Stresą Sukeliančių Veiksnių Sąrašas: Poveikis Sveikatai ir Gerovei

Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje stresas yra neišvengiamas reiškinys. Nuo kasdienių smulkmenų iki didelių gyvenimo įvykių, stresą sukeliančių veiksnių sąrašas yra ilgas ir įvairus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius streso šaltinius, jų poveikį sveikatai ir gerovei, bei pateiksime įžvalgų, kaip su jais susidoroti.

Stresas Darbe: Operacinės Slaugytojų Pavyzdys

Operacinės skyriuje dirbantys darbuotojai, ypač slaugytojai, yra priskiriami prie vienų dažniausiai darbe patiriančių stresą. Šios profesijos atstovams keliami dideli reikalavimai: puikūs profesiniai įgūdžiai, nuolatinis rūpinimasis pacientais, kvalifikuotos slaugos paslaugos, gebėjimas dirbti komandoje ir naudotis moderniomis technologijomis.

Moksliniai tyrimai rodo, kad operacinėje dirbantys slaugytojai patiria stresą dėl įvairių fizinių, cheminių, biologinių ir psichosocialinių veiksnių. Sudėtingas darbo procesas, prastas psichologinis klimatas, didelis darbo krūvis, per mažas atlygis ir darbas naktimis taip pat prisideda prie streso.

Psichosocialinis Stresas: Kovidas, Karas ir Kainų Augimas

Pastarieji metai buvo ypač kupini streso. Kovidas-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kainų augimas sukėlė didelį psichosocialinį stresą. Esate dažnai suirzęs, sutriko miegas, praradote darbą, nepasisekė verslas ar išsiskyrėte, mirė artimas žmogus - šį psichosocialinį stresą sukeliančių veiksnių sąrašą galima tęsti.

Lėtinis emocinis stresas gali būti ne mažiau pavojingas širdžiai nei aukštas kraujospūdis, diabetas ar rūkymas. Tyrimai rodo, kad stiprus psichosocialinis stresas yra susijęs su išemine širdies liga ir insultu. Pavyzdžiui, pacientams, kuriems nustatytas didelis streso lygis, širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo apie 22 proc., o insulto - 34 proc.

Taip pat skaitykite: Streso valdymas ir sveikata darbe

Streso Poveikis Širdies ir Kraujagyslių Sistemai

Svarbiausia išeminės širdies ligos, insulto ir kitų organų susirgimų priežastis - aterosklerozė. Jai kontroliuoti įprasta dažnai atlikti kraujo tyrimą - lipidogramą. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Tačiau dabar vis dažniau pabrėžiama, kad būtina kontroliuoti ir kraujagyslių uždegimą. Daug aterosklerozės komplikacijų - širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo ar infarktų - įvyksta esant normaliam cholesteroliui. Nustatyta, kad uždegimą skatina ir stiprus psichologinis stresas, o taip pat - COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą iškart leidžia diagnozuoti NT-pro BNP tyrimas. Pavojų susirgti šia mirtinai pavojinga liga didina išgyventas miokardo infarktas, aukštas kraujospūdis, širdies vožtuvų, jos raumens ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Kaip Susidoroti su Stresu?

Šiuolaikiniame pasaulyje išvengti emocinio streso praktiškai neįmanoma. Kai kurie žmonės moka ramiau reaguoti į įvykius, kiti stengiasi mokytis streso valdymo metodikų, tačiau daugeliui emocijos stipriai įsiūbuotos. Todėl specialistai pataria nelaukti, kol suskaus krūtinę. Tuomet jau gali tekti vaistus gerti saujomis ar gultis ant operacinio stalo. Geriau profilaktiškai laiku pasitikrinti, kaip širdis atlaikė stresą.

Dalykai, Kuriuos Reikėtų Nustoti Kęsti

Gyvenimas per trumpas, kad nugyventi jį būnant nelaimingais. O tam, kad tapti laimingais, kartais tiesiog reikia nustoti kentėti. Nes kentėjimas dažniausiai nėra mums naudingas. Jau seniai psichologų ir gydytojų yra įrodyta, kad stresas ir kentėjimas yra ligų priežastis, ir ypatingai tų lėtinių ir sunkių ligų. Siūlau tokį sąrašą dalykų, kuriuos reikėtų nustoti kęsti, tam, kad gyventi komfortabiliai ir be negatyvo. Taigi, atsikratykite šių dalykų ir kuo greičiau, tuo geriau.

