Žmogaus gyvenimas tradiciškai buvo skirstomas į tris pagrindinius etapus: jaunystę, brandą ir senatvę. Tačiau demografiniai pokyčiai ir ilgesnė gyvenimo trukmė verčia mus pergalvoti šį skirstymą ir atidžiau pažvelgti į senatvės psichologiją. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip priimti senatvę, kokie iššūkiai su ja susiję ir kaip galima džiaugtis šiuo gyvenimo etapu.
Naujas požiūris į senatvę
Šiuolaikiniai 50-65 metų žmonės išgyvena unikalų gyvenimo laikotarpį, kuriam ankstesnės kartos nebuvo pasiruošusios. Statistika rodo, kad dabartiniams penkiasdešimtmečiams senatvė prasideda ne anksčiau nei sulaukus 80 metų. Tai reiškia, kad jie gauna papildomus 25 aktyvaus gyvenimo metus, tačiau nežino, kaip jais tinkamai pasinaudoti.
Gyvenimas po 50-ties: galimybės ir iššūkiai
Ankstesnės kartos nesitikėjo gyventi taip ilgai, todėl neturėjo supratimo apie gyvenimą po 50 metų. Šiandien svarbu suvokti, kad gyvenimas tik prasideda! Senėjimas nebūtinai turi būti našta ar apribojimas. Senyvo amžiaus žmonės gali svariai prisidėti prie visuomeninio gyvenimo ir džiaugtis aukšta gyvenimo kokybe.
Psichologiniai senėjimo aspektai
Psichologiniu požiūriu senėjimas gali būti tyrinėjamas įvairiais pjūviais. Raidos psichologijoje senatvė apibrėžiama remiantis amžiaus kriterijumi, atskaitos tašku laikant 60-65 metus. Neuropsichologijoje senėjimo procesai dažnai tyrinėjami per kognityvinių procesų pokyčius. Tačiau svarbu atskirti normalų, patologinį ir optimalų senėjimą.
Individualūs skirtumai senėjimo procese
Žmonės sensta labai skirtingai, todėl apibendrinimai nėra teisingi. Optimalus senėjimas yra susijęs su tam tikrais praradimais, tačiau brandi asmenybė geba rasti balansą tarp senatvės atnešamų iššūkių ir šio gyvenimo tarpsnio siūlomų atradimų bei išminties. Sumažėjus pajėgumams, vyresniame amžiuje žmonės siaurina savo interesus ir veiklas, perskirstydami turimą psichologinį rezervą.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Asmenybės raida ir senėjimas
Psichologė, kognityvinės ir elgesio terapijos psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė teigia, kad kiekvieno žmogaus kaip asmenybės raidai įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant valstybės požiūrį į tam tikrus dalykus ir net genetiką. Mūsų sprendimus suformuoja begalė veiksnių, o tas formavimo etapas nėra baigtinis - gyvenimas ilgainiui prideda vienų ar kitų požiūrio kampų.
Kaip pasiruošti senatvei?
Ruoštis senatvei reikia pradėti daug anksčiau nei oficialiai sukanka pensijinis amžius. Tai apima finansinį planavimą, sveikatos priežiūrą ir psichologinį pasirengimą. Investicinis gyvybės draudimas, investicijos ir draudimai nuo įvairiausių ligų gali padėti užtikrinti finansinę gerovę senatvėje.
Investicijos į ateitį
„Ergo“ grupės vadovė Violeta Blusevičiūtė teigia, kad žmonės vis dažniau galvoja apie ateitį ir tam pasiryžta. Ori senatvė labai priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimame tame gyvenimo etape, kai dirbame ir uždirbame. Taupymas turi tapti rutina nuo pat pirmų uždirbamų pinigų.
Planavimas ir saugumas
Planavimas nėra panacėja, tačiau visiškas jo ignoravimas gali rodyti kompetencijų trūkumą. Svarbu, kad kiekvienas žmogus pats sau atsakytų į klausimą - kas jam yra saugumas? Ar tai finansinis stabilumas, ar sveikata, ar darbo turėjimas, ar harmoningi santykiai su šeimos nariais?
Senatvės baimė ir jos įveikimas
Senatvė dažnai siejama su rudeniu ir liūdesiu, ligomis ir prarastais dantimis, lazda ir vienatve, pabaiga ir mirtimi. Tačiau rečiau prisimenama, kad senatvė - tai ir ramybė, neskubėjimas, laisvė nuo pareigų, galimybė daugiau ilsėtis, abejingumas daugeliui poreikių, išmintis bei teisė būti egocentrišku.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Pasakų išmintis
Senatvės baimę ir jos įveikimo svarbą atskleidžia dažnai aptinkamas pasakų siužetas: herojus nepasilabina su seneliu, nesidalina su juo maistu, neprašo patarimų arba jų neklauso. Pasakose tokio atstumiančio, nepagarbaus ir nejautraus elgesio pasekmė - bėda, į kurią patekęs jaunuolis gali ir nebeišsigelbėti.
