Šiame straipsnyje išnagrinėsime priklausomybės nuo antidepresantų problemą, aptarsime simptomus, galimą šalutinį poveikį ir pateiksime informaciją apie alternatyvius gydymo būdus. Taip pat panagrinėsime mitus ir klaidingus įsitikinimus, susijusius su šiais vaistais.
Antidepresantai: Kas Tai?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenyse esančių medžiagų, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, apykaitą. Šios medžiagos yra būtinos normaliai nuotaikai ir nerimo lygiui palaikyti. Sergant depresija, šių medžiagų kiekis tam tikrose smegenų srityse gali būti nepakankamas. Antidepresantai skatina šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį.
Istorija ir Veikimo Principai
Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų. Pirmieji antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) buvo mažai selektyvūs, paveikdavo ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Vėliau buvo siekiama sukurti selektyvesnius vaistus, kurių veikimas būtų nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę.
Ar Antidepresantai Sukelia Priklausomybę?
Svarbu atskirti antidepresantus nuo raminamųjų vaistų, tokių kaip Xanax (alprazolamas) ir Lexotanil (bromazepamas), kurie priskiriami benzodiazepinų grupei. Benzodiazepinai dažniausiai skiriami nerimo bei panikos atakų gydymui ir sukelia priklausomybę. Rekomenduojama maksimali gydymo trukmė benzodiazepinų preparatais yra ne ilgiau nei 4 savaitės. Staigus šių vaistų vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinenciją. Antidepresantai, kitaip negu raminantieji vaistai, pripratimo ir priklausomybės nesukelia.
Nors antidepresantai nesukelia tokios pat priklausomybės kaip benzodiazepinai, nutraukus jų vartojimą gali pasireikšti nutraukimo simptomai, kurie kartais klaidingai interpretuojami kaip priklausomybė.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Populiarūs Antidepresantai
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tarp populiariausių SSRI antidepresantų yra:
- Cipralex (Escitalopram): Padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Sertralin (Asentra, Zoloft): Priklauso antidepresantų kategorijai, vadinamai selektyviais serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus inhibitoriais.
- Cipramil (Pram, Ciral): Populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
- Agomelatinas: Veikia melatonino medžiagų apykaitą ir reguliuoja biologinius dienos ritmus.
- Mirtazapinas (Mirtazen Remeron): Antidepresantas miegui, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti.
Be SSRI, yra ir kitos antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas). Taip pat depresijos gydymui gali būti naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian).
Antidepresantų Vartojimo Ypatumai
Dozavimas ir Gydymo Trukmė
Dozę kiekvienam individualiai parenka psichiatras, įvertinęs paciento būklę. Gydymo formos pasirinkimas labai priklauso nuo Jūsų simptomų sunkumo. Tačiau susidūrus su sunkia depresijos forma vien psichoterapijos ir gyvenimo būdo keitimo neužteks, bus būtinas vaistų bei psichologinės pagalbos derinys. Gali tekti palaukti 2-4 savaites kol antidepresantai pradės veikti. Dažnai tokie simptomai, kaip miegas, apetitas, koncentracijos sunkumai pagerėja anksčiau nei nuotaika. Tad svarbu suteikti vaistams laiko prieš nusprendžiant, kad jie buvo neefektyvūs.
Galimas Šalutinis Poveikis
Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Visgi, ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas - ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja.
Siekdami kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę. Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Antidepresantai ir Nėštumas
Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Antidepresantai ir Alkoholis
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
Antidepresantų Veiksmingumas: Faktai ir Skaičiai
Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Klinikiniai tyrimai rodo, kad placebo poveikis siekia net 80% antidepresantų efekto. Visgi, sergantiems sunkia depresijos forma - kai depresijos simptomai yra taip stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti - antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės. Ir net tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Per laiką vaistai gali tiesiog nustoti veikę. Tyrimai sako, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija.
Svarbu paminėti, kad gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Kiti alternatyvūs gydymo būdai:
- Gyvenimo būdo keitimas: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai.
- Šviesos terapija: Naudojama sezoniniam afektiniam sutrikimui gydyti.
- Meditacija ir Mindfulness: Praktikos, padedančios sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę.
- Augaliniai preparatai: Jonažolės preparatai gali būti veiksmingi lengvai depresijai gydyti, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju dėl galimos sąveikos su kitais vaistais.
Mitai ir Klaidingi Įsitikinimai
- Mitas: "Depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų."
- Mitas: "Jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas."
Svarbu suprasti, kad depresija yra kompleksinė liga, kurią lemia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Antidepresantai gali padėti sureguliuoti cheminę pusiausvyrą smegenyse, tačiau jie nėra "laimės piliulės" ir ne visada išsprendžia problemą.
Antidepresantai Be Recepto
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Llengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.
tags: #priklausomybe #nuo #antidepresantu