Priešmokyklinio Amžiaus Vaiko Psichologinė Charakteristika

Įvadas

Priešmokyklinis amžius - tai svarbus etapas vaiko gyvenime, kuriame vyksta intensyvus fizinis, pažintinis, socialinis ir emocinis vystymasis. Šiame laikotarpyje formuojasi vaiko asmenybė, jo požiūris į save ir aplinką, įgyjami pagrindiniai socialiniai įgūdžiai ir žinios, reikalingos sėkmingam mokymuisi mokykloje. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius priešmokyklinio amžiaus vaiko psichologinius ypatumus, raidos dėsningumus ir galimus sunkumus, su kuriais gali susidurti vaikas ir jo tėvai.

Bendrieji Raidos Dėsningumai

Vaikų raida yra sudėtingas ir individualus procesas, tačiau galima išskirti keletą bendrų dėsningumų, būdingų priešmokykliniam amžiui:

• Netolygumas: Vystymasis tam tikrais amžiaus tarpsniais vyksta lėtai, o kartais - labai greitai. Per trumpą laikotarpį įvyksta staigūs ir kapitaliniai asmenybės pokyčiai. Krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida. Svarbu atskirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių.
• Jautrūs periodai: Tai laikotarpiai, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, gražiam elgesiui ir pan. Pavyzdžiui, sensityvus poreikis tvarkai trunka iki 3 metų.
• Kalbos raida: Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. prasideda guguojimo stadija, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmo žodžio.

Pažintinė Raida

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažintinė raida yra labai intensyvi. Vaikai plečia savo žinias apie pasaulį, mokosi spręsti problemas, mąstyti ir kalbėti.

• Dėmesys ir atmintis: Augustės amžiuje vyrauja nevalingas dėmesys, kai vaikas sutelkia dėmesį į kažką be išankstinio nusiteikimo, dėl to objekto išorinių savybių (spalvos, dydžio, kvapo, formos). Tokio amžiaus vaikai dėmesį gali išlaikyti tik 15 min, o žaisdami vieną ir tą patį žaidimą 30 - 50 min. Mergaitė susikaupia ir išlaiko ilgesnį laiką dėmesį, jei veikla, užduotis, žaidimas jai yra įdomi.
• Mąstymas: Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla - vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienu ar kitu daiktu atžvilgiu, tam, kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Pats valgo, duoda lėlei atsikąsti. Tai žaidimas - tyrimas. Po to seka žaidimas - konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu.
• Kalba: Mergaitė skiria ir įvardija pagrindines spalvas, tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Savarankiškai skaičiuoja iki 5, o padedamas gali suskaičiuoti ir iki 10. Daug šneka, klausinėja, reiškia norus, pasako ką daro, ką nuveikė. Kalba trumpais sakinukais, atsako į nesudėtingus klausimus. Vaiko kalba aiški. Įdėmiai klausosi skaitomų kūrinėlių ir naujų žodžių. Vartoja įvardžius aš, jis, tu, mano. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Labai mėgsta vartyti knygeles, dėmesį skirdama ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas.

Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.

Socialinė ir Emocinė Raida

Socialinė ir emocinė raida yra neatsiejama nuo pažintinės raidos. Vaikai mokosi bendrauti su kitais, suprasti savo ir kitų jausmus, reguliuoti savo elgesį.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

• Bendravimas ir žaidimai: Ikimokykliniame amžiuje pagrindinė veikla yra žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tai sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vystymuisi. Vaikui būdingas simbolinis mąstymas, o tai reiškia, kad vaikas protinius vaizdinius apie realaus pasaulio daiktus pritaiko savo žaidime, ypač tai pastebima, kai ji žaidžia su mergaitėmis vaidmeninius žaidimus. Stebint vaiką ugdomosiose veiklose, išryškėjo jos aktyvumas, noras bendrauti, pasakoti savo įspūdžius. Mergaitė noriai įsijungia į grupinius žaidimus, veiklas, laikosi grupės taisyklių. Yra žingeidi, noriai imasi ugdomoje veikloje jai skiriamų užduočių, įdėmiai klausosi auklėtojos. Augustė puikiai sutaria su auklėtojomis, yra paklusni ir paslaugus vaikas. Auklėtojos paprašyta tvarkosi žaislus, padeda kitiems. Mergaitė nėra konfliktiškas, neskriaudžia kitų vaikų. Kilus konfliktinėms situacijoms vaikas reaguoja ramiai, stengiasi jas įveikti pati, nepavykus kreipiasi į auklėtoją. Mergaitė draugiška, mėgsta bendrauti, puikiai sutaria su kitais grupės vaikais. Vaikai ją mėgsta, noriai žaidžia kartu. Mergaitė moka dalintis žaislais, dažnai iš namų atsineša įvairiausių žaislų ar knygelių, kurias rodo kitiems vaikams, duoda pažaisti, pažiūrėti. Augustė dažnai susiranda ką veikti pati ir įtraukia kitus vaikus. Pastaruoju metu dažnai su mergaitėmis žaidžia vaidmeninius žaidimus „Namai“.
• Emocijos: Pradeda atpažinti, ką jaučia, pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja. Paguodžia, paglosto, duoda žaislą liūdinčiam.
• Moralė: Ikimokykliniame amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė. Vaiko aplinkoje atsiranda daugiau suaugusiųjų.

