Žmogaus asmenybė - tai sudėtinga, prieštaringa ir įvairiaplanė sistema, todėl ją apibrėžti nėra lengva. Asmenybės dalių (subasmenybių) koncepcija yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima bandyti aprašyti šią sistemą. Įvairios psichologinės teorijos nuo seno naudoja asmenybės dalių koncepciją. Šiame straipsnyje aptarsime prieštaringos asmenybės apibrėžimą, įvairias teorijas, aiškinančias asmenybės dalių koncepciją, ir pateiksime pavyzdžių iš literatūros bei kasdienio gyvenimo.
Asmenybės Dalių Koncepcija Psichologijoje
Zigmundas Froidas ir Psichoanalizė
Zigmundas Froidas, psichoanalizės pradininkas, savo teorijoje kalba apie tris asmenybės dalis: Id, Ego ir Super Ego.
- Id - tai pasąmonėje glūdinti dalis, mūsų libido, paklūstanti seksualiniams ir kitiems pasąmoniniams instinktams.
- Ego - priima sprendimus, mąsto ir jaučia čia ir dabar.
- Super Ego - normos ir standartai, įskiepyti per auklėjimą šeimoje ir visuomenėje.
Ego yra savotiška arena, kurioje susitinka Id ir Super Ego. Mūsų elgesį nulemia kova, vykstant tarp šių dalių.
Erikas Berne ir Transakcinė Analizė
Kitas psichologas, Erikas Berne, sukūrė Transakcinės analizės teoriją, teigiančią, kad kiekviename iš mūsų gyvena tarsi trys subasmenybės: Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys leidžia įvertinti, kuri subasmenybė pasireiškia.
- Tėvas:
- Globojantis Tėvas - elgiamės taip, kai žinome, kas yra gerai ir kas blogai, prisiimame atsakomybę, patariame, džiaugiamės kitų pasiekimais ir pergyvename dėl nesėkmių.
- Kritikuojantis Tėvas - reikalauja laikytis standartų, žino taisykles ir neleidžia jų laužyti.
- Tėvo poziciją formuoja auklėjimas ir tėvų pavyzdys.
- Suaugęs - stengiamės atidėti emocijas į šalį ir kalbėti faktų ir argumentų kalba. Suaugusiojo pozicijoje nerasime vertinimo, būdingo Tėvo pozicijai.
- Vaikas:
- Kūrybiškas Vaikas - atmetame standartus ir dogmas, pokytis svarbiau už stabilumą, mėginame sukurti tai, ko dar nebuvo.
- Maištaujantis Vaikas - nepaklūstame autoritetams, vien tai, kad kažkas pasakė, nėra vienintelis tiesos kriterijus.
- Prisitaikantis Vaikas - patiriame nesėkmę ir ieškome pagalbos, reikalingas kažkas, kas padės atsikelti, atrasi tikėjimą savo jėgomis ir padės pasirinkti naują judėjimo kryptį.
E. Berne atkreipė dėmesį, kad šios asmenybės dalys pasireiškia ir žmonių tarpusavio bendravime. Iš Tėvo pozicijos paprastai kreipiamės į Vaiko poziciją, iš Vaiko - į Tėvo. Bendraujant iš Suaugusiojo pozicijos, numanoma, kad ir kitas yra Suaugusioje pozicijoje. Konfliktai kyla, kai komunikacijos partneris atsako ne iš tos pozicijos, iš kurios tikimės.
Taip pat skaitykite: Literatūrinės prieštaringos asmenybės
NLP (Neurolingvistinis Programavimas) ir Subasmenybės
NLP išvystė subasmenybių teorijos modelį. NLP požiūriu, asmenybės dalių skaičius nėra baigtinis. Dalys atsiranda kartu su poreikiais, gali transformuotis ir net išnykti. Todėl viename žmoguje jų gali būti dešimtys ar net šimtai. Ryškiausiai subasmenybes pamatome, kai kyla vidinis konfliktas.
