Potrauminio Streso Sutrikimas Šunims: Kaip Atpažinti Ir Efektyviai Gydyti

Įžanga

Nerimas yra natūrali emocija, būdinga tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Tai - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Tačiau, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, gali būti, kad susiduriame su nerimo sutrikimu. Vienas iš tokių sutrikimų, kuris gali paveikti ir mūsų keturkojus draugus, yra potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime PTSS šunims: jo simptomus, priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes.

Kas yra Nerimas?

Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau jei nerimas pernelyg dažnas ar itin intensyvus, gali kilti sveikatos problemų, sutrikti miegas, atsirasti sunkumų socialiniuose santykiuose, darbuose, moksluose. Dėl intensyvaus nerimo dažnai kyla noras vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Nerimo Sutrikimai: Apibrėžimas ir Tipai

Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.

Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:

Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių).
Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių).
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.

Nerimo Simptomai ir Požymiai

Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti potrauminį stresą vaikui?

Fiziniai simptomai:

Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
Kvėpavimo sutrikimai - dusulys, hiperventiliacija
Prakaitavimas, drebulys
Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai
Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas
Galvos svaigimas, alpimo jausmas
Šaltkrėtis arba karščio bangos
Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide)
Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis
Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai

Emociniai simptomai:

Įtampa
Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“
Sunkumai atsipalaiduoti

Kognityviniai simptomai:

Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus
Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi)
Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas
Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai

Elgesio simptomai:

Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas
Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų, kurios sukelia nerimą, vengimas.
Įvairūs atidėliojimai
Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė)
Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai)

Nerimas gali būti:

Taip pat skaitykite: Kaip Trauma Veikia Pasitikėjimą Savimi

Stiprus nerimas. Nerimo reakcija pernelyg intensyvi ir neproporcinga realiai situacijai. Tai gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek psichologiniais simptomais, dažnai sukeliančiais didelį diskomfortą. Per stiprus nerimas dažnai pasireiškia panikos priepuolių forma ir gali būti būdingas panikos sutrikimui, specifinėms fobijoms ar potrauminio streso sutrikimui.
Pastovus nerimas. Pastovus (chroniškas) nerimas - nuolatinis nerimo jausmas, kuris išlieka savaitėmis, mėnesiais ar net metais, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių. Jis dažnai siejamas su generalizuotu nerimo sutrikimu (GNS).

Jei nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse (darbe/moksle, santykiuose su žmonėmis, laisvalaikiu, sveikatos palaikyme), rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.

Nerimo Sutrikimų Gydymas

Psichologinis gydymas (psichoterapija). Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių ir efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ji padeda suprasti nerimo priežastis, išmokti valdyti simptomus ir keisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą.

Dažniausios psichoterapijos kryptys nerimo sutrikimams gydyti:

Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda keisti klaidingus įsitikinimus ir nerimą palaikantį elgesį.
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT): padeda priimti nerimą kaip natūralų reiškinį, mažinti minčių poveikį atsiejant jas nuo realybės.
Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai: padeda stebėti mintis ir emocijas jų neslopinant.
Psichodinaminė terapija: padeda atskleisti gilesnes nerimo priežastis, kilusias iš nesąmoningų konfliktų, vaikystės patirčių, skatina adaptyvesnes emocines išraiškas. Egzistencinė terapija

Terapija paprastai vyksta esant reguliarioms sesijoms kartą per savaitę arba dažniau ir gali trukti nuo 10 sesijų iki kelių metų, priklausomai nuo problemų sunkumo, kompleksiškumo, išsikeltų tikslų, eigoje kylančių trikdžių.

Farmakologinis gydymas (vaistai). Tai viena iš gydymo strategijų, dažniausiai taikoma kartu su psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais. Vaistai padeda sušvelninti nerimo simptomus, pagerinti žmogaus savijautą.

