Santykių tema yra viena iš svarbiausių žmogaus gyvenime, nes jie tiesiogiai įtakoja laimės jausmą. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius santykių aspektus, pradedant nuo sunkumų, su kuriais susiduria poros, iki būdų, kaip puoselėti sveiką ir darnų ryšį. Aptarsime neištikimybės galimą poveikį, "mirusių" santykių požymius ir kaip nuo jų apsisaugoti, taip pat panagrinėsime, kodėl vyrai kartais nesiperša, net jei santykiai trunka ilgai. Taip pat aptarsime streso įtaką santykiams ir būdus, kaip jį valdyti.
Vyro godumas: ką daryti?
Kartais moteris susiduria su sunkumais, susijusiais su vyro požiūriu į pinigus. "Mano vyras godus, ką daryti?" - tai klausimas, kurį dažnai girdime. Ar verta priekaištauti vyrui? Dažnai tenka susidurti su dilema: ar verta nuolat priekaištauti vyrui dėl tam tikrų situacijų, ar geriau sutelkti dėmesį į savo jausmus ir emocijas?
Dauguma vyrų sako, kad nori moters su didele širdimi - moters, kuri myli nuoširdžiai, duoda laisvai ir rūpinasi be ribų. Bet ne kiekvienas supranta, ką reiškia tokia širdis.
Praeities partnerio šešėlis
Net ir po ilgo laiko kartais atrodo, kad širdyje vis dar gyvena žmogus iš mūsų praeities. Kaip pamiršti partnerį iš praeities?
Dėmesio balansas santykiuose
Santykiuose kyla daugybė klausimų, tačiau du iš jų yra ypač svarbūs ir dažnai apsprendžia, kaip mes matome ir vertiname vienas kitą: "Kas aš esu tau?" ir "Kas tu esi man?". Kaip neišlepinti partnerio dėmesiu?
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Santykių pabaiga po 6 mėnesių
Santykių baigtis: kodėl vyrai nutraukia santykius po 6 mėnesių? Santykiai - tai sudėtingas, bet kartu ir stebuklingas žmogaus gyvenimo aspektas. Jie gali suteikti didžiausią laimę arba skausmingiausius išgyvenimus.
Šeimos ir Porų psichoterapija
Šeimos psichoterapija yra psichologinė terapija, kuri koncentruojasi į šeimos dinamiką ir tarpusavio santykius. Porų psichoterapija yra psichologinė terapija, kuri koncentruojasi į poros dinamiką ir tarpusavio santykius. Kada ji gali būti naudinga?
Kada nustoti stengtis santykiuose?
Santykiuose yra iš prigimties sudėtingas ir dinamiškas procesas, dažnai reikalaujantis puoselėjimo, kompromisų ir pastangų.
Neištikimybė: ar visada žalinga?
Šiame straipsnyje pasinersime į ginčytiną nuomonę, kad neištikimybė, nors paprastai laikoma griaunančia jėga romantiniuose santykiuose, tam tikromis aplinkybėmis gali duoti teigiamų rezultatų.
Gyvenimas su depresija sergančiu partneriu
Ilgai galvojau, nuo ko pradėti kalbėti apie gyvenimą su tuo, kuris serga depresija.
Taip pat skaitykite: Pažink save
"Mirę" santykiai: atpažinimas, priežastys ir išėjimas
Mirę santykiai: kas tai? Ar esate tas pavargęs žmogus, kuris kenčia nuo pasikartojančių emocinių sužalojimų santykiuose vis mėgindamas dėl jų kovoti? Kas sulaiko "mirusiuose" santykiuose? Ar kenčiate nuo tokių santykių, kuriuose dominuoja apatija, kritika, pasyvi ar aktyvi agresija, vengimas, nepagarba? Ar verta kovoti? Kokie santykiai yra verti kovos? O kuriuos tikrai reikėtų užgesinti? Kaip nuo to apsisaugoti? Kiekvienas iš mūsų svajojame apie tvirtus santykius, kuriuose nuolat vyrautų aistra, empatija, tarpusavio supratimas, bendrumo jausmas.
Kodėl vyrai nesiperša?
Kodėl vyrai nesiperša, net jei santykiai geri ir trunka ilgai? Vyrai savo partnerėms nesiperša dėl įvairių priežasčių.
