Daugelis žmonių yra girdėję apie streso poveikį virškinimo sistemai. Neretai jaučiamas ryšys tarp nervinės įtampos ir virškinimo sistemos, kai susiduriama su stresinėmis situacijomis. Šiame straipsnyje aptarsime streso simptomus, jo poveikį skrandžiui ir virškinimo sistemai, bei būdus, kaip suvaldyti stresą ir išvengti nemalonių pojūčių.
Streso Poveikis Virškinimo Sistemai
"Žmogui susidūrus su stresiniu faktoriumi, pradeda veikti apsauginės reakcijos - organizmas pasiruošia kovai ar pabėgimui: dažniau plaka širdis, pakyla arterinis kraujo spaudimas, išsiplečia vyzdžiai, mažėja skrandžio aktyvumas, didėja jo rūgštingumas. Tuo metu daugiau kraujo tiekiama į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinama oda, inkstai bei vidaus organai (lėtėja virškinimas)", - aiškino gydytojas gastroenterologas med. dr. Gediminas KIUDELIS.
Paskutinių metų tyrimai parodė kompleksinį ryšį tarp smegenų ir virškinimo sistemos. Visas organizmas yra priklausomas nuo nuotaikų, tačiau labiausiai paveikiama virškinimo sistema. Dėl streso gali pradėti varginti rėmuo, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas, sutrikti skrandžio veikla, atsirasti funkcinių tulžies pūslės sutrikimų. Kai smegenys yra veikiamos streso, sukeliamas hormonų disbalansas - žmogaus organizme padaugėja kortizolio ("streso hormono"), kuris sutrikdo virškinamosios sistemos veiklą. Veikiant hormonams, kai kurie žmonės netenka apetito, kitiems pasireiškia priešinga reakcija - jie pradeda valgyti įvairų, dažnai kaloringą, nesveiką maistą. Netinkamai maitinantis, gali atsirasti skrandžio opa.
Streso Sukeltos Būklės
Trumpalaikis stresas gali sukelti skrandžio skausmus, pykinimą, viduriavimą. Ilgalaikė įtampa gali pasunkinti lėtines ligas (dirgliosios žarnos sindromą, rėmenį). Toliau aptarsime, kokios konkrečios būklės gali paūmėti dėl patiriamo streso:
- Skrandžio veiklos sutrikimas (nevirškinimas): Gurgėjimas, skrandžio skausmas ar deginimas. Gali būti jaučiamas skrandžio pilnumas, varginti šleikštulys, vėmimas ar raugėjimas. Tai gali būti opaligės simptomai, tačiau tai vargina ir daugelį žmonių, kuriems opų nenustatyta (funkcinė dispepsija arba virškinimo sutrikimas).
- Rėmuo: Įtampa pablogina simptomus, nesvarbu, kokia priežastis (perteklinė skrandžio rūgštis gamyba, nesveikas maistas ar padidėjęs slėgis pilvo ertmėje). Stresas gali paskatinti rūgštaus skrandžio turinio grąžinimą atgal į stemplę arba ji tampa daug jautresnė skausmui. Rėmens graužimas įtampos metu labiau vargina ir todėl, kad nekreipiame dėmesio į maisto kokybę, dažnai persivalgome.
- Opos: Nors opos dažniausiai būna bakterinės kilmės, įtampa gali palaikyti infekciją, trikdydama skrandžio rūgščios terpės ir apsauginės sekrecijos pusiausvyrą. Opaligės pagrindinis simptomas yra skausmas viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje (graužiantis, maudžiantis), iškart sumažėjantis išgėrus skrandžio rūgštį neutralizuojančių vaistų. Skrandis įtampos metu yra stimuliuojamas, todėl jo gleivinėje suintensyvėja skrandžio rūgšties sekrecija ir gali predisponuoti stresinių opų atsiradimą.
- Dirgliosios žarnos sindromas: Tai funkcinis storojo žarnyno motorikos sutrikimas, pasireiškiantis žarnyno skausmais, viduriavimu arba vidurių užkietėjimu, pūtimu, diskomfortu pilve, šleikštuliu, pykinimu. Ši simptomatika tiesiogiai susijusi su nervų sistema, dažnai būna sergant depresija, vegetodistonija, neuroze, vargina labai jautrius žmones. Dirglios žarnos sindromas dažnai pasireiškia streso, įtampos metu.
- Opinis kolitas ir Krono liga: Nors šių uždegiminių žarnyno ligų priežastys nėra nulemtos streso, sergant jomis, įtampa gali pabloginti simptomus.
Ką Svarbu Žinoti Apie Stresą?
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Taip pat skaitykite: Streso hormonai ir virškinimo problemos
Streso Požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas Darbe
Dažnas stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebama atsipalaiduoti, darbe krenta produktyvumas, nebegalima efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeiti pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerti daug vandens.
- Vengti socialinės medijos, jei to nereikalauja darbas.
- Inicijuoti pokyčius darbo aplinkoje: pasiūlyti įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikti nesudėtingus pratimus.