• Sprendimas susitaikyti su faktu, kad esate niekam tikęs, neturintis gabumų žmogus. Kalba eina apie tai, kad jūs galite pradėti viską iš naujo, arba padaryti daug ką žymiai geriau. Kartais reikia tiesiog atsitraukti ir pasižiūrėti į viską iš tam tikro atstumo, kad pamatyti tikrąjį vaizdą. Dažniausiai suaugti, reiškia atsikratyti senų nereikalingų įpročių, santykių, o vietoje jų atrasti kai ką naujo, kai ką, kas iš tikrųjų verstų jus judėti į priekį ir jaustis galinčiu, sugebančiu ir norinčiu. Tai tie dalykai, kurie sukelia tokį pašėlusį norą gyventi, daryti ir net einant miegoti, jau laukti ryto, kad galėtum visa tai tęsti. Būtent tokiuose dalykuose slypi gyvenimas. O atrasti savo talentus galite tik jūs patys ir tik tada, kai nustosite manyti, kad esate nieko verti ir nieko nesugebate. Greičiausiai jūs nesugebate tik to, kas nėra jūsų talentas, bet vis tiek tai darote, o jei darytumėte būtent savo darbą, jūs greičiausiai taptumėte vienu geriausių. Ir tai tik paprasto pasirinkimo klausimas.
• Jūsų asmeninis negatyvus mąstymas. Jūsų mintys, jūsų protas, tai tik jūsų šventas pasaulis. Ir tik jūs galite nuspręsti, ar uždengti visus langus ir tą pasaulį paversti tamsa, ar atvirkščiai, atverti juos ir įsileisti į šį pasaulį šviesą. Net pačiose sunkiausiose situacijose, galima pamatyti šviesą tunelio gale. Atsakykite sau į klausimą: Apie ką jūs dažniausiai galvojate? Ar galvojate kaip toli jau nuėjau, o gal mąstote tik apie tai, kiek daug nueiti dar liko? Jaučiate skirtumą tarp tų mąstymo variantų? Jei nejaučiate, tai tikrai reikia daug ką apgalvoti, o jei suprantate, bet galvojate antruoju mąstymo būdu, tai kodėl taip elgiatės? Kas trukdo matyti nuveiktus darbus ir kas verčia įsivaizduoti tik neįveikiamas kliūtis, laukiančias kelyje? Ką dažniau prisimenate, ar savo stipriąsias ar savo silpnąsias puses? Kaip jūs dažniau galvojate, ar apie tai kad su jumis gali nutikti tik blogi dalykai ar, kad dažniau nutinka geri? Labai kreipkite dėmesį į savo vidinį dialogą, nes gali būti, jog jūsų mintys tėra vienintelis dalykas, kurį reikėtų keisti jūsų gyvenime, tam, kad sulaukti daugiau laimės, sėkmės ir meilės.
• Kitų žmonių negatyvumas. Jūs niekaip nenustosite patys sau kenkti, tol, kol neišmoksite savęs vertinti ir palaikyti. Jūs neturėtumėte sekti, ką daro ar kalba kiti, tačiau tik nuo jūsų priklauso, ką jie darys ar kalbės, kai reikalas liečia jus. Tik jūs galite leisti blogų žmogų žodžiams sužeisti jūsų širdį ir mintis. Ir atsiminkite, jei jūs pats nepasaugosite savęs, savo vidinio pasaulio, niekas kitas to taip pat nepadarys.
• Nesveiki santykiai. Savo santykius kurkite teisingai. Dažnai žmonės jaučiasi labiau vieniši ir nelaimingi santykiuose, nei jų neturėdami. Būkite tik su tais žmonėmis, kurie jus vertina ir gerbia. Jums nereikia daug draugų, dėl pilnos laimės užtenka tik keleto, tačiau tokių kurie vertina jus tiesiog už tai, kad jūs esate. Ir išeiname mes ne dėl to, kad kažkas mūsų neverti, o todėl, kad pagaliau patys suvokėme savo pačių vertę.
• Nepadorumas. Ramiai miegosite tik tada, kai žinosite, kad nieko neįžeidėte, nieko neišnaudojote, tam, kad pasiekti savo tikslų. Jei jums pavyks pragyventi gyvenimą be falšo ir nuodėmių, jūs sugebėsite išsaugoti ramybę ir taiką savo mintyse. O tokia taika yra neįkainojama. Būkite sąžiningi ir apsupkite save tokiais pat sąžiningais žmonėmis.
