Emocijos - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kurios dažnai atrodo paprastos ir savaime suprantamos. Tačiau, panagrinėjus giliau, paaiškėja, kad emocijų pasaulis yra sudėtingas ir daugiasluoksnis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Roberto Plutchiko emocijų ratą - vieną iš išsamiausių emocijų modelių, kuris padeda suprasti emocijų įvairovę, jų sąveikas ir lygius.
Emocijų svarba ir suvokimo iššūkiai
Nors emocijos lydi mus kiekvieną dieną, apie jas kalbame palyginti mažai. Mūsų jausmai lemia mūsų veiksmus, tikslus ir netgi gyvenimo kokybę. Ironiška, kad net ir besidomintys psichologija neretai susiduria su iššūkiais ieškant išsamių tyrimų lietuvių kalba, todėl griebiasi angliškų terminų. Pavyzdžiui, vietoje žodžio „nerimas“ vartoja anglišką „anxiety“. Tai rodo, kad mūsų supratimas apie emocijas yra ribotas, o įvardinti jas gali būti sunku.
Išsiaiškinti savo emocijas nėra lengva. Tam reikia daug mokymosi ir praktikos. Psichologai ir psichoneurologai jau daugiau nei pusantro šimto metų kuria mokslinius emocijų modelius, tačiau tik pastaruoju metu įsitvirtina rišlesnis emocijų supratimas.
Roberto Plutchiko emocijų ratas
Šiuo metu vienas išsamiausių emocijų modelių yra Roberto Plutchiko emocijų ratas, paremtas evoliucine emocijų būtinybės teorija. Šis modelis neapima visų emocijų, bet visgi yra pilniausias iš visų.
Plutchiko emocijų ratas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, tačiau iš tiesų yra labai didelis ir sudėtingas. Norint jį suprasti, reikia skirti nemažai laiko ir pastangų. Mokymasis čia turėtų būti praktinis - per patirtį ir emocijų pajautimą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Modelio ribotumai
Svarbu neužmiršti, kad ir Plutchiko emocijų ratas nėra pilnas. Į jį nepavyko įtraukti kai kurių specifinių emocijų, tokių kaip užuojauta ar pavydas, taip pat kai kurių su instinktais susijusių emocijų, tokių kaip alkio jausmas ar seksualinis susijaudinimas. Kai kurios emocijos, pavyzdžiui, meilės jausmas, yra sąlyginai išvedamos kaip kombinuotos, nors paskiro mediatoriaus buvimas aiškiai rodo, jog jos yra paskiros, bazinės. Plutchik rate nekabinami ir kai kurie sudėtingesni atvejai - pvz., baimė ir pyktis, kurie abu kyla iš vieno, nesaugumo jausmo, o tik paskui pavirsta į vieną iš tų dviejų jausmų. Tačiau, nepaisant to, tai yra vienas geriausių struktūrinių modelių.
Evoliucinis emocijų būtinumas
Roberto Plutchiko prielaida apie emocijas yra paprasta: gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Taigi, stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, dedukciškai galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia taip smarkiai, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume. Jei kažkuri emocija atrodo kritiškai būtina išgyvenimui - galime ją laikyti bazine, t.y., įgimta emocija.
Bazinės emocijos
Plutchikas išskyrė aštuonias pagrindines emocijas, kurios, jo manymu, yra universalios ir įgimtos:
- Pasitikėjimas - būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui. Be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių.
- Baimė - būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui. Arba moki bijoti, arba nemoki likti gyvu. Tai elementaru.
- Nuostaba - būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus - suprasti.
- Liūdesys - būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ir pan. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus.
- Pasibjaurėjimas - būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
- Pyktis - būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
- Tikėjimasis - būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
- Džiaugsmas - būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.
Pabandžius atsisakyti nors vienos iš šių emocijų, kiltų labai grubūs, tiesiog katastrofiški elgesio pažeidimai: pvz., žmogus, kuris negali jausti džiaugsmo, neturėtų jokios motyvacijos nieko daryti ar mokytis. Arba, pvz., žmogus, kuris negali jausti tikėjimosi, nebūtų pajėgus laukti grobio medžioklėje, sekti priešą, saugotis nuo priešo ir pan.
Emocijų lygiai
Bazinės emocijos turi skirtingą galią. Kasdieniame gyvenime mes dažniausiai patiriame žemą emocijų lygmenį, kuris netrukdo mums mąstyti ir priimti protingus sprendimus. Tačiau kartais emocijos sustiprėja tiek, kad vietoje mąstymo prasideda emociniai regavimai ir sprendimai.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Robert Plutchik išskiria tris emocinius lygius:
- Įprasto stiprumo emocijos - tai tos, kurioms esant, mes galime ir normaliai mąstyti, ir adekvačiai save vertinti. Tokios emocijos gali būti ir silpnos, ir gana stiprios, bet jos yra tokios, kur mes jaučiamės savimi ir elgiamės kaip įprasta.