Streso Pasekmės
Dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Taip pat skaitykite: Skrandžio skausmas ir nemiga: natūralūs sprendimai
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Valdymas
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Veiksmingi Streso Mažinimo Būdai
- Sportas: Gerina širdies ir plaučių veiklą.
- Mėgstamas užsiėmimas ar pramoga: Padeda atsipalaiduoti ir nukreipti mintis.
- Bendravimas su maloniais žmonėmis: Suteikia emocinę paramą ir mažina vienišumo jausmą.
- Emocinės treniruotės ir atsipalaidavimo pratimai: Padeda išmokti valdyti emocijas ir atsipalaiduoti.
- Pozityvūs jausmai: Skirkite kelias minutes per dieną, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
- Kvėpavimo pratimai: Yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą.
- Juokas: Padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
- Trumpas užsiėmimas, kuris padėtų nusiraminti: Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita mėgstama veikla.
Mityba ir Stresas
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Vitaminai ir Nervų Sistema
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies permušimas: Dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Jei streso metu širdis pradeda permušti ir priverčia jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo spaudimas: Matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė: Dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Skrandžio Skausmas ir Savigyda
Dažniausiai skrandžio skaumas atsiranda kaip nevirškinimo jausmas. Šis jausmas gali atsirasti persivalgius arba suvalgius didesnį kiekį sunkiai virškinamų maisto produktų. Taip pat skrandžio skausmas gali pasireikšti kaip deginantis skausmas duobutėje po šonkauliais. Tokio tipo negalavimas signalizuoja apie padidėjusį skrandžio rūgštingumą.
Nors skrandžio skausmas dažnai tiesiog numalšinamas vaistais, kalbant apie savigydą, reikia atsiminti, kad vaistai nuo skrandžio skausmo padėti gali ne visais atvejais. Spręsti problemą reikėtų pradėti ne nuo vaistų - yra daug dalykų kuriuos kiekvienas galėtų pakoreguoti.
Tinkama Mityba
Tinkamai parinktas subalansuotas maistas gali būti geriausia pirmoji pagalba nuo skrandžio skausmų ir kitų nemalonių pojūčių. Virškinamajam traktui kenkia aštrus, riebus, rūgštus maistas, šokoladas, kava, svogūnai, česnakai ir, žinoma, alkoholis. Šių dirgiklių derėtų atsisakyti pirmiausiai ir tuomet stebėti, kokie dar maisto produktai provokuoja pablogėjimą.
Ne mažiau svarbūs ir kiti tinkamo mitybos režimo dalykai: valgymo laikas, trukmė, dažnumas, porcijos dydis. Valgyti reikėtų reguliariai, kas dieną tuo pačiu metu, išlaikant trijų valandų pertraukas. Maisto porcijos turėtų būti nedidelės, valgyti derėtų mažais kąsniais, gerai sukramtant, mėgaujantis maistu iš lėto ir neblaškant savo dėmesio kitur. Patartina nevalgyti likus 3-4 valandoms iki miego ir bent valandą prieš užsiimant aktyvia veikla. Tai ypač aktualu besiskundžiantiems refliuksu.
Gyvenimo Būdas
Labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Visas virškinamasis traktas turi raumenų. Virškinamojo trakto veiklą gali pabloginti ir netinkami drabužiai. Ne mažiau svarbi ir psichologinė savijauta. Įrodyta, kad virškinamojo trakto ligos dažniau užklumpa jautresnius žmones. Remiantis moksliniais tyrimais, pacientams sergantiems depresija, nerimu, dažnai patiriantiems stresą, dažniau išsivysto opaligė. Ir atvirkščiai - suvaldžius šias ligas, pagerėjus emocinei savijautai, gleivinės gijimas pagerėja.
Paprastai žarnyno ir galvos smegenų sąsają galima apibūdinti taip: jei gerai jaučiasi žarnynas, gerai jaučiasi ir galva.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas.
Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant pavojaus simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei metų pacientams, buvęs skrandžio ar stemplės vėžio atvejis artimųjų tarpe, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas rijimas, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta).
Endoskopijos tyrimai - tai vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus - endoskopus. Jų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98-100 proc. diagnostiniu tikslumu. Endoskopinių tyrimų pagalba galima diagnozuoti net menkiausius stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos pakitimus.
Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti tiek gerybinius, tiek piktybinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. "Iš gerybinių susirgimų grupės paminėčiau stemplės erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas ir opas, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės pokyčius. Taip pat galima diagnozuoti piktybinius - onkologinius susirgimus."
Nors endoskopiniai tyrimai daugeliui atrodo bauginantys ir nemalonūs, tačiau jie būtini siekiant nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Ką Daryti, Jei Sustojo Skrandis?
Persivalgymas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios sustoja skrandis. Prisivalgius per daug kasa tiesiog nebespėja pagaminti reikiamo kiekio virškinimo fermentų. Kitos priežastys - valgomas riebus ir keptas maistas, valgymas stresinėse situacijose, pasireiškęs maisto netoleravimas.
