Priklausomybė nuo kito žmogaus požymiai: kaip atpažinti ir ištrūkti iš to

Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo kito žmogaus požymius, kaip ją atpažinti ir kokius žingsnius galima žengti norint ištrūkti iš tokio žalingo santykio. Aptarsime kopriklausomybės sąvoką, jos atsiradimo priežastis, požymius ir gydymo būdus. Taip pat nagrinėsime emocinės priklausomybės aspektus ir pateiksime praktinių patarimų, kaip susigrąžinti savarankiškumą ir sukurti sveikus santykius.

Kas yra kopriklausomybė?

Kopriklausomybė - tai išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus, mintis ir elgesį. Kopriklausomybei būdinga atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Tai itin glaudžiai susiję su priklausomybe, kuri paveikia visus šeimos narius emociškai, dvasiškai ir neretai fiziškai. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje.

Tokioje šeimoje alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa šeimos gyvenimo centru, todėl artimieji tampa kopriklausomi, t. y. netiesiogiai priklausomi. Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių tenka artimiesiems. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų.

Kopriklausomybės atsiradimą lemiantys veiksniai:

• Tėvų meilės ir pozityvaus dėmesio trūkumas.
• Apleistumas vaikystėje.
• Priklausomybės problemos šeimoje.
• Fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas.
• Psichinės ar fizinės ligos šeimoje.

Nors kopriklausomybės atsiradimą lemia aplinka, kurioje gyvenome ar gyvename, tačiau esmė susijusi ne su kitu asmeniu, o su pačiu savimi.

Kopriklausomybės požymiai

• Sąmonė užvaldyta objekto: Vyrauja mintys apie priklausomybę turintį asmenį.
• Kontrolės praradimas: Prarandama savo jausmų, savo elgesio, viso savo gyvenimo kontrolė.
• Neigimas: „Aš neturiu problemų, jų turi mano vyras / žmona / vaikas“.
• Agresija: Žodinė, fizinė.
• Vyraujantys jausmai: Pyktis, kaltė, gėda, baimė.
• Žema savivertė: Būdingas save griaunantis elgesys.
• Fizinė sveikata: Turi daug nusiskundimų. Kepenų, širdies, skrandžio ir kt. sutrikimai.
• Probleminės situacijos neigimas: Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti.
• Perdėtas rūpinimasis kitais: Nepaisant savo poreikių.
• Nuolatinis noras įtikti kitiems: Siekiant pritarimo ir vengiant konfliktų.
• Ribų nejautimas: Per didelis įsitraukimas į kitų gyvenimą.
• Emocijų slopinimas.