Fizinė Raida

Priešmokyklinio amžiaus vaikai tampa stipresni, koordinuotesni ir savarankiškesni. Jie mokosi bėgioti, šokinėti, lipti, piešti ir atlikti kitus smulkius judesius.

• Motorika: Augustė atitinka fizinį raidos išsivystymą pagal amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai kas būdinga to amžiaus vaikams. Mergaitė judri, mėgsta judrius žaidimus, aktyvią veiklą. Gerai atlieka dažnai kartojamus fizinius pratimus, greitai mokosi naujų. Vyraujanti ranka - dešinė. Vaikas puikiai orientuojasi darželio, grupės aplinkoje, tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas įveikia kliūtis. Kūno kultūros užsiėmimu metu, žaidimo aikštelėje bėga keisdamas kryptį, greitį. Aktyvios veiklos metu yra atsargi, saugo save ir kitus. Išlaiko pusiausvyrą, eina gimnastikos suoleliu, lipa ir nulipa laiptais, atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria, gaudo, ridena kamuolį.
• Sveikata: Fiziškai stipri, aukšta, vidutinio sudėjimo, lyginant su kitais grupės vaikais serga retai, dažniausiai peršalimu. Yra persirgusi vaikiškomis ligomis (vėjaraupiais ir kitomis virusinėmis ligomis), kuriomis dažniausiai perserga visi vaikai pradėję lankyti darželį.

Sunkumai ir Iššūkiai

Priešmokyklinio amžiaus vaikai gali susidurti su įvairiais sunkumais ir iššūkiais, tokiais kaip:

• Elgesio problemos: Agresija, užsispyrimas, hiperaktyvumas ir kiti elgesio sunkumai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip netinkamas auklėjimas, stresas, traumos ar psichologinės problemos.
• Kalbos ir komunikacijos sunkumai: Kai kuriems vaikams gali būti sunku suprasti kalbą, kalbėti, tarti garsus ar bendrauti su kitais. Ikimokyklinio amžiaus vaikui atvykus į pedagoginį psichologinį įvertinimą, bus nustatyti jo kalbos ir pažintinių procesų vystymosi ypatumai. Vaiko tėveliai bendraus su logopede, specialiąja ir socialine pedagogėmis. Specialistės padės tėvams geriau suprasti vaiko kalbos vystymosi ypatumus. Bus aptartos pažintinių procesų ir kalbos bei komunikacijos gebėjimų vystymosi problemos.
• Socialiniai sunkumai: Kai kuriems vaikams gali būti sunku užmegzti draugystę, bendrauti su kitais vaikais ar prisitaikyti prie grupės.

Pagalba Vaikui ir Šeimai

Jei vaikas susiduria su sunkumais, svarbu kreiptis į specialistus, tokius kaip psichologai, logopedai, specialieji pedagogai ar socialiniai darbuotojai. Jie gali padėti nustatyti problemos priežastis ir parinkti tinkamą gydymo ar pagalbos planą.

