Depresijos Eigos Stadijos: Nuo Diferencinės Diagnostikos Iki Komplikacijų

Įvadas

Depresija - tai liga, kuri vargina ne tik pacientą, bet ir gydytoją. Ji pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali atitikti somatinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, onkologinės ligos, lėtinio nuovargio sindromas, vitaminų ar kitų medžiagų trūkumas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kvėpavimo sistemos sutrikimai, požymius. Dėl šių priežasčių depresiją sunku atskirti ne tik nuo psichikos sutrikimų, bet ir nuo somatinių ligų. Kita vertus, pasitaiko atvejų, kai pacientas serga ir somatine liga, ir depresija. Norint tiksliai diferencijuoti somatines ligas, svarbu įvertinti ne tik ligos anamnezę ar klinikinių bei laboratorinių tyrimų duomenis, bet ir paciento gyvenimo būdo, socialinės elgsenos kitimą.

Verta atkreipti dėmesį, kad kai kurie elgsenos tyrimai pateikia prielaidas, jog buvusiose Tarybų Sąjungos valstybėse žmonės rečiau kreipiasi į psichiatrus nei Vakaruose. Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į psichiatrus žmonės labiau linkę savo problemas priskirti somatiniams negalavimams ir dažniau dėl psichikos problemų kreiptis į šeimos gydytojus bei kitus somatinių ligų specialistus.

Depresijos Paplitimas ir Epidemiologija

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija bent kartą gyvenime gali būti sirgę nuo 5-8 proc. iki 20-30 proc. žmonių. Sunkią depresiją patiria 1-2 proc. žmonių. Šis sutrikimas du kartus dažniau nustatomas moterims. PSO teigia, kad depresija yra viena iš dažniausių priežasčių, labai bloginančių žmonių gyvenimo kokybę. Prognozuojama, kad ji taps antra pagal dažnumą priežastimi, kuri labiausiai veiks žmonių savijautą, lems socialinę ir emocinę degradaciją bei atskirtį, bus neįgalumo priežastis. Pirmoje vietoje, remiantis PSO, išliks širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Dėl šios priežasties bus išleidžiama daugiau sveikatos sistemos lėšų depresijai gydyti, didės nedarbingumas ir mažės sukuriamas bendrasis vidaus produktas. Įvertinant depresijos mastą, atsižvelgiant į tokius globalinius procesus kaip senėjimas, tai taps rimta visuomenės problema.

Lietuvoje tikslus depresijos paplitimas nėra žinomas. Remiantis Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos duomenimis, 2005 m. nuotaikos sutrikimai pirmą kartą buvo nustatyti 1 911 šalies gyventojų. Bendras nuotaikos sutrikimų skaičius 2004 m. pabaigoje buvo 22 435, o 2005 m. pabaigoje - 22 645. Moterys tarp jų sudarė atitinkamai 79,3 ir 79,2 proc. Vertinant statistikos duomenis, tai rimta Lietuvos sveikatos sistemos problema, kuri dar dažnai gydoma netinkamai ir pacientas nesulaukia Europos Sąjungos rekomendacijas atitinkančios pagalbos.

Etiologija: Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Vienas iš rizikos veiksnių yra genetinis polinkis, nes nustatyta tyrimais, kad depresija labiau paplitusi tarp pirmos eilės giminaičių, taip pat dažniau pasitaiko tarp identiškų dvynių. Todėl vertinant depresijos riziką ir ligą atskiriant nuo somatinės ligos, visada svarbu įvertinti šeimos anamnezę.

Taip pat skaitykite: Psichologinių ligų gydymo apžvalga

Esant depresijai, pakinta neuromediatorių kiekis ir sutrinka cholinerginių, katelocholaminerginių (noradrenerginių ar dopaminerginių) ir serotaninerginių sinapsių veikla. Manoma, kad sutrikusi ne tik centrinės nervų sistemos sinapsių, bet ir neuroendokrininė reguliacija pagumburio-hipofizės-antinksčių, pagumburio-hipofizės-skydliaukės hormonų apykaitos grandyse yra svarbiausi depresijos patologinės fiziologijos ir natūralios ligos eigos veiksniai.

