Vaikų psichologija - tai sritis, kuri nagrinėja vaiko psichikos vystymąsi nuo gimimo iki pilnametystės. Šios srities specialistai, vaikų psichologai, padeda suprasti vaiko elgesį, emocijas, pažintinius procesus ir socialinius santykius. Jie taip pat teikia pagalbą vaikams ir jų šeimoms, susiduriančioms su įvairiais sunkumais.
Vaikų Raidos Ypatumai ir Krizės
Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichika vystosi netolygiai, šuoliais. Tarp šių šuolių būna momentų, kurie vadinami krize. Nors šis žodis mums kelia begalę neigiamų asociacijų ir skamba labai bauginamai, psichinio vystymosi krizė neturėtų būti suprantama kaip kažkas labai baisaus.
Kaip vaikas elgiasi prieš krizę arba jos metu? Tėvelių akimis žiūrint, jis tampa neprognozuojamas: jeigu ankščiau mažylis buvo tylus ir nedrąsus, klusniai darė tai, kas jam liepta, buvo aišku, kaip su juo susitarti, ateina toks metas, kai viskas apvirsta aukštyn kojom: galima pamanyti, kad vaikas patyrė kokią nors psichologinę traumą, nes nebepadeda jokios bausmės, iki tol naudoti auklėjimo metodai pasirodo visiškai neveiksmingi, tai, į ką vaikutis anksčiau reagavo, jo nebeveikia. Krizės požymiai: vaiko nebeveikia patikrintos auklėjimo priemonės, padaugėja konfliktų, skandalų, emocinių iškrovų (jeigu mažylis ekstravertas), arba atvirkščiai - pasineriama į save (jeigu intravertas). Mažam vaikui krizė gali trukti nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių, suaugusiajam - net ir kelerius metus, tačiau vaikams jos požymiai pasireiškia labiau.
Tėveliai vaiko krizines apraiškas dažnai bando užgniaužti, padaryti taip, kad sūnelis arba dukrytė elgtųsi taip, kaip anksčiau: vėl klausytų, nešauktų (trumpai tariant - vėl būtų toks, koks buvo). Galima slopinti simptomus, krizės apraiškas, bet tai bus tas pats, kas gydyti vaiką nuo slogos venas plečiančiais vaistais. Krizinėje situacijoje atsidūręs vaikas turi „pertvarkyti“ savo santykius su tėvais ir žengti į naują gyvenimo etapą, tapti savarankiškesnis.
Tai nereiškia, kad reikia suteikti visą laisvę ir savarankiškumą, kurio jis prašo, tačiau vertėtų su juo aptarti tai, kas jam bus leidžiama daugiau, o kas - mažiau. Visi pusantrų metų mažyliai nori patys iš pakelio įsipilti į puodelį sulčių, o mes iš anksto puikiai žinome, kuo viskas baigsis. Vaikas to nė nenumano, tačiau jam būtina įgyti šios patirties. Mums tai gali visiškai nepatikti: gal tai paskutinės sultys, gal mes virtuvėje negalime pakęsti netvarkos, o gal pamename, kad ir mums vaikystėje neleido nieko pilti, ir šis modelis vis dar veikia mūsų mąstymą. Vaiko elgesys krizės metu smarkiai išsiskiria atkaklumu ir net užsispyrimu, jis greičiausiai nuolat reikalaus, kad patenkintum šį jo poreikį. Ne viską galima leisti, tačiau labai svarbu, kad vaikas pats kažko išmoktų ir įgytų patirties. Režimas turi išlikti - tą sprendžia tėvai.
Taip pat skaitykite: Analitinė psichologija: kas ją formuoja?
Kartais, norėdami turėti daugiau teisių, vaikai ima gąsdinti ir grasinti. Nepasiduok. Gali būti, kad kokiam nors reikalavimui teks „išleisti“ ir atitinkamą įstatymą. Pasitark su vyru. Kelios minutės, praleistos su tėčiu, gali būti aukso vertės, tačiau iš pradžių suaugusieji turi susitarti tarpusavyje ir vaikui paskelbti „verdiktą“: tarkim, jis gali palaukti tėčio, tačiau tegul ryte nesispyrioja ir keliasi gražiuoju. O dabar pakalbėkime apie pietų miegą. Kiekviena šeima yra tarytum mažytė valstybė, kurioje galioja savos taisyklės ir įstatymai. Yra manoma, kad ikimokyklinukams (kartais net pirmokėliams ir antrokėliams) reikėtų dieną numigti, tačiau miega tikrai ne visi, ir tai normalu. Ir dar: tėvai turi pasirūpinti vaiko saugumu. Jeigu vaikas primygtinai prašo, kad leistum jam į įkaitintą keptuvę įdėti kotletą, paprašyk jo, kad priglaustų pirštą prie karšto puodelio, o po to pasakyk, kad keptuvėje daug karščiau, o tai reiškia, kad nusideginus labai skaudės. Paaiškinimai turi būti ištariami ramiu tonu ir suprantamai, o svarbiausia - tada, kai vaikas girdi. Suirzusio žmogaus vaikas nesiklauso. Jis girdi tik toną, ir tuoj pat suvokia, kad mama šiuo metu yra pikta. Kalbėjimo būdas gali visiškai užblokuoti turinį.