• Pernelyg didelis pasitikėjimas kitų nuomone: Kad jaustųsi vertingas.
• Bandymas kontroliuoti kitų elgesį: Kad jaustųsi reikalingas ir saugus.
• Baimė būti paliktam.
• Sunkumai užmezgant ir išlaikant artimus santykius.
• Nuolatinis stresas ir nerimas.
• Pernelyg didelė atsakomybė už kitą žmogų.
• Bandymas išspręsti kitų problemas.
• Darymas už kitus to, ką jie galėtų padaryti patys.
• Atrodo griežtas ir linkęs smerkti kitus.
• Jaučiasi kaltas, kai gina savo ribas.
• Sunku priimti gerumą iš kitų.
• Stengiasi būti tobulas, kad išvengtų kritikos.
• Nuolat siekia kitų pritarimo.
• Traukia emociškai priklausomus ir silpnus žmones.
• Jaučiasi nuolat emociškai išsekęs.
• Jaučiatės lyg būtumėte nevertas meilės: Todėl sutinkate būti su partneriu, kuris su jumis elgiasi blogai.
• Kartais aš taip susitelkiu ties vienu žmogumi, kad pamirštu kitus savo santykius ir atsakomybes.
• Dažnai užmezgu santykius, kurie mane skaudina.
• Retai kitiems atskleidžiu „tikrąjį" save.
• Jeigu kas nors mane nuliūdina, aš tai ilgai laikau savyje kol nepratrūkstu.
• Jaučiama, kad atiduodama begalinė meilė, bet nieko už tai negaunama.
• Santykyje dingsta „aš“: Kai svarbiausi tampa antrosios pusės rūpesčiai, norai, mintys, jausmai, kai niekas daugiau pasaulyje nesvarbu ir neįdomu, tik antroji pusė ir jos reikalai, kai atsisakome savo pomėgių, nes jie trukdo antrajai pusei, kai atsisakome darbo, nes antroji pusė pavyduliauja mums išėjus iš namų, kai beveik nieko nedarome atskirai nuo savo partnerio, kai atšaukiame savo planus, jei tik ko prireikia antrajai pusei ir pan.
• Baiminamasi pasakyti savo nuomonę ar pasielgti neteisingai: Ar sakote „taip“, nors iš tikrųjų norėtumėte pasakyti „ne“? Ar dėl to jaučiatės siaubingai ir negerbiate savęs?
• Pateisinamas ir (arba) nuo kitų slepiamas antrosios pusės netinkamas ar socialiai nepriimtinas elgesys.
• Prisiimama perdėtai daug atsakomybės už antrąją pusę: Kai antrosios pusės elgesys pateisinamas kaip sunkaus gyvenimo pasekmė ir imamasi gydytojo ar terapeuto vaidmens.
• Taikstomasi su antrosios pusės savybėmis, vertybėmis ir veiksmais, tikintis sulaukti daugiau meilės.
• Tarpusavio santykiai kelia pavojų emocinei gerovei, o gal net sveikatai ir saugumui.
• Paniškai baiminamasi priimti sprendimus, nes tai gali nepatikti antrajai pusei.
• Aplinkiniai išsako nerimą dėl jūsų priklausomybės nuo antrosios pusės.
• Gėdijamasi savo santykių, bet neįsivaizduojama, kaip iš jų ištrūkti.