Dėl nerimo sutrikimų gydymo vaistas reikia kreiptis į psichiatrą. Psichiatras įvertina simptomus, kartais, jei reikia, nukreipia psichologiniam ištyrimui, diagnozės patikslinimui. Tuomet parenkami vaistai, dozė ir vartojimo režimas. Dauguma antidepresantų pradeda veikti per 2-6 savaites ir paprastai jų dozė palaipsniui didinama, kad būtų mažesnė šalutinių poveikių tikimybė. Kitų vaistų įvedimas gali būti kitokio pobūdžio. Pvz., gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos vaistus vartoti tik nerimą keliančiose situacijose. Psichiatras toliau prižiūri gydymo eigą: vaistų efektyvumą, šalutinius poveikius. Kartais, siekiant suvaldyti nepageidaujamus reiškinius arba nesant pakankamam vaistų poveikiui, gydymas koreguojamas, vaistai keičiami, todėl labai svarbu bendradarbiauti su psichiatru. Kai kurie vaistai vartojami ilgesnį laiką (pvz. daugiau nei pusę metų), tačiau yra vaistų, kuriuos rekomenduojama pagal galimybes riboti, todėl labai svarbu įsiklausyti į gydytojo rekomendacijas, savavališkai nenutraukti vaistų vartojimo prieš tai neaptarus nutraukimo schemos su psichiatru. Tai ypač aktualu antidepresantų vartojimo atveju. Yra vaistų, kuriuos per anksti ar per greitai nutraukus, po atkryčio tenka didinti vaistų dozes, kad būtų pasiektas tas pats efektas.

Esant lengvesniam nerimo sutrikimo laipsniui dažnai užtenka psichoterapijos. Vidutinio sunkumo atvejais galima rinktis, kiek įtraukti vaistų vartojimą šalia terapijos, o labai sunkiais atvejais (kai išauga savižudybės rizika, labai apsunkintas funkcionavimas daugelyje sričių, panikos priepuoliai kartojasi dažniau nei kartą per dieną ir pan.) vaistai yra būtini.

Taip pat skaitykite: Atpažinti potrauminio streso simptomus paaugliams

Alternatyvūs gydymo būdai. Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose. Į kūną ir protą orientuotos praktikos:

Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga.
Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo.
Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis.
Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą.
Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina.

Kognityviniai ir elgesio metodai:

Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją).
Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.
Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis (pvz:. turėti reguliarų miego ritmą, reguliariai maitintis).

Rekomenduotina atsirinkti metodus, kurie efektyviausiai būtent Jums ir tai situacijai. Žinoma, jei nerimas kyla dėl nesprendžiamų, atidėliojamų problemų, efektyviausiai jis mažės sprendžiant problemą ar bent jau sudarant sprendimo planą. Kitas paprasčiausias ir greičiausias būdas mažinti nerimą, ypač kai dėl kokių nors priežasčių neverta spręsti problemos arba ji nėra reali, o tik hipotetinė - susikoncentruoti į tai, ką darote šiuo metu ar savo fizinius pojūčius. Jei nerimą keliančios mintys praeina, nieko daugiau daryti nereikia. Jei nerimastingos mintys kartojasi, galima imtis nerimą reguliuojančių metodų.

Pagrindiniai metodai gali būti skirstomi taip:

Į nerimastingas mintis orientuoti metodai: aprašyti situaciją, tikrinti nerimą keliančias mintis, ieškoti neatitikimų, loginių klaidų, faktų, įrodymų patvirtinančių ir paneigiančių tas mintis, pagalvoti, kaip matytų tą situaciją kitas žmogus. Taip pat, mažinti įsitraukimą į tas mintis: įsivertinti, kiek verta jomis vadovautis, bandyti išsakyti mintis įvairiais balsais, išdainuoti ir pan. Gali būti naudojami vizualizacijų metodai (pvz., meditacijos, vizualizavimas, kaip spręstumėte problemą ir kt.) Galima sau priminti, jog ir sunkiausi dalykai praeina, juos galima ištverti, turite resursų su sunkumais tvarkytis, net jei jie ištiks.
Į fizinius nerimo aspektus orientuoti metodai: kvėpavimo pratimai, fizinis krūvis, įvairios relaksacijos, šalčio metodai.
Kiti metodai: pokalbis su artimais žmonėmis, nerimo atidėjimas, nerimo įprasminimas primenant sau, vardan ko verta jį patirti, su juo susidurti (pvz:. „jei ištversiu nerimą, jog galiu nepatikti merginai, suteiksiu sau šansą užmegzti džiuginančius santykius, o tai man labai svarbu“) susitelkimas ties kita veikla, nesusijusia su nerimu (pvz:. skaitymas, filmo žiūrėjimas, buvimas gamtoje, bendravimas su draugais).

