Asocialus elgesys tarp vaikų ir jaunimo yra opi problema, kurią patiria daugelis šiuolaikinių visuomenių. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra asocialus elgesys, kokios priežastys lemia jo atsiradimą, kokie požymiai rodo, kad vaikui reikalinga pagalba, ir kokios yra galimos pagalbos priemonės.
Kas yra Asocialus Elgesys?
Pedagoginėje psichologinėje literatūroje asocialus elgesys apibūdinamas įvairiomis sąvokomis, tokiomis kaip deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus dažnai vadina socialinės rizikos vaikais. Tai elgesys, kuris neatitinka visuomenės normų ir taisyklių, daro žalą pačiam vaikui ir aplinkiniams. Toks elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo smulkių taisyklių pažeidimų iki rimtų nusikaltimų.
Socialinės Rizikos Vaikų Įvairovė
Socialinės rizikos vaikų grupė yra labai įvairi. Vieni iš jų yra:
- Įžūlūs ir nepagarbūs: Norintys būti dėmesio centre.
- Užsidarę ir nepasitikintys: Vengiantys viešumos, jaučiantys baimę ir nerimą.
- Pikti ir įsitempę: Nesugebantys valdyti emocijų, reaguojantys į pastabas keiksmažodžiais ar smurtu.
Šiems vaikams dažnai būdingi mokymosi sunkumai, dėmesio koncentracijos problemos ir neigiama mokymosi motyvacija. Jų interesai dažnai būna siauri, o pagrindine vertybe tampa pinigai, dėl kurių jie gali būti linkę į nusikalstamą veiklą. Jie taip pat gali meluoti, apgaudinėti ir išsigalvoti nebūtus dalykus, kad išvengtų bausmės ar gautų naudos.
Asocialaus Elgesio Priežastys
Į socialinę riziką vaikai patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai lemia:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Vaiko aplinka: Šeimos gyvenimo būdas arba socialinė padėtis, kai vaikui trūksta tėvų dėmesio, rūpinimosi, supratimo ir globos, patiriamas smurtas ir nėra patenkinami pagrindiniai poreikiai.
- Nesuderinti šeimos ir švietimo įstaigos veiksmai: Kai šeimos ir mokyklos reikalavimai nesutampa.
- Vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas: Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikas tampa socialinės rizikos vaiku.
Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai perima vertybes, prieštaraujančias visuomenės moralės normoms, o vėliau susiformuoja elgesys, prieštaraujantis ir teisės normoms.
Minimalios Priežiūros Priemonės (MPP)
Įstatymais ir kitais reglamentuojančiais dokumentais nustatyta, kad MPP gali būti skiriamos vaikams, kuriems dėl amžiaus ar padarytos veikos pobūdžio dar negali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, bei vaikams, kurių elgesys daro žalą, kelia pavojų aplinkiniams ar sau, kurie nuolat nesimoko, nelanko mokyklos. Vaiko minimali priežiūra apibrėžiama kaip vaikui teikiama socialinė pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, informacinė ar kita pagalba, kuria siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių.
Traumų Įtaka Asocialiam Elgesiui
Daugybė tyrimų, atliktų pasaulyje, fiksuoja stiprų tiesioginį ryšį tarp traumos ir asocialaus, smurtinio elgesio. Santykių traumos, kurias vaikai patiria iš artimiausių prieraišumo asmenų, dažnai prasideda anksti, tęsiasi ilgą laiką ir yra įvairiapusės: tai ir emocinis, ir fizinis, ir seksualinis smurtas, ir nepriežiūra. Dar svarbiau tai, jog žalą vaikas patiria iš artimo žmogaus, dažniausiai iš prieraišumo asmens. Trauma yra pagrindinė kliūtis kurti svarbius santykius, kurie labai anksti suteikia vaikui paramą.
Traumą patyrę vaikai negali kurti konstruktyvių santykių su aplinka, nes įgyja iškreiptą vaizdą, kad artimi santykiai yra nuolatinio pavojaus šaltinis, pažeidžiamas jų pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis. Reikšminga ir skausminga tokios patirties pasekmė - sužaloto ar paniekinto savęs vaizdas. Tokiam patyrimui kartojantis vaikas (tiek mažas, tiek didesnis) negali suprasti, kas vyksta ir priimti savo emocinio patyrimo. Čia ir dabar jis nuolat jaučiasi bejėgis.
