Asmenybės tipai yra sudėtinga ir daugialypė tema, kuri apima įvairius bruožus, aprašymus ir klasifikacijas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime vieną konkretų asmenybės tipą - Nortono tipą - ir aptarsime, kaip asmenybės testai naudojami darbuotojų atrankos procese.
Nortono Tipas: Išsamus Aprašymas
Nortono tipas, kaip teigiama, atsirado kartu su Nortono genotipo žmonių pasirodymu. Šiam tipui būdingi tam tikri fiziniai ir psichologiniai bruožai, kurie apibrėžia jo unikalumą.
Fiziniai Bruožai
- Mažas nosikaulis: Nosikaulis šiek tiek pasisukęs į kairę veido pusę.
- Didelis apatinis žandikaulis ir didelis pakaušis: Šie bruožai atspindi didelę regimąją atmintį.
- Stambus mongolinis kūno tipas: Šis kūno sudėjimas pasižymi didesnėmis stuburo smegenimis ir smegenėlėmis, stambiais kaulais, vidutinio ilgio kojomis ir ilga viršutine kūno dalimi. Dėl šio kūno tipo Nortono tipo žmonės gali demonstruoti gerus rezultatus sporto šakose, ypač sunkumų kilnojime ir kovų menuose.
Psichologiniai Bruožai
- Intuicija (cheminė atmintis): Dėl šio bruožo Nortono tipas yra realistas. Idealistinės pažiūros, tokios kaip religija arba dešinės pažiūros, gali slopinti šio tipo asmenybę.
- Regimųjų emocijų asmenybės elementas: Šis elementas lemia įgimtą polinkį į depresiją, todėl Nortono tipo humoro jausmas dažnai yra didesnis nei vidutinis. Depresijos stiprumas gali skirtis priklausomai nuo psichologinių ir aplinkos sąlygų. Aktyvios depresijos atveju vaizduotėje dominuoja ironija ir sarkazmas, o pasyvios depresijos atveju - juokas.
- Teigiami santykiai su kitais Nortono tipo asmenimis: Sutampantys regimųjų emocijų ir intuicijos asmenybės elementai sukuria idealų teigiamą asmenybių suderinamumą ir tarpusavio supratimą. Net jei yra asmeninis konfliktas, idealus suderinamumas išlieka.
- Teigiami santykiai su Ramzio tipo asmenimis: Sutampantys regimųjų emocijų asmenybės elementai ir suderinamas Nortono intuicijos asmenybės elementas su Ramzio tipo vaizduotės asmenybės elementu sukuria idealius teigiamus tarptipinius santykius.
- Vidutinis atsparumas blogoms sąlygoms: Įgimta depresija padeda išlikti sudėtingomis psichologinėmis ir aplinkos sąlygomis bei prisitaikyti prie įvairių visuomenių.
Svarbu pabrėžti, kad genotipų evoliucija nereiškia, jog vėliau atsiradę genotipai ir tipai yra „geresni“ už ankstesnius. Nėra bendra prasme pranašesnių ar žemesnių tipų ir genotipų.
Asmenybės Testai Darbuotojų Atrankoje
Darbuotojų atrankos procesas yra sudėtingas ir daugialypis. Norint atrasti tinkamiausią kandidatą, svarbu įvertinti ne tik jo profesinius įgūdžius ir patirtį, bet ir asmenybės savybes, kurios gali turėti didelės įtakos jo darbui komandoje, įsitraukimui į įmonės kultūrą ir bendram produktyvumui.
Testų Svarba
Testai yra vertingas įrankis, leidžiantis nuodugniau pažinti kiekvieno kandidato potencialą ir atrasti tinkamiausią darbuotoją. Testai neretai išduoda kur kas daugiau nei kandidato atsiųstas gyvenimo aprašymas ar net darbo pokalbis. Neretai darbuotojo atrankos procese kandidatas dalies informacijos apie save gali taip ir neatskleisti, tad asmenybės testas, intelekto testas ar kompetencijų vertinimas kitomis pasirinktomis priemonėmis - itin efektyvus sprendimas.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Informacijos Atskleidimas
Pokalbis telefonu, el. laiško tekstas, virtualus ar gyvas susitikimas - kad ir kuri komunikacijos forma pasirenkama vykdant kandidato atranką, tikėtina, kad ji ne visuomet atskleis būtiną ar naudingą informaciją. Kartais tam tikras detales kandidatas gali nutylėti sąmoningai, o kartais - pamiršęs, ar net nesuvokdamas kai kurių savo charakterio savybių bei įgūdžių egzistavimo. Būtent todėl asmenybės testas, intelekto testas ar bet kurią kitą savybę vertinantis įrankis - nauda tiek darbdaviui, tiek kandidatuojančiam asmeniui. Abi pusės gauna vertingą informaciją: kandidatas - daugiau žinių apie save patį, o darbdavys - struktūrizuotą, lengvai palyginamą informaciją apie kandidato gebėjimus.