Kaip ištrūkti iš kopriklausomybės?

Kadangi kopriklausomybė yra išmoktas elgesys, galima išmokti jį pakeisti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, pasirūpinti savo emocine sveikata.

Taip pat skaitykite: Emocinės priklausomybės požymiai

1. Isisąmoninti ir priimti, jog ši problema yra asmeninė: Nesusijusi su kitu žmogumi, o savo problemas privalome spręsti patys.
2. Pastebėti, kaip pasireiškia kopriklausomybė: Ką jaučiame, ką galvojame ir kaip elgiamės.
3. Paleisti kontrolę: Leisti kitiems patiems prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir elgesį.
4. Atvirai įsivardyti sau: Ką darau dėl savęs, o ką dėl kitų.
5. Atpažinti negatyvias ir save nuvertinančias mintis: Jas įsivardyti ir keisti pozityviomis.
6. Leisti sau ilsėtis, sustoti, padaryti pertrauką: Atsitraukti nuo asmeninių santykių ir skirti dėmesį tik sau.
7. Kreiptis pagalbos į specialistus, bendruomenes: Psichologus, psichoterapeutus, Al-Anon bendruomenę (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendruomenė) ar SAV (Suaugusių alkoholikų vaikai).
8. Pasikalbėkite su antrąja puse: Galima pabandyti gražiai pasikalbėti, ką norėtumėte santykiuose keisti, kad juose abu jaustumėtės laimingesni. Tiesa, reikia nepamiršti, jog galite taip ir nebūti išgirsti, kad ir kiek stengtumėtės.
9. Gyvenkite savo gyvenimą: Visapusiškai pasirūpinkite savimi. Pabūkite atskirai. Išmokite džiaugtis gyvenimu be antrosios pusės, išbandykite naują pomėgį, susipažinkite su naujais žmonėmis, atkurkite ryšį su žmonėmis, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs nuo perdėto jūsų įsitraukimo į disfunkcinius santykius, pasiplanuokite veiklų atskirai nuo savo antrosios pusės.
10. Nusimeskite dalį atsakomybės: Jei jaučiate, kad nuolatos prisiimate atsakomybę už kitą žmogų, dangstote antrosios pusės ydas ir taikstotės su kiekvienu įgeidžiu bei reikalavimu, jei nuolat gelbėjate ir keičiate antrąją pusę - sustokite.
11. Stiprinkite savo pasitikėjimą savimi: Kopriklausomuose santykiuose nesunku įsisukti į užburtą ratą: žema savivertė -> baisu, kad paliks -> perdėtas prisirišimas prie netinkamo partnerio -> netinkamas partneris dar labiau smukdo savivertę.
12. Pažinkite save: Kokių jausmų jums kyla bendraujant su antrąja puse? Kokios mintys ir kokia jūsų gyvenimo patirtis atvedė į šiuos santykius? Ar tai yra tokie santykiai, apie kokius svajojate? Kas jūs esate ir ko norite iš gyvenimo, jus supančių žmonių?
13. Nepriimkite antrosios pusės elgesio asmeniškai.
14. Paanalizuokite, kaip atrodo sveikas ryšys: Apsidairykite aplink, pastebėkite ir pasikalbėkite su žmonėmis, kurie turi užmezgę ilgalaikius ir harmoningus santykius.
15. Persvarstykite savo santykius: Jei atsidūrėte santykiuose, kur prieš jus smurtaujama ar jūsų antroji pusė mėgina jus tempti į savo bėdas (pavyzdžiui, prašo meluoti teisėsaugai), ir tai kartojasi nuolatos, akivaizdu, kad įžengėte į pavojingų santykių zoną.
16. Ieškokite pagalbos: Jeigu nerandate atsakymo į klausimą, kodėl santykiai nesiklosto taip, kaip norėtųsi, galbūt susigaudyti padėtų žvilgsnis iš šalies - psichoterapija.

Dauguma kopriklausomų visas savo jėgas, laiką atiduoda rūpinimuisi kitais. Jie gali itin smulkiai išdėstyti viską, ką kitas žmogus padarė ar ko nepadarė, tačiau negali suprasti savęs. Jiems sunku įvardinti ir patenkinti savo poreikius, atpažinti ir išreikšti savo jausmus, garsiai išreikšti savo mintis ar spręsti savo asmenines problemas.

Įsisąmoninus kopriklausomybę ir pradėjus žengti pirmuosius žingsnius link pokyčio, pasimato pirmieji gerėjimo požymiai: daug paprasčiau priimami sprendimai, gebėjimas išbūti ir išreikšti savo jausmus, išsakyti savo mintis, neignoruoti savo poreikių ir be sąžinės graužaties skirti laiko sau.

Emocinė priklausomybė: kai meilė tampa pančiais

Emocinė priklausomybė - tai būsena, kai vienas arba abu partneriai tampa pernelyg prisirišę prie kito, prarandant savarankiškumą ir emocinę laisvę. Tai stiprus emocinis prisirišimas prie partnerio, kai vienas žmogus jaučia, kad be kito negali būti laimingas. Tokie santykiai dažnai sukelia nesaugumo jausmą, poreikį nuolat ieškoti pritarimo ir baimę prarasti partnerį.

Emocinės priklausomybės požymiai:

• Jausmas, kad be partnerio negalite būti laimingas.
• Nuolatinis poreikis ieškoti partnerio pritarimo.
• Didelė baimė prarasti partnerį.
• Nesaugumo jausmas santykiuose.
• Sunkumai priimant savarankiškus sprendimus.
• Savo poreikių ignoravimas dėl partnerio poreikių.
• Perdėtas dėmesys partnerio emocijoms ir nuotaikoms.
• Pavydas ir kontroliuojantis elgesys.
• Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi.
• Izoliacija nuo draugų ir šeimos.

