Johano Volfgango Gėtės (Johann Wolfgang Goethe) „Faustas“ - vienas iškiliausių kūrinių pasaulio literatūroje, nagrinėjantis žmogaus prigimtį, jo siekius ir vertybes. Šis veikalas, kurtas beveik 60 metų, apima daugybę epochų - nuo Šviečiamojo amžiaus iki Romantizmo - ir gvildena temas, kurios aktualios ir šiuolaikinėje visuomenėje. Lietuvių kalbos pamokose dažnai aptariamas J. V. Gėtės gyvenimas ir kūryba, „Fausto“ temos, problemos bei literatūrinių veikėjų portretai. Šiame straipsnyje panagrinėsime Fausto asmenybę, jos raidą ir reikšmę literatūros istorijoje.
Fausto Kelias: Nuo Mokslininko iki Amžino Ieškotojo
Faustas - išsilavinęs ir ambicingas mokslininkas, nepatenkintas savo žiniomis ir trokštantis begalinio pažinimo bei patirties. Jo asmenybė - sudėtinga ir prieštaringa, nuolat balansuojanti tarp gėrio ir blogio, idealizmo ir pragmatizmo. Faustas siekia įminti būties paslaptis, įveikti žmogiškajai būčiai nubrėžtas ribas. Šis troškimas veda jį į sandėrį su Mefistofeliu, kuris pažada Faustui patenkinti visus jo norus mainais už sielą.
Pažinimo Troškulys
Pagrindinis Fausto variklis - nenumaldomas pažinimo troškulys. Jam neužtenka universitete įgytų žinių, jis siekia patirti pasaulį visomis jo spalvomis. Daktaras buvo atkaklus, nes manė, kad „ar gali užtekti žinių? Tam tūkstančio gyvenimų nepakaktų.“ Šis troškimas pažinti veda jį prie magijos ir okultinių mokslų, tačiau net ir tai neatneša jam pilnatvės.
Sandėris su Mefistofeliu
Nusivylęs savo žiniomis ir gyvenimu, Faustas sudaro sandėrį su Mefistofeliu. Šis sandėris simbolizuoja Fausto norą peržengti žmogiškąsias ribas ir pasiekti tai, kas nepasiekiama. Mefistofelis tampa Fausto palydovu kelionėje per pasaulį, atverdamas jam naujas patirtis ir pagundas.
Fausto Asmenybės Bruožai
Fausto asmenybė - tai sudėtingas prieštaravimų rinkinys. Jis yra ir protingas, ir naivus, ir idealistas, ir pragmatikas. Analizuojant Fausto veiksmus, išryškėja šie pagrindiniai bruožai:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Fausto paveikslą
Intelektas ir Erudicija
Faustas - išsilavinęs žmogus, mokantis keliomis kalbomis ir turintis didelę biblioteką. Jis domisi įvairiais mokslais, nuo filosofijos iki medicinos. Daktaras buvo išsilavinęs žmogus, mokėjo šnekėti keliomis klabomis: „Argi jūs nestudijavot lotynų, senovės graikų, arabų, prancūzų, anglų, ispanų kalbų?“. Jis yra protingas žmogus, nes „Taip, vadinasi, Koperniko teisybė! - sušuko Faustas. - Saulė, o ne žemė pasaulio centras. Probatum est - štai įrodymas, Bažnyčios kunigaikščiai, mokslso vyrai ir visi, kurie Koperniką vadinote kvailiu.“
Ambicingumas ir Nepasitenkinimas
Faustas nuolat siekia daugiau, jam niekada neužtenka to, ką turi. Šis ambicingumas skatina jį ieškoti naujų patirčių ir žinių, tačiau kartu veda į nusivylimą ir neviltį. Faustas trokšta įminti būties paslaptis, įveikti žmogiškajai būčiai nubrėžtas ribas. Jis - ambivalentiška asmenybė, nepasitenkindamas realiomis galimybėmis.
