Asmenybė - tai sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuris domina ne tik psichologus ir filosofus, bet ir kiekvieną žmogų, siekiantį geriau suprasti save ir kitus. Šiame straipsnyje panagrinėsime asmenybės sampratą, jos svarbą, devalvacijos problemą ir įvairius aspektus, susijusius su asmenybės formavimu ir raišką.
Asmenybės samprata ir jos svarba
Asmenybė - tai unikalių savybių, bruožų, įsitikinimų ir vertybių visuma, kuri apibrėžia individo elgesį, mąstymą ir jausmus. Tai, kas mus skiria vienus nuo kitų ir lemia, kaip reaguojame į aplinką ir bendraujame su kitais žmonėmis. Asmenybė formuoja mūsų identitetą, įtaką daro profesijos pasirinkimui, socialiniam ratui ir net artimiausių metų planams.
Asmenybės bruožai ir elgesys
Žmogaus asmenybę atspindi jo įpročiai. Įpročiai atskleidžia tuos momentus, kuriuos žmogus bando nuslėpti. Žmonės, kurie beveik nevalgo nesveiko maisto, o renkasi sveikesnius produktus, linkę teisti kitus. Jie mažiau altruistiški ir kartais gali būti labai subjektyvūs. Tyrimai rodo, kad žmonės, laikantys save pranašesniais, paprastai įsitikinę, kad jie turi teisę būti neetiški. Pavyzdžiui, tie, kurie valgo ekologišką maistą, mano, kad dėl to, jog valgo sveikesnį maistą, jie yra daug geresni už tuos, kurie to nedaro.
Siekis įdegti dirbtinėje saulės šviesoje liudija polinkį į priklausomybes. Vandens temperatūros keitimas dušo kambaryje - būdas kompensuoti emocinės šilumos stoką. Kuo daugiau laiko praleidžiate po šiltu dušu, tuo labiau jaučiatės vieniši. O tie, kurie mėgsta šaltą dušą, arba užsispyrę, arba egocentriški. Be to, šiems žmonėms nepatinka kitų nuomonė.
Žmogus, perkantis audeklo maišelį produktams, galvoja, kad daro tai iš rūpesčio aplinka, todėl turi teisę nusipirkti sau ką nors skanesnio, tegul ir nesveiko. Žmogaus pašto dėžutė gali daug papasakoti apie jo asmenybę. Tie, kurie ignoruoja pranešimus, mėgsta viską kontroliuoti. Jeigu retai ištrina pranešimus po to, kai perskaitė, tai rodo saugumo poreikį. Šiek tiek protingesni tie, kurie visiškai ignoruoja pranešimus: jiems tai beprasmiška, nes neatneš jokios naudos.
Taip pat skaitykite: Kaip Pasiekti Sėkmę
Patiktukai socialiniuose tinkluose yra ir tinginio požymis: galimybė kažką išaiškinti vienu raumens judesiu leidžia sutaupyti laiko. Paprasčiau kalbant, žmogus nemėgsta dėti jokių pastangų. Aitraus maisto ir gėrimų pomėgis yra ženklas, kad žmogus gali būti psichopatas.
Tai, kaip kabinate tualetinį popierių, daug pasako apie jūsų asmenybę. Kai popierius yra rulono priekyje, tai reiškia, kad jūs, greičiausiai, dominuojate bet kokiuose santykiuose. Žmonės jumyse mato lyderį, ir jūs iš tiesų turite įgūdžių palaikyti šį pasitikėjimą. Jeigu popierius yra už rulono - vadinasi, jūs paklusnus.
Asmenybės įvertinimas bendraujant
Štai sąrašas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį bendraujant su žmogumi - jie padės jums išsiaiškinti, kokia to žmogaus asmenybė. Tai mažos detalės, nes norint jas įžvelgti, reikia atidžiai stebėti žmogų, bet ši taktika pasiteisina, ypač jei tai potencialus (-i) verslo partneris (-ė), bičiulis (-ė), širdies draugas (-ė) ar pan.
