Vizualinio Mąstymo Galia: Kaip Vaizdai Pakeičia Prekybos Psichologiją

Įsivaizduokite situaciją: išsiruošėte į parduotuvę, susidarėte svarbiausių pirkinių sąrašą, tačiau atskubėję pastebėjote, kad jis liko namuose. Ką daryti? Ši kasdieninė situacija puikiai iliustruoja, kaip svarbu pasitelkti vizualinį mąstymą. Kasdien mums tenka išgirsti ir įsiminti daugybę skirtingos informacijos, o vizualinis mąstymas gali tapti raktu į geresnį įsiminimą, efektyvesnį mokymąsi ir sėkmingesnę komunikaciją.

Kas Yra Vizualinis Mąstymas?

Vizualinis mąstymas - tai gebėjimas mąstyti vaizdais ir vizualiai išdėstyti mintis bei idėjas. Tai reiškia, kad susikoncentruojame ne į žodinę, o į vaizdinę informaciją. Mąstome tarsi žiūrėdami fotografijas ar filmą. Tyrimai rodo, kad išgirdę naują informaciją, po kelių dienų prisimename tik 10 proc. Taigi, anksčiau minėtą pirkinių sąrašą prisiminti būtų padėjęs vizualinis mąstymas.

Vizualinio Mąstymo Nauda

Vizualinis mąstymas (angl. visual thinking) - tai gebėjimas mąstyti vaizdais ir tų minčių bei idėjų išdėstymas vizualiai. Tai įgūdis, kuris gali būti naudingas kiekvienam - nuo studento iki aukščiausio rango vadovo. Tikėtina, kad jau dabar, patys to nežinodami, juo naudojatės. Pavyzdžiui, mėgstate darbe ar namuose matomoje vietoje prisiklijuoti lipnius lapelius su priminimais sau, kolegoms ar namiškiams. Arba, kalbėdami telefonu, viską pasižymite ant popieriaus, raizgote įvairiausias formas. Net ir emotikonų - paveikslėlių, atspindinčių jausmus - naudojimas skaitmeninėje erdvėje yra ne kas kita, kaip vizualinis mąstymas. Kartais užtenka vos vieno vaizdinio jaustuko, kad atskleistume tai, ką norime pasakyti ir ką jaučiame.

Apie 60 proc. žmonių pamatytą vaizdą ar vaizdinę informaciją suvokia lengviau ir greičiau nei parašytus ar išgirstus žodžius. Todėl taip dažnai visur naudojami paveikslėliai, iliustracijos, fotografijos ir kiti vaizdai. Įsivaizduokite, kad reklaminiame stende pamatote porą, besimėgaujančią ledais. Vos per kelias sekundės dalis jūsų smegenys užfiksuoja daug informacijos: patrauklių žmonių veiduose pastebite malonumą, matote skirtingus ledų atspalvius (vadinasi, ir skonius), pastebite vasarišką aplinką. O kiek prireiktų žodžių šiai informacijai pateikti raštu? Neabejotinai - užtruktume gerokai ilgiau, kol tokią informaciją suvoktume ir užfiksuotume.

Vizualinis Mąstymas Komunikacijoje

Ar jums teko kada nors patirti: rodos, taip aiškiai išdėstėte savo mintis ir išsakėte idėją, bet pašnekovai vis tiek nesuprato, ką jūs norite pasakyti? Ką tada norėjosi daryti? Taip, griebti popieriaus lapą, pieštuką ir viską nupiešti, nubraižyti, pavaizduoti grafiškai. Vizualinis mąstymas, kaip metodas, padeda ne tik lengviau išdėstyti mintis, bet ir praverčia formuojant naujas idėjas. Įgūdis taikyti vizualinį mąstymą leidžia lengviau komunikuoti, greičiau ir geriau mokytis, efektyviau dirbti. Tai ir saviraiška, ir kūrybiškumo lavinimas. Kai jaučiamės užstrigę, šis būdas gali padėti išjudinti ledus, paskatinti kūrybinę energiją ir atrasti naujų idėjų. Šį įrankį galite naudoti kuo įvairiausiai - nuo kasdienių iki nepaprastai sudėtingų užduočių.