- Stiprios emocijos - tokios, kurios jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą. Rezultatas - vietoje protingų, racionalių sprendimų mes darome emocinius sprendimus, mūsų suvokimas keičiasi į emocinį, mes imame reaguoti taip, lyg pas mus būtų koks ribinis sutrikimas. Tiesą sakant, ribinis sutrikimas nuo įprastų atvejų tuo ir skiriasi, kad įprastose situacijose žmonės pereina į stiprias emocijas - į tokias, nuo kurių aptemsta protas. Tokio stiprumo emocijos yra labai svarbios, nes jos neretai ir baugina, ir priverčia elgtis kaip nors, kaip gal ir nenorėtume elgtis. Žodžiu, tai realiai stiprios emocijos.
- Užribinės emocijos - tokios, kur įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį. Stiprios, specifinės fiziologinės reakcijos yra labai būdingas tokių emocijų požymis - pvz., dėl tokio lygmens baimės žmonės apsišlapina (jei tik yra kuo šlapintis), dėl tokio lygmens pykčio žmonės nustoja jausti skausmą, dėl tokio lygmens pasibjaurėjimo - apsivemia ir t.t.. Kiekviena tokio stiprumo emocija turi savitą, specifinį fiziologinių reakcijų rinkinį. Tai tokio stiprumo emocijos, kur joks racionalumas ne tai kad neveikia, bet išvis jo nėra. Žmogus ima reaguoti taip, kaip reaguotų gyvūnas, susidūręs su kraštutinai stipriais dirgikliais.
Viena iš didelių problemų, suvokiant tokius skirtingus emocijų lygius, yra ta, kad didžiulė dalis žmonių dalies užribinių emocijų išvis nėra patyrę nei karto gyvenime. Tokio stiprumo emocijos yra retos, jos būna tiktai visiškai išskirtinėse situacijose. Žodžiu, tuos tris emocijų lygmenis reikia skirti labai labai aiškiai.
Apsėdimas - mes pamirštame viską, persijungdami į vieną vienintelį dalyką, kuris svarbus - pvz., į grobio persekiojimą ar kokios nors problemos sprendimą, jei tai ilgiau trunka - tiesiog nuvarome save iki visiško išsekimo.
Kaip matote, tie lygmenys būna labai labai skirtingi. Tokie skirtingi, kad išties tai paprasčiausiai skirtingos emocijos. Pastebėkim, kad vien bazinių emocijų, skaičiuojant skirtingais lygiais, gaunasi ištisos 24. Tai jau nemažai, ar ne?
Emocijų kombinacijos
Ypatingai dažnai mes jaučiame ne pavienę emociją, o emocijų kombinaciją. Kai gaunasi kombinacija - emocijos susideda ir jausmas būna dar kitoks. Robert Plutchik išskiria kelis skirtingus emocijų sąryšių lygius, bet tas išskyrimas yra labai sąlyginis, tad į pirminių, antrinių ir tretinių diadų mechanizmus nesigilinkime (juoba, kad tas skirstymas ir šiaip mažiau pagrindžiamas). Trumpai tariant, priimkim tokį paprastą dalyką, kad bet kurios dvi nepriešingos emocijos be problemų gali persikloti tarpusavyje. Kai jos persikloja ir susilieja - jos virsta kokia nors kita emocija. Žodžiu, gaunasi tų emocijų kombinacijos. Kai kurios iš šių emocijų tikrai bus neakivaizdžios (pvz., daugeliui reikia gerai pamedituoti, norint suprasti, kaip nuolankumas savyje neša ir pasitikėjimą autoritetu, ir autoriteto baimę). Norint tas mišrias emocijas pagauti ir suprasti, reikia kiekvienai skirti geroką laiko gabalą.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Kai kurios emocijų kombinacijos:
- Nerimas - visada yra baimė apie tai, kad kažkas bus ateityje. Tai kyla iš to, kad tikėjimasis - visada jausmas apie ateitį, o ne apie praeitį ir ne apie šį (jau vykstantį) momentą.
- Kaltė - yra jausmas „nubausk save pats“ - už tai, kad padarei kažką, ko norėjai (gavai džiaugsmo) čia gauni baimę, kad atsitiks kažkas blogo.
- Gėda - tai kaip kaltė ant hormonų - vietoje džiaugsmo čia atsiranda pasibjaurėjimas (pačiu savimi), o kartu - ir baimė.