Skyrybų skausmas ir vilties sunaikinimas
Skyrybų skausmas labai priklauso nuo to, kiek santykiuose vilties. Jei daug, skausmas truks ilgai, o vienintelis būdas pajudėti į priekį - sunaikinti viltį.
Lemtinga moteris: kokia ji?
Lemtinga moteris, kokia ji? Yra tokių moterų, nuo kurių neįmanoma atitraukti žvilgsnio. Jos iš proto išveda stipriosios lyties atstovus ir uždega stiprią pavydo liepsną kitose moteryse.
Pirmasis įspūdis ir simpatija
Sakoma, kad suvoktume, ar žmogus patinka, ar ne, užtenka vos kelių akimirkų. Ar tai tiesa? Kodėl taip svarbu palikti gerą pirmą įspūdį? Kodėl vieni patinka, o kiti kaip tik atstumia?
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Streso įtaka santykiams ir jo valdymas
Daugelis žmonių svajoja apie gyvenimą be streso - ramų, be įtampos, emocinių sukrėtimų ar netikėtumų. Tačiau realybė tokia: stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, ir siekti visiško jo nebuvimo - ne tik nerealu, bet ir žalinga. Stresas - tai organizmo mobilizacija reaguoti į pokyčius. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viskas gyvenime tvarkoje: turime darbą, būstą, santykius, stabilumą. Tačiau viduje - tuštuma, nuovargis, įtampa. Dažnai tai yra ženklas, kad gyvename ne pagal savo vidinį kompasą, o pagal išorinius "reikia". Kada kyla vidinė įtampa? Kai mūsų kasdieniai veiksmai neatitinka vidinių norų ir vertybių. Gyvenime pasitaiko situacijų, kurių, kad ir kaip stengtumėmės, negali pakeisti. Tai gali būti artimojo mirtis, neišvengiama netektis, liga, sužlugę santykiai ar kiti gilūs praradimai. Tokio tipo patirtys iš esmės skiriasi nuo įprasto kasdienio streso - jos ne reikalauja sprendimo, o išbando mūsų gebėjimą priimti, gedėti, išgyventi.
Ką daryti, kai situacijos pakeisti neįmanoma?
Vienas iš efektyviausių streso valdymo įrankių - savistaba. Tai gebėjimas pastebėti savo reakcijas, emocijas, mintis bei fizinius pojūčius konkrečiose situacijose. Reguliariai taikant savistabą galima išmokti atpažinti stresą ankstyvose stadijose ir keisti su juo susijusius elgesio modelius. Streso dienynas - tai praktinis savistabos įrankis, padedantis įvardinti. Kaip pildyti streso dienyną? Kaip įveikti stresą? Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į pokyčius. Jo išvengti neįmanoma. Kasdieniai gyvenimo įvykiai mus veikia - kartais stipriau, kartais silpniau. Stresą pirmiausia jaučia mūsų kūnas, todėl svarbu jam padėti. Jei nieko nedarome, ilgainiui besikaupiantis stresas gali išsekinti tiek emociškai, tiek fiziškai. Todėl su stresu svarbu tvarkytis abiem lygmenimis - ir emocijų, ir kūno. Stresas nėra tik didelės nelaimės ar krizinės situacijos. Labai dažnai mus veikia kasdieniai, mažai pastebimi stresoriai, kurie kaupiasi ir ilgainiui lemia emocinį ir fizinį nuovargį. Suprasti, kas juos sukelia, yra pirmas žingsnis į efektyvų streso valdymą. Stresorius - tai neišvengiamas gyvenimo palydovas, su kuriuo kasdien susiduriame tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai. Dažnai žmonės streso sąvoką vartoja apibūdindami savo emocinę įtampą, tačiau iš tikrųjų stresas - tai daug platesnis reiškinys. Psichologijoje ir medicinoje stresas apibrėžiamas kaip nespecifinė organizmo reakcija į bet kokius aplinkos pokyčius.
Šizofrenija ir santykiai
Šizofrenija yra lėtinė psichikos liga, tačiau tinkamai gydant galima reikšmingai sumažinti jos simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Nors liga dažnai siejama su sunkiomis psichozėmis ir hospitalizacija, daugeliui pacientų šiuolaikinė medicina leidžia suvaldyti simptomus ir integruotis į visuomenę. Šiame straipsnyje aptarsime šizofrenijos gydymo būdus ir prognozę. Šizofrenija yra lėtinė ir dažnai progresuojanti liga, tačiau jos eiga gali būti labai įvairi. Kai kuriems pacientams simptomai išlieka pastovūs, kitiems - liga pasireiškia epizodais su pagerėjimo laikotarpiais. Kai kurie žmonės, pradėję gydymą ankstyvose stadijose, gali suvaldyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Ar šizofrenija išgydoma? Ar galima gyventi su šizofrenija?