Smurtaujantis prieraišumo asmuo (mama, tėvas) vaikui sukuria neišsprendžiamą dilemą: saugumą ir nusiraminimą turintis teikti žmogus kartu tampa ir grėsmės šaltiniu. Tai veda ne tik į elgesio dezorganizaciją, bet ir sutrikdo vaiko, paauglio gebėjimą atpažinti ir reguliuoti savo neigiamus jausmus. Traumuotas paauglys jaučia daug nerimo, nekontroliuojamo liūdesio ir pykčio. Šie simptomai yra tarsi tarpininkai, kurie reiškiasi kartu su paauglio pastangomis atsikratyti šių neigiamų būsenų. Vienas iš dažnų kelių, būdų tai padaryti - agresyvus elgesys nukreiptas į aplinkinius.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Mentalizacija ir Asocialus Elgesys
Traumą patiriantys vaikai auga nuolatinio trūkumo režimu. Trauma pirmiausia yra kliūtis santykiams su kitais žmonėmis, kurie įprastoje raidoje vaikui sukuria saugų pagrindą tyrinėti, įgyti įgūdžių, suprasti savo ir kitų vidines būsenas, susieti jas elgesiu. Šie gebėjimai būtini įvardinti ir reflektuoti įvairias savo patirtis, taip pat ir traumines, nes jie užtikrina galimybes tas patirtis įveikti jas perdirbant.
Mentalizacija kaip gebėjimas suprasti ir reflektuoti savo ir kitų vidines būsenas bei susieti jas su elgesiu tampa nuo neigiamos patirties apsaugančiu resursu. Šis gebėjimas gali būti sutrikdomas raidos metu dėl įvairių priežasčių, bet viena svarbiausių - nepalanki ir trauminė vaikystės patirtis. Smurto akivaizdoje vaikas mažiausiai nori žinoti apie žiauriai su juo besielgiančio žmogaus intencijas, ypač jei tai artimas žmogus, kurį vaikas myli ir nuo kurio jis priklauso. Taip mentalizacija užslopinama ir nedalyvauja agresijos socializacijos procese.
Pagalba Asocialų Elgesį Demonstruojantiems Vaikams
Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti:
- Mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti).
- Pedagoginės psichologinės tarnybos.
- Vaikų dienos centrai.
- Krizių centrai.
- Psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose.
- Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
Svarbu, kad specialistai, dirbantys su šiais paaugliais, turėtų žinių apie paauglių elgesio problemų kilmę, kaip sąlygojamą daugybės persipynusių veiksnių raidoje, tarp kurių trauminiam patyrimui tenka itin svarbus vaidmuo. Traumos prevencija ir gydymas dar iki vaikas pasiekia MPP sistemą yra neabejotinos svarbos, nes šiems jaunuoliams sunku kurti prasmingus santykius tol, kol neatsižvelgiama į jų skausmingą patirtį.
Tėvų ir Pedagogų Rolė
Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
Asocialios Asmenybės Sutrikimas
Asocialios asmenybės sutrikimas yra būklė, kuriai būdinga ilgai besitęsianti nepagarba kitų žmonių teisėms, kuri neretai peržengia ribą, taip šios teisės pažeidžiamos. Asmenys, turintys asocialios asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios, jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas (pvz., įsitikinimas, kad jie yra aukščiau paprasto darbo arba nesugebėjimas realistiškai vertinti savo dabartinių problemų arba savo ateities), jie neretai būna pernelyg užsispyrę, pasitikintys savimi arba įžūlūs. Jie taip pat gali būti puikūs gražbyliai, pasižymėti dirbtiniu šarmu, būti gana iškalbūs, įvaldę žodžio meną (pvz., vartoti techninius terminius arba žargoną, galinčius padaryti įspūdį asmeniui, nesusipažinusiam su tema).
Tokie bruožai kaip empatijos stoka, pasipūtėliškas savęs išaukštinimas ir dirbtinis žavesys pagal tradicinę sampratą priskiriami psichopatijai ir yra itin būdingi asocialaus tipo asmenybės sutrikimo bruožai kalėjimo arba teisminėje aplinkoje, kur kriminaliniai, neteisėti arba agresyvūs veiksmai paprastai yra nespecifiniai. Kaip ir sergant kitais asmenybės sutrikimais, asmuo turi būti sulaukęs bent 18 metų, kad būtų galima diagnozuoti sutrikimą.
Asmenybės sutrikimus, tokius kaip asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, paprastai diagnozuoja psichinės sveikatos specialistas, tarkime, psichologas arba psichiatras. Šeimos terapeutai ir bendrosios praktikos gydytojai paprastai nėra apmokyti ir neturi reikiamų priemonių atlikti tokio tipo psichologinės diagnozės. Daugybė žmonių, turinčių asocialaus tipo asmenybės surikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą.
Asocialaus Elgesio Prevencija
Smurto prevencijos, tėvystės įgūdžių programos kartu su asmeninėmis pastangomis puoselėti reflektyvias, mentalizuojančias tėvystės ir bendražmogiškas patirtis yra žingsniai užkertant kelią daugeliui problemų, tame tarpe ir asocialiam paauglių elgesiui.