaunamų užuominų pobūdis. Tyrimas parodė, kad kai informacijos užkodavimo metu buvusios sąlygos ir atgaminimo užuominos sutapo, tyrimo dalyviai informaciją atsiminė žymiai greičiau negu tada, kai jos nesutapo (Friestad & Thorson, 1993). Pavyzdžiui, reklamų žiūrėjimo metu jas vertinant, vėliau yra gaunama užuomina, nusakanti produktų kategorijas. Jeigu buvo žiūrima paprastai, nevertinant, labiau tiko užuominos apie įvykius reklamoje. Tokius gautus rezultatus tyrėjai aiškina tuo, jog gali būti, kad paprasto žiūrėjimo metu atminties pėdsakai nėra suskirstomi pagal produktų kategorijas.

Emocinis Užkrėtimo Fenomenas

Būna, kad į susitikimą su draugu nueini pasišvilpaudamas, o po pabendravimo jau išeini prastai nusiteikęs, nors nebuvo nei pykčių, nei ginčo. Arba po sunkios dienos grįžus namo, netikėtai pralinksmina gerai nusiteikę šeimynykščiai. Kaip teigia vienas iš emocinio intelekto pradininkų, knygos „Emocinis intelektas“ (angl. „Emotional Intelligence“) autorius Daniel Goleman, jausmai ne visada išsakomi žodžiais, daug dažniau jie reiškiami kitais būdais: per intonaciją, gestus, veido išraišką. Autorius nagrinėja, kaip kitų žmonių veido išraiška ir kūno kalba padeda empatijos turintiems žmonėms suvokti jų nuotaiką, ir kaip, vadovaujantis patirtimi bei emociniu protu, į tai tinkamai reaguoti.

JAV psichologas John T. Cacioppo teigia, kad pokalbio metu žmonės nesąmoningai atkartoja pašnekovo mimikas, gestus, kūno kalbą ir kalbos ritmą. Tai yra gana primityvus instinktas, kuris lemia žmogaus, neturinčio emocinių, psichologinių sutrikimų, gebėjimą empatizuoti. Tuo pačiu, psichologo teigimu, perimamos ir kito žmogaus teigiamos emocijos, tokios kaip entuziazmas ir džiaugsmas, arba neigiamos, kaip liūdesys, baimė, pyktis. Šis modelis vadinamas „beždžionė mato - beždžionė daro“ (angl. „monkey-see-monkey-do“) elgesiu. Kaip tai įvyksta? Psichologo teigimu, būtent perimta kūno kalba, gestai, intonacijos ir lemia, kad pasijuntame panašiai, kaip pašnekovas. Tai yra, kai mūsų kūno raumenų tonusas padidėja arba sumažėja dėl pakitusios gestikuliacijos, veido išraiškų ir panašiai, mūsų smegenims tai duoda signalą, sukeliantį tam tikrą jausmą. Psichiatrė Judith Orloff savo atliktais tyrimais taip pat patvirtina: pakitę raumenų judesiai specifinėms smegenų ląstelėms - veidrodiniams neuronams - duoda signalą, kuris nulemia mūsų savijautą.

Empatija ir Emocinis Intelektas

Nors empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių siunčiamus signalus yra svarbus civilizuoto žmogaus bruožas, tačiau tai nereiškia, kad bet kokias nuotaikas perimti yra sveika. Pavyzdžiui, gerai yra suprasti, jog kitas žmogus yra išsigandęs ir stengtis jam padėti pasijusti geriau, tačiau perimti šią emociją į savo būseną - jau nėra gerai. Nerimą, baimės jausmą priėmęs ir perkėlęs į savas mintis žmogus gali padaryti klaidingų sprendimų. Tuo pačiu, kiekvienam būtų paranku turėti nuo ko „užsikrėsti“ entuziazmu, teigiamu požiūriu į asmeninį gyvenimą ar darbą ir panašiai. Dėl to ir yra svarbu rinktis bendravimui pozityvius žmones, o ne kupinus destruktyvių minčių.

Kaip Apsaugoti Save nuo Negatyvių Emocijų Užkrėtimo?

• Atsekite negatyvios emocijos pirminį šaltinį. Galima savęs paklausti, ar jaučiuosi liūdnai dėl savų priežasčių, ar dėl to, kad pabuvau šalia žmonių, kurie jaučiasi ar kalba pesimistiškai, piktai?
• Išmokite valdyti savo kūno kalbą. Jeigu jau moksliniai tyrimai patvirtina, kad perimta iš kito žmogaus kūno kalba ir veido išraiškos gali pačios formuoti mūsų būsenas, išmokime tai valdyti: susidūrus su blogos nuotaikos pašnekovu, reikia stengtis išlaikyti neutralią veido išraišką, atsipalaidavusią laikyseną.
• Turėkite savas ribas. Jeigu jaučiate, kad ėmėte patirti per daug negatyvo, liūdesio ar irzlumo, pastebėkite tai, bet tik nepanikuokite. Kvėpuokite giliai, dėmesį nukreipdami į negatyvo iškvėpimą.

tags: #plutchik #bazines #neigiamos #emocijos