Kartais reikia ne tik kabėti, bet ir imtis veiksmų. Jeigu augini ne vieną vaiką, tikriausiai teko matyti, kaip vienas kitam meta į galvą mašinėlę ar kurį kitą žaisliuką… Pasakyk, kad jeigu tai pasikartos, mašinėlė keliaus į spintą. Jeigu nusprendei kalbėti ir paaiškinti, kodėl taip daryti negalima, nereiškia, kad tai suveiks iš karto. Gal reikės penkių kartų, o gal - šimto dvidešimt penkių. Jeigu kalbos neefektyvios, pagalvok, kodėl. Mėtymas ir žaidimai su lazda - tai vienas iš pagrindinių vaiko poreikių, tad gal reikėtų nupirkti žaisliuką, kurį galima mėtyti? Išmokyk vaiką emocijas reikšti žodžiais, o ne tik veiksmais. Itin daug problemų kriziniu laikotarpiu būna tada, jeigu vaiką auklėja močiutė arba auklė. Priežastis paprasta: tėvai, matydami vaiko pasiekimus, nori suteikti jam daugiau laisvės, tuo tarpu auklės ir močiutės vis dar mano, kad mažylį reikia saugoti, kad jis pats dar nieko nesugeba.
Žymūs Vaikų Psichologai ir Jų Indėlis
Nors konkrečių pavardžių žymiausių vaikų psichologų nepateikta, galima aptarti vaikų psichologijos specialistus Lietuvoje:
- Dr. Julius Neverauskas: Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos.
- Dr. Med.: Psichologė, kognityvinės ir elgesio krypties (KET) psichoterapeutė, schemų terapijos praktikė, LSMU Įvadinio psichoterapijos kurso dėstytoja. Daugiau nei 10 metų dirba praktinį darbą su klientais, taiko skirtingus šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos metodus.
- doc. dr.: Supervizorė, miego specialistė, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslo darbuotoja ir Sveikatos psichologijos katedros docentė, bei LSMU podiplominių psichoterapijos studijų kursų dėstytoja, Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos asociacijos ir Lietuvos miego medicinos draugijos valdybų narė, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentė.
- Dr. dr.: Kognityvinės ir elgesio krypties psichologė - psichoterapeutė, VU doktorantė, konsultuojanti ir vedanti paskaitas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) instruktorė bei supervizorė.
- Psichologė - psichoterapeutė: Dėmesingo įsisąmoninimo (ang. mindfulness) trenerė, autobiografinio romano “Rytoj vėl patekės saulė” autorė. Teikia individualias psichologines konsultacijas ir veda palaikymo grupes.
- Psichologė - psichoterapeutė: Įsisąmoninimu grįstos psichologijos ir schemų terapijos vaikams praktikė. Su vaikais ir paaugliais dirbanti virš dešimt metų, nuolat vedanti tėvystės mokymus. Savo patirtį gilinanti tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose projektuose.
- Reda Rizgelytė - Viskontienė:
- Dr. Alicja Juškienė:
Šie specialistai dirba su įvairaus amžiaus vaikais ir paaugliais, turinčiais emocinių, elgesio, mokymosi ir kitų sunkumų. Jie taiko įvairius psichoterapijos metodus, tokius kaip kognityvinė elgesio terapija, schemų terapija, įsisąmoninimu grįsta psichologija ir kt.
Vaikų Teisių Apsauga ir Socialinė Parama
Vaikų teisių apsauga Lietuvoje yra reglamentuota įstatymais, tačiau, anot Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, šiuo metu vaikas nėra valstybės prioritetas, pirmiausia tenkinami kiti poreikiai, o vaikui „kas lieka, tas lieka“. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per praėjusius metus už vaikų nepriežiūrą tėvams surašyta apie 7 tūkstančiai administracinių teisės pažeidimų protokolų, be to fiksuota apie 5 tūkstančiai nepilnamečių padarytų nusikaltimų.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Kontrolieriaus įstaigos sudaryta darbo grupė, į kurią pakviesti žymiausi vaikų psichologai ir psichiatrai, konstatavo, jog šalyje reikia peržiūrėti psichologinės pagalbos teikimo principus. „Darbo grupė pripažino, kad psichologinės pagalbos vaikui ir šeimai modelio Lietuvoje faktiškai nėra. Tai, jog reikia keisti paties psichologų mokymo procesą pripažįsta ir aukštųjų mokyklų psichologijos katedrų vedėjai bei fakultetų vadovai“, - pabrėžė R. Šalaševičiūtė.