Taip pat skaitykite: Prekybos centrų lankytojų elgesio taisyklės

Vizualinis Mąstymas Problemų Sprendime ir Sprendimų Priėmime

Vizualaus mąstymo įrankis puikiai padeda spręsti problemas. Išdėstę problemą ant popieriaus, galėsite ją pamatyti tarsi iš kitos perspektyvos, pastebėti kitus jos aspektus ar ryšius tarp tam tikrų aplinkybių. Taip pat šis įrankis padeda lengviau priimti sprendimus. Jūs galite grafiškai pavaizduoti konkretaus sprendimo privalumus ir trūkumus. Tai leis pamatyti visas galimybes, o ne aklai susikoncentruoti į vieną - akivaizdžiausią.

Vizualinis Mąstymas Mokymosi Procese

Dar viena sritis, kurioje galite naudoti vizualinį mąstymą, yra mokymasis. Užuot mokęsi paprastai konspektuodami tekstą, pasitelkite vaizdus. Kai kurias idėjas išryškinkite ar nupieškite grafiškai, braižykite schemas ir pabrėžkite informacijos tarpusavio ryšius.

Prisiminkite situaciją, kai klausėtės mokytojo ar lektoriaus ir bandėte kuo daugiau užsirašyti. Ar vėliau, pažvelgę į užrašus ir gausybę žodžių eilutėse, daug informacijos prisiminėte? Ko gero, ne. Pažodžiui girdimą informaciją užsirašome automatiškai, per daug nemąstydami. Tačiau, jei pasižymėtume tik esmines mintis ir pasitelktume grafinį atvaizdavimą, būtume priversti visų pirma permąstyti, apdoroti gaunamą informaciją ir tik tada suguldyti ją piešinyje. Tad kartu ir lengvai viską išmoktume. Toks informacijos pasižymėjimo popieriuje būdas vadinamas atminties žemėlapiu.

Vizualinis Mąstymas Idėjų Pristatyme

Pasitelkite vizualinį mąstymą ir norėdami perduoti, pristatyti, parduoti savo idėjas bendraminčiams, kolegoms, klientams ar bet kokiai kitai auditorijai. Jei kalbėdami piešite grafinius vaizdus ant popieriaus ar lentos, klausančiųjų įsitraukimas ir suvokimas gerokai padidės. Būtent todėl oficialiuose pristatymuose, prezentacijose ir pranešimuose naudojamos skaidrės.

Vizualinis Mąstymas Planavime

Planavimas - dar viena sritis, kurioje galite pasitelkti vizualinį mąstymą. Kurkite savo tikslų ir jų įgyvendinimo planų vizualinius žemėlapius. Ant sienos kabantis spalvingas mokymosi planas, pasiruošimo šventei žingsnių grafikas ar išsvajotos kelionės kryptys žemėlapyje motyvuos ir džiugins. Įrankis puikiai tinka ir komandos tikslams bei prioritetams.

Taip pat skaitykite: Prekybos centrų saugumo taisyklės

Kaip Praktikuoti Vizualinį Mąstymą?

Turbūt kyla klausimas, kaip praktiškai atrodo vizualinio mąstymo įrankių taikymas ir nuo ko pradėti? Reikėtų pabrėžti, kad konkrečių taisyklių nėra, svarbiausia - jūsų fantazija ir išradingumas. Galite braižyti schemas, naudoti diagramas, kurti infografikus, laiko ir istorijos planavimo juostas, piešti eskizus ir minčių žemėlapius.

Vizualinio Mąstymo Elementai

Nereikėtų vizualinio mąstymo sieti tik su piešimu. Vizualiai mąstyti padeda įvairios piktogramos, formos, linijos, spalvos, atstumai, dydžiai, ryšiai, sąsajos ir žodžiai. Be to, tam nereikia meninių gebėjimų. Jums nereikia nupiešti paveikslo, kuris atspindėtų idėją ar mintį. Svarbu rasti ją atspindintį simbolį ir jį pavaizduoti. Pavyzdžiui, nupieštas lėktuvas gali būti kelionės ar skrydžio simbolis, o gaublys - pasaulio, Žemės ar tarptautinio bendradarbiavimo ženklas.

Vizualinių Užrašų Kūrimas

Kurdami vaizdinius užrašus, naudokite kontrastus - dviejų ar trijų skirtingų spalvų rašiklius, neoninės spalvos žymeklį, didelį ir mažą šriftą, storas, plonas ir punktyrines linijas, skirtingus atstumus ir visa kita, kam jūs patys suteikiate tam tikrą reikšmę. Galutinis rezultatas neturi būti tvarkingas ir išdailintas piešinys. Nesijaudinkite dėl tvarkos. Mąstome daug greičiau, nei sugebame užrašyti ar nupiešti, todėl, natūralu, kad vizualiniai užrašai bus netvarkingi. Leiskite sau ir kitiems pamatyti, kaip mąstote. Ši grafinio vaizdavimo technika leis įprasminti tai, apie ką galvojate - jūsų mintys taps apčiuopiamos.