Psichologiniai ir socialiniai veiksniai, ypač išsiskyrimai ir netektys, taip pat įvardijami kaip rizikos veiksniai. Moterys turi didesnį polinkį sirgti depresija, tačiau pagrįstų šios priežasties paaiškinimų nėra. Spėjama, kad moterys turi didesnį kiekį monoaminoksidazės (fermento, kuris skyla į neuromediatorius, svarbius nuotaikai reguliuoti), jų organizme vyksta aktyvesni ir reikšmingesni hormonų svyravimai, susiję su menstruacijomis ir menopauze, dažnesni skydliaukės funkcijos sutrikimai.

Depresija ir Somatinės Ligos: Sąsajos ir Poveikis

Depresija didina lėtinių fizinių negalavimų išgyvenimus. Tyrimais nustatyta, kad paūmėjus somatinei ligai ar depresijai sunkėdavo ir gretutinės ligos simptomai ar paciento subjektyvus jų vertinimas. Buvo atlikti ir keli tyrimai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar depresija yra blogesnės prognozės išeitis sergant miokardo infarktu arba širdies vainikinių arterijų liga, insultu, širdies nepakankamumu, cukriniu diabetu, ŽIV/AIDS. Ekspertai iškėlė hipotezę, kad depresija sukelia ar sunkina lėtines fizines ligas, o tinkamas depresijos gydymas medikamentais ir psichoterapija turėtų pagerinti lėtinės ligos natūralią eigą.

Pirmoji hipotezė prieš atliekant tyrimą teigė, kad lėtinės ligos sukelia depresijos paūmėjimą. Šią hipotezę patvirtino atlikti Anesshensel, Frenish ir Huba, 1984; Bruce ir Hoff, 1994; Cole ir Dendukuri, 2003 m., tyrimai. Be to, keletas tyrimų parodė, kad lėtinės ligos lemia blogesnę didžiosios depresijos prognozę. Įrodytas depresijos bei širdies ir kraujagyslių ligų, galvos smegenų insulto ryšys: depresija būna 1 iš 5 sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos liga ambulatorinių pacientų, stacionarizuotų pacientų sergamumo depresija dažnis didesnis. Koenig ir bendraautoriai nustatė, kad depresija lemia didesnį stacionarinių ligonių mirštamumą. 20 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis nustatoma didžioji depresija, kuri yra padidėjusio sergamumo ir mirštamumo priežastis, ypač po miokardo infarkto. Nustatyta, kad depresija du kartus didina riziką susirgti miokardo infarktu. Taip pat tyrimais pagrįsta, kad depresija didina mirštamumą pacientų, sergančių cukriniu diabetu. Galimos šių reiškinių priežastys yra abejingumas savo sveikatai. Pacientai vengia laikytis gydytojų nurodymų, tinkamai nevartoja medikamentų, nesilaiko režimo ir profilaktikos rekomendacijų.

Kreipimasis į Šeimos Gydytoją: Pirmasis Žingsnis

Depresija sergantys žmonės pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją. Dauguma jų skundžiasi somatiniais simptomais, be to, dažnas serga somatinėmis ligomis, yra senyvo amžiaus, dalį ligonių sudaro moterys po gimdymo. Apie 20 proc. šių pacientų turi psichologinių problemų. Simptomai, kurie gali klaidinti gydytoją ir versti ieškoti somatinės ligos, nurodomi 2 lentelėje. Somatinės ligos ir farmakologinių medžiagų poveikis gali būti organinio nuotaikos sindromo priežastis. Jis nustatomas, kai:

Taip pat skaitykite: Gydymo būdai

• nustatyta liga, pažeidimas ar disfunkcija;
• somatinės ligos ir psichikos sutrikimo išsivystymo laikas sutampa;
• somatinei būklei pagerėjus, psichikos sindromas redukuojasi;
• nebūna kitų psichikos sutrikimo priežasčių.

Nustatyti depresijos pagrindinius simptomus galima naudojantis paprastu klausimu: „Ar Jūsų nuotaika slogi?“ „Ar praradote norą bendrauti, nebejaučiate malonumo?“ Bent vienas teigiamas atsakymas rodo, kad reikia klausinėti pacientą apie kitus depresijos simptomus. Gali būti naudojami ir depresijos diagnostikos testai: PRIMEMD, M.I.N.I., Hamiltono, MADRAS, Zungo ir kt.