Asmenybės Testų Nauda
Asmenybės testai gali atskleisti kandidato charakterio bruožus, o drauge - ir pasufleruoti, ar šie atliepia įmonės, jos komandos vertybes ir kultūrą. Organizacijoje itin vertinamas bendradarbiavimas ir komandinis darbas? Asmenybės testas gali parodyti, kiek kandidatas linkęs dalintis žiniomis ir dirbti drauge su kolegomis.
Populiariausi Testų Tipai
Visgi kone populiariausiais testų tipais išlieka kognityvinis testas (intelekto, loginio mąstymo), psichologiniai (asmenybės) ir žinių bei įgūdžių (pvz., kalbų) testai.
Kaip Įvertinama Kandidato Asmenybė?
Pavyzdžiui, darbuotojų atrankoje dažnai naudojamas Tripod testas yra paremtas penkiais pamatiniais bruožais: emociniu stabilumu, ekstraversija, sutariamumu, sąmoningumu ir atvirumu patirčiai. Atsakydamas į uždaro tipo klausimus, kandidatas pasirenka jam artimiausius variantus iš pateiktos skalės.
Kiti Naudingi Testai
- Erdvinių gebėjimų (RVS) testai: Skirti įvertinti kandidato gebėjimą suvokti bei manipuliuoti trimatėmis figūromis ir erdve.
- Protinių gebėjimų - kognityvinis testas: Gali pamatuoti tiek įgimtus, tiek ir įgytus įgūdžius. Šis testas pasižymi aiškesniu gebėjimų profiliu - tik viena gebėjimų užduotis kiekviename subteste leidžia kandidatui susikoncentruoti ir spręsti vieno tipo užduotis vienu metu. Testo metu matuojami 4 gebėjimai, iš kurių naujas - loginis mąstymas. VVS/7 suteikia unikalią galimybę įvertinti kandidato arba darbuotojo įgimtą ir gyvenimo eigoje išvystytą intelektą bei palyginti juos tarpusavyje. Vienas iš įgimtų intelekto gebėjimų - loginis mąstymas.
Vadovų Atranka ir Asmenybės Vertinimas
Kad vadovu gali būti ne kiekvienas, pritars kone dauguma. Tačiau ar žinojote, kad nuo bendros populiacijos vadovus skiria ne tik pasirinktas karjeros kelias, bet ir asmenybės bruožai? Kaip įvertinti, ar potencialus kandidatas išties gali tapti organizacijos padalinio, skyriaus ar net visos įmonės vadovu? Darbuotojų vertinimas testais pritaikomas ir šioje srityje. Pavyzdžiui, būtent vadovų atranka gali būti praturtinama vadovų vertinimui adaptuotu Tripod testu, kuris padeda nustatyti pačius svarbiausius aspektus. Toks testas apima penkias esmines vadovams būtinas savybes (emocinis stabilumas, aktyvumas, orientacija į santykius, orientacija į veiklą ir bendras jautrumas), o taip pat - dar dešimt kitų, kurių svarbą nustato tyrimai.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos
Nors testai, pasitelkti kandidatų vertinimui - išties patogus, greitas ir efektyvus „filtras“ tinkamo komandos nario paieškoms, visgi pamiršti kitų priemonių personalo atrankai kol kas nevertėtų.
Dažnos Klaidos Atrankos Procese
- Skubotas sprendimas: Interviuotojas nusprendžia apie kandidato tinkamumą pirmomis interviu minutėmis, nesurinkęs apie kandidatą išsamios informacijos.
- Pirmas įspūdis: Dažnai apklausėjai, galutinai įvertindami, remiasi pirmu įspūdžiu apie kandidatą, susidarytu dar kontakto užmezgimo stadijoje.
- Neigiama informacija: Interviuotojai labiau pastebi ir reaguoja į "blogas" kandidatų puses, ir neigiama informacija apie kandidatą labiau įtakoja apklausėjų vertinimus nei teigiama.