Prieštaringumas ir Dvejonių Pilnatvė
Fausto poelgiai ne visada sutampa su jo pasisakymais ar įsitikinimais. Jis yra ir geras, ir blogas, ir mylintis, ir egoistiškas. Šis prieštaringumas daro jį gyvu ir tikrovišku personažu. Senasis daktaras - prieštaringa asmenybė, nes jo poelgiai ne visada sutapdavo su jo pasisakymais ar įsitikinimais.
Savikritiškumas ir Kuklumas
Nepaisant savo intelekto ir ambicijų, Faustas yra savikritiškas ir kuklus. Jis supranta savo ribotumą ir pripažįsta, kad žinios yra tik lašas jūroje. Daktaras - kuklus, bei savikritiškas: „Kalusykite, Vagneri! Aš panašus į žmogų, kuris stovi ant vandenyno kranto, prisirinkęs pilną saują spalvotų akmenukų. Tai viskas, ką jam padavanojo jūros bangos. Kažkur už horizonto nežinomos šalys, gražios salos, tačiau jis neturi laivo, negali jų pasiekti.“
Fausto Įtaka Literatūrai ir Kultūrai
Faustas - vienas paveikiausių literatūros kūrinių, įkvėpęs daugybę rašytojų, dailininkų, muzikantų ir kitų kūrėjų visame pasaulyje. Šis veikalas tyrinėja žmogaus prigimtį, dvasines paieškas ir moralinius klausimus, kurie aktualūs ir šiandien.
Taip pat skaitykite: Fausto charakterio studija
Fausto Temos Šiuolaikinėje Visuomenėje
Faustas iki šiol yra aktualus veikalas, kuris skatina žmones apmąstyti savo vertybes, tikslus ir siekius. Kūrinio temos - žmogaus paieškos, troškimas pažinti pasaulį, meilė, galia ir amžina jaunystė - rezonuoja su šiuolaikinio žmogaus patirtimi.
Fausto Interpretacijos
Fausto istorija interpretuojama įvairiai, priklausomai nuo laikmečio ir kultūrinio konteksto. Viduramžiais Faustas buvo vaizduojamas kaip nusidėjėlis, kuris sulaukia pelnyto pasmerkimo. Apšvietos epochoje Faustas vaizduojamas kaip siekiantis proto aštrumo, įvairiapusių žinių, gilios erudicijos, fizinio ir dvasinio pasaulio pažinimo. XX a. Fausto asmenybė interpretuojama ir vertinama iškeliant neigiamus charakterio bruožus: egoizmą, autoritarizmą, humaniškumo stoką.
Fausto Vertimai į Lietuvių Kalbą
Į lietuvių kalbą Goethes „Faustą” bandyta versti ne kartą. Garsiojo kūrinio kelią į lietuvių skaitytoją išsamiai aptarė Vytautas Kubilius studijoje „Susitikimas su J.V. Gete“. Pirmą kartą Faustas, mėgintas versti daugelio vertėjų (Jurgio Švedo, Vydūno, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt.), pasirodė 1934 m. (vertė Antanas Valaitis), svarbiu įvykiu tapo antrasis vertimas - 1960 m. Faustą išvertė Aleksys Churginas, trečią kartą 2003 m. Faustą išvertė Antanas A. Jonynas.
Vertimų Kokybė
Lyginant abu vertimus (Aleksio Churgino ir Antano A. Jonyno), analizuojant konkrečias vietas, bandoma nustatyti vertimo kokybę. Pirmas, grynai skaitytojo, įspūdis - tas, kad naujesnis vertimas yra žymiai sklandesnis ir tikslesnis. Juntama, kad vokišką poemą vertė būtent talentingas šiuolaikinis poetas, ne vieno lyrinio šedevro autorius, be to, atviras vokiečių kalbos subtilybėms. Tuo tarpu Churginas - klasicistinio braižo poetas, konvencijų meistras.
Taip pat skaitykite: Faustas: Asmenybės Bruožai
tags: #faustas #priestaringa #asmenybe