Žmogaus galimybės yra neribotos, tačiau dažnai mes patys susikuriame barjerus, kurie trukdo mums atsiskleisti. Straipsnyje nagrinėjama asmenybės galių piramidė, apžvelgiamos žmogaus galimybių ribos, dvasinės stiprybės svarba, tikėjimo galia ir būdai, kaip pažadinti neribotas galimybes.
Įvadas
Pasaulyje netrūksta istorijų, kai žmonės, net ir susidūrę su sunkiausiais iššūkiais, sugeba pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Neretai tai siejama su stebuklingais išgijimais, neįtikėtina fizine jėga ekstremaliose situacijose ar vidine stiprybe, padedančia įveikti ligas ir nelaimes. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas slypi už šių fenomenų, ir kaip kiekvienas iš mūsų galime pažadinti savo vidinį potencialą.
Neribotos Žmogaus Galimybės: Mitai ir Realybė
Yra daugybė atvejų, kai gydytojų „nurašyti“ ligoniai stebuklingai pasveiksta melsdamiesi šventose vietose, gerdami vandenį iš vadinamų šventųjų šaltinių ar tiesiog įtikėję, kad išgis. Net mokslininkai neneigia, kad žmogaus galimybės yra neribotos, tik daugelis jų neišnaudojame.
Ko gero, ir jums gyvenime teko pakliūti į ekstremalią situaciją, kada nesąmoningai atlikote kokį nors jūsų jėgas ir galimybes pranokstantį veiksmą. Pavyzdžiui, pakėlėte už save sunkesnį daiktą ar neįtikėtinai greitai pasveikote, nes labai norėjote nueiti į pasimatymą ar gražiai atrodyti kita jums svarbia proga. Bent jau iš pažįstamų tikrai esate girdėję panašių istorijų.
Spaudoje buvo aprašytas atvejis, kai moteris sugebėjo kilstelėti lengvąjį automobilį, kuris įvykus avarijai prispaudė jos vaiką. Akivaizdu, bet neįtikėtina. Tam mokslininkai turi paaiškinimą. Anot jų, ekstremaliomis aplinkybėmis žmogaus organizme akimirksniu išsiskiria daug streso hormonų - adrenalino ir kortizolio. Dėl jų poveikio žmogus įgyja neįtikėtinos stiprybės ir geba sutelkti visas gyvybines jėgas, kurių net neįtarė esant.
Taip pat skaitykite: Maslow piramidė ir Merkinės fenomenas
Parapsichologų nuomone, didžiausią įtaką daro mūsų mintys, tikėjimas, kad galime tai padaryti. Mintis yra stipri energija, ji duoda impulsą veikti kūnui. Teigiama, kad žmogaus resursai beribiai, o galimybės neribotos. Bėda ta, kad tas ribas susikuriame patys. Kasdien galvodami, kad susirgsime, tarkim, vėžiu, nes sirgo mano senelis, tėvas, „prisijungiame“ prie ligos energoinformacinio lauko ir ilgainiui ląstelės išsigimsta - vystosi liga. Jei tikėsime, kad esame pasmerkti, kad neišgysime (ypač kai išgirstame gydytojų diagnozę), taip ir bus.
Žinoma, nereikia pamiršti dar Dievo valios - juk, sakoma, be jo įsikišimo nė plaukas nuo galvos nenukris. Tiems, kurie kažko siekia, stengiasi įveikti kliūtis nuoširdžiai tuo tikėdami, sąžiningai gyvena, Kūrėjas visada suteikia dar vieną likimo šansą. Mokslininkams tai - neįminta mįslė
Dvasios Galia: Stipresni Už Materiją
Apie stiprų žmogų sakoma - „stiprios dvasios“. Toks žmogus gali nuversti kalnus, nugalėti kitam, rodos, neįveikiamas kliūtis ir pan. Šiuose žodžiuose slypi daug tiesos. Anot specialistų, psichologiniai veiksniai turi didelės įtakos dvasiniams ir fiziniams procesams. Tai - neatsiejama stebuklingo išgijimo dalis. Jei žmogų kankina liga, kurią gydytojai bejėgiai išgydyti, stipri dvasia ir tikėjimas palengvina jo fizines ir dvasines kančias. Neretai tikėjimas stebuklais, esančiais už racionalaus mąstymo ribų, prieš kurį protas yra bejėgis, padeda veiksmingai kovoti su skausmu, liga ar kitomis užklupusiomis negandomis. Stebuklingas išgijimas reiškia dvasios pergalę.
