Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų psichologo Lino Slušnio veikla, jo požiūris į vaikų psichikos sveikatą, nuotolinį mokymąsi, finansinį raštingumą ir kitus svarbius vaikų gerovės aspektus. Taip pat aptariami atsiliepimai apie jo darbą ir kontroversijos, susijusios su jo pozicija dėl tėvo atstūmimo.
L. Slušnys apie vaikų psichikos sveikatą
L. Slušnys įsitikinęs, kad didžiausia problema, su kuria susiduria šiuolaikiniai vaikai, yra bendravimas. Jis teigia, kad netinkamai pasakytas žodis gali parodyti didelę nepagarbą. Psichiatras nuolat pabrėžia, kad psichologų reikia ne vaikams, o suaugusiesiems. Jie turėtų išmokti normaliai bendrauti, nustoti keiktis ir užgaulioti. Neatsakingas elgesys sukuria prastą situaciją, kurios rezultatas - vaikai, linkę apiplėšti, apsukti ir apstatyti kitus.
L. Slušnys akcentuoja, kad vaikų psichikos sveikata yra visos visuomenės pareiga ir rūpestis. Jis klausia, kodėl vaikų emocinė sveikata yra bloga, ir atsako, kad dėl to kalti suaugusieji. Vaikai perima suaugusiųjų elgesio modelius, todėl svarbu, kokioje aplinkoje jie auga, kaip suaugusieji elgiasi ir bendrauja.
Savižudybių prevencija
L. Slušnys atkreipia dėmesį į liūdną statistiką, rodančią, kad Lietuva pasižymi aukščiausiu jaunuolių savižudybių ir savižalos lygiu tarp išsivysčiusių šalių. Jis pabrėžia, kad svarbu atpažinti savižudybės ženklus ir laiku suteikti pagalbą. Psichiatras apgailestauja, kad net medikai dažnai nemoka atpažinti savižudybės ženklų, todėl būtina kurti savižudybių prevencijos programas ir diegti socialinio, emocinio ugdymo programas kiekvienoje klasėje.
Jis teigia, kad reikia ugdyti tam tikras kompetencijas - tarpusavio santykių kūrimą, savitvardą, savimonę, bendravimo įgūdžius ir atsakingą sprendimų priėmimą. Tai padėtų sukurti pamatą, ant kurio stovi vaiko psichikos sveikata.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Vaikų psichiatro profesija
L. Slušnys prisipažįsta, kad vaikų psichiatro profesiją pasirinko atsitiktinai, tačiau jaučia, kad šiame darbe yra didelė prasmė. Jam atrodo, kad padedant psichikos sutrikimų turintiems vaikams galima pakeisti kartos mentalitetą. Šiandien jis save laiko ne tiek vaikų psichiatru, kiek socialinio ir emocinio ugdymo instruktoriumi, padedančiu vaikams ir suaugusiesiems lavinti esminius socialinius bei emocinius įgūdžius.
L. Slušnys apie nuotolinį mokymąsi
L. Slušnys pasidalijo įžvalgomis apie nuotolinio mokymosi poveikį vaikams ir tėvams. Jis pasakojo, kad neseniai atliktas tyrimas parodė, jog vaikai į nuotolinį mokymąsi žiūri labiau neigiamai. Jiems jis įgrisęs, nusibodo visą laiką viską savarankiškai spręsti užduotis. Vaikai buvo įpratę dažniau paaiškinimus gauti iš mokytojų.
Psichiatras atkreipė dėmesį į tai, kad nuotolinio mokymosi metu išryškėjo problema, su kuria susiduria jaunesni mokiniai - jie neturi tiek technologinių žinių, kad galėtų įvykdyti jiems mokytojų duotas užduotis. Jei tėvai nepamoko, vaikui prasideda stresas, o motyvacija mokytis eina žemyn.
L. Slušnys atskleidė, kad tėvai galvoja, jog nuotolinis mokymasis jų vaikams sekasi daug geriau nei yra iš tikrųjų. Tyrimo duomenimis, 70 proc. tėvų palaiko nuotolinį mokymąsi kaip tinkamą ir efektyvų. Tačiau dėl nuotolinio mokymosi 40 proc. suaugusiųjų jaučia nerimą, o daugiau nei 50 proc. jaučia nuovargį.
L. Slušnys apie finansinį raštingumą
L. Slušnys pabrėžia, kad šiandien su finansiniu raštingumu, savo biudžeto formavimu ir tvarkymu vaikams tenka susidurti gerokai anksčiau, nei palikus tėvų namus. Jis ir finansų specialistai sutaria, kad efektyviausia priemonė - patiems tėvams domėtis naujovėmis, planuoti savo finansus ir būtinai apie tai kalbėtis su vaikais.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Psichiatras teigia, kad vaikams turime pasakyti, kaip pinigai atsiranda ir kokiu būdu jie „dauginasi“. Namuose tėvai turėtų taupymo ne gėdytis, o aiškinti, kaip jie stengiasi tuos pinigus paskirstyti. Kuo daugiau tėvai apie tai kalbasi, tuo vaikai ramiau priima faktą, kad ne visuomet gali turėti tai, ką jie nori.
L. Slušnys įsitikinęs, kad mokyklose finansinė edukacija yra ne privalumas, o būtinybė. Baigęs mokyklą jaunuolis turėtų žinoti ne tik kaip veikia ekonomika, bet ir susigaudyti, kas yra mokesčiai, kaip jie mokami ir kam panaudojami.
Kontroversijos dėl tėvo atstūmimo
L. Slušnys susilaukė kritikos dėl savo pozicijos dėl tėvo atstūmimo. 2019 m. kovo 9 dieną prie G. Nausėdos štabo buvo surengtas piketas, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į tai, kad L. Slušnys nepripažįsta tėvo atstūmimo egzistavimo. Piketo organizatoriai teigė, kad L. Slušnys formuoja įdingą valstybės politiką vaiko teisių klausimais, luošinančią šeimas ir žalojančią vaikus.
Tėvo atstūmimas - reiškinys, kai, dažniausiai po skyrybų, vienas iš tėvų (dažniausiai motina) trukdo kitam iš tėvų bendrauti su vaikais, juos nuteikdama ar išveždama, pasinaudodama neišprususiais specialistais - tokiais kaip L. Slušnys. Piketo dalyviai reikalavo, kad G. Nausėda atsiribotų nuo savo patarėjo vaikų teisių klausimais L. Slušnio.
Atsiliepimai apie L. Slušnį yra įvairūs. Vieni jį kritikuoja dėl jo pozicijos dėl tėvo atstūmimo, kiti giria už jo profesionalumą ir rūpestį vaikų psichikos sveikata.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #psichologas #slusnys