Arbata nuo nemigos ir širdies: Širdažolės nauda ir kitos žolelės

Arbata nuo seno vertinama ne tik kaip malonus gėrimas, bet ir kaip priemonė, galinti pagerinti sveikatą. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina arbatos teigiamą poveikį, įskaitant širdies ligų prevenciją, streso mažinimą ir uždegimų slopinimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip arbata, ypač širdažolės arbata, gali padėti kovoti su nemiga ir stiprinti širdies veiklą, taip pat apžvelgsime kitų žolelių arbatų naudą.

Arbatos nauda: nuo atsipalaidavimo iki geros virškinimo sistemos

Arbata, dažnai vadinama gyvybės eliksyru, nuo senovės yra žinoma kaip dvasios pakelėja, ramybės šaltinis ir susitikimų su draugais simbolis. Tačiau šis gėrimas ne tik šildo kūną ir guodžia sielą, bet ir gali pasiūlyti daugiau naudos sveikatai.

Padeda atsipalaiduoti: Žolelių arbata yra puiki priemonė atsipalaiduoti ir pasisemti gyvybingumo. Liepų arbata nuo seno žinoma kaip vaistas nuo nerimo. Ramunėlių arbata skatina atsipalaidavimą ir gerą miegą, padedant organizmui išlikti stipriam ir žvaliam.

Palaiko gerą virškinimo sistemą: Žolelių arbata gali palengvinti pilvo diskomfortą ir paskatinti sklandų virškinimą. Pipirmėčių arbata ir kitos mėtų arbatos žinomos kaip pagalbininkės virškinimo sistemai. Kiaulpienių arbata mažina opų riziką, mažindama skrandžio rūgšties kiekį.

Gali padėti sergant lėtinėmis ligomis: Žolelės pasižymi gydomosiomis savybėmis ir gali padėti išvengti lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, insultas, vėžys ir širdies ligos. Čiobrelių arbatoje esančios medžiagos veikia kaip antioksidantai ir apsaugo ląsteles nuo vėžio. Kinrožių arbata mažina blogojo cholesterolio kiekį, kuris gali būti pagrindinis širdies ligų veiksnys. Mėtų arbatos sudėtyje esantis perililo alkoholis stabdo vėžinių ląstelių augimą ir mažina pykinimą.

Taip pat skaitykite: Miego kokybė ir valerijonas

Padeda kovoti su peršalimu ir gripu: Žolelių arbata, pilna antioksidantų, polifenolių, vitaminų ir mineralų, yra puiki priemonė peršalimo ir gripo sezonui. Imbierų arbata naikina mikroorganizmus, galinčius sukelti infekciją, o dėl savo priešuždegiminių savybių gali sumažinti gerklės skausmo simptomus. Pipirmėčių ir kitų mėtų arbatos, kurių sudėtyje yra mentolio, palengvina kvėpavimą per užsikimšusią nosį.

Gali sulėtinti senėjimą: Tam tikros žolelių arbatos mažina fizinio senėjimo požymius dėl jų antioksidantų ir gebėjimo neutralizuoti laisvuosius radikalus. Kinrožių arbatoje gausu omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų, kurie prisideda prie jaunatviško švytėjimo.

Gali sustiprinti imuninę sistemą: Vaistažolių arbata gali padėti, kad jūsų esama imuninė sistema veiktų visu pajėgumu. Imbieras apsaugo organizmą gripo sezono metu, o ciberžolės arbata padeda palaikyti puikią sveikatą. Kiaulpienių arbata turi teigiamą poveikį imuninei sistemai, nes ji natūraliai veikia priešuždegimiškai.

Stimuliuoja smegenis: Žolelių arbata gali paskatinti kraujo cirkuliaciją smegenyse, teikdama jai būtinąją energiją. Cinamono arbata gerina smegenų veiklą, nes stabdo baltymo, kuris gali prisidėti prie smegenų problemų ir negalavimų, tokių kaip Parkinsono ir Alzheimerio ligos, atsiradimą.