Potrauminio Streso Sutrikimas Šunims (PTSS): Apžvalga

Kaip ir žmonės, šunys gali patirti trauminius įvykius, kurie sukelia ilgalaikes psichologines pasekmes. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra būklė, kuri gali išsivystyti po to, kai šuo patiria ar stebi gyvybei pavojingą situaciją, nelaimingą atsitikimą, smurtą ar kitą itin stresą keliantį įvykį. PTSS sukelia reikšmingus elgesio, emocijų ir fiziologinius pokyčius, kurie neigiamai veikia šuns gyvenimo kokybę.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

PTSS šunims gali išsivystyti po įvairių traumuojančių įvykių:

Fizinė trauma: Automobilių avarijos, kritimai, sužalojimai, operacijos.
Smurtas: Fizinis smurtas, nepriežiūra, atsisakymas.
Karinės situacijos: Karo šunys, dalyvaujantys karinėse operacijose, susiduria su sprogimais, šaudymais ir kitais pavojingais įvykiais.
Gamtos nelaimės: Žemės drebėjimai, potvyniai, gaisrai.
Socialinė izoliacija: Ilgalaikis atskyrimas nuo šeimininko ar kitų šunų.
Kiti stresą keliantys įvykiai: Agresyvūs susidūrimai su kitais gyvūnais, įkalinimas, dalyvavimas kovose.

Ne visi šunys, patyrę traumuojančius įvykius, išsivysto PTSS. Kai kurie veiksniai gali padidinti riziką:

Genetinis polinkis: Kai kurie šunys gali būti genetiškai jautresni stresui ir nerimui.
Ankstyvosios patirtys: Šunys, patyrę stresą ar nepriežiūrą ankstyvame amžiuje, gali būti labiau linkę į PTSS.
Temperamentas: Baimingi ar nerimastingi šunys gali būti labiau pažeidžiami PTSS.
Socialinė parama: Šunys, turintys stiprius ryšius su šeimininkais ar kitais gyvūnais, gali būti atsparesni PTSS.

Simptomai

PTSS simptomai šunims gali būti įvairūs ir individualūs. Jie gali pasireikšti iškart po traumuojančio įvykio arba atsirasti po kelių savaičių ar mėnesių.

Pagrindiniai PTSS simptomai šunims:

Hipervigilumas: Padidėjęs budrumas, nuolatinis aplinkos stebėjimas, lengvas išgąstis.
Vengimas: Vengimas vietų, žmonių ar objektų, susijusių su traumuojančiu įvykiu.
Padidėjęs nerimas: Nuolatinis nerimas, baimė, panikos priepuoliai.
Agresija: Netikėta agresija, ypač reaguojant į dirgiklius, susijusius su trauma.
Miego sutrikimai: Košmarai, neramus miegas, nemiga.
Apetito pokyčiai: Apetito praradimas arba padidėjęs apetitas.
Depresija: Apatija, sumažėjęs susidomėjimas veikla, socialinė izoliacija.
Fiziniai simptomai: Drebulys, padažnėjęs širdies plakimas, kvėpavimo sutrikimai.
Elgesio regresija: Grįžimas prie ankstesnio elgesio, pvz., šlapinimasis namuose.