• Darbo atmosfera ar darbo pobūdis, kurio jūs nekenčiate. Jei jums atrodo, kad su jumis elgiamasi neteisingai ar jaučiate, kad jums yra blogai, neapsiribokite, viena ar keliomis veiklomis, kuriomis užsiimate be jokio malonumo ir intereso. Tęskite paieškas ir amžius čia visai ne prie ko. Jūs tikrai rasite tai ko ieškote, jei tik pasistengsite ir nenuleisite rankų prie pirmos nesėkmės. O jei jūs labai sunkiai dirbate, bet prie to, mėgaujatės kiekviena darbo minute, nesustokite, jūs jau esate ant slenksčio kažko grandiozinio. Jeigu jūsų darbas yra jūsų aistra, tai kaip gi ji gali būti varginanti ar nekenčiama?
• Būti nepasiruošusiu ir neorganizuotu. Atsibuskite puse valandos anksčiau ir jums nereikės visur bėgti griūnant. Tos 30 minučių jums padės išvengti baudos už greitį, pavėlavimo ir kitų galvos skausmų. Įsiveskite tvarką. Išmeskite šlamštą, kuriuo nesinaudojate. Perskaitykite David Allen knygą „Produktyvaus darbo paslaptys“, tai geras praktinis vadovas, kaip susitvarkyti gyvenimą.
• Neveiklumas. Tai, kad jūs gaunate žinias, dar nereiškia, kad jau augate. Augimas prasideda tada, kai jūsų žinios pradeda keisti jūsų gyvenimą. Tiesiog sėdėdami ir siųsdami mintis į kosmosą, jūs negalėsite nieko pakeisti ir nepasistūmėsite nei per žingsnį į priekį. Ir jeigu jūs, net apsikrovę pačiomis geriausiomis žiniomis, toliau darysite tai, ką darėte, tai ir gausite vis tą patį, ką ir gaudavote. Geriausias laikas kažką keisti yra dabar.
• Neužbaigtų darbų grandinė. Nieko nėra blogiau už besitęsiančią neužbaigtų darbų grandinę. Nustokite viską atidėlioti rytdienai. Pradėkite savo darbus užbaigti jau dabar. Jei tęsite darbų atidėliojimą iki pirmadienio, viskas darysis tik blogiau ir blogiau.
• Galvoti apie praeities klaidas ir nuoskaudas. Jeigu jums atrodo, kad jūsų laivas skęsta, tai greičiausiai jums reikia išmesti nereikalingą šlamštą, kuris ir traukia į dugną. Kitą kartą, kai nuspręsite įvesti tvarką savo gyvenime, pradėkite nuo tikrai nereikalingų dalykų, tokių kaip senos nuoskaudos, nusivylimai ir skausmas. Paleiskite juos. Neįmanoma pradėti skaityti naujo puslapio, visą laiką skaitant prieš tai buvusį.
• Naujų skolų atsiradimas. Asmeninės skolos priveda prie streso ir širdies ligų. Gyventi reikia mokėti ne tik mėgaujantis, bet ir ne veltui. Nepirkite šlamšto, kuris jums nereikalingas. Neleiskite pinigų bet kam, vien tam, kad sudaryti nuomonę ar įspūdį. Neapgaudinėkite savęs mintimis, kad gyvenime svarbiausia yra materialūs dalykai. Pinigus turite valdyti jūs, o ne jie valdyti jus. Visada gyvenkite pagal savo galimybes, o jei norisi geriau, tai plėskite savo galimybes, o ne imkite skolon.
• Nenoras pasakyti tai, ką reikia pasakyti. Kiekvieno mūsų galvoje yra mažas sarginis šunelis, kuris saugo mus. Jis su mumis ir mūsų šeima užaugo kartu. Taip pat gyveno kartu su mūsų kolegomis, mūsų aplinka ir visuomenėje apskritai. O jo vienintelis tikslas, sekti mus ir stebėti, kad mes neperžengtume leistinų ribų. Ir kai tik mes priprantame prie jo buvimo, pradedame priprasti ir prie jo nuomonės. Ne, mes neturime elgtis negražiai ar kaip juokdariai, bet mes turime sakyti tai, ką būtina pasakyti ir turime padaryti tai tada, kada tai būtina. Gal tai bus vienintelis šansas pasakyti tiesą. Todėl visada sakykime tiesą - savo tiesą. Juk žinote, kad vien tylėdami mes labai dažnai prisidedame prie nusikaltimų.