Prekybos Psichologija ir Bandos Jausmas

Vizualinis mąstymas glaudžiai susijęs su prekybos psichologija. Kartais prieš bėgant dar ieškoma simbolių. Galbūt mėnulio pilnaties, kuri daro poveikį potvyniams ir atoslūgiams, o gal dūmų, kurie įspėtų apie gaisrą. Tai priklausytų nuo situacijos. Tačiau jei visi bėga į vieną pusę, o tuo pačiu dar yra ir tą pačią kryptį patvirtinantis simbolis - tuomet abejojančių skaičius sparčiai mažėja. Bandos jausmas, kad ir kaip negražiai skambėtų, yra visuotinas. Gali būti stipresnis ar silpnesnis, bet visi sveiki žmonės jį turi turėti. Tai visiškai normalu.

Jei pagalvotume kaip tai susiję su krizėmis, galėtume įžvelgti visai nemažai sąsajų. Nuo to netgi priklauso kada bus "krizės" pabaiga. Dabartinio pasaulio ekonomikos nuosmukio kaltininkų jau esti suskaičiuota nemažai: reitingų agentūros, „Lehman Brothers“, buvusios aukštos naftos ir maisto kainos, JAV bankai, politikai, skolintojai ir skolininkai, spekuliantai ir vagys. Taip, visi jie kalti, tačiau ne ką daugiau nei ir visi likusieji.

Taip pat skaitykite: Pardavimų Didinimas Per Psichologiją

Ekonominiai Ciklai ir Psichologija

Ekonominiai ciklai visada vyko ir vyks. Ciklai vykdavo netgi tais laikais kai žmonės priklausė nuo saulės ir vandens. Tik tuomet tuos ciklus reguliuodavo gamta. Dabar gi, nuo gamtos mažai priklausoma, todėl ciklus reikia sukurti, nes be jų žmonijos vystymasis tampa nestabilus. Tik pats kitimas ir sukelia ilgalaikį vystymosi stabilumą. Kuo ilgiau ciklas nesikeičia, tuo stipresnis jo pokytis turėtų būti ateityje. Pats kitimas yra savireguliacijos procesas. Jis yra žmonių psichologijoje. Rinkos ekonomika negali gyvuoti be ciklų. Ir jei dvidešimt metų ekonomika tik kiltų, tuomet tai jau būtų iš tiesų pavojinga.

Vieną sykį dėl ciklo keitimosi gali būti „kaltas“ vienas bankas, kitą sykį kitas bankas ar šalis, ar dar kas nors, tačiau neabejotina, kad jei tas bankas ar kažkas ir būtų atsilaikęs, nuosmukis vis tiek pasikartotų, tik jau galbūt kiek vėliau ir kitomis aplinkybėmis. Net jei ilgą laiką nebūtų formalios priežasties ciklui pasikeisti, ji gali būti išgalvota ar įsikalbėta. Pavyzdžiui, jei ūkis ilgą laiką tik kyla, tai atsiranda tam tikri ūkio perkaitimo ženklai. Tai gali būti įvairūs rodikliai. Infliacija, prekybos disbalansas, nedarbo bei darbo užmokesčio duomenys. Šie rodikliai rodo, kad ciklas galėtų keistis, bet jie nesako, kad tai turi vykti iš karto. Perkaitimo procesas net ir po pirmųjų ženklų gali tęstis labai ilgai, o kartais net dešimtmečiais. Kad viskas pradėtų keistis, tam reikia impulso. Tokiu impulsu gali tapti, kad ir ūkio ekspertų pasisakymai, kad laukia ekonomikos lėtėjimas. Jei ekspertai tars, kad krizės pabaiga jau artėja, tai ir artėsime prie krizės pabaigos.

Žiniasklaida ir Nuomonės Formavimas

Tokių pasisakymų tik ir laukia žiniasklaida, kuriai reikia įvairovės bei kokių nors revoliucinių naujienų. Per žiniasklaidą tokios žinios netrunka pasiekti ir visos visuomenės, kuri seka simboliais ir ženklais. Įtikinti nėra sunku. Bandos jausmas įsisiūbuoja palengva, tačiau kai jis įsibėgėja, sustabdyti būna sunku.