Ginčai ir emocijos
Kai iškyla nesutarimai su artimais žmonėmis arba draugais ar bendradarbiais, ar jie užsipuola žmogų, ar puola spręsti problemą? Pozityvūs žmonės, su kuriais jums ir reikėtų palaikyti ryšį, ginčijasi tik tam, kad išspręstų problemą, o ne tam, kad parodytų kitą (-us) žmogų (-nes) nepalankioje šviesoje. Ar jis (ji) supyksta dėl visiškų niekų? Mokėjimas kontroliuoti emocijas parodo, kad žmogus yra emociškai stabilus.
Reakcija į atmetimą
Kokia jo (jos) reakcija išgirdus žodį „ne“? Ar jis (ji) iškelia sceną kaip vaikas, manydamas (-a), kad privalo gauti viską, ko tik užsigeidžia? Tai jums atskleis, kokią svarbą jis (ji) teikia sau ir ar jis (ji) yra realistas (-ė). Realistas (-ė) ir žmogus, kuris save vertina objektyviai, nesusireikšmina, ir į atmetimą dažniausia reaguoja ramiai.
Taip pat skaitykite: Struktūra ir funkcijos: VPSC
Atsakymai ir paskalos
Kaip greit tas asmuo atsako į klausimą? Tai atskleis, ar žmogus ramus, ar plepus - intravertas ar esktravertas. Tai taip pat parodys, ar žmogus atidus ir dėmesingas, o gal nugrimzdęs į save. Paprastai, žmogus, kuris jums skleidžia paskalas apie kitus, be jokių skrupulų apkalbinės ir jus su kitais. Tik turėkite omenyje, kad būna gerų ir blogų paskalų, todėl iš karto neatmeskite liežuvautojo (-os). Įsigilinkite į paskalos turinį: ar tai teisybė? Ar konstruktyvu? Tai atskleidžia, ar žmogus dėmesingas ir pozityvus, ar atvirkščiai - negatyvus.
Lankstumas ir atsakomybė
Tai, kaip žmogus reaguoja į pasikeitusius planus, atskleidžia, ar jis lankstus, ar nelankstus. Ar jis (ji) pripažįsta, kad kažkas nutiko dėl jo (jos) kaltės, ar vis siekia suversti kaltę kažkam kitam? Tai parodo, ar žmogus yra atsakingas ir sąžiningas, ir tai, kaip jis vertina save.
Požiūris į kitus ir empatija
Įsiklausykite, kaip žmogus kalba apie likimo nuskriaustuosius. Stebėkite, kaip jis (ji) su jais elgiasi. Tai parodys, ar žmogus empatiškas, o gal susitelkęs vien į save, ir atskleis, ar jam (jai) iš tiesų rūpi kiti žmonės. Tik užjausti mokantis žmogus rūpinasi nepažįstamais žmonėmis, kuriems pasisekė mažiau nei jam (jai). Ar priimdamas (-a) sprendimus jis (ji) atsižvelgia į kitų žmonių jausmus, ar visada tik į savo? Tai parodo, ar žmogui apskritai rūpi kiti žmonės, ar jis (ji) yra atidus kitiems, ar yra savanaudiškas (-a) ir galvoja tik apie save. Ar jo (jos) žodžiai dažnai ką nors įžeidžia? Tai susiję su pirmiau paminėtu punktu ir parodo, ar žmogus yra savanaudis. Bet taip pat tai gali parodyti žmogaus sąžiningumą, tiesmukumą ir netaktiškumą.
Laikas ir tvarka
Stebėkite, ar žmogus deda pastangas, kad kažkur suspėtų laiku. Tai parodys, ar jis (ji) gerbia kitus, ir ar yra linkęs (-usi) paklusti autoritetams. Ar jo (jos) drabužiai švarūs? Ar jo (jos) kambarys ir automobilis švarūs? Dažniausiai tai atskleidžia, ar žmogus organizuotas. Netvarka žmogaus aprangoje ir aplinkoje dažniausiai atskleidžia ir netvarką galvoje.
