Nors įsimylėjimas yra gražus ir jaudinantis etapas, anksčiau ar vėliau poros santykiai patiria „apsitrynimo“ periodą. Tai laikas, kai pradedame kurti tikrąjį santykį su savo partneriu, o ne gyventi iliuzijomis. Šis laikotarpis yra svarbus dvejopai: jis suteikia galimybę susikurti tvirtą pagrindą bendravimui ir išspręsti daugelį klausimų, tačiau taip pat gali tapti akivaizdu, kad žmonės tiesiog nesuderinami.
Apsitrynimo laikotarpis: iššūkiai ir galimybės
Svarbu suvokti, kad „apsitrynimo“ periodas neišvengiamas visiems. Tyrimai rodo, kad po dvejų metų santykiuose kiekvienas žmogus grįžta į tą laimės lygį, kokiame jis buvo prieš santykius. Tai reiškia, kad santykiai reikalauja pastangų ir investicijų, o ne savaiminio džiaugsmo. Kaip ir verslo kūrimas, santykiai turi būti nuolat prižiūrimi, reguliuojami ir tobulinami.
Kai kuriems žmonėms atrodo, kad jei santykius reikia „statyti“, o savaiminio džiaugsmo ir aistros nebėra, tai reiškia, kad pasirinktas ne tas žmogus. Tačiau romantinė kultūra ir dainos dažnai iškreipia jaunų žmonių suvokimą apie santykius. „Savaime gerai“ jausmas trunka tik trumpą laiką, tad svarbu suvokti, kad ilgalaikiai santykiai reikalauja darbo ir kompromisų.
Svarbi rolės pasiskirstymas
Kad išvengtų nuolatinių konfliktų, poroms svarbu pasiskirstyti roles. Kuo mažiau susikirtimo taškų, tuo mažiau galimybių susipykti. Pavyzdžiui, vienas partneris gali būti atsakingas už vaikų aprangą, o kitas - už namų ūkio priežiūrą. Toks pasiskirstymas padeda išvengti kasdienių ginčų ir sukuria harmoningesnę aplinką.
Dviejų taisyklių principas: kada spręsti, o kada ignoruoti?
Susidūrus su problema, svarbu įvertinti, ar ją reikia spręsti iš karto, ar geriau palaukti, kol nusistovės emocijos. Jei problema nedidelė, kartais geriausia ją ignoruoti, pasistengti pagerinti nuotaiką ir grįžti prie jos vėliau. Tačiau jei problema rimta (pvz., vienas iš partnerių piktnaudžiauja alkoholiu), ją reikia spręsti nedelsiant.
Taip pat skaitykite: Porų tarpasmeninė psichologija
Vis dėlto, jei santykiai nuolat sukasi apie problemų sprendimą ir juose nelieka džiaugsmo, verta susimąstyti, ar tai tikrai tas žmogus. Jei sunku jau dabar, kaip bus vėliau, kai aistrų bus mažiau, o iššūkių daugiau? Mokslininkai gali pamatuoti poros suderinamumą stebėdami jų kūno kalbą ir streso lygį diskusijų metu.
Emocinis atstumas ir toksiški santykiai
Staiga atsiradęs emocinis atstumas gali sukelti sumaištį ir nerimą. Vienas iš partnerių tampa šaltas, vengia pokalbių, fizinio artumo ar bendrų planų. Tokie pokyčiai gali rodyti, kad santykiai tampa toksiški.
Toksiški santykiai pasižymi priekaištais, konfliktais, kaltinimais, žeminimais, išjuokimu ir patyčiomis. Tokiuose santykiuose žmonės jaučiasi nelaimingi ir prislėgti. Svarbu atpažinti toksiškus santykius ir ieškoti būdų, kaip iš jų ištrūkti.
Santykių įvertinimas: Relationship Assessment Scale (RAS)
Relationship Assessment Scale (RAS) yra paprastas ir patikimas įrankis, skirtas įvertinti pasitenkinimą santykiais. Šią skalę sukūrė psichologas Hendrick S. 1988 m. ir ji plačiai naudojama psichologiniuose tyrimuose, porų konsultavime ir asmeninei savireflekcijai. RAS gali padėti įvertinti, ar santykiai yra darnūs ir teikia pasitenkinimą.