Stresas Darbe: Lietuviška Perspektyva

Lietuvoje savo darbu nepatenkinti beveik trečdalis gyventojų, o maždaug pusė jų - darbe patiria stresą. Teigiama, kad dėl to žmonės dažniau griebiasi stikliuko. Tačiau visai kitokią išeitį siūlo psichologas Gediminas Navaitis. „Jei darbas pradeda naikinti visas kitas galimybes, jei žmogus nebesugeba džiaugtis, ilsėtis, mylėti, tada jam reikia galvoti, ką daryti su savo darbu“, - įsitikinęs G. Navaitis.

Europos Sąjungos (ES) atliekami tyrimai rodo, kad kas antras darbuotojas Lietuvoje kenčia nuo streso darbe. Be to, kas trečias žmogus apskritai yra nepatenkintas savo darbu. Darbo našumas Lietuvoje yra vidutiniškai tris kartus mažesnis nei ES vidurkis. Pagal šį rodiklį, Lietuva užima pirmą vietą ES.

Taip pat skaitykite: Streso valdymas

Stresą Sukeliančios Profesijos

"…ir venkite streso" - taip dažniausiai baigiasi medikų patarimai, kaip sveikai gyventi. Šįkart - apie daugiausia streso keliačias profesijas JAV. Jei tokie sąrašai būtų sudaromi Lietuvoje, jie veikiausiai atrodytų kiek kitaip.

1. Karys
2. Armijos generolas
3. Ugniagesys gelbėtojas
4. Komercinių oro linijų pilotas
5. Viešųjų ryšių atstovas
6. Vyriausiasis bendrovės ar korporacijos vykdomasis direktorius
7. Fotožurnalistas
8. Dienraščio reporteris
9. Taksi vairuotojas
10. Policijos pareigūnas

Apsaugos Darbuotojų Stresas

Tyrimai rodo, kad stresas - dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje - sveikatos sutrikimai - pasitaiko tik tarp 25,8 proc.

Streso Teorijos ir Apibrėžimai

Mokslinį streso sąvokos pagrindimą 1936 m. pateikė klasikinės streso teorijos kūrėjas Kanados medicinos daktaras Hansas Selje (1907-1982 m.), kuris stresą įvardija kaip tam tikras organizmo reakcijas, nespecifinį atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja persitvarkymo ir į juos organizmas reaguoja visu pajėgumu. Stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo gebėjimus kilusiai kliūčiai įveikti. Akivaizdu, jog stresas - tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika. Net ir streso teorijos autorius H. Selje paskutiniuose savo darbuose pripažįsta, kad stresas nėra vien tik negatyvus reiškinys, kaip jis buvo manęs anksčiau, bet būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga.

Mokslinėje literatūroje streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę darbuotojų sveikatai bei saugumui darbe, jų įsitikinimams bei savikontrolei.

R. S. Lazarus ir jo kolegos (1984 m.) stresą apibūdina kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkinantis, arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei, ypač pabrėžia, kad įvairūs poveikiai gali nesukelti streso tol, kol pats žmogus neįvertina jo kaip stresoriaus.