Aplinka ir energija
Kas jį (ją) supa? Tai padės atskleisti, ar žmogus meniškas, sportiškas, o gal santūrus. Kai žmogus įžengia į kambarį, kokį poveikį jo (jos) buvimas padaro aplinkiniams? Ar žmonės kambaryje staiga prityla? O gal jo (jos) net nepastebi? Ar jam (jai) įėjus pasijunta įtampa, o gal viskas kaip tik nušvinta ir visiems tampa lengviau?
Taip pat skaitykite: Tarnybinis pranešimas: tvarka
Asmenybės devalvacija
Deja, bet Lietuvoje asmenybės sąvoka yra devalvuota. Tai daroma apdairiai, metodiškai ir nenutrūkstamai. Kai kurios plunksną miklinančios personos garsiai ėmė skelbti, kad per menkai jos, „nacionalinės vertybės“, vertinamos. Regis, pamiršo, kad nacionalinės vertybės statusą gali suteikti tik kiti. Tas asmenybės sąvokos devalvavimas ir kryptingas žiniasklaidos vykdomas Lietuvos iškilių asmenybių puolimas yra sudėtinė informacinio karo dalis.
Asmenybės ugdymas
Atsakymas, regis, paprastas - kalbėti. Kalbėti ir kalbėtis apie… asmenybes. Apie tuos, kuriais gali jaunoji karta sekti, apie tuos, kurie gali (ir turi) jiems tapti įkvepiančiu pavyzdžiu, padėti nu(si)brėžti gaires. Mokiniai gali paieškoti asmenybių savo aplinkoje. Regis, tereikia vadovautis Vydūno priesakais - formuoti žmogų pagal trijų pakopų programą: žmogus sau, žmogus tautai, žmogus žmonijai. Ši programa atskleidžia humaniškumu pagrįstus susivokusio asmens ryšius su tauta ir pasauliu. Tas modelis turėtų padėti jaunam žmogui atsakingai imtis savikūros darbo.
Pasiaukojimo ir tarnystės tautai pavyzdžių Lietuvos istorijoje netrūksta. Ne tik tolimoje, siekiančioje viduramžius, bet ir artimesnėje, vaikams labiau suprantamoje. Štai, sakykim, Vilniaus moksleiviai pasigilintų į tai, ką Lietuvai davė kunigas, chorvedys, dainininkas, kompozitorius, poetas, bitininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas Juozapas Ambraziejus (Ambrazevičius), ir sužinotų, kad jis, Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, spaudos draudimo laikais prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios subūrė pirmąjį lietuvišką chorą ir kūrė jam dainų, kad jo rūpesčiu Šv. Mikalojaus bažnyčioje atgimė lietuvių kalba, jog jis stengdavosi, kad vaikai Dievo žodį priimtų kartu su lietuviška dvasia.
Vilniaus moksleiviai galėtų susirasti Juozapo Ambraziejaus kapą Rasų kapinėse ir jį prižiūrėti. Negalime nutylėti tokių asmenybių, neužtenka jas tik paminėti. Turim jas prisiminti. Reikia prisiminti ir tuos, kurie išsaugojo lietuvių kalbą - daraktorius ir knygnešius. Dar galima atsekti įdomiausių istorijų. Jei kada vaikščiosite po Žemaičių Kalvarijos kapinaites, neabejoju, rasite kuklų, bet įdomų paminklą Emilijai Pocaitei. Ji buvo daraktorė. Mokė vaikus skaityti lietuviškai, raštą pažinti. Už tai, kad vaikus moko skaityti, davatkos ją įskundė žandarams. Tie suėmė Emiliją Pocaitę ir įkišo į kalėjimą. O vaikai nutarė patys uždirbti pinigų. Ir nutarė daraktorės mokyti vaikiukai per atlaidus prašyti pinigų savo daraktorei išvaduoti. Taip šventadieniais prieš Mišias jie apėjo Rietavo, Plungės bažnyčias, o kažkokio geraširdžio ūkininko pavėžėti vežimaičiu iki Kretingos, anksti ryte atsidūrė ir Kretingos bažnyčios šventoriuje. Pasikalbėjo F.Lelis su keistaisiais elgetautojais, suprato, ko vaikai nori. Ir pasakė tokį pamokslą apie gimtąją kalbą, mokslą ir knygas, kad ne tik moterys raudojo, bet ir vyrai ašarą braukė. Mišioms pasibaigus, į vaikų kepures skatikus metė visi. Tiek metė, kad mokiniai savo daraktorę iš kalėjimo jungo išvadavo.