Depresijos Klinika: Pagrindiniai Simptomai ir Požymiai

Dažniausiai minimi depresijos simptomai - tai susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, kaltės, menkavertiškumo jausmas, sutrikęs miego režimas, sumažėjęs apetitas. Pacientai praranda pasitenkinimą veikla, kuri anksčiau juos domino, jaučia nuolatinį nuovargį. Dažni atvejai, kai pacientai mąsto apie mirtį, savižudybę. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visada ligonis skundžiasi liūdesiu, slogia nuotaika, jis gali tiesiog būti irzlus, dirglus ir skųstis somatiniais simptomais, ypač tai būdinga senyvo amžiaus pacientams. Vienas dažnesnių somatinių simptomų, būdingų depresijai, yra skausmas. Depresija nustatoma 50 proc. pacientų, kuriems yra lėtinio skausmo sindromas, todėl reikia būti atidiems, kai ilgalaikius skausmus patiria neurologine, reumatologine, onkologine liga sergantis žmogus.

Komplikacijos: Pavojai ir Galimos Pasekmės

Depresija sergantys žmonės mažai rūpinasi savimi, būna neatidūs, nesutelkia dėmesio, todėl toks jų elgesys kartais gali kelti žalą jiems patiems. Šie pacientai neretai nevalgo, neišgeria paskirtų vaistų, dėl to krinta svoris, gali komplikuotis gretutinės ligos (širdies ritmo sutrikimai, dusulio priepuoliai, hiperglikemija). Dažnai šiems pacientams būna sutrikęs miego- būdravimo ritmas, jie gali jaustis mieguisti ir dėl to patekti į nelaimingas situacijas: susižeisti, pakliūti į avariją. Tačiau sunkiausia depresijos komplikacija - savižudybė. Norint ją išsiaiškinti, turi būti kryptingai užduodami klausimai:

• Ar jaučiatės laimingas, ar nusivylęs gyvenimu?
• Ar dažnai apima neviltis?
• Ar labai bloga nuotaika šiuo metu?
• Ar kada nors norėjote užmigti ir neatsikelti?
• Ar kada nors galvojote, kad būtų gerai, jei įvyktų nelaimingas atsitikimas?
• Ar kada nors galvojote, kad gyventi neverta?
• Ar kada nors norėjote mirti?
• Kaip tuo metu klostėsi gyvenimas, kai mąstėte apie mirtį?
• Ar galvojote kada nors susižeisti ar nusižudyti?
• Ar liūdesys ir mintis nusižudyti kamuoja ilgai?
• Ar buvo kas nors, kai mėginote žudytis?
• Ar apmąstėte savižudybės planą? Jei taip, koks šis planas?
• Ar turite ginklą, nuodų arba sukaupęs vaistų?
• Ar turite artimųjų?

Šie klausimai užduodami paeiliui. Tai padeda išsiaiškinti savižudybės riziką: mintys, ketinimas, planas. Tuo pačiu pokalbiu, leidžiant pacientui šnekėti apie jam rūpimus dalykus, šiek tiek sumažinama įtampa. Reikia išlikti budriems, nes pacientas gali gėdytis ar varžytis atsakydamas tiesą į klausimus ir dėl to meluoti.

Apibendrinimas: Gydymo Svarba ir Bendradarbiavimas

Gydant psichikos sutrikimus, taip pat ir depresiją, labai svarbus gydytojo ir paciento kontaktas. Labai svarbu, kad pacientas justų, jog gydytojas niekur neskuba ir gali skirti jam laiko. Klausykitės atidžiai, nuraminkite pacientą, užtikrinkite, kad jam bus suteikta pagalba. Paaiškinkite, kas per liga yra depresija ir kad ją, kaip ir somatinę ligą, reikia gydyti. Sudarant gydymo planą labai svarbu į procesą įtraukti ir pacientą. Būtų gerai, kad pokalbio metu atrastumėte veiklų, kurios malonios pacientui, kurių jis galėtų imtis savarankiškai. Pokalbio metu pacientas turi pasitikėti gydytoju, kad šis galėtų tikslingai konsultuotis su psichiatru dėl medikamentinio gydymo antidepresantais. Tinkamas bendrosios praktikos gydytojo darbas bendradarbiaujant su psichiatru leis sumažinti somatinės ligos ir depresijos progresavimą.

Taip pat skaitykite: Isterijos kilmė ir požymiai

Depresijos Formos ir Tipai

Depresija neretai klaidingai suprantama tik kaip prasta nuotaika ar pesimistinis nusiteikimas. Depresija gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, lyties ir socialinės padėties. Ligos priežastys iki šiol nėra gerai žinomos, tačiau manoma, kad ji susijusi su neurotransmiterių balanso smegenyse sutrikimais.