Mažina kraujospūdį: Kai kurios arbatos gali padėti sumažinti kraujospūdį. Suaugusieji, kurie per dieną išgerdavo po tris puodelius kinrožių arbatos, turi mažesnę tikimybę susirgti hipertenzija.

Taip pat skaitykite: Arbata sveikatai

Gali pagerinti odos būklę: Mėtos žinomos dėl savo gydomųjų ir raminamųjų gebėjimų, ypač kai kalbama apie spuogų gydymą. Šeivamedžio uogų arbata apsaugo nuo UV spindulių ir saulės daromos žalos, be to, joje gausu maistinių medžiagų, kurios puoselėja ir maitina odą.

Gali padėti kovojant su nutukimu: Šalavijų arbata gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti užkandžiavimą, todėl tai gali padėti valdyti kalorijų suvartojimą. Gervuogių lapai gali padėti mažinti gliukozės absorbciją, taip pat turi diuretinį poveikį, padedant sumažinti skysčių susilaikymą organizme.

Širdažolės arbata: nauda, paruošimas ir vartojimas

Širdažolės arbata - tradicinis vaistažolių gėrimas, kurį kartų kartos naudoja virškinimo problemoms spręsti ir bendram organizmo stiprinimui. Ši kukli žolė jau šimtmečius padeda žmonėms kovoti su virškinimo sutrikimais, apetito stoka ir bendru organizmo silpnumu.

Kas yra širdažolė?

Širdažolė (Centaurium erythraea) - vienmetis žolinis augalas, kurio lapai ir žiedai nuo seno vertinami liaudies medicinoje. Šis grakštus augalas priklauso gencijoninių augalų šeimai ir pasižymi charakteringais rožiniais žiedais bei priešingais, ovaliais lapeliais. Širdažolė natūraliai auga visoje Europoje, taip pat Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje, mėgsta saulėtas vietas, kalkingus dirvožemis ir miškų aikšteles.

Augalo pavadinimas kilo iš širdies formos lapelių, o liaudies medicinoje ji žinoma kaip „tūkstančio guldenų žolė“ dėl savo nepaprastų gydomųjų savybių. Širdažolė turtinga karčiaisiais glikozidais - centaurozidu, gentiopikrozidu ir erizentaurinu - kurie suteikia jai išskirtines virškinimą skatinančias savybes. Šie junginiai padeda aktyvinti skrandžio sulčių gamybą ir pagerinti maisto įsisavinimą.

Taip pat skaitykite: Depresijos įveikimas arbata

Kada rinkti širdažolę arbatai?

Širdažolės žaliava arbatai ruošti renkama žydėjimo metu - nuo birželio iki rugpjūčio. Geriausia rinkti ankstyvą rytą, kai rasa jau nukrito, bet saulė dar neperdaug kaitina. Žydėjimo metu augale susikaupia daugiausiai vertingų karčiųjų junginių, todėl šis laikas idealus aukščiausios kokybės žaliavai gauti.

Rinkti reikia tik sveikus, nepažeistus augalus, augančius švariose, nuo kelių ir pramonės objektų nutolusiose vietose. Širdažolę reikia nupjauti arba nuskinti maždaug 5-7 cm nuo žemės paviršiaus, paliekant šaknis žemėje. Rinkimo metu saugokitės, kad neišrautumėte viso augalo su šaknimis - tai padės išsaugoti natūralias augimvietes ateities kartoms.

Širdažolės žaliavos paruošimas ir saugojimas

Surinkta širdažolė turi būti nedelsiant apdorota ir išdžiovinta, kad išsaugotų visas savo gydomąsias savybes. Šviežiai surinktą širdažolę rūšiuokite, pašalindami pažeistus ar pageltusius lapus. Džiovinti galima dviem būdais:

• Natūralus džiovinimas: išdėstykite plonu sluoksniu ant švarios drobės ar popieriaus, gerai vėdinamoje vietoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių. Džiovinimo procesas trunka 5-7 dienas.
• Greitesnis būdas: naudokite specialią džiovyklę 35-40 °C temperatūroje arba orkaitę (nustatykite žemiausią temperatūrą, o dureles palikite praviras).

