Įvadas
Alkoholio priklausomybė yra plačiai paplitusi ir aktuali problema Lietuvoje ir visame pasaulyje, turinti griaunamąjį poveikį ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems bei visai visuomenei. Šiame straipsnyje apžvelgiama alkoholio priklausomybė remiantis moksliniais tyrimais, aptariami jos psichologiniai ir socialiniai aspektai, pasekmės bei galimi pagalbos būdai.
Kopriklausomybė: priklausomybės šeimos kontekste
Kopriklausomybė - tai elgesio modelis, būdingas artimiesiems žmonėms, gyvenantiems su alkoholį vartojančiu asmeniu. Tokie asmenys tampa emociškai priklausomi nuo sergančiojo priklausomybe, praranda savo individualybę ir sutelkia dėmesį į priklausomo asmens problemas.
Kopriklausomybės apibrėžimas ir raida
Kopriklausomybė, dar vadinama netiesiogine priklausomybe, dažnai pasireiškia šeimose, kuriose vienas iš narių piktnaudžiauja alkoholiu. Pastebėta, kad alkoholiu piktnaudžiaujančių vyrų žmonoms dažnai būdingas tam tikras elgesio modelis. Ši sąvoka apibūdina savo individualybės, asmenybės praradimą ir ypatingą priklausomybę nuo kito žmogaus. Lietuvoje alkoholizmas yra plačiai paplitusi problema, kuri paliečia daugybę asmenų ir ypač jų artimuosius, tokius kaip sutuoktiniai, vaikai ir tėvai. Moterys, būdamos žmonomis ir motinomis, dažnai prisiima atsakomybę už savo vyrų alkoholio vartojimą, sutelkdamos dėmesį į būdus, kaip atitraukti juos nuo svaigalų.
Kopriklausomybės susiformavimo laikotarpis ir pasekmės
Kopriklausomybė vystosi palaipsniui. Manoma, kad artimųjų charakteris pradeda keistis po dvejų metų bendro gyvenimo su priklausomu nuo alkoholio asmeniu. Tokias šeimas gali lydėti išsekimas, nuovargis, skyrybos ir nutrūkę santykiai su vaikais. Šeimos nariai stengiasi suprasti priklausomą žmogų, prisiderinti prie jo ir tikėtis pokyčių. Kopriklausomybės įtaka šeimai prilyginama auginamam drambliui namuose, kurio gėdijamasi ir slepiama. Visi šeimos nariai užsisklendžia ir prisitaiko prie šios situacijos.
Šeimos narių vaidmuo ir problemos neigimas
Šeimos nariai, suvokdami problemą, bando sumažinti alkoholiko daromą žalą ir finansinius sunkumus, stengiasi nuslėpti šeimos problemą. Jie jaučia kaltę, bejėgiškumą, o jų pačių poreikiai, emocijos, sveikata ir ateities planai tampa mažiau svarbūs. Probleminės situacijos neigimas yra vienas iš ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Šeima stengiasi sukurti tobulos šeimos įvaizdį ir išsaugoti alkoholiko reputaciją. Artimieji pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą, dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su jo elgesio pasekmėmis, taip nesąmoningai padėdami jam sirgti. Laikui bėgant kyla sunkumų dėl alkoholiko nuotaikos svyravimų, egoizmo, neatsakingo elgesio, nevaldomo pykčio ir nevykdomų pažadų mesti gerti.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Kopriklausomybės pasekmės asmeniui
Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus ir pomėgius, nebereiškia jausmų. Jie pradeda sirgti emociškai, išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę ir nesaugumo jausmą. Ateitis susijusi tik su kito asmens svajonėmis, o gyvenimo kokybė priklauso nuo kito asmens gyvenimo kokybės. Tokie asmenys dažnai gyvena dėl kitų, prarasdami viso gyvenimo kontrolę.
Laikui bėgant pasireiškia galvos ir skrandžio skausmai, kyla kraujospūdis ir atsiranda nemiga. Gali išsivystyti depresija, kilti minčių apie savižudybę, asmuo gali pradėti vartoti alkoholį, narkotikus ar raminamuosius vaistus. Tyrimai rodo, kad moterys, gyvenančios su alkoholikais vyrais, patiria daugiau streso, nerimo ir depresijos. Jos blogiau vertina save kaip asmenybes, žmonas, moteris ir motinas, dažniau patiria bendravimo sunkumų šeimoje. Kopriklausomybe pasižymintys asmenys vaikystėje yra išgyvenę tėvų alkoholizmą, apleistumą ar kontrolę. Jiems būdinga žema savivertė, save griaunantis elgesys, o tokių santykių sukūrimas suteikia saugumo jausmą.