Jei visi ekspertai liūdnai linguoja galva, žiniasklaida marga žemyn krentančiomis kreivėmis, o virš viso to galvą iškėlęs šalies ūkio vadovas rūškanu veidu pasako, kad gero, lietuvi, jau nebelauk, tuomet optimizmo belieka ne kaži kiek. Vartotojų bei gamintojų pasitikėjimas yra bene įtakingiausi rodikliai ekonomikoje. O tai yra tik psichologinis faktorius, priklausantis nuo suformuotos nuomonės.

Tokiu atveju sustoti galima dėl dviejų priežasčių: nebetekus kvapo, arba pamačius kitus simbolius, inicijuojančius krypties keitimą. Jei bėgama labai išsigandus, kaip kad bėgama dabar, tuomet labiausiai tikėtina, kad teks bėgti kol nebebus kvapo.

Ekonomikos Balansas ir Inercija

Ekonominiu požiūriu nereikėtų žiūrėti tiesiogiai. Ekonomika ciklo smukimo metu susibalansuoja. Persigrupuoja santykiai tarp darbdavių ir darbuotojų, tarp turto turėtojų ir turto naudotojų, tarp gamintojų ir vartotojų, tarp prekių grupių, tarp rinkos dalyvių. Priklausomai nuo procesų greičio tai gali įvykti ir per metus. Kuo procesas spartesnis, tuo tikslas pasiekiamas greičiau. Vis tik svarstyklėms pradėjus svirti, jos staiga nesustoja, bet iš inercijos persisveria į kitą pusę. Taip ir ekonominiai procesai ne tik susibalansuoja, bet ir iš inercijos iškrypsta į kitą pusę. Kol palaipsniui susibalansuoja, bet tuomet svarstykles vėl kas nors išjudina ir viskas prasideda iš naujo.

Lietuvos Ekonominė Situacija

Bet svarbiausia yra tai, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai jau pakankamai suvaldyti. Prekybos deficito praktiškai nebeliko, paskutinė infliacija taip pat minimali, ar net tapo neigiama, darbo užmokestis beveik visur ženkliai sumažėjo. Tai reiškia, kad toliau bėgame iš inercijos, ir geriau būtų sustoti kol dar neišseko paskutinis kvapas.

Artimiausiu metu viltis galime dėti vėlgi į žiniasklaidą, kuri daugiausia prisideda prie ekonominių sentimentų formavimo. Greitai niūriomis naujienomis jau nieko nepavyks nustebinti, ir kad parašyti sensaciją naujieną teks sugalvoti kažką pozityvaus, kol tai taps pagrindiniu akcentu, ir rinkos dalyvių pasitikėjimas sugrįš.

Ir nepamirškite, kad investuoti reikia prieš baigiantis "krizei", nes kai visi supras, kad ji jau baigėsi, visų investicijų vertės bus padidėjusios. Tai bus krizės pabaiga Lietuvoje.

Prekybos ir Paslaugų Verslo Rašto Darbai

Prekybos ir paslaugų verslo sritis - plati ir gausi teorijos. Tai sritis, kurioje reikia tinkamai suprasti teoriją, įmonės sėkmei užtikrinti. Taigi tie, kurie mokosi prekybos ir paslaugų verslo srityse dažnai nagrinėja teorinius aspektus, o juos sistemingai pateikti padeda įvairūs prekybos ir paslaugų verslo rašto darbai. Juose galima rasti gausius teorijos klodus bei nagrinėjamas problemas ir atvejus. Prekybos ir paslaugų verslo rašto darbai, talpinami šiame puslapyje - puiki priemonė mokytis ir įgyti žinių tiek besimokantiems, tiek dirbantiems ir ieškantiems įkvėpimo šios srities klausimais.