Anot parapsichologų, tada, kai sugebame pakilti aukščiau materijos, nepaklūstame proto diktuojamoms tiesoms, organizmas nieko netrukdomas ima naudotis tomis neribotomis galimybėmis. Kartais reikia priimti save ligotą, priimti tokį gyvenimą, kokį davė likimas kaip išbandymą. Tai - ne susitaikymas, o kovos pradžia. Tik suvokę, kas ir kodėl mūsų gyvenime vyksta, kokios to priežastys, galime rasti jėgų prisikelti naujam gyvenimui, ryžtis permainoms. Nesvarbu, ar iš ligos patalo, ar atsistoti ant kojų po avarijos, ar įveikti kitas užklupusias negandas. Nors parapsichologų mintis, kad ligą ir nelaimes reikia priimti kaip likimo dovaną, o ne bausmę, skamba žiaurokai, tačiau tai išties veiksminga. Juk sunkūs išbandymai (liga, nelaimė) priverčia pažvelgti į pačią gelmę, pamatyti problemos esmę, priežastį. Juk sakoma, kad tik pažinus savo baimę, galima jos atsikratyti. Su liga taip pat. Jei sunki liga paguldė į patalą, persekioja nesėkmės, pradėkite keistis nuo savęs. Nors skamba banaliai, bet pradėjus keisti gyvenimo būdą, mitybą, elgesį su aplinkiniais, mąstymą, požiūrį į supantį pasaulį, iškart papučia permainų vėjai. Anot vienos psichologės, stebuklingai išgijusieji yra nuėję sunkų dvasinės saviugdos kelią, todėl tampa dvasingesni, dėkingesni, atviresni pasauliui. Ir tai atveda iki stebuklo.
Tikėjimas: Stebuklo Pradžia
Deja, daugelis medikų ir mokslininkų vis dar skeptiškai vertina stebuklingus išgijimus, nors tokių pavyzdžių pasaulyje yra begalė. Anot natūropatų, ekstrasensų, tai nėra jokia mistika. Jų teigimu, žmogaus sąmonė ir protas gali veikti biocheminius organizmo procesus. Psichologinis nusiteikimas, t. y. teigiamos mintys, viltis ir optimizmas, turi įtakos hormonų ir imuninei sistemoms. Tai pripažįsta ir mokslas.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Faktais įrodytas placebo poveikis. Anot tyrėjų, jei gydymo veiksmingumu tikintis pacientas gavęs „vaistų“ iškart nusiteikia, kad savijauta pagerės, greičiau sveiksta. Smegenys šią informaciją fiksuoja ir tarsi kompiuterinė programa siunčia komandą visam organizmui. Sužadinama natūrali organizmo reakcija, t. y. savigydos, arba savireguliacijos, procesas. Beje, ir mokslo jau įrodyta, kad teigiamos emocijos tiesiogiai skatina gyvybinę energiją ir didina organizmo atsparumą. Kai stipri imuninė sistema, organizmas geba išgydyti daugelį negalavimų, prireikus išskiria natūralių antibiotikų ir virusus bei piktybinius darinius naikinančių medžiagų. Taigi tikėjimas veikia placebo principu. Todėl tikintieji traukia į šventas vietas, kur daugeliui neva stebuklingai pavyksta išgyti. Iš tiesų tai jiems tik padeda pažadinti organizmo ir pasąmonės neribotas galimybes.
Žinoma, stebuklu patikėti daug lengviau, negu jį įrodyti. Trykštantis šventasis šaltinis, švenčiausiosios Mergelės paveikslas Šiluvoje ar kitos šventos vietos suteikia galią tik tiems, kurie giliai viduje tiki stebuklu ir to trokšta visa savo esybe, neįsileisdami nė lašelio abejonės. Be to, šventomis vadinamose vietose srūva stipri energija, kuri veikia energiniu lygmeniu ir dar labiau pagreitina žmogaus sielos ir kūno transformaciją, gijimą.