NLP nuostata - subasmenybės nėra geros ar blogos, jos visos nori žmogui tik gero. Tik teigiamus jų ketinimus ne visuomet sugebame įžvelgti. Subasmenybių teorijos esmė yra prielaida, kad kiekvienas žmogaus poreikis tarsi turi ją atstovaujančią asmenybės dalį.
Iš tikrųjų nėra jokių asmenybės dalių. Tai tik metafora, aiškinanti žmoguje vykstančius procesus. Bet kokia metafora ar modelis - sudėtingos realybės supaprastinimas, leidžiantis bent kažką suprasti ir paaiškinti.
Pavyzdžiai iš Kasdienio Gyvenimo
- Sunku keltis rytais: Viena dalis atsakinga už sėkmę, kita - už komfortą. Abi šios dalys konfrontuoja tarpusavyje.
- Siūlomas geras darbas, bet žmogus daro viską, kad jo negautų: Viena dalis nori augti ir tobulėti, todėl ieško atsakingesnio ir geriau apmokamo darbo. Kita dalis nori išsaugoti vidinę harmoniją, todėl bijo, kad žmogus gali nesusidoroti su iššūkiu ir saugo jį nuo nusivylimo.
- Moteris išteka ir pradeda priaugti svorio: Viena dalis rūpinasi išvaizda, kita - komfortu. Pasiekus tikslą (sukurta šeima), tarsi ir nėra dėl ko stengtis atrodyti gerai.
- Mergina vėluoja į pasimatymą ir vaikinas blaškosi neapsispręsdamas ar laukti dar merginos, ar eiti: Viena dalis nori santykių ir pasiruošusi laukti meilės objekto. Kita dalis rūpinasi saviverte ir mano, kad jei mergina vėluoja, tai ir jis daugiau neturi jos laukti.
Asmenybės Dalių Modelio Privalumai
- Modelis primena įprastus žmonių tarpusavio santykius, todėl galima taikyti tipines derybų vedimo ir tarpasmeninių konfliktų sprendimo schemas.
- Naujų elgesio modelių paiešką galima atlikti pasąmonės lygyje. Tai greitas ir efektyvus būdas, nes apeinama sąmonės kontrolė.
- Nėra reikalo sąmoningai palaikyti naują elgesio modelį. Jis įsijungs automatiškai, kai to reikės.
- Santykis su problema tampa disocijuotas. Kaltas ne aš, bet mano asmenybės dalys, o galiausiai ir jos nėra kaltos. Tiesiog taip išėjo.
Alternatyvūs Modeliai
Asmenybės dalių modelis yra tik vienas iš modelių, padedančių spręsti vidinius prieštaravimus. Gali būti ir kiti modeliai:
- Žmogus tiesiog neturi efektyvių veikimo būdų. Problemos sprendimas - išmokyti žmogų naujų ir efektyvesnių veikimo būdų.
- Problema yra “programos klaida”. Problemos sprendimo būdas - pašalinti šią klaidą.
- Visa bėda yra ribojančiuose įsitikinimuose. Problemos sprendimas - šių ribojančių įsitikinimų atpažinimas ir keitimas.
- “Problemų” apskritai nėra, o yra tik “uždaviniai”.
Kiekvienas iš pateiktų modelių turi savo pliusus ir minusus. Geras modelis yra tas, kuris ne tik aprašo problemą, bet ir pateikia jos sprendimo būdus.
Taip pat skaitykite: Fausto amžinos paieškos
Asmenybės Dalių Modelio Trūkumai
- Ne visiems patinka žiūrėti į save, kaip į skruzdėlyną ar į seimą, susidedantį iš daugybės dalių.
- Su asmenybės dalimis reikia išmokti bendrauti. Kažkam tai gali būti panašu į šamanizmą.
- Atsakomybės nusiėmimas. Už viską tarsi atsakingos asmenybės dalys, o aš čia visai ne prie ko. Tegu jos ir aiškinasi.