Mokymai ir Seminarai

Dainius Rutkauskas - praktikas, daugiau nei 20 metų besitobulinantis komunikacijos ir pardavimų srityje, pastaruoju metu dirbantis kaip laisvai samdomas ekspertas ir lektorius. Pasiekimų sąraše - dalyvavimas naujų pardavimo skyrių, skambučių centrų atidaryme, dešimtys vidinių ir išorinių seminarų pardavimų tema tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai specialistas, pats perėjęs visus etapus - nuo pardavėjo skambučių centre iki regiono pardavimų atstovo, o vėliau ir įmonės vadovo, kuravusio didžiausius tiekimo ir pardavimo kontraktus. Patirtis kaupta Lenkijos, Airijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos rinkose.

mokymus veda kvalifikuoti savo srities ekspertai, todėl mokymų dalyviai gali būti užtikrinti, kad gaus aukštos kokybės paslaugas. Šiuos bei mokymus kitomis temomis galime suorganizuoti jūsų kolektyvui, nepriklausomai nuo organizacijos dydžio ar veiklos srities. Mokymų programas pritaikome pagal kliento poreikius ir veiklos specifiką. Mokymai gali vykti ir nuotoliniu būdu.

Seminarus ir kursus veda kvalifikuoti savo srities ekspertai, todėl mokymų dalyviai gali būti užtikrinti, kad gaus aukštos kokybės paslaugas.

Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Mokymus

• Ar galima klausimus lektoriams užduoti iš anksto (prieš mokymus)?
• Ar mokymai advokatams ir advokatų padėjėjams yra pripažįstami Lietuvos advokatūros?
• Ar gausiu mokymų vaizdo įrašą?
• Ar galiu apmokėti po renginio?
• Ar gausiu mokymų dalyvio pažymėjimą?
• Kada gausiu mokymų skaidres?
• Kada gausiu sąskaitos faktūros originalą?
• Ar nuotolinių mokymų metu galima užduoti klausimus lektoriams?
• Kokie yra reikalavimai kompiuteriui dalyvaujant nuotoliniuose mokymuose?
• Ar galima įsigijus bilietą į nuotolinius mokymus dalyvauti juose keliems asmenims?
• Kokią nuotolinių mokymų platformą naudojate?
• Kada gausiu prisijungimus prie nuotolinių mokymų?

Mokymų Temos

• Kalbėjimas ir kalba.
• Destruktyvios mintys.
• Taisyklės mūsų gyvenime - kam to reikia?
• Kas yra „sunkus“ klientas?
• „Penkių žvaigždučių“ darbuotojas.
• Derybų samprata.
• Kas mums trukdo derybose?
• Pardavimo procesas.
• Pardavimo proceso etapai.
• NLP technikos.
• „Ne“ kompromisams.
• Vadovas ar lyderis?
• Profesionalaus vadovo savybės.
• Kultūrinio intelekto ugdymas.
• Potencialo atradimas.
• Tikslai.
• Prioritetai.
• Vadovo funkcijos.
• Esminiai darbuotojų motyvavimo principai.
• Stresas.
• Konflikto valdymas.
• Streso priežastys ir požymiai.
• Stresas darbe.
• Asmenybė ir stresas.
• Asmeniniai iššūkiai ir tikslai.
• Bendravimo procesas.
• Asmeninė erdvė.
• Elgsena skirtingose zonose.
• Barjerai.
• Plaštakų gestai.
• Veidas.
• Rankų ir kojų barjerai.
• Sunertų rankų gestai.
• „Atsivėrimo“ procedūra.
• Akių signalai.
• Prasmės kūrimas, remiantis dėmesingu įsisąmoninimu (angl.
• Lūkestis - realybė.
• Kas yra klientų pasitenkinimas?
• Kas yra „sunkus“ klientas?
• Kūno kalba bendraujant telefonu?
• Kaip darėme iki šiol?
• 5 blogos susirinkimo priežastys.
• Lūkesčiai ir atsakomybė.
• Posėdžio darbotvarkė?
• Protokolas?
• Kas yra konfliktas susirinkime?
• Žmogiškasis elementas.
• Kas yra emocijos?
• Komforto zona.
• Pokyčių charakteristikos.
• Pokyčių valdymo etapai.
• Paprasta meditacija.
• Streso apibrėžimai.
• Kaip aš patiriu stresą?
• Stresas - draugas ar priešas?
• Neuroplastiškumas ir stresas?
• Dėmesingas įsisąmoninimas (angl.
• Kontrolės suvokimas patiriant stresą.
• Naujosios ir senosios smegenys, jų funkcijos.
• Atidėliojimas (prokrastinacija).
• Atjautos sau praktika.
• Derybų samprata.
• Kas mums trukdo derybose?
• Pardavimo procesas.
• Pardavimo proceso etapai.
• NLP technikos.
• „Ne“ kompromisams.

tags: #prekybos #psichologija #skaidres