Kaip įveikti emocinę priklausomybę?

1. Pripažinkite, kad emocinė priklausomybė egzistuoja. Tai pirmasis ir svarbiausias žingsnis.
2. Atskirkite save nuo partnerio: Skirkite laiko sau, savo pomėgiams ir interesams.
3. Stiprinkite savo savivertę: Dirbkite su savo pasitikėjimu savimi ir priimkite save tokį, koks esate.
4. Nustatykite sveikas ribas: Išmokite pasakyti "ne" ir ginti savo poreikius.
5. Bendraukite su kitais žmonėmis: Palaikykite ryšius su draugais ir šeima, susiraskite naujų pažinčių.
6. Kreipkitės į specialistą: Jei emocinė priklausomybė trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Priklausomybe grįsti santykiai: savanaudis Saulius ir priklausoma Paulina

Pasak knygos „Why Do I Keep Doing That?“ autoriaus Terence‘o Gorskio, santykiuose, grįstuose priklausomybe, vienas žmogus būna labai egocentriškas ir nepriklausomas (Savanaudis Saulius), o kitas - priklausomas ir viską daro dėl kito žmogaus (Priklausoma Paulina).

Savanaudis Saulius įsitikinęs, kad jam galima viskas, ko nori, kada nori ir kaip nori. Aplink jį yra gausybė žmonių, kurie palaiko šį įsitikinimą. Priklausoma Paulina yra pasirengusi daryti viską, ko nori pirmasis partneris. Tai yra lyg savanaudžio partnerio veidrodinis atspindys.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Tokie santykiai gyvuoja tol, kol viską dėl kito darančiam žmogui vieną dieną nepasibaigia kuras ir jam tiesiog nebepakanka energijos patenkinti partnerio poreikių. Tokie santykiai pasmerkti sprogti. Priklausomybe grįstuose santykiuose neprivalo būti vienas savanaudis ir vienas viską dėl kito darantis žmogus, bet tokia yra panašių santykių norma.

Santykių, grįstų priklausomybe, požymiai:

• Nesąžiningumas: Nei Saulius, nei Paulina nekalba apie tai, kas jie yra arba kas jiems rūpi. Jie meluoja sakydami ko nori.
• Nerealūs lūkesčiai: Ir Saulius, ir Paulina mano, kad kitas žmogus išspręs jų nepasitikėjimo savimi, netenkinančios išvaizdos, šeimos, egzistencines problemas. Jie įsitikinę, kad „tinkami santykiai“ viską sutvarkys. Tačiau jų santykiai nėra tinkami - tai yra katastrofiški priklausomybe grįsti santykiai.
• Neatidėliotinas norų patenkintas: Saulius tikisi, kad Paulina bus greta jo kiekvieną kart, kai tik jam ko prireiks, jam reikia, kad ji be atidėliojimų suteiktų jam laimę. Jis naudojasi ja, kad pats jaustųsi gerai ir iš esmės nevertina jos kaip partnerės ar apskritai kaip žmogiškos būtybės. Ji lyg narkotikas. Santykių, grįstų priklausomybe, narkotikas.
• Neįveikiama kontrolė: Paulina turi elgtis būtent taip, kaip nori Saulius, nes priešingu atveju jis grasina ją paliksiąs. Abu jaučia spaudimą išlaikyti tokius priklausomybe grįstus santykius; nė vienas nesijaučia lyg su antrąja puse būtų savanoriškai.
• Pasitikėjimo stoka: Nė vienas iš partnerių nesitiki, kad kitas partneris pagelbės ištikus bėdai. Jie netiki, kad kitas žmogus juos iš tikrųjų myli, jie netiki, kad egzistuoja tikras rūpestingumas ar meilė. Jie abu iš dalies suvokia, kad jų santykiai nėra sveiki, o grįsti priklausomybe.
• Socialinis uždarumas: Į dviejų žmonių santykius nekviečiamas niekas kitas - jiems nereikia draugų, šeimos ar kolegų. Žmonės, palaikantys priklausomybe grįstus santykius, nori, kad visi juos paliktų ramybėje.
• Skausmo ciklas: Saulius ir Paulina yra įstrigę nesibaigiančiame malonumo, skausmo, nusivylimo, kaltinimo ir susitaikymų cikle. Ciklas kartojasi tol, kol vienas iš partnerių nusprendžia nutraukti priklausomybe grįstus santykius.