Svarbu pažymėti, kad ne visi šunys, patyrę traumuojančius įvykius, demonstruos visus šiuos simptomus. Kai kurie šunys gali rodyti tik kelis simptomus, o kiti gali patirti stipresnius ir įvairesnius simptomus.

Diagnostika

PTSS diagnozė šunims grindžiama elgesio stebėjimu, medicinine istorija ir fiziniu patikrinimu. Veterinaras elgesio specialistas įvertins šuns elgesį, ieškodamas PTSS būdingų požymių. Svarbu pateikti veterinarui išsamią informaciją apie šuns istoriją, įskaitant visus traumuojančius įvykius, kuriuos jis galėjo patirti.

Be to, veterinaras gali atlikti fizinį patikrinimą ir laboratorinius tyrimus, kad atmestų kitas medicinines priežastis, galinčias sukelti panašius simptomus.

PTSS diagnozė šunims gali būti sudėtinga, nes nėra specifinių testų, patvirtinančių šią būklę. Diagnozė dažnai grindžiama simptomų atitikimu PTSS kriterijams ir kitų medicininių priežasčių atmetimu.

Gydymas

PTSS gydymas šunims yra kompleksinis ir individualus. Gydymo tikslas - sumažinti simptomus, pagerinti šuns gyvenimo kokybę ir padėti jam susidoroti su trauma.

Gydymo metodai:

Elgesio terapija: Desensibilizacija ir kontrapriklausomybė yra pagrindiniai elgesio terapijos metodai, naudojami PTSS gydymui šunims. Desensibilizacija apima laipsnišką šuns susidūrimą su dirgikliais, susijusiais su trauma, saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje. Kontrapriklausomybė apima teigiamų asociacijų kūrimą su dirgikliais, siekiant sumažinti baimę ir nerimą.
Vaistai: Vaistai gali būti naudojami kartu su elgesio terapija, siekiant sumažinti nerimą, depresiją ir kitus PTSS simptomus. Dažniausiai naudojami antidepresantai ir anksiolitikai. Svarbu pasikonsultuoti su veterinaru dėl tinkamų vaistų ir dozių.
Aplinkos valdymas: Aplinkos valdymas apima saugios ir nuspėjamos aplinkos kūrimą šuniui. Tai gali apimti ramių vietų sukūrimą, triukšmo mažinimą, reguliarų režimą ir vengimą dirgiklių, susijusių su trauma.
Alternatyvūs gydymo būdai: Kai kurie alternatyvūs gydymo būdai, tokie kaip akupunktūra, masažas ir aromaterapija, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą šunims, sergantiems PTSS.
Šeimininko dalyvavimas: Šeimininko dalyvavimas yra labai svarbus PTSS gydymo procese. Šeimininkas turi būti kantrus, supratingas ir palaikantis. Svarbu laikytis veterinaro nurodymų ir nuosekliai taikyti gydymo metodus.

Svarbu suprasti, kad PTSS gydymas šunims gali užtrukti ilgai ir reikalauti daug pastangų. Tačiau su tinkamu gydymu ir palaikymu daugelis šunų gali pagerinti savo gyvenimo kokybę ir susidoroti su trauma.

Prevencija

Nors neįmanoma visiškai išvengti traumuojančių įvykių, yra keletas būdų, kaip sumažinti PTSS riziką šunims:

Socializacija: Ankstyva socializacija padeda šunims susidoroti su įvairiomis situacijomis ir sumažina baimės bei nerimo riziką.
Dresūra: Paklusnumo dresūra suteikia šunims pasitikėjimo savimi ir padeda jiems susidoroti su stresinėmis situacijomis.
Saugios aplinkos kūrimas: Saugios ir nuspėjamos aplinkos kūrimas sumažina streso ir nerimo riziką.
Traumuojančių įvykių vengimas: Stenkitės išvengti situacijų, kurios gali būti traumuojančios šuniui.
Greita reakcija: Jei šuo patiria traumuojantį įvykį, kreipkitės į veterinara nedelsiant.