Šeimos vaidmenys priklausomybės kontekste
Priklausomybė nuo alkoholio paveikia visą šeimą, todėl kiekvienas narys prisiima tam tikrą vaidmenį, kad išgyventų:
- Gelbėtojas: Stengiasi tvarkyti visus šeimos reikalus, užglaistyti nesklandumus, paguosti, nuraminti ir padėti (dažniausiai tai žmona).
- Šeimos didvyris: Sūnus, pasirengęs perimti tėvo funkcijas.
- Maištautojas: Neprisiima šeimos problemų ir atsiriboja nuo jos.
- Herojus: Šeima juo didžiuojasi dėl gerų mokslo ar darbo rezultatų, tarsi parodydama, kad ir tokioje šeimoje gali būti vertingų žmonių.
- Kaltintojas: Dėl savo nesėkmių ir klaidų kaltina nuo alkoholio priklausomą šeimos narį.
Tačiau kiekvienas šeimos narys, atlikdamas savo vaidmenį, tik paskatina ir palaiko alkoholiką nieko nedaryti, todėl šeimoje niekas nesikeičia.
Pagalba priklausomų nuo alkoholio asmenų šeimos nariams
Dažnai alkoholiko šeimos nariai atsisako pagalbos ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas tik tada, kai kyla nusiskundimų, susijusių su stresu ar depresija. Tačiau gydymas ne visada sprendžia esminę problemą. Viena svarbiausių pasveikimo sąlygų - kopriklausomybės pripažinimas, atsiribojimas, atsiskyrimas nuo priklausomo asmens ir savarankiškumas. Svarbu, kad šeimos nariai suvoktų ir atpažintų būdingus savo elgesio bruožus ir laiku pradėtų keisti susidariusią situaciją.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Nuolatinis stresas, įtampa, nerimas ir nežinia labai išvargina ir išsekina priklausomo nuo alkoholio asmens artimuosius. Todėl šeimos nariams būtina pagalba. Patartina kuo daugiau kalbėtis apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Rekomenduojamos tiek individualios, tiek grupinės, tiek šeimos konsultacijos. Taip pat padėtų pokalbiai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias problemas. Todėl patariama lankyti savitarpio pagalbos grupes, tokias kaip Al-Anon. Šių grupių nariai įgauna stiprybės dalydamiesi savo patirtimi, išmoksta atsiriboti nuo priklausomo asmens, neslėpti jo ir netaisyti jo klaidų. Jie suvokia, kad nėra atsakingi už to žmogaus ligą ir pasveikimą, randa vidinių išteklių padėti sau ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tai atveria galimybę priklausomam žmogui pačiam sveikti.
Palaikymas, apkabinimas ir saugi terapinė aplinka yra svarbūs žmonėms, turintiems kopriklausomybės problemų. Tai padeda geriau susivokti savyje. Dailės terapija gali padidinti savivertę. Psichoedukacinės intervencijos, subalansuotas gyvenimo būdas, streso valdymo metodai ir emocijų reguliavimo strategijos gali padėti reguliuoti emocinį ir profesinį nestabilumą.
Patarimai alkoholiko artimiesiems
- Nelaikykite alkoholizmo šeimos gėda, nes nuo jo galima pasveikti, kaip ir nuo bet kurios ligos.
- Venkite priekaištų ir pamokslų, nes tai skatina išsisukinėjimą ir melavimą.
- Venkite grasinimų, kurių neįgyvendinate (pvz., skyrybomis), nes tai didina kaltės jausmą.
- Neslėpkite ir neatiminėkite gėrimų, nes priklausomas žmogus ras būdų, kaip jų gauti.
- Nelaikykite kompanijos kartu geriant, kad mažiau liktų, nes tai mažina norą ieškoti pagalbos.
- Nedarykite už alkoholiką to, ką jis pats privalo padaryti, nekontroliuokite, suteikite jam daugiau atsakomybės ir pasitikėjimo savimi.
- Suteikite paramą, supratimą ir meilę tada, kai jis blaivus.