Keletas Tikrų Istorijų
Katalikų bažnyčia daugiau kaip šešiasdešimt išgijimo Lurde atvejų yra pripažinusi tikrais stebuklais. Anot rašytinių šaltinių, XIX a. užfiksuota atvejų, kai žmonės, apsilankę Lurde, stebuklingai išsigydė tuberkuliozę, praregėjo. XX a. speciali medikų komisija ištyrė, kad išties yra staiga išgijusių žmonių, sirgusių vėžiu, išsėtine skleroze, paralyžiumi ir kt. Pirmasis išgijimas siekia 1858 metus. Spaudoje rašoma, kad tada Lurde apsilankiusi Katarina Latapi ėmė valdyti paralyžiuotą ranką. 1987 m. nuo išsėtinės sklerozės pagijo Žanas Pjeras Beli. O kiek žmonių išsigydė sunkias ligas kitose šventose vietose! Ir ne tik jose. Amerikos spaudoje buvo aprašytas atvejis, kai gydytojų „nurašytas“ vyras, kuris sirgo vėžiu, pasveiko. Sužinojęs gydytojų nuosprendį, kad beliko gyventi keli mėnesiai, daugių daugiausia pusmetis, jis viską pardavė, nusipirko jachtą ir leidosi į kelionę po pasaulį. Po metų grįžęs namo visai nebuvo panašus į mirtiną ligonį. Kai nuėjo pasitikrinti, medikų nuostabai, buvo sveikutėlis. Gydytojai paklausė, kokius vaistus jis gėrė ir kaip jam pavyko nugalėti vėžį. Žmogus atsakė: „Plaukiojau, kvėpavau grynu, dėl nieko nesijaudinau ir džiaugiausi kiekviena man skirta diena.“
Spaudoje gausu straipsnių, kaip iš invalido vežimėlio pakilo ne vienas žmogus. Šiais atvejais įvyko ne stebuklingas išgijimas. Ant kojų tuos žmones pastatė noras vaikščioti, viltis ir tikėjimas. Taip pat didelės pastangos, sukandus dantis, per skausmą daromi kasdieniai pratimai.
Stipresni Už Ligą
Lance‘as Armstrongas (42 m.), buvęs profesionalus amerikiečių plento dviratininkas pasaulyje, išgarsėjo pasiekęs visų laikų rekordą - septynis kartus laimėjo „Tour de France“ lenktynes. 1999 m. jis buvo pripažintas geriausiu pasaulio atletu. Atrodytų, kas čia tokio, jei ne faktas, kad L. Armstrongas visus šiuos laurus nuskynė pakilęs kone iš mirties patalo. Įveikęs vėžį, kurį gydytojai jam diagnozavo 1996-aisiais. Liga stiprų ir jauną vyrą užklupo netikėtai, metastazės buvo išplitusios į smegenis ir plaučius. Po ilgo gydymo, kelių operacijų, eksperimentinio gydymo L. Viename interviu dviratininkas prisipažino, jog tai nebuvo lengva, bet tikėjimas, kad pasveiks, neleido nuleisti rankų. Po ligos jis viską turėjo pradėti nuo pradžių, sustiprinti sunykusius raumenis, atgauti ištvermę… Ir jam pavyko.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Asmenybės Galių Piramidė
Priemones, padedančias žmogui gyventi ir geriau, ir ilgiau, galima suskirstyti į grupes, sudarančias lyg ir savotišką piramidę. Jos apačioje yra svarbiausios visiems prieinamos priemonės, o kuo aukščiau, tuo jos specifiškesnės ir sudėtingesnės.
