Vaistai nuo neurozės: apžvalga, gydymo būdai ir rekomendacijos

Neurozė - tai psichologinė būklė, kurią lydi nuotaikos svyravimai, nepasitenkinimas savo veiksmais ir aplinka, susidomėjimo darbu praradimas, koncentracijos sunkumai, nemiga, nuovargis ir irzlumas. Ši būklė gali atsirasti dėl įvairių emocinių išgyvenimų, dvasinių traumų, piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, taip pat bendro organizmo nusilpimo po infekcinių ligų ar galvos traumų. Neurozės gydymas reikalauja individualaus požiūrio, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes ir galimas priežastis.

Receptiniai vaistai nervų sistemai: apžvalga

Receptiniai vaistai, skirti nervų sistemai, apima platų spektrą medikamentų, skirtų įvairioms neurologinėms ir psichiatrinėms būklėms gydyti. Šie vaistai gali būti naudojami smegenų kraujotakai gerinti, galvos svaigimui mažinti, pažinimo sutrikimams šalinti, psichikos ligoms gydyti bei nervų sistemos skausmams malšinti. Toliau aptariami dažniausiai gydytojų skiriami receptiniai vaistai nervų sistemai.

Betaserc (betahistinas)

Šis vaistas dažnai skiriamas esant galvos svaigimui, spengimui ausyse ir gydant Menjero ligą. Jis veikia gerindamas vidinės ausies kraujotaką, taip mažindamas svaigimo epizodų kiekį ir kitus su vestibuliariniais sutrikimais susijusius simptomus.

Tiapridal (tiapridas)

Tiapridas yra antipsichozinis vaistas, naudojamas gydant elgesio sutrikimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir esant judėjimo sutrikimams, tokiems kaip chorėja ar tikai. Tai raminantis vaistas, kuris gali padėti efektyviai valdyti agresiją ir nerimą.

Pramistar (pramiracetamas)

Pramiracetamas yra nootropinis vaistas, skirtas gerinti pažinimo funkcijas ir atmintį. Jis dažnai skiriamas senyvo amžiaus žmonėms, turintiems atminties sutrikimų, arba po insulto, siekiant padėti smegenims greičiau atsistatyti.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

Skudexa (deksketoprofenas ir tramadolio hidrochloridas)

Skudexa yra analgetikas, skirtas stipriam nervų sistemos skausmui malšinti. Jis veikia kombinuojant dvi veikliąsias medžiagas, kurios kartu užtikrina greitą ir veiksmingą skausmo kontrolę, ypač esant neuropatiniam skausmui.

Phezam (piracetamas ir cinarizinas)

Šis vaistas skiriamas siekiant pagerinti smegenų kraujotaką ir pažinimo funkcijas. Jis dažnai naudojamas smegenų kraujotakos sutrikimams gydyti, padeda gerinti atmintį ir mažinti galvos svaigimą.

Cavinton Forte (vinpocetinas)

Vinpocetinas skiriamas psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomų, atsiradusių dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, mažinimui. Šis vaistas gali padėti mažinti simptomus, susijusius su smegenų kraujotakos sutrikimais, pvz., atminties praradimą ar koncentracijos sunkumus.

Benzodiazepinai (pvz., diazepamas)

Nervų sistemą atpalaiduojantys vaistai, tokie kaip benzodiazepinai, dažnai skiriami esant padidėjusiam nerimui, stresui ar miego sutrikimams. Jie veikia mažindami centrinės nervų sistemos aktyvumą ir gali suteikti raminantį poveikį.