Tokie santykiai gali pasikeisti, jei abu partneriai suvokia savo padėtį ir nori padaryti viską, ko reikia tai padėčiai pakeisti. Tam tikrais atvejais padeda objektyvus požiūris (pavyzdžiui, šeimų konsultanto); viskas, ko reikia, kad priklausomybe grįsti santykiai taptų kitokiais - tai savikontrolė ir abipusė atsakomybė.

Priklausomybė nuo alkoholio: liga, kurią reikia valdyti

Priklausomybė nuo alkoholio yra psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai.

Svarbu atskirti psichologinę ir fiziologinę priklausomybę.

• Psichologinę priklausomybę nurodo tokie pasireiškę požymiai kaip laukimas, planavimas kada galėsiu išgerti ar vartoti medžiagą. Tai rodo, kad žmogaus sąmonė yra užsikabinusi, alkoholio ar kitos medžiagos vartojimas dažniausiai suvokiamas kaip patrauklus, malonus, atpalaiduojantis, tada pamažu susiaurėja visi kiti interesai, atsiranda motyvacija tik tai maloniai veiklai.
• Fiziologinė priklausomybė reiškiasi stipriu troškimu vartoti psichoaktyvią medžiagą, ji tampa gyvybiškai svarbia fiziologinei pusiausvyrai palaikyti. Fiziologinė priklausomybė susijusi su tolerancijos ir abstinencijos reiškiniais: jaučiami neigiami fiziologiniai ir psichologiniai požymiai po vartojimo, vartojama siekiant išvengti šių reiškinių.

Priklausomybė yra lėtinė, nepagydoma liga. Tai reiškia, kad žmogui tenka išmokti gyventi su ja, pažinti save ir atpažinti atkryčio simptomus, laiku reaguoti, pasirūpinti savimi. Atsakomybės prisiėmimas už šią liga - yra vienas esminių sveikimo nuo priklausomybės elementų.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Dažniausiai nustojus vartoti alkoholį gyvenimas labai pagerėja - santykiai, darbinės veiklos, grįžta gyvenimo stabilumas ir pasitenkinimas. Bet tam yra viena sąlyga - vartojimo būti negali.

Meilė ar perdėtas prisirišimas?

Perdėtas, disfunkcinis, liguistas prisirišimas prie kito žmogaus yra vadinamas kopriklausomybe. Tokiuose santykiuose atsiranda priklausomybė nuo kito ir iš didžiulės baimės prarasti mylimą žmogų daroma viskas, kad tik santykiai nenutrūktų. Ironiška, tačiau antrajai pusei tokia auka gali atrodyti beprasmė ir nereikalinga arba ji gali visai jos nepastebėti. Galima sakyti, kad kopriklausomas žmogus serga priklausomybe nuo meilės, nesvarbu, kad neadekvatus prisirišimas prie kito sukelia skausmą jam pačiam, nepasitikėjimą savimi ir kitais, o kai kuriais atvejais netgi žaloja fiziškai.

Kopriklausomi santykiai gali užvaldyti ir vieną, ir abu žmones. Tokie ryšiai nėra sveiki, juose nėra lygiavertiškumo ir pagarbos, yra daug dramų, nusivylimų ir skausmo. Šiuose santykiuose įstrigusiam žmogui meilė kitam tampa daug stipresnė už meilę sau, maža to, nuolat jaučiama stingdanti baimė likti be mylimo žmogaus. Kančios daugiau nei šilumos, artumo ir malonumo.