- Gailestis - dažnai laikomas lyg ir ok jausmu, tačiau kai gailestis nukreipiamas į kitą žmogų, tai jis savyje neša ir pasibjaurėjimą, t.y., atstūmimą.
Dabar pridėkim tai, kad šios emocijos irgi gali būti įvairaus stiprumo, tik kad jau ir žodžių joms mes nelabai turime - net neaišku, kaip jas visas aprašyti būtų, jei bandytume išskaidyti į tuos tris stiprumo lygius. Kai tie jausmai labai skirtingo stiprumo, suprasti juos gali būti sunku. Tiksliau, netgi ne gali būti, o tiesiog turi būti sunku, neišvengiamai. O dabar pridėkime dar ir tai, kad mums dažnai kyla ir emocijos, kuriose yra trys sudedamosios. Arba emocijos, kur, pvz., viena sudedamoji yra stipri, o kita - silpna. Savyje mes turime tiesiog milžinišką kiekį klaikaus sudėtingumo ir skirtingumo emocijų. Ir į tas emocijas kreipiame tiek mažai dėmesio, galvodami, kad „ai, ką čia, čia savaime suprantama“. O paskui kankinamės dėl kažko ir nesuprantame, kas čia mums galvoje ne taip.
Emocinio intelekto svarba
Jausmų irgi reikia mokytis. Mokytis identifikuoti savo jausmus, juos suprasti, juos įsivardinti sau pačiam. Jausmai būna stipresni už mūsų mąstymą, tad jei mes nemokame juose susigaudyti, mąstymui irgi nelieka vietos.
Emocinis intelektas vaidina itin svarbų vaidmenį žmogaus sėkmei gyvenimo kelyje. Emocijų atpažinimas, priėmimas bei reguliavimas yra ypač svarbūs įgūdžiai kiekvienam.
Kaip ugdyti emocinį intelektą?
- Kalbėkite apie jausmus. Labai svarbu atrasti laiko su savo vaikais kalbėtis apie tai ką jie jaučia. Patikinti, kad visi jausmai yra reikalingi ir geri. Ne tik džiaugsmas, bet ir liūdesys ar nuoskauda, baimė bei pyktis. Labai svarbu padėti vaikams įvardinti vieną ar kitą jausmą.
- Plėskite emocijų žodyną. Viena iš priemonių plėsti emocijų žodyną yra emocijų ir jausmų ratas, jis sudarytas remiantis psichologo Roberto Plutchiko sukurtu „emocijų ratu“, kuris veikia panašiai kaip spalvų ratas. Emocijų ir jausmų rato naudojimas, padės lengviau atpažinti savo jausmus bei jų kilmę.
- Suvokite savo jausmus. Suvokus, kaip jaučiatės, galėsite suprasti ir kodėl taip jaučiatės, bei veiksmus, kurių galite imtis norėdami pakeisti savo būseną.
- Būkite atviri. Atsiskleidimas - pastangų ir pasiruošimo reikalaujantis žingsnis, kartu prašantis apnuoginti dalį savasties.
Emocijų ratas kaip priemonė jausmams atpažinti
Emocijų ratas - tai priemonė jausmams atpažinti ir sudėtingoms emocinėms būsenoms sugriauti, kad jas būtų lengviau suprasti. Kiekvienas gali gauti naudos iš didesnio emocinio raštingumo, kuris atsiranda naudojant šias priemones.
Emocijų ratas yra vaizdinis pagrindinių žmogaus jausmų diapazono vaizdas. Vienas iš populiariausių yra žinomas kaip Plutchik modelis. Ratas parodo, kaip šios emocijos priešinasi viena kitai ir yra išgyvenamos įvairiu laipsniu - nuo lengvo iki intensyvaus. Pavyzdžiui, džiaugsmas ir sielvartas guli vienas priešais kitą ant vairo. Ratas taip pat iliustruoja, kaip pagrindinės emocijos susijungia ir sukelia kitus jausmus. Pavyzdžiui, kai jaučiate liūdesį ir pasibjaurėjimą, galite patirti gailesčio jausmą.
Kaip naudotis emocijų ratu?
- Nustatykite savo emocinę būseną. Bet kuriuo metu galite pažvelgti į vairą ir lengviau nustatyti, kaip jaučiatės. Jei jaučiatės liūdnas, pažiūrėkite į tą rato sritį ir susiaurinkite savo dabartinę būseną, kad ją geriau suprastumėte.
- Susiaurinkite savo jausmus. Savo jausmų susiaurinimas iki kelių žodžių gali padėti nustatyti, kas juos sukelia.
- Grąžinkite emocijas į jų kilmę. Nustačius savo emocijų šaltinį, galite kritiškiau apie jas galvoti ir imtis veiksmų.
tags: #plutchiko #emociju #skirstymas