Gyvūnams, pradedant nuo pelių, baigiant žmonėmis, galimi ryškūs atsiminimai iš psichologiškai traumuojančių įvykių.

Pelėms, patyrusioms neišvengiamą šoką, arba žiurkėms, kurios buvo imobilizuotos ir po to paveiktos katėmis, atsirado požymių, panašių į potrauminio streso sindromą PSS. Nenuostabu, kad šunims, įvykus gyvybei pavojingai situacijai, taip pat gali išsivystyti PSS. Gyvūnų elgesio specialistas Dr. Nicholas Dodman taip apibūdino pirmąjį savo matytą PSS atvejį: Bostono policininkas šovė į šunį manydamas, kad tas jį puola. Keturkojis išgyveno, tačiau jam išsivystė visi klasikiniai PSS požymiai: hipervigilumas, stiprus vengimas bet ko, kas susiję su įvykiu (policijos automobilių, policininkų, sirenų, mirksinčių šviesų ir t.t.). Kitas atvejis, gan plačiai nuskambėjęs pasaulyje - karo šuo Gina, grįžusi iš savo pareigų Irake. Ji nuolat nerimaudavo, neatlikdavo užduočių treniruočių metu. Atvejai, kuriuos galima priskirti šunų PSS, galimi po gyvūno skriaudimo, nelaimingų atsitikimų, sunkių ligų ar traumų gydymo.

Atrodo, į šunų PSS rimčiausiai žiūri JAV kariuomenė. Net apibrėžti požymiai, kurie taikomi tik karo reikmėms naudojamiems darbiniams šunims. Tokie gyvūnai turėjo atsidurti kokioje nors karinėje situacijoje, susidurti su vienu ar keliais ypač traumuojančiais įvykiais, o po jų demonstruoti tokius požymius kaip nesugebėjimas atlikti įprastų pareigų (tiksliau, vengimas veiklų, kurių anksčiau imdavosi entuziastingai).

Įdomu tai, kad ne visiems šunims, atsidūrusiems traumuojančių įvykių sūkuryje, išsivysto PSS. Paplitimas - 5 - 10 proc. Atrodo, kad tie keturkojai, kuriems išsivysto PSS, turi polinkį į šią reakciją. Pasiūlytą daug genetinių ir epigenetinių veiksnių, galinčių nulemti polinkį į PSS. Yra įrodymų, kad trauminiai ankstyvojo gyvenimo potyriai vaikams vėliau gali paskatinti PSS atsiradimą. Tikėtina, kad tai būdinga ir šunims, ypač kilusiems iš namų, kuriuose jais piktnaudžiauta.

Nors karo šunys su PSS turėtų būti puikus modelis studijuojant problemą tarp žmonių, vis dar neskiriama finansavimo šios srities tyrimams. Tačiau bent jau taikomos tam tikros priemonės, padedančioms gyvūnams. Šunų PSS gali būti valdomas, tačiau niekada nebus visiškai išgydytas. Pasak mokslininko ir psichologo Jaak Panksepp, trumpi, grubūs ir aktyvūs žaidimai gali padėti šunims susidoroti su PSS simptomais. Toks žaidimų tipas išlaisvina didelius kiekius neurotrofinių veiksnių, susijusių su naujų neuronų augimu. Taip tam tikroje smegenų dalyje esantys blogi prisiminimai pakeičiami smagesniais. Tačiau kartais tokių šėlimų neužtenka. Rimtesniais atvejais tenka pasitelkti ilgesnę ir subtilesnę desensibilizaciją. Šunys, iš toli veikiami dirgiklio, apdovanojami už nereagavimą. Tai kartojama, o dirgiklis artinamas. Taip pat gydymas gali būti papildytas maisto terapija, feromonais, kartais - žmonių antidepresantais. Jei šuo nesugeba greitai atsigauti, skiriamas ilgalaikis gydymas namuose.

tags: #potrauminis #stresas #sunys