Vidiniai Konfliktai ir Strategijos
Prieštaravimas tarp subasmenybių yra ne tame, kad viena man yra gera, o kita nelabai. Prieštaravimas yra tame, kad gali susikirsti strategijos (elgesio scenarijai), kurių pagalba subasmenybės tenkina mums svarbius poreikius. Šis strategijų konfliktas gali atsitikti dėl to, kad savo laiku tam tikra strategija buvo veiksminga ir ji įsitvirtino kaip įprotis. Bet ilgainiui, vystantis asmenybei, atsirandant naujiems poreikiams, senosios ir efektyviosios strategijos pradeda prieštarauti naujų subasmenybių strategijoms. Tai ir paaiškina, kodėl vidiniai konfliktai kartais sprendžiasi metų metais ir neduoda jokių rezultatų.
Spręsdamas vidinį konfliktą žmogus daro esminę klaidą, kai mėgina užgniaužti ar užspausti tam tikros subasmenybės pasireiškimą. Tokiu būdu žmogus stengiasi atsisakyti kažkokios elgesio strategijos nepasiūlydamas kitokios, labiau ekologiškos strategijos.
Todėl NLP siūlomas būdas yra ne pasiekti, kad viena subasmenybė įveiktų kitą, bet kad jos susitartų, kad subasmenybės atrastų kitas (labiau ekologiškas) strategijas poreikių, už kuriuos jos yra atsakingos, patenkinimui.
Bendravimas su Savo Asmenybės Dalimi
Išsiaiškinus, kad už tam tikrą įprotį (pvz., nagų kramtymą) atsakinga kažkokia asmenybės dalis, galima pabendrauti su ja ir išsiaiškinti, koks pozityvus ketinimas slepiasi už šio veiksmo. Tuomet reikėtų su savo dalimi mėginti tartis. Yra aprašyta nemažai NLP technikų apie tai - ”Asmenybės dalių derybos”, “Konfliktuojančių dalių integravimas”, “Šešių žingsnių refreimingas”, “Asmenybės dalių kartografija” ir kt.
Bet kurios darbo su subasmenybėmis technikos dalis yra kontakto su dalimi užmezgimas. Parinkime asmenybės daliai vardą ir kreipkimės į ją. Jei tai yra įprotis, kurio mes norima atsikratyti, tai dažnai parenkame vardą su neigiamu vertinimu - Neklaužada, Tinginė, Nevykėlė. Jei pamėginsime kreiptis tokiu vardu, akivaizdu, kad su mumis niekas nenorės bendrauti. Todėl reikia parinkti tokį vardą, kuriuo kreipiantis būtų noras bendrauti. Tai pareikalauja nemažai pastangų, bet tai psichologiškai labai svarbi dalis. Vardo suteikimas yra formos suteikimas. Kai kažkas yra įvardijama, tuo galima operuoti, su tuo galima kažką daryti. Jau vien raporto (darnos ryšio) sukūrimas su savo asmenybės dalimi yra teigiamas rezultatas. Jei sunkiai sekasi sukurti atitinkamą vardą, tai gali būti ir kažkoks beprasmis vardas - Iks, Igrek ar Dvidešimt. Tačiau svarbu, kad mes priimtume techniką ne kaip žaidimą, bet kaip rimtą dalyką. NLP tikėjimo momentas labai svarbus. Svarbu įsidėmėti, kad nėra tikinčių, kad NLP technikos veikia, ir netikinčių, kad jos veikia, yra tikintys, kad jos veikia, ir tikintys, kad jos neveikia. Rezultatai abiem atvejais bus skirtingi.
Taip pat skaitykite: Giluminiai Konfliktai Asmenybėje
Kitas psichologine prasme svarbus momentas yra padėkojimas asmenybės daliai už tai, kad ji sutinka su manimi bendrauti ir už tai, ką ji man vertingo daro.
Populiarios Darbo su Asmenybės Dalimis Technikos
Šešių Žingsnių Refreimingo Technika
- Keistino elgesio (įpročio) pasirinkimas. Tai gali būti metimas rūkyti, svorio reguliavimas, nuolatinis vėlavimas ir t.t. Pvz., pasiaiškinkime, kas yra negerai su tais socialiniais tinklais. Kartais tai panašu į beprasmiškai ir tuščiai gaištamą laiką.