Kaip matome iš piramidės struktūros, svarbiausias priemones žmonės gali pradėti taikyti jau patys, net be medikų pagalbos. Svarbu jas žinoti ir turėti pakankamai motyvacijos, tai yra norėti gyventi kuo geriau ir… kuo ilgiau. Specialistai, aišku, gali padėti jas individuliai pritaikyti, atsižvelgdami į ypatumus bei poreikius ir patarti, kaip viską daryti daug efektyviau. Net, atrodytų, tokie nekalti dalykai, kaip mankšta ar vitaminų bei mineralų papildų vartojimas, gali būti nepakankamai efektyvus arba net žalingas, jeigu daromi netinkamai. Kitos priemonės jau būtinai reikalauja specialisto darbo. Lietuvoje ši sritis žengia dar tik pirmuosius žingsnius, nors vien tik Amerikos senėjimo prevencijos akademijai (Americal Academy of Anti-Aging Medicine, A4M) priklauso apie 11500 gydytojų bei mokslininkų. Lietuvoje taip pat neseniai įkurta senėjimo prevencijos ir funkcinės medicinos draugija, padėsianti vystyti šią unikalią mokslo ir praktikos sritį mūsų šalyje. Reikalingą sėkmingai praktikai kompetenciją gauti nėra lengva. Vadovaujantis bei naudojantis atitinkamais senėjimo prevencijos „instrumentais“, netolimoje ateityje ir garbaus amžiaus sulaukę liksime puikios fizinės ir psichinės sveikatos bei maksimaliai darbingi, patraukliai atrodantys. Kartais tai vadinama „priklausomybe nuo gyvenimo“.
Kūrybiškumas Ir Geometrinės Formos
Visas materialusis pasaulis yra spalvotas (tik nemėginkite to įrodyti savo šuniui), tačiau Kūrėjas buvo išties sumanus, todėl kiekvienas jo kūrinys turi ir savo formą. Mokslininkai pastebėjo, kad žvelgdami į šiuos simbolius ar piešdami paprasčiausias geometrines formas žmonės patiria tiek fizinius, tiek psichinius pokyčius. Geometrinėmis formomis žmonija domėjosi jau nuo piramidžių laikų ir ne tik senovės Egipte. Jas naudojo visos pasaulio religijos statydamos šventyklas bei kurdamos dievybių simbolius.
Aukso proporcijos paieškos Šiuolaikinė meno terapija (apie ją plačiau rašėme antrajame žurnalo numeryje) kūrybinę raišką naudoja žmogaus sielos negalėms gydyti, o pacientų meno kūrinių „kalbą“ aiškina remdamasi sukauptomis žiniomis apie simbolių reikšmes ir jų įtaką žmogaus dvasinei raidai. Sakralinė geometrija - mokslas, kurio šaknys siekia senovės Graikijos, Platono laikus. Ji geometrines formas apibūdina kaip indus, pilnus informacijos apie regimąjį pasaulį, kur viskas - ląstelės, augalai, gyvūnai, mineralai ir kuriantis žmogus, yra geometrija. Šis mokslas moko, kaip naudojant geometrines formomis galima paveikti žmogaus sąmonę, atverti duris mumyse slypinčiai vidinei išminčiai. Sujungdama fizinius ir dvasinius visos Kūrinijos aspektus, sakralinė geometrija šimtmečiais vaidina svarbų vaidmenį įvairių tautų mene, architektūroje ir filosofijoje. Jau senovės Graikijoje visų sakralinės paskirties pastatų architektūra pasižymėjo vadinamosiomis aukso pjūvio proporcijomis, kurios buvo laikomos tobulos harmonijos ir gyvybinių galių simboliu. Indijoje, prieš pradedant statyti šventyklą, ant žemės būdavo piešiama mandala (apskritimas su centru), jos viduje - į keturias pasaulio šalis orientuotas kvadratas. Mandalos Indijoje taip pat naudojamos kaip geometriniai simboliai, padedantys atvaizduoti įvairius dieviškumo aspektus, o kartu ir kaip priemonė žmogui dvasiškai tobulėti. Krikščioniškoje architektūroje visuomet dominavo kryžiaus, kuris atitinka išskleistą kubą, motyvas. Senosios Egipto, Meksikos piramidės