Neuroleptikai

Neuroleptikai, arba antipsichotiniai vaistai, yra naudojami įvairių psichinių sutrikimų gydymui, ypač psichozinių sutrikimų kupiravimui. Klasikiniai neuroleptikai, tokie kaip haloperidolis, chlorpromazinas, tizercinas ir cisordinolis, yra veiksmingi gydant ūmias sujaudintas būkles. Ilgo veikimo neuroleptikai, tiek tipiniai (haloperidolio dekonatas, moditenas depo, fluanksolis depo), tiek atipiniai (zuklopentiksolio dekanoatas, zypadhera, rispolept consta), leidžia užtikrinti vaistų vartojimo nenutrūkstamumą ir stabilias remisijas. Vyresnio amžiaus žmonėms gali būti skiriami švelnesnio veikimo neuroleptikai, tokie kaip melperonas/buronilis, chlorprotiksenas/truksalis ir tiapridalis. Neuroleptikai taip pat gali būti naudojami lengvesnio neurozinio, nerimo ar depresinio registro sutrikimų gydymui.

Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui

Nerimas, astenija ir depresija gali būti gydomi fluanksoliu (flupentiksoliu). Lėtinė neurozė su nerimo, depresijos ir neveiklumo simptomais taip pat gali būti gydoma flupentiksoliu, solianu (amilsulpridu), aripiprazoliu (abilify) arba nedidelėmis rispolepto (risperidono) dozėmis. Psichosomatiniai sutrikimai su asteninėmis reakcijomis gali būti gydomi egloniliu (sulpiridu), haloperidolio lašais arba fluanksoliu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma atipinių neuroleptikų gali sukelti svorio padidėjimą, ypač olanzapinas ir mažiau quetiapinas. Todėl būtina pasitarti su psichiatru dėl prevencinių priemonių (dietos, fizinės kultūros, terapijos metforminu) arba gydymo pakeitimo kitu neuroleptiku.

Doksepinas

Doksepinas priklauso triciklių antidepresantų grupei. Jam būdingas vidutinio stiprumo antidepresinis, stiprokas nerimą šalinantis ir raminamasis poveikis. Vaisto pradėjus vartoti, antidepresinis poveikis pasireiškia maždaug po 2 savaičių, įtampa ir nerimas sumažėja po kelių gydymo dienų. Preparato būtina vartoti atsargiai nusilpusiems, pagyvenusiems pacientams, ligoniams, kurių nepakankama inkstų ir kepenų veikla, kurie serga epilepsija, sunkia kraujotakos sistemos liga. Nutraukti vaisto vartojimą savo nuožiūra negalima.

Doksepinas silpnina arba net šalina hipotenzinį guanetidino ir klonidino poveikį. Dažniausiai reikia gerti 3 kartus per dieną po 25 mg, lengvais atvejais pakanka 25 mg paros dozės. Vidutinio sunkumo ir sunkiai psichoneurozinei būsenai šalinti paros dozę reikia laipsniškai didinti tol, kol ji tampa 75-150 mg. Ją reikia gerti per kelis kartus. Didžiausia paros dozė, vartojama sunkiai depresijai gydyti, yra 300 mg. Paprastai palaikomoji paros dozė yra 25-50 mg. Vyresniems nei 12 metų vaikams paros dozė yra 0,5 mg/kg kūno svorio.

Doksepinas blokuoja biogeninių aminų inaktyvavimą, todėl stiprėja šių medžiagų, kaip neuromediatorių, veikimas. Jis taip pat sukelia stiprų antihistamininį poveikį (blokuoja H1 histamino receptorius), cholinolizinį (blokuoja M cholinoreceptorius) ir adrenolizinį poveikį.

Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas

Vaistažolės nervų sistemai

Šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į augalinės kilmės preparatus. Vaistažolių ekstraktai, turintys anksiolitinį ir antidepresinį poveikį, skirtingai nei cheminiai preparatai, veikia organizmą švelniai, nesukelia pripratimo, mieguistumo, vangumo. Efektyviausiomis vaistažolėmis, skirtomis kovoti su stresu ir užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, išlieka valerijonas, sukatžolė ir gudobelė.

Gudobelė

Gudobelė turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip flavonoidai, fenolinės rūgštys, polifenoliai, aminai, terpenoidai ir raugai. Ji pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, didina širdies raumens atsparumą deguonies stygiui, gerina širdies vainikinę kraujotaką, kraujo apytaką smegenyse, mažina pulsą, atpalaiduoja periferines kraujagysles, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir ramina centrinę nervų sistemą. Gudobelės ekstraktas gali būti naudojamas esant nemigai, nerimui ir baimei, dusuliui, jaučiant greitą širdies plakimą, sunkumą ir diskomfortą krūtinės ląstos srityje.