- Kontakto su asmenybės dalimi, atsakinga už šį elgesį, užmezgimas. Tam tikslui užsimerkiame, atsipalaiduojame ir paklausiame savęs, ar sutinka dalis, atsakinga už šį keistiną elgesį (pavadinkime ją “Socializuojančioji”), su mumis bendrauti? Neskubėkime. Įsiklausykime į save ir mes aiškiai pajusime iš vidaus ateinantį atsakymą.
- Ketinimo atskyrimas nuo elgesio. Padėkokime šiai savo daliai už tai, kad ji sutiko su mumis bendrauti. Paklauskime, ar ji sutiktų pasakyti, kokie yra tokio jos elgesio pozityvūs ketinimai. Sulaukime atsakymo „taip“ arba „ne“. Paprašykime pasakyti, kokie yra tie pozityvūs ketinimai. Tai gali būti - galimybė pasijusti visuomenės dalimi, galimybė žinoti, kas šiuo metu vyksta pasaulyje.
- Naujo elgesio, atitinkančio įvardintus ketinimus, variantų kūrimas. Šiame etape mums prireiks kitų mūsų asmenybės dalių pagalbos. Kiekviename iš mūsų yra asmenybės dalis, kuri atsakinga už kūrybiškumą, sprendimo alternatyvų generavimą, idėjų kėlimą. Tebūnie ši mūsų asmenybės dalis vardu “Kūrybiškoji”. Paprašykime jos sukurti keletą naujojo elgesio pavyzdžių. Kaip “Socializuojančioji” galėtų patenkinti mums svarbius socializacijos poreikius kitu būdu. Tai gali būti - nusistatyti laiko limitą, kiek galiu sau leisti būti FB. Tai gali būti - pasirinkimas kito naujienų gavimo kanalo. Kuo daugiau tokių alternatyvių elgesio strategijų bus sugeneruota, tuo geriau. Kai užduotis bus atlikta, padėkokime jai.
- Galutinis pasirinkimas. Paprašykime “Socializuojančiąją” išsirinkti kelias, jos požiūriu, tinkamiausias elgesio alternatyvas. Kai ji tai padarys, paprašykime jos pasirinkti iš jų vieną, nuo kurios norėtų pradėti.
- Ekologinis patikrinimas. Dar kartą pažvelkite į savo vidų ir paklauskite, ar yra kitos mano vidinės dalys, kurioms naujas elgesys būtų nepriimtinas. Jei atsiras prieštaraujančių dalių, reikia išklausyti jų argumentus ir į juos atsižvelgti. Kai bus surastas elgesys, atitinkantis visų dalių interesus, reikia įsivaizduoti save ateityje elgiantis naujai ir įsitikinti, kad naujas elgesys atitinka mūsų lūkesčius. Baigdami pratimą dar kartą padėkokite savo pasąmonei už bendradarbiavimą.
Asmenybės Dalių Integravimo Technika
- Užklausos suformulavimas. Kiekvienam yra situacijos, kai darome tai, ko nenorėtume arba nedarome to, kas būtų tikslinga daryti. Pavyzdžiui, pasiryžome reguliariai sportuoti ir niekaip nepavyksta šio sumanymo paversti realybe. Šioje technikoje dirbama su dviem asmenybės dalimis. Pirmoji bus ta, kuri yra atsakinga už sveiką ir sportišką gyvenimo būdą. Antroji - kuri rūpinasi komfortu ir nori, kad mes nepamirštume pasirūpinti savimi. Turime šių dviejų subasmenybių konfliktą.
- Konfliktuojančių asmenybės dalių vizualizavimas. Įsivaizduokime, kad pirmąją asmenybės dalį išsikėlėme iš kūno ir patalpinome ant savo delno. Kaip ji atrodo? Kokius sukelia pojūčius? Ką kalba? Kokius skleidžia garsus? Tą patį padarome ir su kita asmenybės dalimi.