Išdžiovintas širdažoles laikykite sandariuose stikliniuose induose, tamsioje ir sausoje vietoje. Tinkamai išdžiovinta ir saugoma širdažolė išlaiko savo gydomąsias savybes iki dvejų metų.

Širdažolės arbatos nauda sveikatai

Širdažolės arbata - tai virškinimo sistemos pagalbininkas ir organizmo tonizuojamoji priemonė. Štai pagrindinės šios stebuklingos arbatos naudos sritys:

• Virškinimo skatinimas: Širdažolėje esantys kartieji junginiai stimuliuoja skrandžio sienelėse esančius receptorius, kurie aktyvina virškinamųjų fermentų ir rūgšties gamybą. Tai ypač naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo apetito stokos ar sunkumo jausmo po valgio.
• Kepenų funkcijos palaikymas: Širdažolės arbata skatina tulžies gamybą ir jos išsiskyrimą, o tai pagerina riebalų virškinimą ir bendras kepenų detoksikacijos funkcijas.
• Bendras organizmo stiprinimas: Reguliarus širdažolės arbatos vartojimas padeda kovoti su bendru nuovargiu, palaiko organizmo atsparumą ir energijos lygį.
• Kraujo cukraus reguliavimas: Tyrimai rodo, kad širdažolės ekstraktai gali padėti palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje.
• Nervinės sistemos raminimas: Nors širdažolė žinoma kaip skatinamoji žolė, ji taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nervinę įtampą, ypač susijusią su virškinimo problemomis.
• Tonizuoja širdį: Kaip rodo tyrimai, širdažolės preparatai gali padėti palaikyti normalią širdies veiklą - reguliuoti ritmą ir stiprinti širdies raumenį.
• Padeda esant mažakraujystei: Kartieji junginiai skatina skrandžio rūgštingumą, o tai pagerina geležies pasisavinimą.
• Skatina šlapimo išsiskyrimą: Dėl lengvo diuretiko poveikio naudinga esant skysčių susilaikymui.

Širdažolės arbatos skonis ir aromatas

Širdažolės arbata pasižymi labai charakteringu, intensyviai karčiu skoniu, kuris gali atrodyti ne visai malonus tiems, kurie įpratę prie saldesnių ar neutralesnių arbatų. Šis kartumas nėra arbatos trūkumas - priešingai, būtent karčiosios medžiagos ir yra pagrindiniai arbatos veiksmingumo šaltiniai.

Aromatas yra švelnus, žolinis, su lengvais gėlių niuansais. Tinkamai paruošta arbata turi švelnų, malonų kvapą, primenantį vasaros pievas ir saulėtus laukus.

Kartumą galima šiek tiek sušvelninti pridėjus šaukštelį natūralaus medaus arba kelis lašus citrinos sulčių, tačiau svarbu pernelyg nepasaldinti, nes kartumas yra būtinas arbatos gydomajam poveikiui.

Širdažolės arbatos receptai

Širdažolės arbata (klasikinis receptas)

• Ingredientai:
  • 1 a. š. džiovintos širdažolės
  • 250 ml vandens
  • medus pagal skonį (pasirinktinai)
• Paruošimas:
  • Užvirkite vandenį ir leiskite šiek tiek atvėsti (iki 90 °C).
  • Užpilkite širdažolę karštu vandeniu, uždenkite ir leiskite pritraukti 8-10 minučių.
  • Nukoškite per smulkų sietelį.
  • Jei pageidaujate, pridėkite medaus.
• Vartojimas: gerkite po 1/3 puodelio 3 kartus per dieną prieš valgį, kad stimuliuotumėte virškinimą.

Širdažolės arbata virškinimo gerinimui

• Ingredientai:
  • 1,5 a. š. džiovintos širdažolės
  • 200 ml vandens
  • žiupsnelis šalavijo (pasirinktinai)
• Paruošimas:
  • Sumaišykite širdažolę su šalaviju, užpilkite verdančiu vandeniu ir leiskite traukti 12-15 minučių.
  • Kruopščiai nukoškite.
• Vartojimas: po 2-3 gurkšnius lėtai išgerkite prieš kiekvieną valgį. Ši arbata ypač veiksminga esant apetito stokai ar sunkumo jausmui po valgio.