- Apsišarvuokite kantrybe ir nesitikėkite staigaus pasveikimo.
- Ieškokite pagalbos ir paramos sau.
- Atraskite kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su alkoholiko blaivumu ar girtumu.
- Kurkite gyvenimą, kuriame būtų galima džiaugtis savo nuveiktais darbais.
Svarbu įsisąmoninti, kad alkoholikas nėra toks, koks buvo anksčiau, nes alkoholizmas keičia asmenybę. Kopriklausomas asmuo turi išmokti priimti tą faktą, kad jis nėra ir negali būti atsakingas už priklausomo asmens išgijimą. Išsilaisvinęs nuo šios naštos, jis gali pradėti sveikti pats ir sudaryti galimybę susiformuoti naujai pusiausvyrai šeimoje.
Moterų priklausomybė nuo alkoholio
Moterų priklausomybė nuo alkoholio yra opi visuomenės problema. Moterims fiziologinis alkoholio poreikis išsivysto žymiai greičiau nei vyrams, o psichologiškai moterys dažniau slepia alkoholio vartojimo problemą. Todėl, kai problema išryškėja, ji būna toli pažengusi. Tyrimai rodo, kad moterų alkoholio vartojimas susijęs su vidine transformacija, kuri padeda susisieti su ankstesnėmis savęs versijomis, pabėgti į „rūpesčių neturinčią save“, sujungti prieštaringus motinystės ir nepriklausomos moters tapatumus, išbandyti įvairias tapatybes ir pagerinti seksualinį tapatumą.
Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija
Tai teorinis konstruktas, apjungiantis įvairius priklausomų moterų tapatumo kūrimo procesus ir dimensijas bei analitiniais elementais paaiškinantis tiriamąjį reiškinį. Grindžiama vidinės atskirties kompensavimu kuriant iliuzinį tapatumą. Šį konstruktą sudaro kompensacinis ir impotentiškas tapatumai bei vidinė atskirtis, neleidžianti sujungti šių tapatumo darinių į vientisą visumą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Vidinė atskirtis neleidžia priklausomoms moterims jaustis savo viduje tarsi namuose, būti savo gyvenimo šeimininkėmis. Jų vidiniuose namuose vyrauja vaikystėje internalizuotos priešiškos figūros ar „balsai“, draudžiantys bet kokią jų teisę į savęs ir savo poreikių raišką. Iliuzinis tapatumas - tai savęs identifikacija, paremta tikrovės neatitinkančiais įsitikinimais apie save ir kitus. Tai nesąmoningas atskirtų kompensacinio ir impotentiško tapatumo dalių darinys, kurio pagrindinė prielaida - iškreiptas, iliuzijomis paremtas savęs ir kitų patyrimas ir suvokimas, kurį palaiko neadaptyvių gynybinių strategijų naudojimas.
Priklausomybės mitai ir tikrovė
Priklausomybė - tai patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors atliekami veiksmai kelia pavojų fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai sugriauna ir socialinį žmogaus gyvenimą. Melavimas yra neatsiejama priklausomybės dalis. Pirmiausia, priklausomas žmogus išmoksta meluoti sau, o vėliau ir kitiems. Moksliškai įrodyta, kad jei išsivysto priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, keičiasi ir žmogaus smegenys. Užuot gaminusios laimės hormonus (dopaminą), smegenys malonumo jausmą sutelkia vien tik į priklausomybę.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie priklausomybę:
- Priklausomybė nėra liga, o silpnavališkumas.
- Priklausomybė - tai tik psichologinė problema, kurią galima įveikti valios pastangomis.
- Priklausomybė nėra paveldima.
- Atsikratyti priklausomybės galima savarankiškai.
- Visos psichotropinės medžiagos sukelia pripratimą.
- Jei žmogus priklausomas nuo alkoholio, tai jis jau toks ir liks visą gyvenimą.
- Kol žmogus pats nenorės, tol jam neįmanoma padėti.
- Sportas gali padėti išgydyti priklausomybę.
Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio.
Alkoholio poveikis smegenims
Žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse. Sunkumas vaikštant, prastas regėjimas, nerišli kalba, sulėtėjęs reakcijos laikas, sutrikusi atmintis - kai kurie iš šių sutrikimų gali pasireikšti po vieno ar dviejų gėrimų ir greitai išnykti vos nustojus gerti. Gausus alkoholio vartojimas per ilgą laiką lemia smegenų ląstelių, padedančių efektyviai perduoti signalus smegenyse, sumažėjimą ir nykimą. Tuomet smegenims tampa sunkiau efektyviai dirbti.