taip pat pastatytos laikantis tobulų proporcijų principo. Nereikia nė sakyti, jog pagal tobulas proporcijas pastatyti sakralinės paskirties pastatai teigiamai veikia žmogaus savijautą. Nuostabiai tikslios geometrinės formos pastebimos ir vadinamosiose javų lauko mandalose, kurių kilmė dar ir šiandien mokslininkams yra paslaptis, o nemažai žmonių tiesiog šventai įsitikinę, jog tai - nežemiškų civilizacijų mums paliekami simboliai. Tačiau vienas dėsnis, būdingas visoms išvardintoms geometrinėms struktūroms, išties nėra nei mistiškas, nei sudėtingas. Tai - harmonija. Šią būseną žmogus išgyvena sąveikaudamas su sakralinės geometrijos principus atitinkančiomis struktūromis. Kodėl taip yra? Atsakymas netikėtai paprastas - šie dėsniai aptinkami ir žmogaus fizinėje, o kartu ir psichinėje sandaroje. Palyginę įvairias žmogaus kūno dalis mokslininkai pastebėjo tas pačias auksines proporcijas, o 1876 m. atliktas Fečnerio eksperimentas parodė, kad asmenys intuityviai pasirenka tobulas proporcijas atitinkančias formas. *Aukso pjūvis pagrįstas Euklido geometrijos postulatu apie tobulą atkarpos padalijimą į dvi dalis taip, kad ilgesniosios dalies santykis su trumpesniąja būtų lygus visos atkarpos santykiui su ilgesniąja dalimi. * 1876 m. Fečneris, norėdamas patikrinti savo hipotezę, kad aukso proporcijas atitinkantys matmenys yra patraukliausi žmogaus akiai, atliko eksperimentą. Daugybės atsitiktinai pasirinktų žmonių buvo paprašyta estetiškai įvertinti skirtingų matmenų stačiakampius. Daugiau nei 75 procentai žmonių pasirinko vienodus tam tikrų matmenų stačiakampius. Eksperimentas patvirtino jo mintį: pirmiausia buvo pasirinkti „auksiniai“ stačiakampiai. (1970 m., Huntley)
Geometriniai Simboliai Ir Jų Poveikis
- Apskritimas: Ši forma simbolizuoja vienybę, užbaigtumą, Dievą, pradžią, nuolatinį judėjimą ir kūrybą. Meno terapeutai teigia, kad piešdamas ratą, žmogus tarsi apibrėžia savo vidinę erdvę, kurioje gali jaustis saugus, keistis ir atkurti savo vidinę vienybę.
- Trikampis: Skirtingose kultūrose trikampis gali simbolizuoti įvairius dalykus, kaip žemės vaisingumą, santuoką, gausą, liepsną, kalną, piramidę, Šventąją Trejybę, fizinį stabilumą. Meno terapeutai trikampį rekomenduoja piešti, kai žmogui trūksta energijos, ryžto, įžvalgos, vyriškumo, analitinio mąstymo ir disciplinos.
- Kvadratas: Kvadratas sakralinėje geometrijoje tapatinamas su tvarka, materija, tvirtumu ir pastovumu. Jis taip pat asocijuojasi su lygybe, teisingumu, tiesa, išmintimi ir žeme. Kvadratą patartina piešti vidinės pusiausvyros ir stabilumo stokojantiems žmonėms, taip pat asmenims, kurie nesugeba užbaigti pradėtų darbų ar įgyvendinti užsibrėžtų tikslų.
Merkinės Piramidė: Vieta Atsiskleisti Galioms
Šeimos sodyboje Varėnos rajono Česukų kaime netoli Merkinės Povilas gyvena kartu su savo mama, žmona ir dukryte. Seniau sodyba priklausė Povilo seneliams, o jis su tėvais gyveno Alytuje.
Baigęs vidurinę mokyklą vaikinas įstojo studijuoti mediciną Vilniuje ir savo ateitį siejo su didmiesčiu. Tačiau angelas, su kuriuo Povilas mintimis bendrauja nuo vaikystės, paragino jį atsikraustyti būtent į Česukų kaimą ir jame vykdyti savo misiją.
Kokia ta misija? „Įkvėpti žmones savo darbais ir pavyzdžiu ieškoti gėrio, grožio ir atrasti jėgų šaltinį. Aukštesniųjų jėgų pagalbos galima sulaukti medituojant piramidę gaubiančiame kupole ir kreipiantis į aukštesnes jėgas“, - sakė Povilas.