Savęs pažinimas ir asmenybės bruožai
Žmogus gali metų metus gyventi nuovargyje, santykių rutinoje, vidinėje tuštumoje, ir net nepastebėti, kad tai tapo norma. Paradoksas: galime keisti miestus, partnerius, darbus, tačiau vidinė būsena lieka tokia pati.
Asmenybės psichologijoje ilgus dešimtmečius buvo ieškoma būdo išmatuoti žmogaus charakterio bruožus taip, kad rezultatai būtų patikimi. Šis testas skirtas 12-17 metų jaunuoliams, norintiems daugiau sužinoti apie save, savo stiprybes ir asmenybės bruožus. Klausimai yra paprasti, kalba pritaikyta paaugliams, o atsakymai vertinami skalėje nuo 1 (labai netikslu) iki 5 (labai tikslu).
Savivertė ir vidinis balsas
Ar žinote, kaip kalbate sau viduje? Mūsų vidinis balsas formuoja savivertę - kaip jaučiamės, ką galvojame apie save, kaip reaguojame į iššūkius. Rosenbergo savivertės skalė padės jums sužinoti: ar jūsų požiūris į save yra stiprus ir palaikantis? "Kai myli save, keiti pasaulį." Bunny Michael yra amerikiečių menininkė, rašytoja ir dvasinė mokytoja, "Higher Self" tinklalaidės kūrėja, išgarsėjusi socialiniuose tinkluose savo švelniomis, bet giliomis žinutėmis apie savivertę ir sąmoningumą.
Emocinė gerovė ir psichikos sveikata
Net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų per pastaruosius penkerius metus patyrė rimtų emocinių sunkumų - nuo streso darbe iki artimo žmogaus netekties ar santykių krizių.
Tęsiant vakar minėtos Pasaulinės psichikos sveikatos dienos temą, dalinamės Higienos instituto parengta publikacija apie tai, kad rūpintis emocine savijauta galime ne tik psichologinėmis, bet ir natūraliomis priemonėmis - pasitelkdami vaistažoles, palaikančias nervų sistemą. Spalio 10 d. Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos šūkis - fizinė sveikata negalima be psichikos sveikatos. Statistika negailestinga: kas penktas žmogus, išgyvenęs nelaimę, konfliktą, ekstremalią situaciją, stichinę nelaimę, patiria psichikos sveikatos sunkumų.
Ar pastarąją savaitę dažniau jauteisi ramus, energingas ir gyvenimu patenkintas? WHO-5 - trumpas, moksliškai patikimas klausimynas, padedantis įvertinti bendrą emocinės gerovės lygį. Rezultatas pateikiamas iškart ir padeda stebėti savijautos pokyčius laikui bėgant. Tai ne diagnozė, o savistabos įrankis. Ar pastaruoju metu jautiesi įsitempęs, pervargęs ar tarsi nebespėjantis su gyvenimu? PSS-10 (Perceived Stress Scale) - tai vienas populiariausių ir patikimiausių klausimynų, padedantis įvertinti, kiek streso subjektyviai patiri kasdienybėje. Ar pastaruoju metu dažnai jaučiatės įsitempęs, neramus, sunkiai atsipalaiduojate ar nuolat pergyvenate dėl smulkmenų? GAD-7 (Generalized Anxiety Disorder-7) - tai moksliškai patikimas ir plačiai naudojamas klausimynas, padedantis įvertinti bendrojo nerimo lygį per paskutines dvi savaites. Burnso depresijos skalė yra patikimas įrankis nuotaikoms įvertinti, ji padeda nustatyti depresiją ir jos sunkumo laipsnį. Testas tinkamas nuo 16 metų ir vyresniems.
Pasiruošimas grįžimui į darbus po atostogų
Nors kalendoriuje - jau ruduo, o oficialus atostogų sezonas pasibaigęs, daugelis vis dar grįžta iš poilsio. Grįžimas į darbus po atostogų - tai ne tik kalendoriaus data, bet ir psichologinis iššūkis. Kaip pasiruošti, kad pirmos savaitės nevirstų emociniu chaosu?