- Įvertinkime, kuo kiekviena dalis yra vertinga. Pagalvokime apie pirmąją subasmenybę. Ką vertingo ji man duoda tokiu savo elgesiu? Galimas atsakymas - ji rūpinasi mano sveikata. Kokį aukštesnį tikslą ši asmenybės dalis realizuoja besirūpindama mano sveikata? Būdamas sveikas aš galėsiu efektyviai siekti savo užsibrėžtų tikslų. Besirūpindama, kad aš efektyviai pasiekčiau užsibrėžtus tikslus, kokį dar aukštesnį poreikį ji patenkina? Pasiekdamas savo tikslus aš būsiu laimingas. Tokią pačią procedūrą padarome su antrąja dalimi. Paprastai paaiškėja, kad einant į vis aukštesnį apibendrinimo lygį ir antrosios dalies aukščiausias ketinimas bus analogiškas, kaip ir pirmosios.
- Ko kiekviena dalis gali pasimokyti viena iš kitos. Dabar asocijuojamės su pirmąja dalimi. Ko pirmoji dalis galėtų pasimokyti iš antrosios dalies? Kokius turi resursus antroji dalis, kuriais vertėtų pasinaudoti pirmajai daliai? Tas pat padaroma ir asocijuojantis su antrąja dalimi.
- Konfliktuojančių asmenybės dalių integracija. Dabar, kai jau matome, kad galiausiai abi asmenybės dalys siekia patenkinti tuos pačius mano aukščiausius poreikius ir kad jos turi ko viena iš kitos pasimokyti, atliekame vizualinę abiejų dalių integraciją. Abu delnus artiname vieną prie kito, taip, kad tos abi dalys transformuotųsi į kažkokį bendrą jungtinį darinį. Svarbu, kad tai būtų ne mechaninis susijungimas, bet kokybiškai naujas darinys.
- Integracijos ekologiškumo patikrinimas. Įvertiname, ar naujas darinys vizualiai yra priimtinas. Jei priimtinas ir patinka, grąžiname jį į savo kūną.
- Pokyčių ekologijos patikrinimas. Įsivaizduokime situacijas, kuomet galėtų pasireikšti asmenybės dalių susidūrimas. Kaip dabar jaučiuosi galvodamas apie save tose situacijose? Jei viskas mane tenkina, darbas yra baigiamas.
Asmenybės Dalių Kartografijos Technika
- Situacijos pasirinkimas. Pasirinkime situaciją, su kuria norėtume padirbėti. Ši technika gali išmokyti geriau kontroliuoti savo asmenybės dalis įvairiose situacijose. Tai gali būti - darbas, draugai, asmeniniai santykiai, mokslai. Tarkime mergina nori patyrinėti santykių su vaikinais temą.
- Asmenybės dalys. Apibūdinkime asmenybės dalis, kurios įtrauktos į šią situaciją. Šiame pratime opt…
Prieštaringos Asmenybės Literatūroje
Literatūra dažnai atspindi visuomenės ir žmogaus prigimties sudėtingumą. Ypač įdomu analizuoti prieštaringas asmenybes, kurios atskleidžia vidinius konfliktus, moralinius pasirinkimus ir dvasines paieškas.
Barokas: Prieštaravimų Epocha
Barokas - viena prieštaringiausių kultūros epochų, gyvavusi Europoje ir Lotynų Amerikoje nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio. Šis laikotarpis paliko ryškius ženklus senojoje Lietuvos kultūroje. Pats žodis "barokas" kilęs iš portugalų kalbos žodžio "barroco", reiškiančio netaisyklingos formos perlą, taip nusakant tai, kas keista, neįprasta, netaisyklinga ir įmantru.
Baroko kultūra iškilo kaip antitezė Renesansui, jo aiškumui, racionalumui ir harmonijai. Renesanso žmogus tikėjo savo galiomis pažinti pasaulį ir kurti visuomenės gyvenimą. Tačiau renesansinė drąsa atvėrė beribį ir baugų pasaulį. Žmogus ėmė suvokti, kad pasaulis yra prieštaringas ir iki galo nepažinus, o jis pats - trapus ir silpnas visatos begalybėje.
