Psichologiniai tyrimai: Mokinių motyvacijos skatinimas

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolatinis mokymasis tampa būtinybe, mokinių motyvacijos klausimas yra itin aktualus. Straipsnyje nagrinėjama mokinių mokymosi motyvacijos problema remiantis įvairiais tyrimais, mokslininkų teiginiais ir praktiniais pastebėjimais pedagoginėje veikloje. Analizuojamos mokymosi motyvaciją slopinančios priežastys ir galimybės jai stiprinti. Mokymasis - pagrindinė moksleivio veikla, sąlygojanti visavertį asmenybės vystymąsi. Sėkmingas mokymasis siejamas su pozityviu savimonės, autokoncepcijos ir kitų asmenybės darinių formavimusi. Nuolat mokykloje patiriantis nesėkmę moksleivis dažnai praranda norą mokytis, susilpnėja jo mokymosi motyvacija, o tai neigiamai veikia jo tolimesnį gyvenimą. Todėl šiandien, tobulėjančiame, kompiuterizuotame, integruotame pasaulyje iškyla vis daugiau įvairių problemų ir pavojų jaunos, dar nesusiformavusios brandžios asmenybės socializacijai į pilnavertį gyvenimą, visuomenę. Taigi, mokinių motyvacijos priežastys išlieka labai aktualios ir šiandien.

Mokymosi Motyvacijos Samprata ir Teorijos

Žmogaus sąmoninga veikla yra motyvuota, o joje svarbūs motyvai, motyvacija ir motyvavimas. Motyvai - tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu, jo aktyvumą skatinantys aplinkos arba vidaus veiksniai, materialūs arba idealūs tikslai, individo veiksmų ir poelgių priežastys, kurias jis suvokia. Motyvas - veiksmo ir jo krypties priežastis, skatinanti žmogų per veiklą siekti tikslo.

Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, visa tai, kas perkelia žmogų iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme. Pedagoginėje psichologijoje motyvai apibrėžiami kaip numatomi procesai, kurie suteikia žmogui energijos, noro veikti, kreipia jo veiksmus viena ar kita linkme.

Mokymosi motyvai gali būti vidiniai (kylantys iš paties subjekto, pavyzdžiui, smalsumas, augimo poreikiai, išmokimo džiaugsmas, savigarba, laimėjimai, ateities tikslai, kompetencija) ir išoriniai (kylantys iš aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, tolimos motyvacijos motyvai ir motyvai, slypinačius mokymesi ir apimantys mokymosi tikslus, rezultatus ir procesą).

Motyvacija - tai asmens vidinis procesas, todėl negali būti stebinys, tačiau tai vienas iš svarbesnių mokinio elgesį lemiančių veiksnių. Mokymosi motyvacija priklauso nuo požiūrio į mokymąsi ir kinta priklausomai nuo mokyklinio amžiaus. Pradinėse klasėse dominuoja socialiniai motyvai, stiprūs pažintiniai interesai, o ankstyvoje paauglystėje prasideda domėjimasis mokyklinėmis pareigomis, krenta mokytojo autoritetas. Nesėkmės mokymesi ir mokymosi motyvacija yra abipusiai įtakojantys vienas kitą veiksniai. Kuo silpnesnė motyvacija, tuo sunkiau sekasi mokytis, ir atvirkščiai.

Taip pat skaitykite: Recenzuojami psichologijos leidiniai

Pagrindinės motyvacijos teorijos

Šiuolaikiniame moksle egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios motyvacijos problemas. Pagal žmogaus elgsenos priežasčių aiškinimą jas galima suskirstyti į kelias grupes:

• Teorijos, pabrėžiančios reakciją į spaudimą. Šis spaudimas gali būti tiek išorinis (paskatinimai, bausmės), tiek vidinis (žmogaus poreikiai).
• Teorijos, pripažįstančios dispozicijas. Žmogaus elgseną lemia ne tik spaudimas, bet ir dispozicijos, kurios nukreipia jo veiklą. Šiai grupei priklauso tikslų teorija.
• Teorijos, aiškinančios elgseną vidinėmis dispozicijomis. Apsisprendimo teorijoje akcentuojama vidinė motyvacija, paremta tinkamu socialinės aplinkos organizavimu, kurioje žmogus jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais.