Širdažolės arbata organizmo stiprinimui

• Ingredientai:
  • 1/2 a. š. džiovintos širdažolės
  • 1/2 a. š. mėlynių lapų
  • 300 ml vandens
  • medus pagal skonį
• Paruošimas:
  • Sumaišykite žoleles, užpilkite 85 °C temperatūros vandeniu, palikite pritraukti 6-8 minutes.
  • Nukoškite ir pasaldinkite medumi.
• Vartojimas: gerkite po vieną puodelį rytais tuščiu skrandžiu organizmo tonizavimui ir energijos gavimui.

Širdažolės arbata nervų sistemai ir širdžiai

• Ingredientai:
  • 1 a. š. širdažolės
  • 1 a. š. melisų
  • 1 a. š. gudobelės žiedų ar lapų
• Paruošimas:
  • Sumaišykite žoleles, užpilkite karštu vandeniu, uždenkite ir palikite pritraukti 15 min.
  • Gerkite 1-2 kartus per dieną. Šis derinys padeda sumažinti įtampą, stabilizuoti širdies ritmą ir pagerinti miegą.

Atsargumo priemonės ir galimi šalutiniai poveikiai

Nors širdažolės arbata yra natūrali ir daugumai žmonių saugi, yra keletas svarbių atsargumo priemonių:

• Nėštumo ir žindymo laikotarpis: Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų vengti širdažolės arbatos, nes nėra pakankamai tyrimų, patvirtinančių jos saugumą šiais laikotarpiais.
• Skrandžio opa: Žmonėms, sergantiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opomis, širdažolės arbata gali sustiprinti skrandžio rūgštingumą ir pabloginti simptomus.
• Vaistų sąveika: Širdažolės arbata gali sustiprinti kai kurių vaistų poveikį, ypač diabeto ir kraujo spaudimo vaistų. Prieš vartojant pasitarkite su gydytoju.
• Alerginės reakcijos: Retais atvejais gali atsirasti alerginių reakcijų - odos bėrimo, niežėjimo ar virškinimo sutrikimų. Tokiu atveju nedelsiant nutraukite vartojimą.
• Perdozavimas: Per didelis širdažolės arbatos kiekis gali sukelti galvos skausmą, širdies plakimą ar miego sutrikimus.

Širdažolės arbata - tai tikras tradicinės žolininkystės lobis, kuris gali tapti puikiu pagalbininku rūpin Antis nerimo ir depresijos kasdienėmis priemonėmis, tokiomis kaip žolelių arbata, mityba, gyvenimo būdo korekcijos.

Nerimas - priežastys ir simptomai

Nerimo sutrikimų priežastys iki šiol nėra visiškai suprantamos. Paprastai tai siejama su trauminėmis gyvenimo patirtimis, nuolatiniu ir padidintu stresu, asmens polinkiu į nerimą, psichikos sveikatos sutrikimais, priklausomybėmis.

Nerimas kaip normali organizmo reakcija, kylanti dėl gyvenimiškų situacijų nėra kažkas neįprasto ar pavojingo. Tačiau jei tokia būsena yra nuolatinė, perdėta, labai intensyvi ir iš esmės bloginanti kasdienio gyvenimo kokybę, labai tikėtina, kad susiduriama su patologiniu reiškiniu - nerimo sutrikimu. Tokiu atveju išmintingiausia pirmiausia kreiptis į gydytoją ir pasikonsultuoti dėl efektyviausių gydymosi būdų.

Dažniausi nerimo simptomai yra šie:

• Nervingumas, įtarumas, įsitempimas.
• Artėjančio pavojaus, panikos ar pražūties jausmas.
• Padidėjęs širdies plakimas.
• Greitas kvėpavimas (hiperventiliacija).
• Padidintas prakaitavimas.
• Drebulys.
• Silpnumas ar nuovargio jausmas.
• Negebėjimas susikaupti ir susikoncentruoti į kitus dalykus, išskyrus nerimą.
• Virškinimo sutrikimai, apetito praradimas arba padidėjimas.
• Miego sutrikimai, nemiga.

