Priklausomybė nuo interneto: mitas ar realybė? Kaip atpažinti ir ką daryti?

Šiandien, kai internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, svarbu suprasti galimas rizikas, susijusias su per dideliu jo naudojimu. Ar egzistuoja priklausomybė nuo interneto, ir jei taip, kaip ją atpažinti bei su ja kovoti? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį klausimą remdamiesi ekspertų nuomone ir tyrimų duomenimis.

Interneto vartojimo mastas: kiek laiko praleidžiame prie ekranų?

Beveik kiekvienas iš mūsų naudojamės internetu kasdien, tenkindami įvairiausius poreikius. Augantis interneto vartojimas atveria naujų galimybių, tačiau kartu kelia ir naujų rizikų. Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo informacinių technologijų, kurios naudojamos įvairiose gyvenimo srityse, pradedant buitimi ir baigiant švietimu bei valstybės valdymu. Visiškai natūralu, kad žmonės daug laiko praleidžia žiūrėdami į kompiuterių ir telefonų ekranus - ne tik dirba, bet ir moka mokesčius, registruojasi į įstaigas, bendrauja, pramogauja, apsiperka, sužino vaikų pasiekimus mokykloje.

Tyrimai rodo, kad vidutiniškai suaugęs žmogus, turintis internetą savo prietaisuose, prie ekrano praleidžia beveik 6 valandas per dieną. Paaugliai ir jauni žmonės prie ekranų praleidžia dar daugiau laiko - vidutiniškai 7,8 valandas per dieną. Vaikai iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų taip pat praleidžia daugiau laiko prie ekranų nei vaikai iš labiau pasiturinčių šeimų.

Ar priklausomybė nuo interneto yra diagnozė?

Nors idėjos apie priklausomybę nuo interneto buvo iškeltos daugiau kaip prieš 20 metų ir ši tema nagrinėjama daugelio autorių, nėra tokios diagnozės, kaip priklausomybė nuo interneto. Pagrindinė priežastis, kodėl tokios diagnozės atsisakyta, yra ta, kad žmogaus veikla internete gali būti atitinkanti veiksmus, kuriuos jis atliktų realiame gyvenime.

Psichologė Laima Bulotaitė teigia, kad terminas „priklausomybė“ kalbant apie internetą nėra blogas, nes tai parodo žmonėms, kuo gali baigtis, jei jie per daug laiko skirs būtent toms priklausomybėms. Anot jos, tam, kad veiksmas būtų pripažintas priklausomybe, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas svarbiausių rodiklių - kai žmogus nebegali kontroliuoti savo elgesio. Pavyzdžiui, nutaręs, kad internetu naudosis vieną valandą, o staiga supranta, kad praėjo jau penkios ar šešios valandos.

Taip pat skaitykite: Literatūrinė apžvalga: „Rugiuose prie bedugnės“

Pagrindiniai pavojaus ženklai

Jeigu pastebite, kad netekote santykių, laiko su artimaisiais, tobulėjimo galimybių, nepadarėte to, kas jums svarbu, nes leidote laiką internete, tai jau yra problema, kurią reikia spręsti.

  • Nenoras atlikti kasdienių darbų
  • Sunkus kėlimasis į mokyklą
  • Nenoras eiti į popamokines veiklas
  • Irzlumas, nerimas, liūdesys nutraukus naršymą internete
  • Sunku pačiam pabaigti probleminę veiklą
  • Įtampa, manipuliacijos ir apgaulės namuose
  • Neigiamos pasekmės išsilavinimo ir asmeninių santykių srityse

Priklausomybės rimtumas ir palyginimas su kitomis priklausomybėmis

Ekranų padaroma žala neprilygsta alkoholio ar narkotikų žalai - ne tiek smarkiai nukenčia finansai, sveikata. Retas atvejis, kad žmogus nenueitų į darbą, nes leido laiką internete. Tačiau tai gali būti labai rimta, jei įsižiūrime į konkretų žmogų. Dažniausiai perdėtas interneto vartojimas būna ne problema savaime, o didesnės problemos simptomas.

Didžiausi pavojai ir rizikos

Perdėtas išmaniųjų prietaisų naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių vaikams, paaugliams ir suaugusiems.

  • Maži vaikai: Vaikai neišmoksta reguliuoti savo emocijų, dažnu atveju neišmoksta jų net atpažinti, nes visas jas tiesiog gesina nukreipdami dėmesį į mirgantį ekraną. Jie nepatiria nuobodulio, kuris skatina kūrybiškumą, įgūdį kelti sau tikslus ir jų siekti. Ilgas laikas prie ekranų gali atimti iš vaiko galimybę natūraliai tyrinėti pasaulį ir lavintis.
  • Pradinių klasių vaikai: Jeigu mokykloje ar būreliuose vaikas jaučiasi nejaukiai, o kompiuterį gauna neribotai, kyla pavojus, kad savo kompetenciją jis tobulins tik ten, kur jaučiasi visiškai patogiai, t.y. prie ekrano. Tokiu būdu jis neišvysto įgūdžio pasitikti iššūkį, įveikti nerimą bei neįgyja patirties, kad gali būti šaunus sportininkas, menininkas, mokslininkas.
  • Paaugliai: Vis didesnė dalis santykių su bendraamžiais persikelia į virtualų gyvenimą. Nerimą kelia paaugliai, kurie keičia bendravimą kompiuteriniais žaidimais, nes dažnu atveju jie patys patiria nevisavertiškumą dėl bendravimo stokos, tačiau to nesprendžia, nes sprendimas reikalautų patirti frustraciją, o kompiuterinis žaidimas - saugi ir pažįstama virtuali aplinka.
  • Suaugusieji: Depresija sergančioms moterims būdinga leisti laiką socialiniuose tinkluose žiūrint, kokie geri yra kitų gyvenimai ir galvojant, koks netikęs yra jos gyvenimas. Šiuo atveju, depresija atima jėgas ir valią atsitraukti nuo ekrano, o laikas prie ekrano tik dar labiau skatina prislėgtumą ir depresiją. Kita grupė patologinių vartotojų yra žmonės, turintys impulsų kontrolės problemų.