Psichologiniai gynybos mechanizmai
Susidūrus su senatve ir šį susidūrimą lydinčiu nerimu, neretai taikomi gynybos mechanizmai. Nemaža dalis pseudo psichologinės literatūros tiesiog klykia: „išlik jaunas, atsisakyk senti, senatvės nėra, viskas - tik tavo požiūris, gyvenk šimtus metų arba tiek, kiek tau norisi“. Čia matome primityvių ir kiek brandesnių psichologinių gynybų kokteilį, susidedantį iš neigimo, visagalės kontrolės ir išstūmimo.
Psichologinis amžius ir jaunystės išsaugojimas
Žmogaus amžius yra chronologinis, biologinis ir psichologinis. Tai tarpusavyje gali visiškai nesutapti, nors šiek tiek ir koreliuoja. Jaustis psichologiškai jaunam reiškia norėti kažko naujo, būti aktyviam, socialiam, energingam. Gebėjimas svajoti, turėti ambicijų nuveikti ką nors didesnio ir nesijausti jau viską padariusiam taip pat svarbus.
Veiksniai, lemiantys psichologinę jaunystę
- Socialumas ir bendravimas su naujais žmonėmis
- Gebėjimas svajoti ir turėti ambicijų
- Domėjimasis dabartine mada ir laikmečiu
- Intensyvus gyvenimas su daugiau pokyčių
Vidurio amžiaus krizė ir jos įveikimas
Vidurio amžiaus krizė gali išgąsdinti pirmaisiais senatvės požymiais ir mintimi, jog gyvensi ne amžinai. Pasikeičia laiko skaičiavimas, atšąla santykiai poroje, žmogus nebežino, ko nori. Tačiau galima atgaivinti santykius, išdrįsti daryti tai, ką nori, keisti savo darbinę veiklą į labiau norimą.
Senatvės privalumai ir galimybės
Senatvė yra svarbus kokybinių pokyčių etapas, tam tikras kūno ir sielos programų perinstaliavimas bei naujo jų veikimo subalansavimas. Brandi senatvė įneša nemaža apribojimų, tačiau atsiveria visai kitos galimybės. Susilpnėjusi klausa gali padėti mėgautis tyla ir ramybe, pablogėjusi rega - tapti atidesniam vidiniams vaizdiniams.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Laisvas laikas ir dvasinė harmonija
Viena pagrindinių senatvės dovanų - tai laisvas laikas, kurį be sąžinės graužimo galima eikvoti savo nuožiūra. Svarbu, kad buvimą lydėtų pusiausvyros ir dvasinės harmonijos jausmas bei tipiški šios būsenos palydovai - pakantumas, geranoriškumas, atlaidumas, dėkingumas, šiluma ir ramybė.
Išmintis ir ramybė
Senatvėje galima pasiekti ypatingą ramybės jausmą, kai nebereikia niekam nieko įrodinėti. Kai kurie seni žmonės būna ir nepaprastai geri, nori kitam atiduoti ir tą savo varganą „kapeiką“, ir nesiskundžia, tačiau prašo, kad verčiau jam papasakotum apie save.
Kaip būti laimingam senatvėje?
Kad senatvė būtų laiminga, labai svarbu, kad žmogus gebėtų atsiriboti nuo fizinio skausmo, diskomforto, išmoktų ramiai ištverti savo negalavimus. Taip pat reikia išmokti susitaikyti su praradimais, iš pradžių - grožio, galios, vėliau - artimų žmonių.
Svarbūs veiksniai
- Draugai ir socialiniai ryšiai
- Nuolatinis bendravimas ir kalbėjimas
- Artimas ryšys su vaikais, bet be priklausomybės
- Fizinis judėjimas ir aktyvumas
Sveiko senėjimo principai
Sėkmingas senėjimas turbūt galėtų būti apibrėžiamas kaip bet kokiame amžiuje išlaikomas pasitenkinimas gyvenimu, įsitraukimas į įvairias veiklas, darbingumas, smalsumas ir augimas, gebėjimas kurti ir palaikyti darnius santykius, gera fizinė sveikata, prasmė ir darna su savimi bei transcendencija.
#
tags: #psichologas #apie #senatve