Bihevioristinio operantinio determinavimo teorija daug reikšmės teikia paskatinimui: kiekvieno poelgio dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo išorinio (teigiamo ar neigiamo pastiprinimo) paskatinimo, kurio pasekmė yra išmokimas. Poreikių teorijos žmogaus elgesio priežastį traktuoja kaip vidinį spaudimą, kylantį dėl atsiradusio poreikio (įtampos). Maslow sudarė poreikių hierarchiją, teigdamas, kad aukštesnieji poreikiai pradeda reikštis tik patenkinus žemesniuosius. Tikslo teorija teigia, kad individo elgesį determinuoja išankstinis apsisprendimas veikti tam tikroje situacijoje, siekiant įvairių tikslų (emocinių, pažintinių, socialinių ir kt.). Vidinės motyvacijos teorijos pabrėžia laisvą individo valią apsisprendimo situacijose, kuri veikiama socialinės aplinkos, tenkinančios kompetencijos, autonomiškumo ir santykių poreikius. Pakilumo teorijoje akcentuojamas motyvacijos piko išgyvenimas, jaučiamas aktyviai įsitraukus į veiklą, reikalaujančią pastangų ir vertinamą kaip iššūkį.

Motyvai iškyla žmogaus sąmonėje, kai išorės objektai arba paties žmogaus veiksmai jam pasidaro reikšmingi ir prasmingi. Motyvų gali būti daug ir įvairių, sukeliant vidinį konfliktą, kurio baigtis priklauso nuo asmenybės brandumo ir aplinkos poveikio.

Mokinių Mokymosi Motyvacijos Problemos

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad nemažos dalies mokinių mokymosi motyvacija silpnėja dėl įvairiausių socialinių, psichologinių priežasčių. Klaipėdos licėjaus atlikta mokinių apklausa „Aš mokykloje“ atskleidė, kad didžiajai daliai (apie 60 proc.) 5-10 klasių mokinių kilo sunkumų dėl nuotolinio mokymosi. Be to, 23 proc. 8-10 klasių mokinių stigo motyvacijos. Tyrimas parodė, kad mokiniams trūko bendravimo su bendraklasiais, atsirado laisvalaikio-miego balanso sunkumų, sumažėjo fizinis aktyvumas, jie atprato kalbėti prieš klasę. Tyrimas mokymosi nesekmiu motyvacijos ir elgesio sutrikimu priezastys. Nenoro mokytis priezastys.

Tyrimai taip pat rodo, kad visų mokinių įsitraukimą į mokymosi procesus labiausiai nepalankiai veikia formalus tradicinis mokymas, mokinių segregacija ir išorinių mokymosi pažangos trikdžių akcentavimas.

Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija

Įtraukusis ugdymas ir motyvacija

Jungtinė Šiaulių universiteto tyrėjų grupė analizavo įtraukiojo ugdymo(si) požymius ir procesus 14-oje projekto „Renkuosi mokyti - mokyklų kaitai!” mokyklų. Tyrimas atskleidė, kad tokie įtraukiojo ugdymo kultūros požymiai kaip mokytojo dėmesys vaiko asmenybei ir pagalba mokiniui labiausiai išreikšti pradinio ugdymo pakopoje. Mokykloms dar reikia tobulėti pagarbos ir pagalbos kultūros puoselėjimo, bendruomeniškumo skatinimo, patyčių mažinimo srityse. Mokyklose trūksta dėmesio lygių galimybių kultūrai ir antidiskriminacinei politikai.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad personalizuoto mokymosi strategijas mokytojai dažniau taiko tada, kai mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra. Formalus tradicinis mokymas dažniau susijęs su elitizmo reiškiniu mokykloje, patyčių ir diskriminacijos raiška, išorinių mokymo trikdžių akcentavimu.