Gaslaitingas (miglos pūtimas) santykiuose
Gaslaitingas (gaslighting) yra sisteminga, subtili manipuliacijos ir kontrolės forma, kai vienas žmogus bando kitą priversti abejoti savo atmintimi, jausmais, suvokimu ir apkritai adekvatumu ir sveiku protu. Lietuviškai atitikmuo būtų miglos pūtimas. Tačiau tiesioginio vertimo nėra. "Viskas gerai", - sako žmogus sau po įtemptos dienos, kai viduje kaupiasi pyktis ir nerimas, o kūnas ima kalbėti emocijų vardu: įtampa, nemiga, nuovargis. Po bendravimo su manipuliatoriumi, dažnai jaučiamės išsekę, sudirgę ar netekę jėgų. Kartais tiesiog pradedame blogiau save vertinti, aplanko keistas neadekvatumo jausmas, tarsi būtume keistuoliai, ne tokie, "kaip visi normalūs žmonės". Ir taip kiekvieną kartą.
Tinkamo psichikos sveikatos specialisto pasirinkimas
Kodėl svarbu tinkamai pasirinkti psichikos sveikatos specialistą? Vis dažniau kalbame apie emocinę gerovę, bet kai ateina metas kreiptis pagalbos, kyla klausimas - pas kokį specialistą eiti? Pasirinkimas svarbus, nes nuo jo priklauso, ar jausiesi suprastas, ar terapija bus veiksminga.
Prieraišumo modeliai ir santykiai
Kodėl vienų žmonių santykiai kupini šilumos ir pasitikėjimo, o kitų - lydimi emocinio atstumo, nesusikalbėjimo ar nestabilumo? Klaipėdos skyriaus Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė Giedrė Gutauskienė paaiškina, kad šių skirtumų šaknys slypi prieraišumo modeliuose, susiformuojančiuose dar ankstyvoje vaikystėje.
Psichologinė vaiko gerovė
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vaikų kasdienybę lydi nuolatinis informacijos srautas, socialiniai lūkesčiai ir emociniai iššūkiai, vis daugiau tėvų susimąsto apie psichologinę vaiko gerovę. Visgi sprendimas kreiptis į psichologą neretai atidėliojamas - ne dėl nenoro padėti vaikui, o dėl nežinojimo.
Tėvų transformacija vaikams palikus namus
Kai vaikai palieka namus, tėvams tenka susidurti su gilia vidine transformacija, kuri dažnai atskleidžia ne tik netektį, bet ir ilgai slopintus jausmus, neišpildytus lūkesčius bei pamirštą asmeninę tapatybę.
Paveldėtos baimės ir įpročiai
Ar jūsų baimės, įpročiai ar net santykių modeliai tikrai yra tik jūsų? O gal jie atkeliavo iš jūsų senelių ar prosenelių patirčių? Skamba mistiškai, tačiau tai yra kur kas arčiau realybės, nei galėtumėte pagalvoti.
Vaikų grįžimas į mokyklą ir patyčios
Ruduo vaikams - ne vien spalvoti lapai ir kardeliai rankose. Tai metas, kai dalis jų grįžta į mokyklą su džiaugsmu, o kiti - su nerimu, kurio priežastys dažnai lieka nepastebėtos. Prasidėjus naujiems mokslo metams vaikai grįžta į klases, būrelius, pasimato su per vasarą nematytais draugais. Deja, ne visada tai atneša džiaugsmą - grįžus į mokyklos aplinką kai kurie iš jų susiduria su patyčiomis.
Išėjimas iš samdomo darbo ir laisvės iliuzija
Daugelis svajoja išeiti iš samdomo darbo ir pradėti dirbti tik sau - kurti individualų verslą, freelancinti ar užsiimti veikla, kur pats esi savo viršininkas. Atrodo, kad tai - laisvės kelias. Tačiau dažnai ši laisvė tampa kalėjimu.
Savidisciplina ir tikslų siekimas
Mes visi turime tikslų, svajonių ir planų, tačiau dažniausiai ne motyvacija, o disciplina lemia, ar jie virs realybe. Savidisciplina yra gebėjimas atidėti momentinį pasitenkinimą dėl ilgalaikių tikslų. Tai raumuo, kurį galima išlavinti, o ne pastovus asmenybės bruožas.
tags: #psichologiniai #straipsniai #apie #santykius