Sukatžolė

Moksliniais tyrimais įrodytas sukatžolės nervų sistemą raminantis poveikis. Ji net 2-3 kartus stipriau nei valerijonas mažina įtampą ir atpalaiduoja. Ši vaistažolė slopina nervinės kilmės širdies ir kraujagyslių sutrikimus, turi teigiamą poveikį kraujospūdžio mažinimui, širdies permušimams, plečia širdies vainikines arterijas, todėl pagrindinis žmogaus organas geriau aprūpinamas deguonimi. Sukatžolės sudėtyje esantis alkaloidas leonurinas tausoja širdies raumenį. Taip pat šis fitopreparatas mažina galvos skausmą ir svaigimą. Apie sukatžolę reikėtų pagalvoti esant nerimui, epizodiškai pakylant arteriniam kraujo spaudimui, širdies neurozei, krūtinės anginai.

Valerijonas

Vaistinis valerijonas mažina raumenų spazmus ir kraujo spaudimą, retinantis širdies ritmą, turintis analgetinį poveikį, kai skauda galvą ar raumenis. Valerijonas taip pat aktyvina GABA receptorius, mažina nerimą ir skatina serotonino, melatonino bei dopamino gamybą organizme. Jo dėka galima nusiraminti ir nesunkiai užmigti.

Vaistažolių kombinacijos

Gudobelės, sukatžolės ir valerijono kombinacija leidžia pagerinti atsparumą stresui, širdies ir kraujotakos veiklą, ypač nervinės įtampos metu. Kombinuota sąveika tarp skirtingų žolinių preparatų padidina jų terapinį efektyvumą. Ypač vaistažolių efektyvus poveikis atsiskleidžia naudojant fitopreparatus, pagamintus tinktūros pavidalu, kai jos sujungiamos etanolio dėka. Etanolis vaistažolių tinktūrose yra puikus tirpiklis, leidžiantis išsaugoti milžinišką kiekį aktyvių medžiagų.

Kiti neurozės gydymo būdai

Be medikamentų ir vaistažolių, neurozės gydymas gali apimti ir kitus metodus:

  • Psichoterapija: Individualūs pokalbiai su psichoterapeutu, grupinė ar šeimos terapija gali padėti identifikuoti ir spręsti emocines problemas, kurios sukelia neurozę.
  • Fizioterapija: Įvairios fizioterapinės procedūros gali padėti atpalaiduoti kūną, sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą savijautą.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir tinkamas miego režimas yra svarbūs veiksniai, padedantys valdyti stresą ir gerinti nervų sistemos būklę.

Nerimas ir stresas

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi. Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsiranda nemažai organinių ir funkcinių pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą. Yra aiškus ryšys tarp žmogaus psichikos būklės ir negalavimų paūmėjimo. Depresija ir nerimas prie to stipriai prisideda. Kaip sakoma, didelės dalies ligų atsiradimo ir paūmėjimo priežasčių reikia ieškoti žmogaus psichinėje ir emocinėje savijautoje.

Įtampa ir nerimas neigiamai veikia bendrą žmonių savijautą. Esant stresui, chroniškos ligos paūmėja. Ypač tai jaučia žmonės, turintys problemų su širdimi ir kraujotaka. Kariniai veiksmai sukelia žmogui didžiulio nerimo ir baimės jausmą. Todėl svarbu kontroliuoti emocijas ir saugoti nervų sistemą. Prasta psichinė būklė persiduoda į kūną, ypač veikia imunitetą, antinksčius, žarnyną, širdies ir kraujagyslių sistemą. Psichosocialoginiai faktoriai patenka į miokardo infarkto rizikos veiksnių trejetuką.

tags: #vaistai #nuo #neurozes