Atvirumas ir bendravimas: raktas į darnius santykius
Šiltų tarpusavio santykių puoselėjimas prasideda nuo atvirumo ir bendravimo. Poros, kurios atvirai dalijasi savo jausmais, poreikiais ir išgyvenimais, turi didesnę tikimybę sukurti darnius ir ilgalaikius santykius.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti konfliktus poroje
Meilė ir susižavėjimas: du svarbiausi elementai
John M. Gottmanas, sukūręs veiksmingą porų terapiją, teigia, kad meilė ir susižavėjimas yra du svarbiausi darnių ir ilgalaikių romantiškų santykių elementai. Svarbu ne tik mylėti savo partnerį, bet ir juo žavėtis, vertinti jo savybes ir pasiekimus.
Emociniai poreikiai ir prieraišumas
Žmonės visą gyvenimą siekia prieraišumo ir emocinio saugumo. Norėdami pasirūpinti savo emociniais poreikiais, mes kuriame šeimas. Tačiau gyvenimas šeimoje nėra tik nesibaigianti šventė. Santykiai reikalauja pastangų, kompromisų ir nuolatinio darbo.
Atviras bendravimas ir demonstruojama laimė
Dažnas netikusių santykių požymis yra išoriškai demonstruojama laimė, kuria siekiama įtikinti aplinkinius. Poroms, kurių santykiai yra išties pavykę ir darnūs, to nereikia. Jos nesistengia įtikinti kitų, kad yra laimingos, nes jaučiasi laimingos iš vidaus.
Seksualumas ir intymumas
Intymaus gyvenimo nesėkmės gali sukelti asmens žlugimo ir nevilties pojūtį. Tai gali neigiamai atsiliepti ne tik namuose, šeimoje, bet ir darbe, versle ar kitose gyvenimiškos veiklos sferose. Svarbu puoselėti intymumą ir seksualumą santykiuose, nepamirštant, kad moters seksualumas nesibaigia su menopauze.
Moterų savijauta ir savęs pažinimas
Didelė dalis moterų ieško geresnės savijautos, laimės ir atsakymų į klausimus seminaruose, dvasinėse praktikose ir savęs pažinimo stovyklose. Išgirstos įžvalgos ir išgyventi patyrimai gali stulbinamai pakeisti vidinį moters pasaulį.
Taip pat skaitykite: Geresnis supratimas poroje
Skyrybos ir toksiški prisiminimai
Kartais net išsiskyrę suvokiame, kad santykiai buvo toksiški, bet vis tiek kankinamės su įkyriais prisiminimais. Svarbu atsispirti pagundai idealizuoti praeitį ir susitelkti į ateitį.
Lygiavertis santykis ir žmonių malonintojai
Kurti lygiavertį santykį su kitu žmogumi nėra lengva, ypač jei esame įpratę stengtis įtikti ir nuolaidžiauti. Svarbu išmokti gerbti save ir savo poreikius, kad galėtume sukurti sveikus ir darnius santykius.
LGBT+ bendruomenės psichologinė savijauta
Lietuvos psichologų sąjunga palaiko Civilinės sąjungos įstatymą, teigdama, kad tos pačios lyties santykių sureguliavimas padėtų gerinti LGBT+ bendruomenės psichologinę savijautą.
Valentino diena ir savęs pažinimas
Valentino diena yra puiki proga kiekvienai moteriai skirti daugiau dėmesio savęs pažinimui ir meilei. Svarbu mylėti ir gerbti save, kad galėtume sukurti sveikus ir darnius santykius su kitais.
Skyrybų statistika ir tiesa
Žiauri tiesa geriau nei melas. Kartais pažvelgti tiesai į akis naudinga vien tam, kad rastum atsakymus.
Konfliktų sprendimas ir santykių kokybė
Negebėjimas kokybiškai megzti santykių nulemia prastesnį žmogaus gerbūvį bei yra vienas iš rizikos veiksnių psichikos sutrikimų pasireiškimui. Svarbu išmokti spręsti konfliktus tinkamai, kad jie nekenktų santykiams.
Karantinas ir skyrybų skaičius
Pagal LR Statistikos departamento duomenis, 2020 metais Lietuvoje užregistruotos 7 431 skyrybos ir tai yra 14,4 proc. mažiau, nei 2019 m., kuriais buvo 8 683 skyrybos. Karantinas galėjo sumažinti skyrybų skaičių dėl padidėjusio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp partnerių.
Seksualumas ir frustracija
Šiuolaikinio seksualumo šerdis slepia rimtų konfliktų. Mes ignoruojame tikrąją savo seksualumo prigimtį, todėl pusė mūsų santuokų žlunga, neatlaikiusios seksualinės frustracijos potvynių, libido žudančio nuobodulio, impulsyvių išdavysčių, seksualinių problemų, painiavos ir gėdos.