Mokinių požiūris į mokyklą ir mokytojus

Mokinių nuomone, santykiai su mokytojais yra viena iš skaudžiausių temų. Nemaža dalis mokinių išreiškė nepasitenkinimą savo mokytojais dėl nepagarbaus bendravimo, psichologinio smurto (rėkimo, keiksmų, žeminimo). Mokiniai norėtų mokytis gražioje, jaukioje, patogioje ir funkcionalioje mokykloje, kurioje nėra triukšmo ir galima rasti ramybės ir poilsio zonų. Per pertraukas mokiniai norėtų daugiau veiklos ir aktyvaus poilsio, galimybės leisti laiką lauke. Šiuolaikinio efektyvaus mokymosi mokiniai neįsivaizduoja be IKT ir jų aktyvesnio naudojimo ugdymosi procese bei mokinio gebėjimus ir interesus atitinkančio ugdymo, kai mokinys gali aktyviai rinktis užduotis, plėtoti savo gebėjimus jam aktualiose srityse. Mokiniai norėtų dažniau dirbti grupėse bendradarbiaudami, o mokymosi procesas turėtų būti labiau sudominantis, įtraukiantis, įvairus, žinios kiekvienam prieinamos ir praktiškai pritaikomos.

Tėvų vaidmuo

Daugumą tėvų tenkina jų priėmimo ir įsitraukimo į vaiko ugdymą situacija, tačiau tėvų įsitraukimo klausimu vienodo sutarimo tarp tėvų ir pedagogų nėra. Mokytojai tėvų įsitraukimą į ugdymo veiklas vertina patenkinamai, manydami, kad tėvai nepakankamai aktyviai dalyvauja vaiko ugdyme. Tėvai pasigenda individualesnio dėmesio kiekvieno vaiko mokymuisi, dalijimosi ne tik problemomis, bet ir pozityvia informacija apie vaiko pasiekimus. Tėvų atsakymų į atvirus klausimus rezultatai rodo, kad didelė dalis tėvų supranta savo ugdomąjį vaidmenį ir prisiima atsakomybę už vaiko asmenybės ugdymą šeimoje, jaučia pareigą domėtis vaiko savijauta, pasiekimais ir mokymosi procesu, skatinti ir motyvuoti mokytis, teikti emocinę paramą ir pagalbą iškilus sunkumams. Kasdieniniame vaikų mokymosi procese itin svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau bene kiekvienoje šeimoje matome pasikartojančią situaciją, kai tėvai yra užsiėmę darbuose ir papildomose veiklose ir laiko mokytis kartu su vaiku nebelieka.

Praktiniai patarimai mokytojams

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir teorines įžvalgas, galima pateikti keletą rekomendacijų, kaip stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją:

Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos

• Skatinti mokinių smalsumą. Tai galinga jėga, kuri gali padėti mokiniams atrasti mokymosi džiaugsmą. Skatinkite smalsumą. Skatinkite vaiką domėtis įvairiomis temomis, užduoti klausimus ir tyrinėti naujas sritis. Kalbėkite su vaikais ne tik buitinėmis temomis, bet aptarkite dienos naujienas, situaciją darbe.
• Atsižvelgti į mokinių reikmes bei tikslus. Individualizuotas požiūris padeda mokiniams jaustis svarbiems ir suprastiems.
• Kurti pozityvią atmosferą klasėje. Bendradarbiavimas, pagarba ir pagalba vienas kitam skatina mokinių įsitraukimą. Kurkite pozityvią mokymosi aplinką. Jei tik įmanoma, užtikrinkite, kad namuose būtų rami ir patogi vieta mokymuisi, kur vaikas galėtų susikaupti i…
• Užtikrinti efektyvią komunikaciją. Aiškus ir laiku pateiktas informavimas apie ugdymo procesą mažina nerimą ir skatina pasitikėjimą.
• Palaikyti ryšį su mokiniais ne tik pamokų metu. Individualūs pokalbiai padeda pastebėti ir laiku reaguoti į mokinių sunkumus.
• Naudoti aktyvius mokymosi metodus. Įtraukiantis ir įvairus mokymosi procesas skatina mokinių susidomėjimą. Paverskite mokymąsi įdomia veikla. Kad pradinių ir vidurinių klasių mokslas būtų įdomesnis ir naudingesnis, buvo išbandyta daugybė mokymo metodų, kurie parodė puikius rezultatus. Pavyzdžiui, vienas iš jų - Montessori metodas. Šis metodas naudoja ryškias, spalvingas priemones, kurios patraukia vaikų dėmesį. Jis siekia mokyti praktiškai: pasitelkiant specialius įrankius, skirtus mokyti tūrio, skaičių, dydžio ir panašiai. Be to, labai svarbu teorinę medžiagą sieti su praktiniu pritaikymu. Pavyzdžiui, aiškinant trupmenas, vietoj sausų skaičiavimų galima iškepti pyragą ir naudoti matavimo puodelius, kurie padeda suprasti dalis (1/2, 1/3, 1/4). Vizualūs ir praktiški metodai padės sudominti net ir skeptiškai nusiteikusius mokinius. Jaunesniems mokiniams taip pat galima pasitelkti technologijas - interaktyvias programėles ar švietimo platformas, pavyzdžiui, „Khan Academy“ ar „ClassDojo“. Svarbiausia - nereikia būti patyrusiu pedagogu, kad sugalvotumėte naujų būdų dėstyti tradicines temas. Tiesiog pabandykite perteikti informaciją taip, kaip patys mieliau ją mokytumėtės - įdomiai ir kūrybiškai.
• Skatinti mokinių kritinį mąstymą ir metakognityvinius gebėjimus. Tai padeda mokiniams geriau suprasti mokymosi procesą ir tapti savarankiškesniais.
• Teikti mokiniams grįžtamąjį ryšį, pagirti už pasiekimus. Teigiamas pastiprinimas skatina mokinių motyvaciją ir pasitikėjimą savimi. Norėtųsi pabrėžti mokytojo atsakų svarbą, ir kokie ypatingai reikšmingi yra būdai, kuriais suteikiamas grįžtamasis ryšys. Teikimo metu galima labai pakelti mokinio motyvaciją, arba padėti ją išlaikyti aukštą.
• Kurti saugią ir priimančią aplinką. Mokiniai turi jaustis saugūs ir gerbiami, kad galėtų atsiskleisti ir mokytis.
• Būti pavyzdžiu mokiniams. Mokytojas, mylintis savo darbą ir besidžiaugiantis mokinių pasiekimais, įkvepia mokinius siekti geresnių rezultatų.

Individualaus dėmesio svarba

Pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie mokinių gerovę, jų psichologinę sveikatą ir akademinius pasiekimus. Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių mokinių motyvaciją ir mokymosi rezultatus, yra individualaus dėmesio trūkumas mokykloje. Kiekvienas vaikas yra unikalus - turi skirtingus gebėjimus, interesus ir mokymosi stilių. Individualus dėmesys leidžia mokytojams geriau suprasti mokinių poreikius ir pritaikyti mokymo metodus taip, kad jie būtų veiksmingi. Jei mokytojai galėtų skirti laiko kiekvienam vaikui atskirai, jie pastebėtų silpnąsias vietas, suteiktų reikiamą pagalbą ir skatintų stiprybes. Tai ne tik padėtų gerinti akademinius pasiekimus, bet ir kurtų palankią emocinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi vertinamas ir suprastas.

Vis dėlto realybėje dažnai susiduriama su situacija, kai individualus dėmesys kiekvienam mokiniui tampa beveik neįmanomas dėl didelio mokinių skaičiaus klasėse ir didelės mokytojų darbo apimties. Mokytojai yra priversti dirbti su 25-30 ar net daugiau mokinių vienu metu, be to, jie turi atlikti daug kitų administracinių ir tiesioginių pedagoginių pareigų, kurios sumažina laiką, kurį jie gali skirti kiekvienam vaikui individualiai.

Kai mokiniui trūksta individualaus dėmesio, jis gali nesuprasti tam tikrų dalykų, o tai ilgainiui gilina žinių spragas ir lemia prastesnius rezultatus. Mokytojai, negalėdami skirti pakankamai laiko kiekvienam vaikui, praranda galimybę laiku pastebėti ir išspręsti kylančias problemas. Vaikai, kurie nesijaučia išklausyti ar suprasti, gali pradėti vengti mokyklos. Nenoras lankyti mokyklą dažnai kyla iš nesėkmės jausmo, kurį sukelia nesuprasti ar sunkiai įveikiami uždaviniai. Be to, emocinis ryšys su mokytoju yra svarbus veiksnys, skatinantis vaiką norėti mokytis ir būti mokykloje.