Taip pat skaitykite: Natūralūs būdai atsipalaiduoti

R. S. Lazarus, apibendrindamas streso tyrimus, siūlo išskirti keturis bendrus visoms streso sampratoms požymius:

1. Išorinį ar vidinį organizmą veikiantį veiksnį: jis dar vadinamas stresoriumi.
2. Įvertinimą - nustatymą, kuris organizmą veikiantis dirgiklis yra jam kenksmingas, o kuris ne.
3. Įveikimo procesą - tai procesas, kurio metu organizmas deda pastangas, siekdamas susidoroti su jį veikiančiu stresiniu dirgikliu.
4. Streso reakciją - tai visuma stresoriaus sukeltų organizmo fiziologinių, psichologinių ir kitų jo sistemų reakcijų į stresorių.

Transakcinės streso teorijos stresą apibūdina kaip ypatingą individo ir aplinkos santykį, kuris individo yra vertinamas kaip viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę asmeninei jo gerovei, reikalaujantis papildomų pastangų atkurti pusiausvyrą - o tai sąlygoja streso didėjimą.

Kaip teigia I. Mills (1998), stresas yra tam tikras pusiausvyros tarp mūsų pačių ir situacijos, kurioje atsiduriame, sutrikimo pasireiškimas.

Kita grupė streso tyrinėtojų, kurių pagrindiniai atstovai T. H. Holmesas ir R.H. Rahe (2000 m.), atkreipė dėmesį ne į streso reakcijas, bet į streso sukėlėjus.

Streso Padariniai

R. J. Žalingi streso padariniai pasireiškia elgesyje. Atskiro žmogaus elgesys nelabai pastebimas visos organizacijos fone, tačiau dėl nuolatinės įtampos gali pakisti daugelio darbuotojų elgesys ir tarpusavio santykiai. Dėl to mažėja darbo efektyvumas ir kokybė, daugėja pravaikštų, nelaimingų atsitikimų, didėja darbuotojų kaita, nepasitenkinimas darbo sąlygomis bei užduotimis.

Dabartiniame moderniame pasaulyje stresas tapo didžiausiu pavojumi sveikatai. Tai parodė Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai. 2002 m. atliktame tyrime pastebėta, kad stresas darbe yra antra po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai aptinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema.

Be fizinio ir psichologinio poveikio darbuotojų sveikatai, stresas darbe sukelia dideles sąnaudas organizacijai - tai darbuotojų kaita ir pravaikštos, sumažėjęs darbo efektyvumas, padidėjusi nelaimingų atsitikimų tikimybė, inovacijų trūkumas.

Mokslininkai apskaičiavo, kad produktyvumo sumažėjimas dėl streso yra vidutiniškai 7,5 karto didesnis nei produktyvumo sumažėjimas dėl neatvykimo į darbą.

Streso Įveikimas

Streso įveikimas - tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką (Lazarus, 1993).

R. S. Žmonės linkę nepasiduoti sunkumams ir problemoms, iškylančioms jų gyvenime. Tačiau jie skiriasi pagal tai, kokį įveikimo būdą, strategiją renkasi problemiškose situacijose. Vieni teikia pirmenybę aktyviam įveikimo būdui, kiti - pasyviam.

Kiekvieno žmogaus organizmas turi individualias galimybes priešintis, egzistuoja individualūs atsparumo stresui skirtumai. Vieni žmonės stipriai reaguoja į silpną stresorių, o kitų neveikia ir stiprus stresorius.

Jei streso darbe problema nustatyta, būtina imtis veiksmų, kuriais ši problema būtų užkirsta, pašalinta ar sumažinta. Darbdavys privalo pasirinkti tinkamas priemones. Šios priemonės turi būti vykdomos dalyvaujant ar bendradarbiaujant darbuotojams ir/ar jų atstovams. Darbo jėgos įvairovė yra labai svarbus veiksnys sprendžiant streso darbe problemas.

Kasdieninis Stresas ir Jo Įveikimas

Stresas ir vidiniai sunkumai neretai turi tą pačią reikšmę. Žodis „stresas“ dažniausiai vartojamas kalbant apie kasdieninę nežymią trumpalaikę įtampą ar pavojų.