Išdavystė ir sąžiningumas
Jei esate patyrę savo mylimojo išdavystę, žinote, kad tai pats blogiausias jausmas pasaulyje. Tačiau būkite sąžiningi: jei neištikimas esate jūs, jausmas - ne ką geresnis. Sveiki santykiai remiasi pasitikėjimu ir sąžiningumu.
Besąlyginė meilė ir kartėlis
Besąlyginė meilė yra nuostabus dalykas, kai ji skirta tinkamam žmogui. Tačiau besąlygiškai mylint tą, kas griauna gyvenimą, meilės kančios saldumą ilgainiui pakeičia kartėlis ir juoda neviltis. Svarbu mylėti save ir nepasiduoti destruktyviems santykiams.
Pagalba po skyrybų
Skyrybos - nemaloni patirtis abiem pusėm, tačiau jei jos jau įvyko, kaip galime sau padėti? Emocinė sumaištis, į kurią patenkame, yra visiškai normali sveiko žmogaus reakcija į tokį sukrečiantį gyvenimo įvykį. Svarbu leisti sau išgyventi emocijas ir ieškoti pagalbos, jei reikia.
Pagarba ir laiminga santuoka
Su svetimais žmonėmis stengiamės elgtis pagarbiai ir tokios pagarbos tikimės iš jų. Tačiau, kad žmogus, esantis šalia, irgi to nusipelno, kartais pamirštame. Vis dėlto be pagarbos, tvirtina santykių konsultantas, laiminga santuoka neįmanoma.
Santuokinis gyvenimas ir etapai
Santuokinis gyvenimas susidaro iš 7 etapų. Norint pajusti tikrą meilę šeimyniniame gyvenime, reikia vienas kitą pažinti, susidraugauti, o paskui jau pamilti. O vos tik baigiasi romantika, nukrenta rožiniai akiniai, partneriai susiduria su pirmais sunkumais, pirmais išbandymais santykiuose. Ir kai kam atrodo - meilė praėjo. Ištikimybė ir kantrybė - svarbiausios meilės vertybės. Jei nusprendėte, kad jūsų santykiuose meilė baigėsi, patikėkite - ji nė neprasidėjo. Šie septyni santykių etapai jums parodys, kodėl tikra meilės ir tikri santykiai ateina laikui bėgant.
Socialiniai ryšiai ir santykių kokybė
Socialinių ryšių kokybė atlieka pagrindinį apsauginį vaidmenį įvairaus amžiaus žmonėms, ne išimtis ir poros santykių kokybė. Darnūs santykiai tarp partnerių gali sumažinti kitų mus veikiančių stresorių ir dirgiklių įtaką psichologinei sveikatai.
Meilės modelis: aistra, intymumas ir įsipareigojimas
Amerikiečių psichologas Robertas Sternbergas sukūrė trimatį meilės modelį, kuris apibūdina, iš ko susideda tobula (angl. consummate love) arba, kitaip tariant, visavertė partnerius siejanti meilė. Anot autoriaus, jeigu norime, kad romantiniai santykiai būtų kokybiški, reikia visų trijų elementų: aistros, intymumo bei įsipareigojimo.
Santykių požymiai: pagarba, pagalba, atvirumas
Kokie dar požymiai už to slepiasi ir rodo, kad santykiai yra darnūs, sveiki, visaverčiai? Visų pirma, pagarba, vienas kito supratimas ir priėmimas, nesiekiant kito žmogaus keisti; savitarpio pagalba įvairiose gyvenimo srityse ir susidūrus su gyvenimo iššūkiais, komandinis darbas ir atsakomybių pasidalijimas, emocinis vienas kito palaikymas; dalinimasis idėjomis, atvirai išsakomi poreikiai, jausmai ir išgyvenimai; jausmas, kad būdamas šalia partnerio galiu augti kaip žmogus, jog partneris padeda atskleisti ir puoselėti gerąsias mano savybes; pojūtis, kad esu kitam reikalingas, o kitas žmogus reikalingas man; pojūtis, kad esu priimtas, mylimas, jaučiuosi saugiai ir partneris geranoriškai priima mano jausmus; pojūtis, kad partneriui esu patrauklus, o jis patrauklus man; vyraujanti nuostata, kad partneris ir geri santykiai su juo nėra savaime suprantamas dalykas, t. y. esame dėkingi, vertiname partnerio pastangas, rūpestį, atsidavimą ir tai išreiškiame partneriui; įvykus konfliktui ar nesusipratimui ieškome būdų, kaip atkurti emocinį ryšį, susitaikyti ir atitaisyti padarytą žalą; mokame ir mokomės pasidžiaugti, padėkoti, atsiprašyti.