• Konsultavimas: Konsultavimas - mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas, darbas su mokiniu (vaiku) taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimas su tėvais/globėjais, rūpintojais, mokytojais ir kitais su vaiko auklėjimu ar ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas. Mokinys (vaikas) į psichologą kreipiasi savarankiškai. Jei į psichologą kreipiasi vaikas iki 16 metų, kad būtų galima jį konsultuoti, reikalingas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas (raštu). Kitu atveju su vaiku vyksta tik pokalbis. Prašo mokinio (vaiko) tėvai/globėjai, rūpintojai. Jei kreipiasi tėvai/globėjai, rūpintojai - į pirmąją konsultaciją jie kviečiami vieni. Pirmasis pokalbis padeda suprasti besikreipiančiojo problemą, nutarti, kaip bus galima kartu ją spręsti. Prašo mokytojai (kai gautas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas). Jei dėl mokinio sunkumų kreipiasi mokytojas, gali būti vykdomos tik paties mokytojo konsultacijos, pateikiant darbo su konkrečiu vaiku rekomendacijas.
• Šeimos konsultavimas: Konsultuojami keli šeimos nariai vienu metu, pvz., nustatant šeimos taisykles, išsakant lūkesčius vieni kitiems, tariantis dėl pareigų ir darbų pasidalijimo ir kt. atvejais.
• Grupinis psichologinis konsultavimas: Konsultuojami įvairaus amžiaus vaikai, jų tėvai/ globėjai, rūpintojai. Tėvų konsultavimas grupėse (efektyvios ar pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai). Gerai, kai kartu dalyvauja suaugusieji, kurie drauge augina vaiką (mama ir tėtis, mama ir močiutė, mama ir patėvis ar kt.). Mokymų trukmė - 12 val. Tikslas: tėvams (globėjams, rūpintojams, seneliams ar kitiems asmenims, auginantiems ir auklėjantiems vaikus), kurie kartais jaučiasi sutrikę ir nežinantys, kaip elgtis su savo vaikais, suteikti informacijos apie vaiko raidą ir poreikius skirtingais amžiaus tarpsniais. Diskutuodami tarpusavyje tėvai mokysis į kasdienes situacijas pažvelgti kitu žvilgsniu ir ieškoti naujų sprendimo būdų, bandys perprasti vaiko viduje slypinčias emocijas.
• Prevencinė veikla: Prevencinė veikla (patyčių, tolerancijos, bendravimo ir kita kt.)

Vaiko Brandumo Vertinimas

Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko brandumo vertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse. Vertinama, kaip vaikas bendrauja su kitais vaikais, suaugusiaisiais, ar yra pakankamai savarankiškas, ar gali sutelkti dėmesį.

Konfliktų Valdymas

Vaikai neišvengiamai susiduria su konfliktais. Svarbu mokyti vaikus tinkamai spręsti konfliktus, valdyti ir priimtinais būdais išreikšti savo pyktį, mokyti spręsti problemas ne veiksmu, o žodžiu.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Pavyzdys iš Praktikos

Įvykio vieta: Slengių mokykla - daugiafunkcis centras. Įvykis įvyko apie 11 val. rubinėlėje, vaikams ruošiantis eiti į lauką. Berniukai apsirengė pirmos ir sustoję prie grupės lauko durų, laukė kol apsirengs kiti vaikai. Auklėtoja tuo metu buvo netoliese ir padėjo kitiems vaikams rengtis. Pirmiausia tarp grupės berniukų kilo diskusija. Berniukai aiškinosi ar galėtų užlipti ant pavėsinės stogelio. Kiekvienas pateikė savo versijas, kaip tai padarytų ir kad, tai juokų darbas. Žiūrėdami pro langą į pavėsinę, berniukai toliau diskutavo, pasistumdydami, kad gautų geresnę vietą prie lango. Tuomet ir kilo konfliktas tarp dviejų berniukų, Vito ir Viliaus. Pirmiausia Vitas pareiškė, kad jis ir jo brolis Benas, tai padarytų lengvai, o Vilius ne. Vilius ėmė gintis ir pareiškė, kad ir jis tą padarytų lengvai kaip ir jie. Tačiau Vitas numenkindamas Viliaus galimybes, laikėsi savo. Kai berniukai vėl susigrūdo prie lango, Vilius neprileido Vito prie lango. Tuomet Vitas timtelėjo Vilių, užkliuvęs už draugo pargriuvo. Auklėtojai matant ir griežčiau pareikalavus nurimti ir ramiai palaukti, pargriuvęs Vilius atsistojo ir auklėtojai matant trenkė Vitui, Vilius atgal. Auklėtoja puolė jų skirti, tačiau Vilius buvo toks įsiutęs, kad teko jį atplėšti nuo Vito ir nuvesti iki kito rūbinės galo. Auklėtoja paleido berniuką, manydama, kad viskas baigta. Kolegė, tai pat dirbanti toje pačioje grupėje nesupratusi kas vyksta, stovėjo pasimetusi tarp vaikų ir stebėjo situaciją. Auklėtoja greitai sureagavusi pripuolė prie berniukų ir vėl atitraukė Vilių, nutempdama kiek toliau nuo Vito. Tvirtai sugriebdama Vilių už pečių, žiūrėdama tiesiai į akis, griežtu tonu paklausė Viliaus, ką jis daro ir pasiteiravo ar jis supranta, kad tokiu savo elgesiu galėjo rimtai sužeisti Vitą. Auklėtoja pareikalavo, kad berniukas atsiprašytų verkiančio Vito, tačiau Vilius užsispyrė ir net neketino to daryti. Tuomet prie auklėtojos, Vito ir Vilius priėjo kolegė, kuri pasakė, kad taip elgtis negalima.