Reguliarus nesaikingas alkoholio vartojimas arba epizodinis gausus vartojimas gali padidinti riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis demencijos formomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija. Alkoholis sulėtina smegenų ląstelių darbą smegenų dalyje (hipokampe), kuri yra atsakinga už prisiminimų kūrimą.
Pagalba sergantiems alkoholio sukelta demencija
Palaikykite artimąjį, skatinkite nustoti vartoti arba stipriai mažinti vartojamo alkoholio kiekį. Tai gali labai prisidėti prie šio asmens sveikimo. Palaikykite artimąjį ir skatinkite jį gerinti reikalingus įgūdžius, pavyzdžiui, jei žmogui tampa sunku apsipirkti, pasiūlykite tai padaryti kartu su juo, nedarykite darbų už juos. Paklauskite asmens sveikatos priežiūros specialistų, kaip jūs galite geriausiai padėti sergančiam artimajam. Raginkite artimąjį rašyti dienoraštį ar susidaryti darbotvarkę. Jiems bus naudinga turėti struktūrą ir dienos režimą.
Skaidykite sudėtingas užduotis į mažesnius žingsnius, kad jas būtų lengviau vykdyti, pavyzdžiui, valgio gaminimas. Kalbėdami su žmogumi, būkite kantrūs, naudokite trumpus sakinius ir apibendrinkite tai, ką pasakėte. Duokite jiems laiko atsakyti ir paskatinkite juos kalbėti, užduoti klausimus, jei kas neaišku. Raginkite asmenį turėti subalansuotą mitybą. Svarbu kiekvieną dieną valgyti sveikus patiekalus, kad įsitikintumėte, jog jie gauna pakankamai vitaminų, kurie būtini tinkamai smegenų veiklai. Padėkite asmeniui prižiūrėti savo bendrą savijautą, pavyzdžiui, pakankamai išsimiegoti. Palaikykite asmenį, skatinkite dalyvauti savipagalbos grupėse. Prie jų taip pat gali prisijungti globėjai, draugai ir šeimos nariai.
Alkoholio priklausomybė ir psichikos ligos
Kartais tenka diagnozuoti gretutines ligas ir į ligos istoriją įrašyti dvi diagnozes - priklausomybę nuo alkoholio ir psichikos ligą. Kai kurie epidemiologiniai tyrimai rodo, kad priklausomybių paplitimas pacientų, sergančių psichikos ligomis, grupėje yra apie 30 proc. Šis procentas didesnis sergančių šizofrenija, bipoliniu afektiniu sutrikimu ir antisocialaus tipo asmenybės sutrikimu pacientų grupėje. Kalbant apie priklausomybes, svarbiausią vietą užima alkoholio vartojimas. Toks sutrikimų derinys nepalankus visokeriopai ir gydytojui, ir pacientui - sunkina diagnozavimą ir gydymo parinkimą, blogina gydymo rezultatus, atokiąsias baigtis.
Psichiatrijos praktika rodo, kad kartu su nuotaikos ir nerimo sutrikimais dažnai pasireiškia alkoholio vartojimas. Vienas paaiškinimų, kodėl taip yra, teigia, kad sunkių simptomų varginami pacientai bando alkoholiu palengvinti savo būseną. Toks neva gydymasis alkoholiu ilgainiui virsta į priklausomybę nuo jo.
Diagnozavimo sunkumai
Klinicistui nelengva atskirti, ar depresijos simptomai yra pirminiai ar išsivystę ilgą laiką vartojant alkoholį. Neaišku, kaip pasireikš depresija, jei pacientas nevartos alkoholio, ir atvirkščiai. Renkant anamnezę, pacientai būna neatviri, neigia alkoholio vartojimo problemas, nesugeba suprasti ryšio tarp alkoholio vartojimo ir jo sukeliamų psichikos sutrikimo simptomų. Nereikia pamiršti, kad pacientai vengia pripažinti priklausomybes, siekdami antrinės naudos, kurią gauti gali užkirsti girtavimas (pvz., neįgaliojo pašalpa, gydymasis ligoninėje, įvairaus pobūdžio socialinė parama, kompensuojamieji vaistai, kt.). Diagnozavimą komplikuoja tai, kad ir priklausomybė nuo alkoholio, ir psichikos liga gali pasireikšti nemiga, nerimu, depresija, manija ar psichoze.