Smurtas santykiuose: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis
Jeigu santykiuose atsiranda smurtinio elgesio ar jo apraiškų, reikėtų itin sunerimti. Bet kokia smurto forma turėtų būti netoleruojama nei romantiniuose, nei kituose tarpasmeniniuose santykiuose. Labai svarbu žinoti, koks elgesys yra laikomas smurtiniu. Fizinis smurtas visuomenėje paprastai atpažįstamas lengviausiai, kai panaudojami fiziniai veiksmai, darantys žalą kitam asmeniui prieš jo valią: pastūmimas, smūgis, spyris, smaugimas, smarkus sugriebimas ar net sunkus kūno sužalojimas, nužudymas. Taip pat svarbu žinoti, kad šiai smurto formai priskiriamas ir draudimas išeiti iš namų, kreiptis pagalbos į artimuosius, medikus. Visgi psichologinis smurtas yra sunkiausiai atpažįstamas, tačiau dažniausiai pasitaikanti smurto forma šeimose. Psichologinis smurtas gali pasireikšti kito asmens ar jo jausmų, poreikių nepagarba, nepripažinimu, ignoravimu, „nekalbadieniais“, asmens pasiekimų ar pastangų nuvertinimu, menkinimu, kritika, priekaištais, įžeidinėjimais, pravardžiavimais, sarkazmu, asmens izoliavimu, draudimu bendrauti su kitais žmonėmis, draugais, šeimos nariais. Taip pat būdingas nuolatinis kontroliavimas, ką asmuo veikia, draudimas užsiimti mėgstama veikla, kaltės sumenkinimas arba neigimas apkaltinant auką („tu dėl visko kaltas (-a)“, „vienintelė problema mūsų santykiuose esi tu“), grasinimai ir bauginimai, pavyzdžiui, atskleisti ar paviešinti privačią asmens informaciją, nuotraukas, taip pat grasinimai palikti, atimti vaikus, nusižudyti ar nužudyti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad viena iš sudėtingiausių psichologinio smurto formų yra vadinamas „gaslighting’as“, kuris dažniausiai vyksta ilgalaikiuose romantiniuose santykiuose. Šių manipuliacijų metu smurtautojas siekia, kad imtumėte abejoti savo realybės suvokimu ir pradėtumėte galvoti, kad kažkas su jumis yra negerai, t. y. su jūsų psichika, atmintimi, adekvatumu. Nuolatinis ir pastovus tokio psichologinio smurto patyrimas gali kelti daug psichologinės kančios, sumaišties, kaltės, gėdos. Taip pat atsiranda daug abejonių savimi, savo gebėjimais, sprendimais, savo psichine sveikata, įtikima, kad „esu negeras žmogus, kaltas, blogas“, požiūris į save darosi vis kritiškesnis. Seksualiniu smurtu laikomas kėsinimasis ne tik į gyvybę, sveikatą, asmens kūno neliečiamumą, bet ir jo garbę. Tai reiškia, kad seksualinio smurto atveju auka dažnai patiria ir psichologinį bei fizinį smurtą. Seksualinis smurtas apima vertimą santykiauti ir (ar) liesti partnerio lytinius organus prieš asmens valią, santykiauti asmeniui nepriimtinu būdu, taip pat tyčiojimasis iš partnerio kūno. Ekonominis smurtas gali pasireikšti, kai asmeniui neleidžiama tvarkyti šeimos biudžeto, turėti savo lėšų, jis verčiamas prašyti pinigų savo reikmėms. Pasitaiko, kad auka yra vienintelis darbines pajamas gaunantis asmuo, bet jam neleidžiama jomis disponuoti, arba asmeniui iš viso draudžiama dirbti, nes taip didėja jo finansinė priklausomybė nuo kontroliuojančio partnerio. Daugeliu atvejų pasireiškia ne viena smurto rūšis, nes visos smurto rūšys labai susijusios, pavyzdžiui, jeigu santykiuose atsiranda psichologinio smurto, yra tikimybė, kad tai gali peraugti ir į fizinį ar kito pobūdžio smurtą. Svarbu suprasti, kad niekas neturi teisės prieš kitą žmogų smurtauti jokia smurto forma. Privalome aiškiai brėžti ribas ir stabdyti smurtinį elgesį, o prireikus kviestis pagalbą, kreiptis į specialistus ir nelikti su šiais sunkumais vieniems.
tags: #poros #santykiu #psichologija