• Endogeninė depresija. Ją sąlygoja vidinės, biologinės priežastys. Būdinga tai, kad šios formos depresija susergama jaunystėje (iki 25 metų), o paciento giminėje yra sirgusių ar sergančių šia liga.
• Egzogeninė depresija. Išorinių veiksnių sąlygota depresija vadinama egzogenine. Pagrindinės jos atsiradimo priežastys - psichologinės ir socialinės kilmės. Pavyzdžiui, žmogų netikėtai paveikia stiprus stresas arba jis ilgą laiką išgyvena stresą keliančias situacijas.
• Trečioji depresijos forma - tai depresija, susijusi su kitomis psichikos ligomis. Priežastinis skirstymas nėra visiškai teisingas, nes depresiją sukelia keletas veiksnių.

Didžioji Depresija ir Jos Požymiai

Didžioji depresija pasireiškia liguistu liūdesiu, prislėgta nuotaika, vaikams - irzlumu. Sumažėja žmogaus interesai, nebetenkama susidomėjimo anksčiau mėgta veikla, sumažėja kūrybiškumas, tampa sunku susikoncentruoti. Gali pakisti svoris (nukristi ar padidėti), kankinti nemiga arba mieguistumas. Visa tai lydi nuolatinis nuovargis, kaltės jausmas, savęs nuvertinimas. Neretai apninka savižudiškos mintys.

Somatinio Tipo Depresija

Somatinio tipo depresijai būdinga tai, kad požymiai ryškesni rytais. Ši forma pasižymi organizmo pakitimais, kurie interpretuojami kaip tam tikra patologija. Pavyzdžiui, abdominalinė depresija pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais - vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu, pykinimu, liežuvio skausmu, cefalinė depresija gali būti užmaskuota galvos skausmu, lydimu baimės išprotėti, kardialinė depresijos forma - skausmais širdies plote.

Melancholinis Ligos Tipas

Melancholinis ligos tipas diagnozuojamas tada, kai nustatomas sumažėjęs pasitenkinimas ir įvairia veikla, interesų netekimas, o reakcija į malonius dirgiklius - silpna ir nepakankama. Be šių požymių melancholinio tipo depresija sergantis žmogus gali jausti nepagrįstą kaltės jausmą, būti liguistai liūdnos nuotaikos, kuri ryškesnė ryte nei vakare. Gali nukristi svoris, nes netenkama apetito. Apskritai depresijos simptomatika gali būti labai įvairi. Paaugliams ir vaikams būdinga netipiška jos išraiška.

Diferencinė Diagnostika: Depresija ir Kitos Psichikos Ligos

Svarbu atskirti depresiją nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, manija ir apsėdimas.

Šizofrenija

Schizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir charakteringi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Jai būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikri kognityviniai trūkumai su laiku gali atsirasti. Intymiausios mintys, jausmai ir veiksmai dažnai jaučiami, jog jie yra žinomi ir jaučiami kartu su kitais. Gali atsirasti interpretacinių kliedesių, kad individo mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtiškos jėgos. Individas gali manyti, kad jis yra visko, kas vyksta, centras.

Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Dažnai mintys nutrūksta ir sustoja, o ligoniui atrodo, kad jos paimamos kažkokios pašalinės jėgos. Būdingo schizofrenijai mąstymo sutrikimo metu periferinės ir neesminės visumos. Suvokimas dažnai sutrinka: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvos ar kokybiškai pasikeitusios, o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją, sąvokos, detalės (kurios yra prislopintos normaliai kryptingo protinio aktyvumo metu) iškyla į pirmąjį planą. Dažnai pasitaiko haliucinacijų, ypač klausos, komentuojančių individo elgesį ir mintis. Anksti pasireiškiantis suglumimas taip pat dažnai verčia tikėti, jog kasdieninės situacijos turi ypatingos, paprastai blogos įtakos tam individui. Nuotaikai yra būdingas lėkštumas, kaprizingumas arba neadekvatumas. Ambivalencija ir valios sutrikimas gali pasireikšti inertiškumu, negatyvizmu arba stuporu. Pradžia arba staigi, su labai sutrikusiu elgesiu arba lėta, užmaskuota, kai keistos idėjos ir elgesys pasireiškia palaipsniui.

Schizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra žymesnių depresijos ar manijos simptomų, nebent jeigu yra aišku, kad schizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Jei schizofrenijos ir afektinių simptomų atsiranda vienu metu ir jie yra vienodai išreikšti, turėtų būti diagnozuojamas schizoafektinis sutrikimas (F25.-), net jeigu schizofrenijos simptomais būtų galima patvirtinti schizofrenijos diagnozę. Schizofrenija neturėtų būti diagnozuojama esant aiškiai smegenų ligai arba narkotinės intoksikacijos ar abstinencijos metu.