Nepilnamečių nusikalstamumo mažinimui trukdo ir nepilnamečių inspektorių stygius. Šiuo metu visoje Lietuvoje jų yra 261, tačiau 25 etatai - neužpildyti. Anot kontrolierės, nepilnamečių nusikalstamumo mažinimo darbai, kuriuos reikėjo atlikti Teisingumo, Švietimo ir mokslo ministerijoms, Kalėjimų departamentui ir ypač Socialinės apsaugos ministerijai, neatlikti.
Auklėjimo Patarimai ir Rekomendacijos
- Būkite kantrūs ir supratingi: Vaikų raida yra individuali, todėl svarbu būti kantriems ir supratingiems vaiko atžvilgiu.
- Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką: Vaikas turi jaustis saugus ir mylimas, kad galėtų sėkmingai vystytis.
- Bendraukite su vaiku: Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, mintis ir patirtis.
- Skatinkite vaiko savarankiškumą: Leiskite vaikui pačiam priimti sprendimus ir spręsti problemas.
- Būkite pavyzdys: Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl svarbu būti geru pavyzdžiu.
- Kreipkitės į specialistus: Jei susiduriate su sunkumais, nebijokite kreiptis į vaikų psichologą ar kitą specialistą.
Atliekų Rūšiavimo Mokymas Vaikams
Kaip tvarkysime atliekas ateityje, didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip išauklėsime savo vaikus. Kaip juos išmokyti teisingai rūšiuoti? Kada pradėti? Ką sakyti vaikams, aiškinant, kodėl skirtingas atliekas reikia mesti į skirtingas šiukšlių dėžes?
„Vaikus galima pradėti mokyti rūšiuoti nuo pat mažens - kai tik jie yra pakankamai dideli, kad sugebėtų nunešti šiukšlę iki šiukšlių dėžės“, - tvirtina psichologas, socialinių mokslų daktaras M. S. Jo manymu, atliekų rūšiavimo veikiausiai nederėtų sureikšminti kaip kažko ypatingo, tačiau verta vaikams pasakyti, kad teisingai rūšiuojant saugome medžius ir gyvūnus, rūpinamės gamta.
„Vaikai mokosi stebėdami jiems svarbius suaugusiuosius, imituoja jų elgesį. Tai yra natūralus vaiko mokymasis, kaip tinkamai elgtis. Kiek ūgtelėję vaikai pradeda stebėti ne tik savo artimųjų, bet ir bendrai visuomenės elgesį - mes visi esame linkę sekti daugumos pavyzdžiu.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
„Nederėtų kalbėti, kad gausybė žmonių nerūšiuoja. Net pristatant tai kaip blogą pavyzdį, nevertėtų kalbėti, kad nerūšiuotos atliekos yra baisi problema, nes tai sumažina vaikų ir ne tik vaikų motyvaciją stengtis elgtis tinkamai. Verčiau priminkime vaikams ir apskritai savo aplinkiniams, kad žmonės rūšiuoja ir vis daugiau, daugiau atliekų yra tinkamai surūšiuojamos ir perdirbamos.
„Blogų pavyzdžių įvardijimas, ypač pristatant juos kaip paplitusius, skatina mus susimąstyti, ar elgesys, kuris yra tek paplitęs, išties yra netinkamas? Mūsų įgimtos suvokimo tendencijos skatina mus elgtis daugumos pavyzdžiu, tad kalbėti, kad daug žmonių nemoka rūšiuoti ar nesistengia to daryti - žalinga“, - aiškina dr. M. S.
Psichologo patarimas - nepatingėti papasakoti vaikams, kam rūšiavimas yra skirtas, kodėl jis atliekamas, jei vaikams toks klausimas kyla. Atsakyti „nes aš taip pasakiau“ ar „nes taip reikia“ - nėra geri paaiškinimai. „Vaikai aktyviai siekia suprasti juos supantį pasaulį ir kaip jis veikia, tad šį smalsumą reikėtų gerbti ir suteikti tikrus atsakymus. Supratimas, kodėl vienas ar kitas veiksmas yra naudingas gamtai, motyvuos mažuosius“, - pabrėžia dr. M. S.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad atliekų politika apima ne tik teisingą atliekų šalinimą, bet ir atsakingą vartojimą bei taisymą. Akivaizdu, kad labai dažnai žmonės nepasvarsto, kiek jiems reikalingas vienas ar kitas daiktas, o vėliau nesirūpina, kad jis patektų į rankas tiems, kam jo iš tiesų reikia.
Ji taip pat pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tikrai nestinga nei daiktų atidavimo ar panaudotų prietaisų pardavimo platformų, nei galimybių saugiai ir atsakingai išmesti elektronikos atliekas.
Pasak L. Jurevičienės, mūsų šalyje smulkiosios elektronikos atliekas, panaudotas baterijas ir dujošvytes lemputes galima saugiai išmesti į joms skirtus konteinerius, esančius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Šalia kai kurių prekybos centrų yra pastatyti ir stambiosioms elektronikos atliekoms skirti konteineriai.
tags: #zinomiausi #vaikku #psichologai