Jei staiga apsunkote ir jaučiate, kad maistas skrandyje stovi, į šilto vandens stiklinę išspauskite 1 a. š. citrinos sulčių ir gėrimą išgerkite. Jei namuose neturite citrinų, skrandžiui pažadinti tiks obuolių actas. Į stiklinę vandens įpilkite 1 a. š. Po valgio rekomenduojama išgerti puodelį pipirmėčių arbatos. Ramunėlių arbata gali padėti palengvinti žarnyno diskomfortą, virškinimo sutrikimus - ji mažina skrandžio rūgštingumą. Imbieras ne tik gelbsti nuo pykinimo, bet ir gali būti veiksmingas sustojus skrandžiui ir norint vėl užkurti virškinimo sistemą. Jis padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą. Jei skrandis sustoja pernelyg dažnai, kasdien suvalgykite bent po puodelį natūralaus jogurto - rezultatas tikrai nustebins. Valgykite mažomis porcijomis, dažniau ir stenkitės kontroliuoti ir išlaikyti tinkamą kūno svorį.
Streso Poveikis Vaikams
Įtampa ir patiriamas stresas ne tik veikia nuotaiką, bet iš tikrųjų daro ilgalaikę žalą organizmui. Jeigu su stresoriais vaikas susiduria ankstyvame amžiuje, ateityje tai gali tapti net pagrindine rizikos susirgti virškinamojo trakto ligomis priežastimi.
"Ankstyvame amžiuje susidūrimas su stresu yra pagrindinis rizikos veiksnys, kad vyresniame amžiuje galima susirgti virškinamojo trakto ligomis. Kai kurie ankstyvojo gyvenimo laikotarpio stresoriai, įskaitant psichosocialinius ir imunologinius (alergija, infekcinis ar mitybos), įtraukti kaip virškinamojo trakto ligų rizikos veiksniai, kurie gali atsirasti vėliau gyvenime."
Taip yra todėl, kad žarnyną ir nervų sistemą jungia glaudūs tarpusavio ryšiai. Jie sudaro vadinamą smegenų-žarnos ašį: "Dėl ilgalaikio streso sutrinka minėtos ašies sąveika, tuomet atsiranda daugybė virškinamojo trakto sutrikimų, susijusių su maisto netoleravimu, išsivysto peptinės opos, gastroezofaginis refliuksas, dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminės žarnyno ir kitos funkcinės virškinamojo trakto ligos."
Stresas neigiamai paveikia ir žarnyno darbą. Jis gali daryti įtaką virškinamojo trakto judesių, sekrecijos pokyčiams, padidinti žarnyno pralaidumą, daryti neigiamą poveikį virškinamojo trakto gleivinės kraujotakai, mikrobiotikai, jos regeneracijai.
Ar patirto streso pasekmės virškinimui lydės visą gyvenimą, priklauso nuo to, kokius sutrikimus sukėlė patirta įtampa. Jeigu vieni atvejai pagydomi greičiau - tai kiti gali išlikti visam gyvenimui. "Tokios ligos kaip opaligės ar gastroezofaginis refliuksas (GERL) gali būti gydomi taikant kombinuotą gydymą protonų pompos inhibitoriumi, koreguojant mitybą ir antacidiniais preparatais. Bet sergant uždegimine žarnyno liga, skiriamas ilgalaikis gydymas. Kartais jo reikia ir visam gyvenimui."
Psichosomatika ir Virškinimo Sutrikimai
Terminas "psichosomatika" susideda iš dviejų graikiškų žodžių: "psyche" - siela, "somos" - kūnas. Juo vadinami funkciniai sutrikimai (kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių), jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai.
"Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir tų jausmų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra nemaža problema dirbant su šiais pacientais," - pasakoja psichiatrė Aušra Stankūnienė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja tuomet, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia, kad žmogaus kūnas ir psichika išlieka sveiki.
Paprastai žmonės, pajutę tam tikrus kūno simptomus, konsultuojasi su bendrosios praktikos gydytojais ar gydytojais specialistais, jiems atliekama daug ir įvairių tyrimų. Dažnai jokių sutrikimų nerandama. Tačiau pasitaiko atvejų, kai aptinkami vienokie ar kitokie pakitimai, kurie gali būti susiję su žmogų varginančiais simptomais. Pradedamas gydymas, kuris, deja, ne visuomet būna sėkmingas.
Tenka sutikti klientų, kurie nudžiunga, kai po daugelio tyrimų jiems patvirtinamas koks nors somatinis sutrikimas. "Čia galima įžvelgti kelias problemas. Viena vertus, gydytojai neretai vadovaujasi biomedicinine ligų samprata, nes iki šiol labai trūksta vieningo požiūrio į žmogų - kūnas vis dar dažnai atskiriamas nuo psichikos. Tačiau yra ir kita problema, kai pacientas nepripažįsta, kad jo jaučiami kūno pojūčiai gali būti susiję su psichologinėmis problemomis."
Psichiatrai, psichoterapeutai paprastai rekomenduoja iš pradžių pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, atlikti reikalingus tyrimus, kad tikrai būtų atmestos galimos kūno ligos, ir tik šių ligų nepatvirtinus skiriamas konkretaus psichikos sutrikimo gydymas.
#