- Su darbu nesusiję faktoriai: Yra tyrimų, rodančių, kad interviuotojai būna šališki amžiaus, lyties, tautybės ir kitų, su darbu nesusijusių, kandidato charakteristikų atžvilgiu.
- Identifikacija: Identifikacijos efektas pasireiškia, kai interviuotojas į darbą nori priimti savo paties įvaizdį.
- Kontrastai: Prieš tai matyti kandidatai suteikia apklausėjui galimybę dabar apklausiamąjį lyginti su jais, o ne su numatytu standartu.
Duomenų Apsauga Kandidatavimo Procese
Svarbu atkreipti dėmesį į asmens duomenų apsaugą kandidatavimo procese. Įmonės, tokios kaip AB „Ignitis grupė“, Registrų centras ir UAB „LAT Grupė“, tvarko kandidatų asmens duomenis vadovaudamosi BDAR ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. Tvarkomi duomenys apima tapatybės duomenis, kontaktinius duomenis, kvalifikaciją patvirtinančius duomenis, kandidatavimo metu užpildytus paraiškos duomenis, personalo atrankos metu surinktus duomenis, sprendimą dėl priėmimo į darbą, susirašinėjimą su kandidatu ir vaizdo duomenis (jeigu personalo atrankos metu daromas vaizdo įrašas).
Asmenybės Bruožai ir Sveikata
Gydytojai ir mokslininkai sutaria, kad asmenybės bruožai lemia gebėjimą megzti socialinius ryšius, kopti karjeros laiptais ir tai, kaip žmogus dorojasi su problemomis bei stresu. Tačiau pastaraisiais metais vis daugėja mokslinių tyrimų, nagrinėjančių, kaip charakteris, temperamentas bei emocijos gali veikti ne tik gyvenimo kokybę, bet ir sveikatos būklę.
Ekstraversija ir Imunitetas
Anot mokslininkų, ekstravertai turi žymiai didesnį už kovą su uždegimais atsakingų genų kiekį nei intravertai. Nors ekstravertų organizmas lengviau susidoroja su ligomis, gali būti, kad intravertai turi kitą pranašumą - geba išlikti pakankamai produktyvūs net ir patirdami miego trūkumą.
Intraversija ir Psichologinė Sveikata
Amerikos psichiatrų asociacija diagnostikos ir gydymo protokoluose polinkį į intravertiškumą jau prieš keletą dešimtmečių priskyrė prie asmenybės sutrikimų sąrašo. Panašios pozicijos laikosi ir Pasaulio sveikatos organizacija. Moksliniame leidinyje „Journal of Psychiatric Research“ skelbiama, kad daugiau nei septyniasdešimt procentų pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija, yra intravertai. Be to, kai kurie mokslininkai įžvelgia, kad tokios asmenybės susiduria su didesne savižudybės rizika ir turi polinkį į agresiją.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Temperamentas ir Aplinka
Ryšys tarp temperamento ir sveikatos būklės tikrai yra. Žinoma, psichinė sveikata nepriklauso vien tik nuo to, ar tu esi intravertas, ar ekstravertas, tačiau kartais žmogui atsidūrus jam nepalankiuose santykiuose, gali pasireikšti tam tikros nemalonios psichologinės būklės. Tam, kad žmogaus organizmas nesiųstų pavojaus signalų, pageidautina, kad žmogus funkcionuotų jo temperamentui palankioje aplinkoje.
Temperamento ir asmenybės struktūros pakeisti neįmanoma. Tačiau terapijos metu, labiau įsigilinus į save galima suvokti savo asmenybės bruožus ir išmokti juos geriau taikyti prie realybės reikalavimų.
Asmenybės Struktūra ir Bruožai
Asmenybė, pirmiausia reiškia atskirumą, individualumą, unikalumą, tai originali tam tikrų savybių, procesų, reagavimo būdo visuma. Ši visuma nėra chaotiška, jai būdinga tam tikra organizacija, struktūra. Taigi asmenybė yra organizuota visuma. Tuo išsakoma viena pagrindinių asmenybės charakteristikų -jos integruotumas. Asmenybė kaip ir visuma, kaip vienetas turi ryšių su aplinka, taikosi prie jos, adaptuojasi. Reagavimo į aplinką būdai yra individualūs, nevienodai veiksmingi ir atitinkantys situaciją. Tų būdų unikalumas rodo asmenybės specifiką, originalumą.