Baroko Įtaka Lietuvai
Lietuva pirmąkart įžengė į naują kultūros epochą drauge su kitais Europos kraštais. Jau XVI a. pabaigoje Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų poezija, jų vaidinamos dramos ir pirmojo rektoriaus Petro Skargos pamokslai pasižymėjo Baroko pasaulėjauta ir stiliumi.
Baroko ištakos siejamos su Jėzaus Draugija (jėzuitų ordinu) ir katalikišku kontrreformacijos judėjimu. Grumiantis dėl žmonių sielų, ypač pradėta rūpintis katalikišku švietimu ir liaudies pamaldumu.
Baroko Stilius ir Motyvai
Baroko menas stengėsi aprėpti ir išreikšti atsivėrusią prieštaringą ir beribę tikrovę, dramatišką žmogaus prigimtį. Tam buvo pasitelktas alegoriškas, simboliškas, metaforiškas stilius, pagrįstas kontrastais, netikėtais palyginimais, paradoksais, antitezėmis ir priešybių derinimu. Ryškiausi Baroko meno bruožai - teatrališkumas, dramatizmas, dinamizmas, retoriškumas, tapybiškumas, įmantrumas ir didingumas.
Vyraujantys Baroko kūrybos motyvai - žmogaus gyvenimo trapumas, laikinumas, mirties visagalybė, atgaila, Dievo ieškojimas ir dialogas su Dievu. Renesansui būdingą nuostatą "stverk, skink šiandieną" pakeitė raginimas "atmink, kad mirsi". Mirties apmąstymai laikyti pagrindiniu išminties šaltiniu. Epochos kūryboje buvo dažni gyvenimo kaip teatro, gyvenimo kaip sapno vaizdiniai.
Lietuvos autorių kūryboje išryškėja prieštaringa amžiaus asmenybė: pamaldi, nusižeminusi ir kupina didybės, savo vertės pajautimo. Baroko žmogus sielojosi dėl žemiškos egzistencijos trapumo ir kartu mėgino patirti gyvenimą kaip nepakartojamą nuotykį. Mirties akivaizdoje jis brangino ir aukštino žmonių bičiulystę ir meilę, stengėsi būti ištikimas pats sau.
Pavyzdžiai Iš Literatūros
Norvegų rašytojas Jo Nesbø teigia, kad nori, jog jo veikėjas būtų prieštaringa asmenybė. Vienas vertus, Hariui būdingas analitinis mąstymas, jis toks beveik bejausmis, cinikas. Kita vertus, jo veiksmai grindžiami emocijomis, jis veikia labai spontaniškai. Antanas Škėma savo kūryboje taip pat vaizduoja prieštaringas asmenybes. Antanas Garšva, vienišas žmogus, ilgisi žemiškos laimės ir artimo žmogaus meilės. Jis dirba keltuvininku ir jaučia, kad rutina jį priveda prie išprotėjimo. Kasdienybės rutinai ir aplinkos gniuždymui jis priešinasi nuolatinėmis kūrybinėmis pastangomis, tačiau savo eilėraščius dažnai suglamžydavo ir išmesdavo, net neperskaitęs jų antrą kartą.
Vincas Krėvė kūrinyje "Skirgaila" atskleidžia žmogaus dvilypumą, parodo jo pasirinkimą tarp pareigos ir norų.
Juozas Baltušis: Prieštaringa Asmenybė Sovietmečiu
Rašytojas Juozas Baltušis taip pat yra ryškus prieštaringos asmenybės pavyzdys. Jo dienoraščiai atskleidžia vidinius konfliktus ir kompromisus. Baltušis kritikavo sovietinę santvarką, tačiau tuo pačiu nevengė naudotis gaunamomis privilegijomis.
Pasak istoriko Valdemaro Klumbio, toks prieštaringumas buvo būdingas ne tik Baltušiui, o apskritai žmogui. Žmogus yra ganėtinai prieštaringas, lengvai pasiduodantis įtakai, deklaruojantis idealus, bet dažnai nesugebantis jais sekti, darantis tai, kuo netiki.
Baltušis neturėjo iliuzijų dėl sovietinės santvarkos, tačiau buvo įsitikinęs, kad iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę.
tags: #priestaringa #asmenybe #savoka