Nepakankamas individualus dėmesys gali pakenkti vaiko savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Mokiniui gali atrodyti, kad jis nėra pakankamai geras ar gabus, jei jam nepavyksta atlikti tam tikrų užduočių be pagalbos, kas galiausiai gali sukelti motyvacijos praradimą ir nuolatinį nesėkmės jausmą.

Norint pagerinti situaciją, mokyklos turėtų stengtis pasitelkti daugiau specialistų, kurie galėtų teikti individualią pagalbą mokiniams. Tai gali būti mokymosi pagalbos mokytojai, psichologai ar socialiniai darbuotojai. Naudojant technologijas ir inovatyvius mokymo metodus, galima kurti individualizuotas mokymo programas, kurios atitinka kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus.

Tėvų įsitraukimas

Bendraukite su vaiko mokytojais. Mokytojai teigia, kad tik viena šeima iš dešimties kreipiasi į mokytoją, norėdami pasitarti dėl vaiko mokslų.

Skirkite laiko namų darbams. Nors dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai yra pakankamai sąmoningi, kad atliktų namų darbus patys, praktika rodo, kad vaikams reikia pagalbos ir priežiūros. Kartu su vaiku atlikdami namų darbus, galite pastebėti, kuriose srityse jam reikia papildomos pagalbos, ir padėti jam geriau suprasti mokomąją medžiagą. Jei neturite laiko kartu atlikti namų darbus, paieškokite vaikui pagalbos. Apsvarstykite galimybę kreiptis į papildomus specialistus, tokius kaip korepetitoriai ar mokymosi pagalbos specialistai.

Mokymosi motyvacijos stiprinimas per apdovanojimus

Mokinių motyvacija mokytis per apdovanojimų sistemą. Apdovanojimai nėra skirti tik mokykloms - jie gali būti veiksminga priemonė ir privačiose pamokose. Ypač naudinga skatinti tuos mokinius, kurie jau iš anksto yra skeptiškai nusiteikę prieš mokymąsi. Kai šiek tiek pažinsite mokinį, pagalvokite, kas jam suteikia džiaugsmo ir pagal tai planuokite pamokas. Štai keletas galimų paskatinimų:

• Kompiuterinis žaidimas
• Pamoka lauke
• Užkandžių pertraukėlė
• Laisvas skaitymo laikas
• Leidimas kelias minutes naršyti telefone

Žinoma, apdovanojimai turėtų būti derinami su mokymosi procesu, kad neišsibalansuotų pamokų struktūra. O vyresnių klasių mokiniams jų nereikia - jie dažniausiai jau turi vidinę motyvaciją sėkmingai išlaikyti egzaminus.

Tikslų išsikėlimo svarba

Skatinkite mokinius išsikelti mokymosi tikslus. Nepriklausomai nuo mokinio tipo ar mokymo kurso, korepetitoriui svarbu užtikrinti, kad jo mokiniai turėtų išsikėlę tikslus. Tačiau kokia nauda skatinti mokinius tą daryti? Štai kelios priežastys:

• Tikslai skatina kritinį mąstymą
• Tikslai padeda atrasti naujų problemų sprendimo būdų
• Tikslai leidžia mokiniams geriau suprasti, kaip įveikti problemas
• Tikslai parodo mokiniams, kad mokymasis turi prasmę

Jei sunkiai besimokantis mokinys turi tikslus ir mato, kad jie virsta realybe, jis labiau vertins mokslą.

Kaip korepetitoriai gali paskatinti mokinį, kuris nenori mokytis?

Mokyti ne visada taip paprasta. Nėra nei vieno universalaus metodo ar strategijos, kuri tiktų visiems mokiniams. Kiekvienas vaikas ar paauglys yra vis kitoks, ir norint tapti sėkmingu korepetitoriumi, būtina tai žinoti. Taigi, jei mokinys atrodo nusivylęs ar praradęs motyvaciją, svarbu išsiaiškinti, kas tai sukėlė ir padėti jam pasitaisyti. Akademinė sėkmė ir nesėkmė priklauso nuo labai daug ko. Kai kas gali kilti iš paties mokinio, o kai kas gali būti susiję su sudėtinga šeimos situacija, žema saviverte, finansiniais sunkumais ar socialine aplinka. Nors dirbti su mokytis nenorinčiu žmogumi gali būti nemenkas iššūkis, tai kartu yra ir vienas maloniausių ir prasmingiausių momentų. Stebėti, kaip žmogus tobulėja ir atranda save mokymosi procese yra nuostabu. Geriausi mokytojai visuomet skatina savo studentus mokytis su malonumu. Jei esate mokytojas ir jaučiate, kad jūsų studentas visai nesidomi mokymusi, nenuleiskite rankų ir atskleiskite jam tikrąsias mokymosi vertybes! Įdėję kiek daugiau pastangų ir pritaikę kelis paprastus metodus, galite pasiekti gerų rezultatų net ir su visai mokytis nenorinčiais mokiniais.