Auklėtojos Jaumas ir Mintys

Prasidėjus įvykiui suklusau ir stengiausi nuraminti berniukus pastaba, tikėdamasi, kad tai padės ir viskas baigsis. Tikrai nesitikėjau tokio Viliaus agresyvaus elgesio, ypač po to kai jį patraukiau nuo Viliaus. Maniau, kad Vilius nurims, bet ne vėl ir dar aršiau puls Vitą. Mane sukrėtė, tai, kad pas mažą vaiką gali būti, tiek pykčio, agresijos ir noro bet kokia kainą atsilyginti.

Įvertinimas ir Išvados

Prasidėjus diskusijoms nesikišau, situacija atrodė kontroliuojama, maniau, kad berniukai susitars draugiškai. Tačiau situacija žaibiškai pasikeitė, kai Vitas timtelėjo Vilių ir jis parkrito. Tai sukėlė Viliaus pyktį. Nors Vitas savo elgesiu išprovokavo Viliaus pyktį, toks elgesys grupėje yra netoleruotinas, o Viliaus reakcija kelianti nerimą. Atsižvelgiant į situaciją, mano manymu, ėmiausi tinkamo situacijos valdymo. Įsiaudrinę berniukai buvo išskirti. Kadangi, Viliaus elgesys pranoko viską, visas dėmesys tuo metu buvo skirtas jam ir jo poelgiui. Kadangi ėjome į lauką tai tik grįžus iš lauko išsiaiškinome iki galo, aiškinomės konflikto priežastis, aptarėme kiekvieno vaiko kilusias emocijas, elgesį, bei kaip vaikai turėtų elgtis tokioje situacijoje. Manau, kad per anksti paleidau Vilių, reikėjo jį šiek tiek ilgiau palaikyti suspaustą glėbyje, ir paleisti tik įsitikinus, kad jis nurimo.

Kitą dieną buvo grįžta prie šio įvykio. Berniukams esant ramiems pasikalbėjome apie jų vakarykštį elgesį. Berniukai nebuvo labai kalbūs, bet iš to ką pasakė, pateikiau apibendrinimą, kaip kiekvienas iš jų jautėsi, kaip reikia tokioje situacijoje elgtis, priminiau grupės bendravimo taisyklės, galimas jų elgesio pasekmės. Berniukai ramiai stovėjo ir klausėsi auklėtojos. Pagyriau berniukus, kad jie yra geri, tačiau toks jų elgesys yra netinkamas ir netoleruotinas. Vaikai atsiprašė vienas kito, apsikabino ir susitaikė. Taip pat priminiau, kad jei nepavyksta susitarti visada galima kreiptis į auklėtoją pagalbos. Manau, kad tinkamai pasielgiau nepalikus šios situacijos, o grįžau ir visiems nurimus apie tai pasikalbėjom.

Iš šios situacijos pasimokiau, kad labai svarbu vaikus mokyti tinkamai spręsti konfliktus, valdyti ir priimtinais būdais išreikšti savo pyktį, mokyti spręsti problemas ne veiksmu, o žodžiu. Vilius yra ūmesnio būdo, auga su vienu vyresniu broliu, iš vaiko pasakojimų peštynės su broliu yra kasdienybė ir normalus dalykas ginant savo interesus tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Todėl reikia ne tik kalbėti su vaiku, bet ir su jo tėvais, aptariant vaiko elgesį, jo priežastis, numatyti vaiko elgesio koregavimo būdus. Susiklosčius panašiai situacijai, elgčiausi panašiai, visiems dalyviams nurimus, ramiu tonu pasikalbėčiau, aiškinčiausi vaikų emocijas, nederamo elgesio priežastis, padėčiau vaikams ieškoti tinkamų sprendimo būdų.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Po šio įvykio supratau, kad labai svarbu atsižvelgti į vaiką, jo situaciją namuose, sąntykius šeimoje, auklėjimo stilius ir metodus, tėvų požiūrį, vertybes ir moralines normas. Kadangi vaikai labai daug ką atsineša iš šeimos, įvykus tokioms situacijoms reikia įtraukti ir tėvus ir spręsti problemą bendromis jėgomis. Pykti nėra blogai, visi tam turime teisę, tik svarbu, kaip išreiškiame savo jausmus. Pyktis dažnai kyla, kai vaikai jaučiasi nesuprasti, įskaudinti, negali kontroliuoti situacijos ar įveikti sunkumų. Svarbiausia padėti vaikui įvardinti jausmus, atpažinti priežastis, kurios sukėlė tokią savijautą. Kad tokios situacijos nepasikartotų, reikia skirti daugiau dėmesio, mokant vaikus išreikšti, valdyti savo jausmus, mokyti empatijos kitiems, nusiraminimo, ieškoti tinkamų problemos sprendimų būdų. Kai vaikas gali pasakyti, kaip jaučiasi, jam nebereikia to rodyti savo elgesiu.

tags: #priesmokyklinuko #psichologine #charakteristika