Ką daryti? Kaip nustatyti teisingą diagnozę?
Pirma, renkant anamnezę, reikia susitelkti į abiejų sutrikimų (priklausomybės ir psichikos ligos) simptomų pasireiškimo chronologiją. Antra, visada labai padeda objektyvūs anamnestiniai duomenys, kuriuos pateikti prašome (pacientui sutinkus) artimų asmenų; taip pat objektyvūs duomenys, kuriuos galime rasti ambulatorinėje kortelėje (pvz., atlikti tyrimai, patirtos traumos, stacionarinio gydymo išrašai, socialinio darbuotojo konsultacijos, kt.). Reikia vertinti ir abiejų sutrikimų ankstesnio gydymo rezultatus, pavyzdžiui, jei pacientas ne kartą nuosekliai gydėsi priklausomybę, tačiau kaskart atkrito, galima manyti, kad būtinas veiksmingesnis depresijos gydymas. DSM-V nurodoma, kad diagnozuoti psichikos ligą galima tada, kai pacientas bent mėnesį būna nevartojęs priklausomybę sukeliančių medžiagų.
Gydymo problemos
Čia minimų gretutinių ligų baigčių tyrimai rodo, kad pagrindinis gydymo principas - integruotas (pranašesnis už paralelinį), taikomas vienu metu gydymas. Paprasčiau sakant, vienu metu dirba specialistų komanda, kartu gydant abu sutrikimus. Įrodymais pagrįsta psichoterapija pritaikyta priklausomybėms, įskaitant motyvuojančius pokalbius, kognityvinę elgesio terapiją, atkryčių prevenciją, nenumatytų atvejų planavimą, įgūdžių lavinimą, atvejų vadybą, yra būtinybė, kuri turi būti racionaliai derinama su farmakoterapija, skirta gydyti ir priklausomybę, ir psichikos ligą.
Priklausomybėmis ir psichikos liga sergantys asmenys dažniausiai neįžvelgia savo sveikatos problemų, nėra motyvuoti ką nors keisti ir net nesikreipia pagalbos į medikus. Nurodoma, kad pacientus, kurie kreipiasi medicininės pagalbos, dažniausiai gydo tik psichiatras, kuris didesnį dėmesį skiria psichikos sutrikimo diagnozavimui ir gydymui. Priklausomybės problemas dažniausiai siūloma spręsti pačiam pacientui.
Farmakoterapijos problemos
Trūksta įrodymais pagrįstų gydymo rekomendacijų pacientams, sergantiems psichikos ligomis ir priklausomybėmis. Dažnai gydytojui tokiems pacientams sunku parinkti tinkamą gydymą, nes vaistų juk negalima vartoti kartu su priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis. Tai žinodami, pacientai ir patys prastai laikosi gydymo režimo. Nemenka tokių pacientų dalis nusistačiusi prieš psichotropinių vaistų vartojimą. Disulfiramas, naltreksonas ir akomprosatas skiriami gydant priklausomybes nuo alkoholio, tačiau tyrimų su sergančiais gretutine psichikos liga labai nedaug. Psichikos ligoms gydyti skiriami antidepresantai, vaistai nuo nerimo ir psichozės, kaip tyrimų ir čia negausu.
Apibendrinimas
Priklausomybės, dažniausiai priklausomybė nuo alkoholio, gana dažnai pasireiškia kartu su psichikos liga. Tai lemia prastesnes klinikines baigtis, blogesnį funkcionavimą (palyginti su tuo, kai šie sutrikimai pasireiškia atskirai). Ši pacientų grupė yra mažiau linkusi kreiptis medicininės pagalbos, o jei kreipiasi, tai dažniausiai tik dėl simptomų palengvinimo - nerimo, depresijos, psichozės. Tyrimų, kaip gydyti priklausomus nuo alkoholio ir sergančius psichikos liga asmenis, labai nedaug, o duomenys - prieštaringi. Gydant siūloma remtis bendraisiais psichiatrams žinomais gydymo principais ir atsižvelgti į galimą vaisto sąveiką su alkoholiu.
tags: #priklausomybe #nuo #alkoholis #moksliniai #straipsniai