• Užmegzkite ryšį. Daugeliu atveju jauni mokiniai korepetitorių patys nepasirenka - tai už juos padaro jų tėvai arba globėjai. Jei mokinys anksčiau turėjo blogų patirčių su mokytojais, jis galimai jus priskirs prie suaugusiųjų, kurie „moralizuoja“ ir „liepia mokytis“. Todėl prieš pradedant gilintis į mokomąją medžiagą, verta skirti laiko pažinti patį mokinį ir jo pomėgius - mėgstamus filmus, muziką, laisvalaikio veiklas. Jei atrasite bendrų interesų, mokinys ims laukti kitų pamokų su kur kas didesniu noru. Tai ypač svarbu tiems, kurie patiria mokymosi sunkumų. Kai sukursite tarpusavio pasitikėjimą, galite pabandyti įtraukti mokinio mėgstamas temas į pamokas - tai padės geriau bendrauti ir sustiprins jūsų ryšį.

• Prašykite grįžtamojo ryšio. Kad pasiektumėte gerų rezultatų, svarbu išlikti atviriems ir reguliariai prašyti grįžtamojo ryšio iš mokinių bei jų tėvų. Retkarčiais paklauskite mokinio:

  • Ar jauti, kad per pamokas pavyksta pasiekti savo tikslus?
  • Ar yra kažkas, kas tau atrodo itin sunku ir trukdo mokytis?
  • Ar šios pamokos tau įdomios? Jei ne, kas tau jose mažiausiai patinka?
  • Kurias dalyko temas norėtum panagrinėti giliau?
  • Kaip, tavo nuomone, būtų galima padaryti mokymąsi lengvesnį?
  • Ar pamokos tempas tau tinkamas, ar atrodo per greitas arba per lėtas?

Tokie klausimai padės tobulinti mokymosi procesą ir pagerins jūsų, kaip mokytojo, sugebėjimus.

• Bendradarbiaukite su mokinio tėvais. Daug korepetitorių dirba su nepilnamečiais mokiniais, kuriuos išrenka ir nusamdo jų tėvai. Jei pastebite, kad jūsų mokinys atrodo tarsi būtų „ne savo rogėse“, galite tėvų paklausti, kas, jų nuomone, galėjo tai nulemti. Per daug kapstytis po asmeninius reikalus nevertėtų, tačiau svarbu žinoti, ar vaikas neturi rimtų traumų ar mokymosi sunkumų, kurie neišvengiamai daro įtaką mokslams. Norint įveikti rimtas mokymosi problemas, kartais tenka pasitelkti tėvų pagalbą. Vardan mokinio gerovės, tėvai ir korepetitoriai turėtų bendrauti kuo atviriau ir dalintis patarimais, kurie galėtų padėti vaikui mokytis ne tik per pamokas, bet ir namuose. Jei mokymasis tampa maloniai leidžiamu laiku su šeima, vaikai dažniau ima jį sieti su teigiamomis emocijomis. Ypač tais atvejais, kai mokinys susiduria su dideliais mokymosi sunkumais, tėvų įsitraukimas yra būtinas. Kuomet vaikai mokymąsi sieja su kokybiškai praleistu laiku su tėvais, jie daug lengviau ima kurti teigiamas asociacijas tarp gero laiko ir mokslų.

Valstybinės strategijos

Valstybė taip pat skiria dėmesį mokinių motyvacijos skatinimui. Švietimo reformos siekia sukurti savarankišką, kūrybiškai save išskleidžiančią asmenybę, turinčią mokymosi visą gyvenimą nuostatą.

tags: #psiciloginiai #zurnalai #apie #mokiniu #motyvacija