Jei santykiuose nejaučiame pakankamai pagarbos ar šilumos, jei net nesijaučiame vienodai svarbiu, lygiaverčiu partneriu, tikėtina, kad santykis nėra tikras arba net iškreiptas. Sveikuose santykiuose žmonės jaučia vienas kitam pagarbą, patiria kartu smagių akimirkų, kuria šiltus ir malonius prisiminimus. Aišku, ir sveikuose santykiuose kartais iškyla nesutarimų, visos poros kartkartėmis pasipyksta, bet, jei malonias santykių akimirkas nusveria sutrikusių santykių pusė, verta savęs paklausti: „Ar gali būti, kad aš myliu taip stipriai, kad bijau atsimerkti ir pamatyti savo santykių bėdas? Ar aš išties myliu, ar meile dangstau savo baimę, nepasitikėjimą, žemą savivertę?

Jaučiama, kad atiduodama begalinė meilė, bet nieko už tai negaunama. Nelygiavertiškumas yra disfunkcinių santykių palydovas. Ir nesvarbu, ar nelygiavertiškai jaučiamasi dėl to, kad kitas žemina bei smurtauja, ar dėl to, kad kitas tiesiog visiškai neinvestuoja į santykius dėl savo priklausomybių ar nemokėjimo kurti santykių. Tai, kad laikomės įsikibę santykio, kuriame jaučiamės trečiarūšiai, signalizuoja, kad turime polinkį į kopriklausomybę. Toks santykis niekur neveda - primena kiaurą maišą, į kurį vis dedame, tačiau jame ne tik nieko nelieka, bet ir nieko negauname mainais.

Kaip atpažinti kopriklausomybę?

Melody Beattie knygoje „Nepriklausomi” pateikė pavyzdžius, kaip patys žmonės esantys kopriklausomi apibrėžia, kas tai yra:

• Kopriklausomybė reiškia - pasakė viena moteris - kad aš rūpinuosi tik kitais.
• Kopriklausomybė reiškia, kad aš esu paskendusi alkoholikų reikaluose.
• Tai reiškia, kad aš vis ieškau žmogaus, kuriuo galėčiau rūpintis.
• Kopriklausomybė - tai žinojimas, kad visi santykiai, kuriuos užmegsi, skausmingai tęsis be galo arba baigsis vis taip pat - blogai.

Visgi, kopriklausomybės apibrėžimų yra tiek, kiek yra ją atspindinčių patirčių, nes kiekvieno kopriklausomojo patirtis unikali, susiformavusi iš jo ar jos gyvenimo aplinkybių, istorijos ir asmenybės.

Santykiai be priklausomybės: ar tai įmanoma?

Sveiki santykiai turėtų būti grindžiami pasitikėjimu, pagarba ir abipuse laisve. Juose nėra vietos kontrolei, manipuliacijoms ir baimėms. Partneriai turėtų būti vienas kitam atrama, o ne pančiai.

Sveikuose suaugusių žmonių santykiuose yra dvi asmenybės su savo norais, tikslais ir vertybėmis. Žmonės eina per gyvenimą kartu, palaiko vienas kitą, bet nesusilieja į vieną darinį, net jei turi panašius interesus ir įsitikinimus.

Ieškokite pagalbos

Jei jaučiate, kad esate priklausomas nuo kito žmogaus, nebijokite kreiptis pagalbos. Psichologas ar psichoterapeutas padės jums suprasti savo jausmus, išmokti sveikai bendrauti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę.

Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Išvados

Priklausomybė nuo kito žmogaus - tai rimta problema, kuri gali sugriauti gyvenimą. Tačiau ją galima įveikti. Svarbiausia - atpažinti problemą, norėti keistis ir ieškoti pagalbos. Atminkite, kad jūs esate vertas meilės ir pagarbos, ir kad turite teisę būti laimingas.

tags: #priklausomybe #nuo #kito #zmogaus