Ar tokia istorija nebūtų pamoka šiuolaikiniams pasišiaušėliams, neigiantiems bet kokius autoritetus? Ar nebūtų svarbu šiuolaikiniams mokiniams ne tik formaliai iškalti faktą, kad Simonas Daukantas - pirmosios lietuviškai parašytos Lietuvos istorijos autorius, bet ir sužinoti, kad Simono Daukanto vaikams parašytoje abėcėlėje pirmasis skiemenuotas žodis yra „Do-ry-bė“? Šie keli pavyzdžiai rodo, kad asmenybių - tikrų asmenybių, savo darbais ne tik save sukūrusių, bet ir tautai nusipelniusių, galime rasti kuo įdomiausių.
Meilė Lukšienė akcentavo: „Nuo žmogaus kultūrinio lauko pareina ir jo svajonės. Kiek tos svajonės siaurutytės, egocentriškos, o kiek jos vis dėlto žmogiškos? Tai priklauso nuo akių atvirumo pasauliui. Kaip asmenybes, jų pasakojimus reiktų įtraukti į mokymo(si) procesą? Nebūtinai pamokų metu. Galima pasitelkti neformalaus ugdymo pamokas. Būtina atgaivinti kraštotyrinę veiklą - pakalbinti buvusius mokytojus, tremtinius, rezistentus… Tai galėtų būti projektinė veikla, kuri gali turėti įvairiausių formų. Tokie mokiniai, kurie augtų, turėdami prieš akis pavyzdį, įgustų tų, anot Vaižganto, „deimančiukų“ ieškoti, gebėtų atpažinti juos. Gal tada imtų keistis mūsų kultūros laukas.
Asmenybės sutrikimai
Disociatyvus tapatybės sutrikimas (arba skilimas į kelias asmenybes) suprantamas kaip psichikos sutrikimų kompleksas: dalinis atminties praradimas, pažeistas suvokimas, asmeninio identiteto jausmo praradimas, kuris veda į tai, kad žmogaus asmenybė skyla. Dėl to susidaro įspūdis, kad viename žmoguje egzistuoja kelios asmenybės, kurios gali būti skirtingos lyties, skirtingo amžiaus ar socialinio statuso, charakterio.
Diagnozuojant daugialypės asmenybės sutrikimą pirmiausia būtina atskirti jį nuo kitų disociacijos sutrikimų, tokių kaip vengimo reakcija arba psichogeninė amnezija. Žinoma, yra atvejų, kai susidvigubinusi asmenybė yra tik fantazijos žaismas, o ne liga, nes išties yra asmenų linkusių reaguoti tokiu būdu į savo gyvenimo įvykius. Kas liečia labiau gilesnes patologijas, tarkime šizofreniją, diagnozė turėtų būti labiau diferencijuojama. Šizofrenija sergantys žmonės dažnai tiki daugeliu skirtingų savo Aš egzistavimu. Tiesą sakant, šizofrenija - tai ir yra asmenybės skilimas. Be to, diagnozuojant būtinai turi būti atmestas įmanomas disociacijos sutrikimo simptomų ryšys su narkotikų ar alkoholio vartojimu, nes šiais atvejais gali būti patologinį procesą veikiantys visiškai kiti, egzogeniniai mechanizmai.