Šizofrenijos Tipai

• Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Šis schizofrenijos tipas dažniausias daugumoje pasaulio šalių. Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
• Heberfreninė šizofrenija (F20.1). Schizofrenijos forma, kurioje afektiniai pakitimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliu­cinacijos trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika yra lėkšta ir neadekvati, ją dažnai lydi kikenimas ir savimi patenkinta, į save nukreipta šypsena arba išdidžios manieros, grimasos, manieringumas, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios, vienodos frazės.
• Katatoninė šizofrenija (F20.2). Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Nenatūraliose pozose išbūnama ilgą laiką.
• Nediferencijuota šizofrenija (F20.3). Turi atitikti bendruosius schizofrenijos kriterijus, bet ne išvardintas formas (F20.0 -F20.2) arba vyrauja daugiau nei vienas schizofrenijos diagnostikos kriterijų kompleksas.
• Rezidualinė šizofrenija (F20.4). Depresijos epizodas, kuris gali būti ilgalaikis, atsiradęs po schizofrenijos epizodo. Apima: lėtinę nediferencijuotą schizofreniją, Restzustand (vok. Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs, ir sutrikimas ne toks aiškiai psichozinis kaip hebefreninės, paranoidinės ir katatoninės schizo­frenijos atveju. Būdingi “negatyvūs” rezidualinės schizofrenijos požymiai (pvz.: afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda be aktyviųjų psichozinių simptomų.
• Paprastoji šizofrenija (F20.6). Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs, ir sutrikimas ne toks aiškiai psichozinis kaip hebefreninės, paranoidinės ir katatoninės schizo­frenijos atveju. Būdingi “negatyvūs” rezidualinės schizofrenijos požymiai (pvz.: afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda be aktyviųjų psichozinių simptomų.
• Kita šizofrenija (F20.8).
• Nepatikslinta šizofrenija (F20.9).

Apsėdimas

Nagrinėjant apsėdimo fenomeno įtaką žmogaus būklei bei psichikos sutrikimų simptomų pasireiškimo aspektus pastebima, jog esti panašumų tarp šių dvasinių ir psichinių realybių. Dvasiniai ir psichiniai negalavimai izoliuoja asmenį, skatina vienišumą ir uždarumą. Nukreipia nuo visuomeninės veiklos, dėl ko vėliau nukenčia santykiai šeimoje, darbe, bendruomenėje. Tačiau šių sutrikimų priežastys skirtingos. Psichinių sutrikimų padarinys - jausmų netekimas, kurį paveikia organizmo pažeidimai. Žmogaus jutimai yra įrankiai, per kuriuos žmogus palaiko kontaktą su išoriniu pasauliu, aplinka ir žmonėmis. Piktoji dvasia, pasinaudodama įvairiais dirgikliais, taip pat skatinimais pastebėti aplinkoje atstumiančius dalykus, gali daryti įtaką asmens laikysenai ir jo pasirinkimams, kuriuos žmogus atlieka atsižvelgdamas į patirtą baimę ar užsisklendimą.