Ar tai gali praeiti savaime?

Labai realu, kad paauglys „atsižais“ ir jam ims rūpėti realūs santykiai. Jeigu norite, kad tai atsitiktų greičiau, kurkite ryšį su savo paaugliu, kalbėkitės su juo apie jo norus, tikslus, nuomonę. Klauskite, ką jis norėtų veikti suaugęs ir kaip jau dabar galėtų prisidėti prie savo sėkmės.

Kaip atsikratyti priklausomybės nuo interneto?

Jeigu pastebėjote, kad pernelyg daug laiko leidžiate internete, visų pirma, įjunkite savistabą. Kai jūsų ranka instinktyviai ima telefoną, akimirkai stabtelėkite ir paklauskite savęs: „kaip aš šią akimirką jaučiuosi?“. Atpažinkite, kokią funkciją internetas atlieka jūsų gyvenime. Gal jis padeda sumažinti nerimą ir įtampą, nes užsimirštate? O gal sumažina vienišumą ar nuobodulį? Kai atpažinsite, kam jūs naudojate internetą, tada galite mąstyti, o kaip aš noriu gyventi? O kaip aš noriu patenkinti savo poreikius?

Taip pat skaitykite: Tikrumas ir vaidmenys: socialinės kaukės

Ką daryti tėvams, jeigu jų vaikas atrodo priklausomas?

Priklauso nuo to, koks vaiko amžius. Kalbant apie mažus vaikus, nėra tokio dalyko kaip vaiko priklausomybė nuo interneto. Tai tėvų problema, kad dėl kažkokių priežasčių jų vaikas gauna ekraną neribotai. Tad aiškiai perimkite vadžias į savo rankas - kompiuterio, planšetės, televizoriaus įjungimas ir išjungimas yra jūsų atsakomybė. Taip pat visada kviečiu savęs paklausti: ką norėčiau, kad vaikas darytų vietoje sėdėjimo prie ekrano? Gal jis galėtų padėti jums gaminti vakarienę? Arba eiti su jumis pasivaikščioti ir papasakoti jums, kaip jis jaučiasi mokykloje? O gal jis galėtų pradėti lankyti naują būrelį? Jūsų pareiga parodyti vaikui, koks įvairus ir įdomus yra pasaulis.

Specialistų pagalba ir gydymo būdai

Geriausias gydymas yra psichoterapija. Dažniausiai tai būna arba emocinių poreikių tenkinimas, arba impulsų kontrolės stoka. Jei žmogus naudoja internetą emociniams poreikiams tenkinti, jam reikia išmokti kitaip savimi pasirūpinti, save pradžiuginti, suvaldyti savo emocijas.

Saugus laikas prie ekranų: ar toks egzistuoja?

JAV specialistai rekomenduoja prie ekranų praleisti 2 val. per dieną. Psichologė G. Misiūnienė rekomenduoja taisyklę „0 1 2 3“: naujagimiams mažyliams visai nereikėtų medijų, darželinukams - iki 1 val., pradinukams - 2 val., o paaugliams - iki 3 val.

FOMO (baimė praleisti kažką svarbaus)

Perteklinis interneto vartojimas gali paaštrinti FOMO jausmą. Žmonės bijo, kad kažką praleis, nesudalyvaus ir neturės apie ką kalbėti su bendraamžiais.

Suaugusiųjų įtaka ir galimybė pasitikrinti

Vaikai yra linkę kopijuoti tėvus, tad matydami, kad gimdytojai nuolat laiką leidžia internete ar prie kitų ekranų, atžalos tikriausiai eis tuo pačiu keliu.

Taip pat skaitykite: Etiketo skirtumai skirtingose šalyse

Kaip suaugusiam pasitikrinti, ar nesivysto priklausomybė? Vieną dieną, jei tai nesusiję su jūsų darbu, nejunkit telefono ir neikit prie interneto, o vakare paanalizuokit, kaip jūs jautėtės. Ir jeigu jums kilo didžiulis nerimas, kad jūs baisiai atsilikot, kažkas pasauly ar artimiausioj aplinkoj įvyko - tada tai rodo, kad gal jūs priklausomas.

Išvados

Nors priklausomybė nuo interneto nėra oficialiai pripažinta diagnozė, per didelis interneto vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių tiek vaikams, tiek suaugusiems. Svarbu stebėti savo ir savo vaikų interneto vartojimo įpročius, atpažinti pavojaus ženklus ir imtis priemonių, kad internetas netaptų problema. Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti patys, kreipkitės į specialistus.

tags: #prie #jo #nesivysto #priklausomybe