Visų pirma, taikomas hipnozės metodas, o iš medicininių metodų - amytal-kofeinu surikdymas. Tai atlieka diagnostikos vaidmenį: žmogus yra panardinamas į ypatingą būseną, kuomet surikdoma smegenų požievio veikla, atsakinga už kasdienio gyvenimo struktūrą. Pacientas būdamas euforijoje, atsipalaidavęs, pateikia apie save informaciją, kuri buvo anksčiau neprieinama arba dėl psichogeninės amnezijos ar represijos, arba sąmoningai ją slėpė. Etiologų nuomone, šio sutrikimo kilmė tapati: numanoma, kad sąlygos veikiančios šios būsenos atsiradimą yra dažniausiai sunkios, trauminės situacijos. Turima omenyje, kad fizinė, seksualinė ar psichologinė prievarta, patirta vaikystėje, tai atidėtas atsakas į psichotraumą. Egzistuoja dar vadinamasis asmeninis polinkis. Juk ne kiekvienas žmogus taip reaguoja į smurtą. Ko dar reikia? Tai „lengvatikė“ asmenybė, kuri turi polinkį į disociatyvių reakcijų mechanizmus. Mūsų psichiatrijos tradicijoje tokie asmenys yra laikomi isteriškomis asmenybėmis. Kaip taisyklė, tai paprastai gana demonstratyvūs žmonės, linkę į tam tikrą teatrališkumą, mėgstantys daryti ryškų įspūdį aplinkiniams ir visada būti dėmesio centre.
Kalbant apie klinikinius požymius, tai verta paminėti įdomų faktą: tiriant pacientą, paprastai nebūna aptinkama nieko neįprasto jo psichinėje būklėje, išskyrus kai kuriuos amnezijos momentus (būtent tuos pačius, kuomet viena asmenybė yra pakeičiama kita, o dominuojanti asmenybė neprisimena, kas buvo prieš tai). Paciento asmenybės elgesys gali tiek skirtis, pokyčiai gali būti tokie aštrūs, kad persijungimas įvyksta per kelias sekundes, o amnezija gali pasireikšti tokiais trumpais laiko periodais.
Kadangi esama kelių asmenybių, jos gali būti protiškai sveikos pačios sau kiekviena atskirai ir kiekviena jų gali turėti arba neturėti tam tikrą patologinį laipsnį. Patologijos gali būti labai skirtingos: nuo nuotaikos ir nerimo sutrikimų iki protinio atsilikimo. Asmenybės taip pat gali skirtis ir kognityviniu funkcionavimu: jos gali turėti skirtingą IQ. Kartais net būna, kad skirtingoms asmenybėms reikalingi skirtingų dioptrijų akiniai.
Siekiant išvengti painiavos tarp asmenybių, joms suteikiami tam tikri vardai arba kažkokios funkcinės charakteristikos, tarkime „Gynėjas“. Atitinkamai, jos gali skirtis ir lytimi, ir tautybe, gali save sieti su skirtingomis šeimomis. Persijungimas tarp asmenybių paprastai įvyksta staiga ir dramatiškai, panašiai kaip, jei į metro įliptų vienas asmuo, o stotelėje išliptų jau kitas žmogus.
Vyrauja nuomonė, ypač Vakaruose, kad šis sutrikimas turėtų būti laikomas ne liga, o normos variantu. Tai tiesiog daugialypės asmenybės egzistencinė būsena, kuri nėra diskomfortiška, nesukelia jokių socialinių pasekmių, nes „asmenybės“ nesiskreipia pagalbos, todėl negalima apeliuoti į jokį priverstinį gydymą.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad disociatyvus tapatybės sutrikimas, lyginant su kitais asmenybės sutrikimais, laikomas sunkiausiu ir lėtiniu. Pasveikimas paprastai būna nepilnas. Pagrindinis gydymo metodas yra psichoterapija - ypač kognityvinė ir racionalioji psichoterapija, nukreipta į kritinį mąstymą apie savo sveikatos būklę. Tokia terapija užsiima biheviorizmo psichologijos specialistai. Gydymas gali būti taikomas ir grupinėse, ir šeimos psichoterapijose, kurios susijusios su konfliktų kritika, sudarančią daugialypės asmenybės poreikių bazę. Egzistuoja insaitas - orientuota psichodinaminė terapija, kuri trunka ilgus metus. Ji taip pat nukreipta įveikti traumines situacijas. Subtilumas tame, kad terapeutas, kuris dirba su tokiu pacientu, turi iš eilės kreiptis į kiekvieną asmenybę, dirbti su kiekviena iš jų, vienodai jas pripažindamas ir gerbdamas, jokiais būdais neteikdamas pirmenybės kokiai nors vienai pusei, jei atsiranda vidinis konfliktas. Kas liečia medikamentinį gydymą, tai jis išskirtinai simptominis ir nukreiptas tik į kai kuriuos antrinius įvykusius pažeidimus.