Piktosios dvasios įsibrauna į, atrodytų, paprastus, kasdienius įvykius, tokiu būdu siekdamos sukelti didesnių konfliktų. Patirtas diskomfortas, menkas susierzinimas gali peraugti į pyktį ir agresiją, nusivylimas tapti savęs gailėjimu, pavydu. Piktoji dvasia gniuždo išmintingumą iškreipdama tai į neapdairumą ar silpnavališkumą. Demonai teisingumą bando paversti neteisybe arba abejingumu teisybei, asmens moralinį tvirtumą kreipia į polinkį smurtui ar pasidavimą nuodėmingumui, santūrumo aspektus apraizgo žlugdančiu asketiškumu, dažniau visokiu nesaikingumu. Asmenį gali trikdyti jam vienam girdimi vulgarūs pasakymai, įvairūs piktžodžiavimai. Piktoji dvasia gali kenkti asmens emocinei būsenai per nuolatinį triukšmą, šnabždesį, kuriuos sukelia ne psichinės ligos. Skatinamas nuodėmingumas išveda asmenį iš dvasinės pusiausvyros, bendruomeniškumo, sukuria daug progų nusidėti. Įklampina į apgaulingas besotiškumo, psichoaktyvių medžiagų, sekso viliones. Piktoji dvasia skatina mintis apie savižudybę, šios mintys vargina asmenį ir jo nepaleidžia. Nors asmuo visada gali pasirinkti ir nuspręsti, tačiau dažniausiai neranda jėgų įveikti jį persekiojančias mintis. Žmogus, būdamas piktosios dvasios įkaitu, gali patirti įvairių vizijų. Tačiau visų pirma piktoji dvasia stengiasi daryti spaudimą, kad atitrauktų asmenį nuo maldingų praktikų, dalyvavimo pamaldose, arba stengiasi sukelti pyktį, trokšdama neadekvataus žmogaus elgesio. Dvasinio spaudimo varginamas asmuo gali justi fizinį skausmą, tokiu būdu piktoji dvasia siekia parodyti žmogui, jog ji turi didžiausią valdžią, nes gali jį bausti arba varginti fiziškai. Būdingas demoniškos priežasties bruožas yra skausmas skrandyje, žarnyne, inkstuose, kiaušidėse. Demonas neturi nuolatinės ir ilgalaikės valdžios apsiausto asmens kūnui, kas tik nutinka apsėdimo atveju.

Piktųjų dvasių veikimo asmenyje pagrindinis simptomas yra nepasitenkinimas sakraliais daiktais. Tai pasireiškia peržegnojus piktosios dvasios pavergtąjį ar apsėstą asmenį. Prisiartinus prie antgamtinių dalykų, asmenį pradeda kamuoti nešvarios mintys, gundymai piktžodžiauti. Pavergtasis jaučia stiprią vidinę pagiežą, nepaaiškinamą neviltį, neapykantą komunijos metu. Parodžius jam Kristaus kryžių, asmuo rodo pasibjaurėjimą, gali pradėti spjaudytis, piktžodžiauti Dievo atžvilgiu. Asmuo junta viduje atstūmimo jausmą viskam, kas susiję su Bažnyčia: šventoms vietoms, ikonoms, pašventintiems objektams, Švenčiausiajam Sakramentui. Pasireiškia agresyvi reakcija, kai šalia yra meldžiamasi, kartais net tik mintyse. Asmenims, kurie iki to nuoširdžiai melsdavosi, pasireiškia pasišlykštėjimas malda. Meldžiantis pastebimas nesulaikomas žiovulys, miego priepuoliai. Gali pasireikšti proto aptemimas, kai visiškai neįmanoma įsigilinti į maldas ar pamaldas. Burnos užsiblokavimas maldos metu. Žmogus negali pratarti nei pirmojo maldos žodžio. Asmuo jaučiasi apgultas, gali prieiti iki nesuvokiamų asmens reakcijų, kurios nuveda jį į psichologinę izoliaciją.

Demonas, siekdamas varginti žmogų, puola jo buvimo vietas, materialųjį turtą: namus, ūkinius pastatus, baldus, buitinę techniką ir t. t. Nepaaiškinami reiškiniai dažniausiai parodo, jog čia gyvenantis asmuo yra apsėstas, o šiam pasveikus iš dvasinės apgulties, baigiasi ir neramumai toje vietoje. Šiose vietose pasireiškiančios veiksniai: nepaaiškinami garsai, girgždesiai, bildesiai, žingsniai, durų ir langų savaiminiai atsidarymai ar užsidarymai, daiktų judėjimas, savaiminiai daiktų užsidegimai, buitinės technikos gedimai, daiktų atsiradimas ar staigus dingimas, juodulių, dėmių atsiradimai ant sienų, grindų ar lubų, vandens išsiliejimai iš patalpų, kuriose nebuvo vandens talpyklų, dulkių ar vabzdžių antplūdžiai, nemalonūs kvapai: degėsių, mėšlo, sieros, pūvančios mėsos, smilkalų. Jeigu pasitvirtina, jog apsėdimas būdinga konkrečiai vietai, bet ne joje esančiam asmeniui, gilinamasi į šios vietos istoriją. Neretai aprašomos situacijos, kai atvežti ir dovanoti daiktai, suvenyrai iš Afrikos ar Pietų Amerikos, anksčiau priklausę apeiginiam kultui, tampa žmogų naikinančių įrankiu. Šiems daiktams esant žmogaus aplinkoje, atsiranda paslaptingų organizmo sutrikimų, ligų, prarandama gerovė.

#

tags: #ligos #stadijos #derejimosi #depresijos