Jo misijos užuomazgos išryškėjo dar tada, kai buvo vaikas. Jis artimai bendravo su kaime gyvenusia močiute. Iš jos buvo girdėjęs ir tai, kad kiekvienas vaikas turi angelą sargą, kuris juo rūpinasi.
1990 m. rugpjūtį, būdamas septynerių, per šv. Roko atlaidus Povilas su mama lankėsi Merkinės bažnyčioje. Berniukas aiškiai išgirdo savo mintyse skambantį kreipimąsi: „Aš sveikinu tave, vaike. Esu tavo angelas sargas. Suprask, kad tai ne žaidimas, ir turėsi šią dovaną amžinai.“
Kai vaikas tai pakartojo mamai, ji liepė bažnyčioje neišdykauti. Tuomet berniukas, iš angelo išgirdęs, mamai perpasakojo, kas bažnyčioje vyks toliau, ką sakys kunigas per pamokslą. Kai tai pasitvirtino, mama išsigando ir pradėjo mintyse melstis: „Dieve, jeigu mano vaikui kažkas negerai, tai bausk mane, o ne jį.“ Tada sūnus jai pasakė: „Angelas sargas liepė tau pasakyti, kad tai ne bausmė, o didelė dovana.“
Mamai to buvo per daug, tad jie išėjo į lauką. Lauke prie bažnyčios Povilas giminėms, kurie buvo suvažiavę į atlaidus, ėmė „transliuoti“ angelo atsakymus į jų klausimus. Berniukas sakė tai, ką jam teigė balsas galvoje, nors pats ne viską gerai suprato.
Jo teta paprašė: „Dieve, jeigu tu esi, tai duok ženklą“. Tą pačią naktį į senelių sodybą susirinkę giminės tapo ypatingo įvykio liudytojais.
Naktį Povilas susapnavo didelį baltą angelą, kalbėjusį ne žmonių kalba. Jis staiga pabudo ir pro langą pamatė už kiemo ir už bulvių lauko sklindantį šviesos srautą. Jame buvo matyti angelo figūra. Kurį laiką Povilas ir jautėsi esąs šiame sraute, o ne mamos glėby. Po kurio laiko šviesa išblėso.
Šviesos srautą matė Povilo artimieji - ne tik buvusieji namie, bet ir kluone ant šieno miegoję jo dėdės.
Rytą artimiesiems raginant Povilas vėl kreipėsi į savo angelą sargą ir gavo žinią, jog įvyko apreiškimas ir kad užaugęs jis turės vykdyti ypatingą misiją. Kai smalsūs namiškiai bandė artintis tos vietos link, kur naktį matė šviesos stulpą, juos apėmė nemalonūs pojūčiai - spaudė galvą, netgi pykino. Povilas gavo žinią, jog bent iki pavasario tos vietos lankyti nevalia, nes ten susiformavęs energinis laukas tiesiog per stiprus žmonėms. Bulvės taip ir liko nenukastos.
Angelo Pagalba
Nuo tada Povilas nuolat bendravo su savo angelu sargu. Tetos taip pat kartais per jį kreipdavosi angelo patarimo įvairiais dvasiniais bei kasdieniais klausimais. Kad ir dėl to, kokį sprendimą priimti tuo metu aktualiose gyvenimo situacijose, ar verta keisti darbą ir pan. Povilas dažnai mintyse išgirsdavo atsakymą į klausimą, kuris vėliau pasirodydavo buvęs teisingas.
Draugams bei mokytojams apie savo paslaptingąjį draugą berniukas nepasakojo, mat angelas sargas jį buvo įspėjęs: jeigu apie tai sužinos svetimi žmonės, tavo gyvenimas taps sunkus anksčiau, nei tai numatyta. Sulaukęs 12-os ir pats jo balsą girdėti nustojo.
Kaip jau minėta, baigęs mokyklą Povilas įstojo studijuoti mediciną, bet vis grįždavo į senelių kaimą ir laukdavo žadėtųjų žinių iš angelo apie savo misiją. Jis vis mąstydavo, medituodavo, ir netrukus mistiniai pojūčiai sugrįžo. Jis vėl išgirdo savąjį angelą.