Nerimo sutrikimų tipai

• Generalizuotas nerimo sutrikimas. Jam būdingas nuolatinis nerimo ar baimės jausmas, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Esant šiam sutrikimui nerimo jausmas tęsiasi ištisus mėnesius ar net metus. Generalizuotam nerimo sutrikimui taip pat būdingas irzlumas, negalėjimas susikaupti, galvos, neaiškios kilmės raumenų, pilvo skausmai, nuovargis, miego sutrikimai.
• Socialinio nerimo sutrikimas. Esant šiam sutrikimui jaučiama intensyvi, nuolatinė baimė būti kitų stebimam ir vertinamam, kitaip tariant - baimė būti žmonių apsuptyje. Ši baimė gali būti tokia stipri, kad žmogus nebegali jos kontroliuoti. Tai gali pasireikšti net ir tokiose situacijoje kaip ėjimas į darbą, mokyklą ar atliekant kitus kasdienius dalykus. Socialinio nerimo sutrikimui taip pat būdingas raudimas, prakaitavimas, drebulys, stiprus širdies plakimas, pilvo skausmai, raumenų sąstingis, balso tembro pokyčiai.
• Su fobijomis susiję nerimo sutrikimai. Tai intensyvi baimė arba pasibjaurėjimas tam tikrais objektais ar situacijomis. Fobijų sukelta baimė paprastai yra neproporcinga realiam situacijos ar objekto keliamam pavojui, pavyzdžiui, voro, varlės (ar pan.) baimė.

Nerimas kaip sveikatos sutrikimų indikatorius

Kai kuriais atvejais pasireiškiantys nerimo simptomai gali būti pirmieji indikatoriai, pranešantys apie tam tikrą ligą. Nerimo sutrikimas gali atsirasti dėl tam tikrų pokyčių organizme, kuriuos sukelia širdies ligos, diabetas, skydliaukės problemos, kvėpavimo sistemos sutrikimai, tokie kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir astma, dirgliosios žarnos sindromas, reti augliai.

Jei kyla įtarimų, kad atsiradęs nerimo sutrikimas gali turėti medicininę priežastį, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus nustatyta problema, tuo sėkmingesnis bus ir jos gydymas.

Nerimo priepuoliai arba panikos atakos - nerimo sutrikimo palydovai

Žmonės, varginami nerimo sutrikimo, dažnai susiduria su nerimo priepuoliais, kitaip vadinamais panikos atakomis. Tai - staigūs intensyvios baimės, diskomforto ar kontrolės praradimo jausmo periodai, pasireiškiantys be aiškios priežasties, kai jokio realaus pavojaus net nėra. Nerimo priepuoliai prasideda staiga ir per kelias minutes pasiekia piką. Priepuolio metu pasireiškia tokie simptomai:

• Širdies permušimai, greitas plakimas.
• Prakaitavimas, karščio mušimas.
• Drebulys, kūno dilgčiojimas.
• Krūtinės skausmas.
• Kontrolės praradimo jausmas.
• Mirties baimė, artėjančios pražūties jausmas.

Depresija - priežastys ir simptomai

Depresija yra dar viena pavojinga psichikos sveikatos problema. Tai nėra tas pats kas nerimas, tačiau sergant depresija nerimas taip pat gali pasireikšti. Priklausomai nuo būklės sunkumo, kartais gali padėti depresijos gydymas be vaistų. Tačiau esant sunkiai depresijos formai negalima apsieti be medicininio gydymo.

Depresijos priežastys siejamos su trimis pagrindiniais dalykais: biocheminiais procesais žmogaus smegenyse, genetiniu polinkiu, asmeninėmis savybėmis. Tačiau išsivystyti šiai būklei įtakos taip pat gali turėti ir aplinkos poveikiai, tokie kaip smurtinė, emociškai nesaugi, nestabili, žeminanti aplinka, skurdas ir pan.