Asmenybė ir dėmesingas įsisąmoninimas
Žmogaus asmenybė atlieka svarbų vaidmenį ne tik renkantis profesiją, kuriant socialinį ratą ar artimiausių metų planus, bet ir užsiimant dėmesingo įsisąmoninimo (DĮ) praktikomis. Įsisąmoninančiai asmenybei būdingas polinkis stebėti, apibūdinti užuot vertinus aplinką, veikti sąmoningai ir formuoti atsaką, užuot reagavus automatiškai. Asmenys, kuriems būdingas atvirumas, sąžiningumas ir sutarumas dažnai labiau priima, įsitraukia į DĮ meditacijas, dalyvauja grupiniuose procesuose, lengviau įsipareigoja kasdienei praktikai. Iš kitos pusės, aukštesniu neurotiškumo lygiu pasižymintys asmenys, paprastai patiria didesnį psichologinio distreso sumažėjimą ir psichologinės gerovės padidėjimą.
Specialistui svarbu įvertinti ar taikyti DĮ praktiką, ar žmogus pasiruošęs ir kiek tikėtina, kad jis gali įsipareigoti taikyti šia praktiką ilgesnėje perspektyvoje. Antra, tai gali padėti individualizuoti DĮ praktikų pateikimą ir parinkimą.
Filosofija ir asmenybė
Filosofija yra žmogaus orientacijos dalykas tuščioje ir tuo pačiu metu sudėtingoje erdvėje, kuri tam, kad egzistuotum, reikalauja iš žmogaus pastangų. Filosofinė kalba tokią pastangą dažniausiai įvardija transcendavimu. Transcendavimu patirties, esamos tvarkos, psichinių mechanizmų ir t. t. Tai yra tam tikra nuoroda, kad žmoguje, be to, ką galėtume aprašyti kaip natūralų egzistavimą, dar yra ir tam tikra veikianti jėga, visą laiką jį stumianti peržengti šias ribas ir transcenduoti.
Asmeninis veikimas - tai, kam nereikalingas priežastingumas, šitai neišvedama iš to, kas yra priimta visuomenėje, neišvedama ar įvyksta ne dėl to, kad šioje kultūroje esti toks įgūdis ir taip susitarta manyti, elgtis, daryti. Asmeniškai veikiantis žmogus arba individas išsiskiria tuo, kad jo elgesys neturi jokių sąlyginių priežasčių. Jis besąlyginis. Asmeninė veikla transcenduoja bet kokias konkrečias nuostatas, štai todėl ir gali būti pastebėti jų tarpe kaip kažkas išskirtinio. Taigi šis veiklos tipas ir palaiko skylėtą būtį, t. y. tokią būtį, kuri organizuota taip, kad galėtų tarpti būtimi, kosmosu taip, kaip pageidautina, bet tik priklausomai nuo žmogaus pastangos arba, kaip išaiškėjo mūsų pokalbio metu, turtingos kalbos dėka esant tam tikram transcendavimo lygmeniui, reiškiamam asmenine veikla arba, kitaip sakant, asmeninių struktūrų būvio dėka.
Galima numanyti, kad šie dalykai buvo gerai žinomi krikščionybėje - asmeninės būties sanklodos susidėliojimas (sėkmingas ar nesėkmingai, visiškas ar ne) buvo traktuojamas priklausomu nuo to, kaip iššifruotini gyvybės ir Kristaus kūno simboliai. Taigi teigiama, kad tai situacija, kaip kartu su pasakojimo suvokimu susiklosto ir realiai pildosi (t. y. patiria įvykį) tam tikra asmeninė būtis.
tags: #pranesimas #apie #asmenybe