Asmenybės Apibrėžimai
- ,,Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus.
- Asmenybė - tai žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais.
- Asmenybė - tai individo savitumas, reikšmingų pastovių jos savybių (įgimtų ir įgytų) sistema, nusakanti jo vietą kurioje nors bendrijoje.
Daugelyje asmenybės apibrėžimų akcentuojama individualumo arba individualių skirtumų reikšmė, hipotetinė struktūra ar organizacija, būtinybė nagrinėti jos gyvenimo istorijos ir vystymosi kontekste, charakteristikos, kurios garantuoja elgesio pastovias formas ir sąlyginai nekintamumas laike ir kintančiose situacijose.
Asmenybės Bruožai
Norėdami apibūdinti žmogaus asmenybę bandome išskirti charakteringiausius jo/s bruožus. Bruožas suprantamas kaip stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija. Bruožai apibūdinami dviem priešingais būdvardžiais (draugiška- nedraugiška, darbšti-tingi ir pan.). Suprasti reikia taip: kiek žmogus turi to bruožo.
Bruožų Savybės
- Savybės yra realios.
- Bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis.
- Bruožas yra varomasis elgesio elementas.
- Bruožų buvimą galima patvirtinti empiriškai.
- Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito.
- Asmenybės bruožas - tai asmenybės savybė, o ne socialinis įvertinimas.
- Bruožą galima tyrinėti asmenybės ar visuomenės kontekste.
- Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo toje asmenybėje nėra.
Asmenybės Vystymasis
Allport nuomone, naujagimis yra tik įgimtų savybių bei refleksų produktas. Jis neturi asmenybės. Vaiko varomoji jėga poreikis sumažinti skausmą ir padidinti pasitenkinimą, todėl elgesį galima paaiškinti malonumo principu. Vėliau individas pasikeičia iš gyvenančio pagal įtamps mažinimo principus į gyvenantį pagal autonomiškus motyvus, neturinčius ryšio su įtampos mažinimu. Suaugęs žmogus suvokia, ką jis daro ir kodėl, t.y. žino savo tikslus, todėl apie žmogų galima daugiau sužinoti tyrinėjant jo sąmoningus planus nei išstumtus į pasąmonę vaikystės prisiminimus.
Charakteris ir Temperamentas
Asmenybės savybes galima skirti į įgimtas ir įgytas. Pirmosios savybės siejamos su temperamentu ir nusakomos mūsų psichinių jėga ir trukme. Temperamentą lemia centrinė nervų sistema (CNS), iš esmės jis lieka pastovus visą gyvenimą. Antrosios savybės siejamos su charakteriu. Charakterio pagrindą sudaro vertybių sistema - vertybinė nuostata, kuri yra ugdoma. Ugdymo procesui turi įtakos tėvai, mokytojai, knygos ir kt., bet didžiausią įtaką daro pats asmuo.
Temperamento Tipai
Hipokratas išskyrė keturis temperamento tipus; sangvinikas, cholerikas, melancholikas ir flegmatikas. Juos lemia žmogaus organizme esantys skysčiai , kurie būtini gyvybei palaikyti; kraujas, tulžis, juodoji tulžis ir gleivės.
- Sangvinikas: Tai greitas, aktyvus žmogus. Jis emocingas, nepastovios nuotaikos. Emocijos išraiškingos, aiškiai atsispindi veide, gestais. Šio tipo žmogus gali greitai supykti, bet taip pat greitai ir atleisti. Atviras, mėgstantis bendrauti.
- Flegmatikas: Tai lėtas, uždaras žmogus. Emocijos menkai pasireiškia išoriškai. Lėtai reaguoja į aplinką, todėl vienus erzina nejautrumu, kitus žavi didele ištverme.
- Melancholikas: Tai itin jautrus žmogus. Jo emocijos gilios ir pastovios, tačiau neišreikštos, sunkiai atsispindi veide. Šio tipo žmogus tylus, uždaras, labiau linkęs būti vienas, retai mėgsta triukšmingą kompaniją. Jam neretai trūksta ištvermės, pasitikėjimo savimi.
- Cholerikas: Tai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų žmogus. Šio tipo žmogus siekia pirmauti, priešinasi viskas, kas jiems trukdo. Neretai staigiai supyksta, praranda pusiausvyrą ir negreit sugeba atleisti, nenori pripažinti, jog buvo neteisūs.