„Tada sužinojau, kad turiu rinktis arba šeimą, mediko darbą ir gyvenimą mieste, arba pasišvęsti dvasinei veiklai kaime. Ir pamąstęs supratau, kad noriu padėti žmonėms ne medicininiais būdais“, - prisiminė pašnekovas.
Jis prisipažino, kad tuo metu buvo baugu kraustytis į gūdų kaimą, kuriame net mobilusis ryšys veikė prastai, nekalbant jau apie internetą. Be to, buvo aišku, kad čia nebus pramogų, o ir studijuoti mediciną neakivaizdžiai nebuvo galimybės. Bet vėliau atsirado ir draugų, ir daugybė veiklos, ir mobilusis ryšys veikia, nors ir ne visur. „Dabar mano dvasiniams bičiuliams bei man pačiam šis kaimas atrodo kaip rojaus kampelis“, - sakė vyras.
Piramidės Statyba
Atsikraustęs į kaimą iš angelo Povilas išgirsdavo visokių pamokymų bei aktyviai ėmėsi įgyvendinti užduotį, kurią buvo gavęs dar baigdamas pirmuosius studijų metus: pastatyti piramidę, kuri žmonėms padės užmegzti tiesioginį ryšį su Dievu, apsivalyti ir tobulėti. Piramidė turėjo būti trišonė, simbolizuojanti Šventąją Trejybę, o ne keturšonė, kaip įprasta. Būtent tokia piramidė, pastatyta ypatingoje vietoje, turėjo įgyti ypatingų energinių savybių.
„Kai su mama ėjome pas projektuotojus bei konstruktorius, prašydami padėti pastatyti tokį neįprastą statinį, jie stebėjosi ir klausė, ar jų nefilmuoja „VRS kamera“, - nusijuokė vyras.
Kai piramidė buvo pastatyta, pirmiausia joje lankytis ėmė Povilo giminės ir pažįstami, vėliau prisijungė ir jų pažįstami iš aplinkinių miestų - Druskininkų, Varėnos, Alytaus. Žmonės vieni kitiems pasakojo pajutę teigiamą poveikį: kam labai greitai pagijo supūliavęs pirštas, kam pagerėjo širdies veikla ar sumažėjo hormoninės sistemos problemų, pagerėjo imunitetas. Be to, daugeliui pagerėdavo dvasinė savijauta, atslūgdavo neigiamos emocijos.
Taigi žmonių susidomėjimas Merkinės piramide vis didėjo. Na, o kartą be jokio įspėjimo pasirodė žurnalistai, kurie paklausinėjo tuomet besilankiusių žmonių įspūdžių. Vienas sunkiai vaikštantis lankytojas, sirgęs išsėtine skleroze, papasakojo, kad savo ramentus jis palieka prie šulinio, nes piramidėje gali vaikščioti be jų, kitas sakėsi sergąs astma, tačiau ligos paūmėjimai jau nesikartoja.
Kai tai buvo parodyta per televiziją, lankytojų srautas labai smarkiai išaugo. Piramidė tapo tikra savigydos vieta, kurią kai kurie net vadino stebuklinga.
„Aš tuo metu į piramidę atvykusius žmones priimdavau po vieną, su kiekvienu aptardavau jo bėdas, stebėdavau vykstančius pokyčius, tad kiti laukdavo eilėje, kai kurie net pykdavo“, - prisiminė Povilas.
Jis neslėpė, kad jo paties pažiūros ir veiklos principai laikui bėgant keičiasi. Dabar jis nemano, kad turi asmeniškai pabendrauti su kiekvienu lankytoju - šis ir pats gali užmegzti ryšį su aukštesnėmis jėgomis, nes čia atvykstantiems sudarytos tam tinkamos sąlygos.
Piramidės lankytojams Povilas kažkokio stebuklingo vaisto ir pagijimo nuo visų ligų nežada. Tiesiog konstatuoja, kad piramidę bei kitus ypatingosios paskirties sodybos objektus liepęs jam statyti angelas bylojo, kad joje būdami žmonės maldos ir meditacijos metu turės galimybę bendrauti su Dievu be tarpininkų ir, tai patyrę, sparčiau tobulės dvasiškai. O stiprėjant sielai ir kūnas atgauna fizines jėgas.
#