Pirmi depresijos požymiai, kuriems atsiradus reikia ieškoti būdų sau padėti, yra šie:

• Liūdna ar prislėgta nuotaika.
• Susidomėjimo įprastomis, malonumą teikiančiomis veiklomis, praradimas.
• Apetito pokyčiai - svorio netekimas arba padidėjimas.
• Nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas.
• Energijos praradimas ir nuolatinis nuovargis.
• Savivertės, savigarbos praradimas.
• Negalėjimas susikaupti, mąstyti, priimti sprendimus.
• Mintys apie mirtį, savižudybę.

Sezoninė arba rudeninė depresija

Sumažėjęs saulės poveikis sutrikdo žmogaus biologinio laikrodžio (cirkadinio ritmo) ritmą, įtakoja serotonino kiekio organizme sumažėjimą ir melatonino padidėjimą, o tai gali sukelti sezoninę depresiją. Ši depresijos rūšis, tiesiogiai susijusi su sezonų kaita, prasideda ir baigiasi maždaug tuo pačiu metu kiekvienais metais. Dažniausiai simptomai prasideda rudenį ir išnyksta pavasario ir vasaros pradžioje. Pagrindiniai sezoninės depresijos simptomai yra šie:

• Kasdienis liūdesys, prislėgtumo, bejėgystės jausmas.
• Susidomėjimo kasdienėmis veiklomis sumažėjimas.
• Energijos nebuvimas, vangumas, mieguistumas.
• Padidėjęs angliavandenių poreikis ir su tuo susijęs svorio didėjimas.
• Miego sutrikimai.

Pogimdyvinė depresija

Pogimdyminė depresija yra rimta psichinė liga, kuri paveikia smegenis ir turi įtakos moters elgesiui bei fizinei sveikatai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kyla pogimdyvinė depresija, yra hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono lygis organizme yra labai padidėjęs. Per pirmąsias 24 valandas po gimdymo šis hormonų lygis greitai nukrenta iki įprastinio. Toks šokui prilygstantis hormonų svyravimas gali sukelti depresiją. Būtinai kreipkitės pagalbos, jei po gimdymo pasireiškia tokie simptomai, kurie tęsiasi ilgiau nei 2 savaites:

• Nerimo jausmas, nuotaikų svyravimas.
• Liūdnumo, beviltiškumo, bejėgiškumo jausmas.
• Dažnas verkimas.
• Kūdikio atstūmimo, svetimumo jausmas.
• Neturėjimas energijos ir motyvacijos kasdienei veiklai.
• Atsiribojimas nuo šeimos ir artimųjų.
• Galvos skausmas, virškinimo sutrikimai, miego sutrikimai.
• Mintys apie pakenkimą sau ar kūdikiui.

Negydoma pogimdyvinė depresija gali peraugti į pogimdyvinę psichozę.

Gyvenimo būdo koregavimas, sąmoningumas ir pastangos padėti sau

Jei gyvenime susiklosto daug veiksnių, kurie gali būti nerimo sutrikimo ar depresijos rizikos faktoriai, pirmas žingsnis, galintis padėti, yra prevencinės priemonės. Iš esmės - tai gyvenimo būdo koregavimas, sąmoningumas ir pastangos padėti sau:

• Alkoholio ir kitų svaiginančių priemonių atsisakymas.
• Miego režimo subalansavimas, pakankamas ir kokybiškas miegas.
• Kasdienės aktyvios veiklos - pasivaikščiojimo gryname ore, sportas, meditacija - propagavimas.
• Mitybos subalansavimas, valgymo režimas, sveikatai palankių produktų vartojimas. Turintiems polinkį į nerimą ir depresiją, į savo mitybos racioną rekomenduojama įtraukti linų ir chia sėklas, riebią žuvį (lašišą, skumbrę, silkę), ciberžolę ir daug magnio turinčius produktus (žalias lapines daržoves, riešutus, ankštines daržoves, visų dalių grūdus, avokadus, bananus, juodąjį šokoladą).

Arbata padeda - įrodyta moksliniais tyrimais

Neatsiejamas sveikatos šaltinis taip pat yra žolelių arbatos. Jos gali būti ne tik nerimo ir depresijos prevencinė priemonė, tačiau ir padėti esant būklėms, kurias dar įmanoma suvaldyti namų priemonėmis. Tai, kad tam tikri augalai gali būti naudingi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją, patvirtina ir klinikiniai tyrimai. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo atlikta 11 tyrimų, kurių rezultatai parodė ryšį tarp arbatos vartojimo ir sumažėjusios depresijos rizikos.