Galima išskirti: kasdieninį stresą, ilgalaikius sunkumus, sukeliančius stresą, nuolatinius sunkumus, sunkaus gyvenimo stresą.

Trumpalaikis kasdieninis stresas trunka nuo kelių minučių iki valandos. Tačiau šie trumpalaikiai sunkumai, sukeliantys stresą, gali būti tokie pat arba dar intensyvesni nei ilgalaikiai ar dideli stresą sukeliantys sunkumai.

• Laiko stoka ir skubėjimas. Daugelis žmonių jaučiasi blogai bijodami nepasiekti tikslo, ko nors nepadaryti, per vėlai atvykti, stengdamiesi arba verčiami atlikti daug užduočių per trumpą laiką.
• Negalėjimas pasiekti tikslo. Daugelis jaučia įtampą ir patiria stresą, jei sužlugdomi jų planai, ketinimai ar lūkesčiai.
• Išoriniai ir vidiniai profesiniai reikalavimai susikaupus daugeliui trumpalaikių sunkumų sukelia baimę, kad nepavyks susidoroti su užduotimi.
• Triukšmas. Tyrimais nustatėme, kad dauguma miesto gyventojų dėl gatvės triukšmo patiria daug žalos.

Po vienos kitos valandos sunkumai praeina. Susijaudinimas, baimė ir dirglumas susilpnėja; mintys nukrypsta į kitus dalykus. Bet dar kurį laiką dažniausiai jaučiame silpnumą.

Ilgalaikiai sunkumai darbe, sukeliantys stresą, gali sumažinti darbo produktyvumą, sąlygoti nepasitenkinimą darbu, ligą arba net norą pakeisti darbą.

• Sunkumai bendraujant su kitais, ypač su savo partneriu. Žmogus jaučia nepasitenkinimą savo partneriu arba jo partneris nepatenkintas juo. Neaišku, kaip klostysis meilės santykiai.
• Egzaminus mokiniai ir studentai dažnai išgyvena kaip didelį krūvį. Neretai ir šiuo atveju sau keliami reikalavimai ir lūkesčiai išaštrina įtampą.
• Neįprasti įvykiai su neaiškia pabaiga.
• Sau keliami reikalavimai asmeniniame gyvenime gali slėgti, ypač jei norima atlikti darbus per itin trumpą laiką.

Mūsų savijautai daroma žala keletą dienų, savaičių ar net mėnesių. Jaučiame įtampą, nepakankamą laisvę, patiriame vidinį spaudimą; mūsų pojūčių pagrindas yra baimingos mintys apie patirtus ar mūsų laukiančius nemalonumus. Nebe taip gerai pajėgiame sutvarkyti savo kasdienius reikalus. Nerimastingos mintys jau nuo pat ryto atima viltį ir drąsą. Leidžiame sau mažiau ilsėtis ir dirbame be pertraukų. Baigiantis padidėjusio krūvio laikui jaučiamės išsekę tiek dvasiškai, tiek fiziškai.

Nuolatinis stresas - Žmonėms susidaręs įspūdis, kad sunkumai juos galutinai prislėgę ir jie negali įveikti kasdieninių rūpesčių. Stresas būna sunkesnis, jei nėra teigiamų, džiugių įvykių, nepailsima ir neprasiblaškoma arba tai atsitinka tik labai retai.

• patiriantys ilgalaikį stresą žmonės kad ir dėl menkos priežasties įsitempia.
• organizmas, patiriantis ilgalaikį stresą, silpnesnis, jo dvasinės galimybės ribotos. Tai papildomai apkrauna asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą.
• dėl stiprios nuolatinės įtampos gali kilti arba tęstis ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujotakos, aukštas kraujospūdis, skrandžio opos.
• nuolatiniai aukšti ir perdėti reikalavimai, keliami sau.
• stiprus nevisavertiškumo jausmas, menkas pasitikėjimas savimi, jausmas, kad esi silpnesnis už kitą, abejojimas savo verte, baimė, kad esi nemėgstamas.

tags: #stresa #sukeliantys #veiksniai