10 žolelių arbatų nerimo ir depresijos simptomams lengvinti

• Ramunėlių arbata: rekomenduojama esant nemigai, padidėjusiam stresui, nerimui.
• Jonažolių arbata: efektyvi lengvos ir vidutinės formos depresijai gydyti.
• Melisų arbata: pasižymi švelniu raminančiu poveikiu, todėl tai puikus ritualas prieš miegą.
• Ašvagandos arbata: naudojama kaip stresą mažinanti, vidinę ramybę grąžinanti priemonė.
• Valerijono šaknų arbata: mažina nerimą ir gydo nemigą.
• Pipirmėčių arbata: turi tonizuojantį poveikį ir gali pagerinti miego kokybę.
• Levandų arbata: gerina nuotaiką, ramina ir yra ypatingai vertinamas aromaterapijoje.
• Pasiflorų arbata: gerina miego kokybę.
• Rožių arbata: pasižymi bendrosiomis organizmą atpalaiduojančiomis, tačiau kartu ir tonizuojančiomis savybėmis.
• Žalioji arbata: stiprina psichinę sveikatą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nerimo sutrikimai bei įvairių formų depresija yra klastinga ir pavojinga būklė. Jaučiant nerimui ar depresijai būdingus simptomus, svarbu atidžiai stebėti save ir laiku reaguoti į pokyčius. Esant sunkioms būklėms, kurioms reikalingas medikamentinis gydymas ir medicininės terapijos, negalima apsiriboti vien tik naminėmis priemonėmis. Tačiau naminės priemonės gali būti nebloga pagalbinė priemonė gydymo procese.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios žolelės, pavyzdžiui jonažolė, gali turėti neigiamą sąveiką su receptiniais vaistais nuo depresijos. Taigi - pagrindinė taisyklė, padėsianti sau nepakenkti - prieš vartojimą pasikonsultuoti su mediku. Ypač, jei yra padidintų rizikos veiksnių.

Eteriniai aliejai: natūrali pagalba sveikatai

Eteriniai aliejai tampa vis populiaresni ne tik tarp sveikatos entuziastų, bet ir tarp tų, kurie siekia natūralios ir ekologiškos gyvenimo būdo alternatyvos. Aromaterapija, naudojant eterinius aliejus, yra natūralus sveikatos sąjungininkas. Šios iš augalų išgautos ir distiliuotos esencijos yra aromatinių molekulių koncentratai, turintys savybių, kurios greitai ir veiksmingai gydo daugelį negalavimų.

Eterinių aliejų nauda

Eteriniai aliejai, išgaunami iš augalų, yra veiksmingi ir saugūs, jei yra gerai parinkti ir tinkamai naudojami. Jie gali padėti veiksmingai gydyti kasdienius negalavimus: raumenų skausmus, spazmus, peršalimus, nemigą ir kitus sveikatos sutrikimus.

Jie ypač rekomenduojami įvairiems kasdieniams negalavimams gydyti (įsipjovus, susižeidus odą, sumušimams, vabzdžių įkandimams), esant bakterinei ir/arba virusinei infekcijai (peršalimui, gastroenteritui, bronchitui, cistitui), odos problemoms (nudegimai, aknė), sąnarių ir raumenų skausmams, virškinimo sutrikimams (skausmingi spazmai), kraujotakos sutrikimams (apsunkusios kojos), su stresu susijusiems nervų sutrikimams (pilvo skausmai, nemiga).

Svarbios atsargumo priemonės

Eterinius aliejus reikia naudoti teisingai ir labai atsargiai. Niekada nereikia įkvėpti ar gerti eterinių aliejų, jei to nepaskyrė jūsų gydytojas.

Kita taisyklė: niekada netepti grynų eterinių aliejų ant odos, pirmiausia reikia juos praskiesti augaliniu aliejumi, pavyzdžiui, migdolų arba makadamijų.

#

tags: #arbata #nuo #nemigos #sirdazoles #vaistine