Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame maistas yra lengvai prieinamas ir gausus, priklausomybė nuo nesveiko maisto tampa vis didesne problema. Ši priklausomybė gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo nesveiko maisto simptomus, priežastis ir gydymo būdus, siekiant padėti jums arba jūsų artimiesiems įveikti šią problemą.
Kas yra priklausomybė nuo nesveiko maisto?
Priklausomybė nuo nesveiko maisto - tai kompulsyvus poreikis valgyti tam tikrus maisto produktus, dažniausiai turinčius daug cukraus, riebalų ir druskos, nepaisant neigiamų pasekmių. Ši priklausomybė veikia panašiai kaip ir priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, sukeldama stiprų potraukį, kontrolės praradimą ir abstinencijos simptomus.
Priklausomybę skatinantys komponentai
Greitas maistas turi daug privalumų: greitai paruošiamas, patogus valgyti ir dažnai yra skanus. Tyrėjai turi keletą versijų, kodėl jo norisi. Daugelis įtaria, kad greito maisto sudėtyje pridėta „kažko“, sukeliančio priklausomybę. Ir tai yra mononatrio glutamatas: natūralus maisto papildas (E621), gautas fermentacijos būdu iš jūros dumblių, sojų. Maistas, pagardintas glutamatu, įgyja būdingą „mėsos” skonį ir smegenyse suprantamas kaip patinkantis. Profesorius Richard Mattes Indianos universitete daugelį metų eksperimentavo su gyvūnais ir žmonėmis ir nustatė, kad skonių asortimentas neapsiriboja saldumu, kartumu, rūgštumu, sūrumu. Umami - penktasis iš pagrindinių skonių. Japonų mokslininkas Kikunae Ikeda 1908 metais aprašė umaminį skonį ir nustatė, kad šį skonį suteikia minėtasis natrio glutamatas.
Riebalai sukelia priklausomybę, beveik kaip narkotikas. Ypač derinant su saldžiu skoniu, kuris išgaunamas, pavyzdžiui, leduose arba poroje mėsainis+ saldus gėrimas. Profesorė Nicola Avens iš Niujorko tyrė žiurkes, kurios buvo šeriamos riebaus ir saldaus maisto mišiniu. Pamaitinus pastebėtas stabilus sužadinimas tokiuose pačiuose smegenų regionuose, kaip ir nuo narkotikų. Gyvūnai tapdavo agresyvūs, kai jiems grąžindavo iš riebaus - saldaus įprastą maistą. Greitame maiste gausu transriebalų. Tai vienas iš labiausiai kenksmingų maisto komponentų, susijusių su blogo cholesterolio padidėjimu bei uždegiminių reakcijų organizme suaktyvėjimu.
Maisto patrauklumą didina ir druska, taip pat dosniai beriama į greito maisto patiekalus. Druska yra stiprus skonio stimuliatorius, sukeliantis tam tikrą priklausomybę. Remiantis moksliniais tyrimais, "druska, kaip ir seksas, fiziniai pratimai, riebalai, angliavandeniai ir šokoladas turi savybę išvystyti priklausomybę. Tuo pačiu metu tai narkotikas ir antidepresantas."
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Tai, kad valgoma daug greito maisto, kalta ir gėrimų, kuriais užsigeriama, temperatūra. Paprastai gėrimai pateikiami su ledukais. Dr. Alexis Stranahan, Gruzijos universiteto profesorius, atliko plataus masto tyrimą, kurio rezultatai yra šokiruojantys. Viena pelių grupė buvo valgydinta normaliai- 10% kalorijų sudarė riebalai. O kita- (kaip valgo greito maisto gerbėjai) - su 60% riebalų kalorijomis. Bendras kalorijų kiekis dietoje buvo toks pats, tačiau jau 12-osios savaitės metu mokslininkai nustatė, kad antroje pelių grupėje be svorio padidėjimo atsirado ir smegenų pokyčiai.
Priklausomybės nuo nesveiko maisto simptomai
Atpažinti priklausomybę nuo nesveiko maisto gali būti sudėtinga, nes daugeliui žmonių patinka skanus maistas. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti nustatyti, ar jūsų santykis su maistu yra sveikas, ar jau peržengė ribą.
Fiziniai simptomai
- Nekontroliuojamas potraukis tam tikriems maisto produktams, ypač turintiems daug cukraus, riebalų ir druskos.
- Valgymas dideliais kiekiais, net kai nesate alkanas.
- Jausmas, kad negalite nustoti valgyti, net kai jaučiatės persivalgęs.
- Abstinencijos simptomai, tokie kaip irzlumas, nerimas ar galvos skausmas, bandant apriboti nesveiko maisto vartojimą.
- Riebaus maisto netoleravimas.
Psichologiniai simptomai
- Nuolatinės mintys apie maistą ir planavimas, ką valgysite.
- Kaltės, gėdos ar depresijos jausmas po persivalgymo.
- Slėpimas nuo kitų, ką ir kiek valgote.
- Naudojimas maisto kaip priemonės susidoroti su stresu, liūdesiu ar kitomis neigiamomis emocijomis.
- Žema savivertė ir nepasitenkinimas savo kūnu.
Elgesio simptomai
- Valgymas slapta arba vienumoje.
- Atsisakymas dalyvauti socialiniuose renginiuose, kuriuose yra maisto, kurio negalite kontroliuoti.
- Išlaidos didelėms sumoms pinigų nesveikam maistui.
- Nesėkmingi bandymai apriboti nesveiko maisto vartojimą.
- Emocinis valgymas, kuomet susinervinus, esant nerimo būsenoje, esant visiškai vienišai, jaučiant nežinią ar bet kokį neigiamą dalyką, kartais net iš neturėjimo ką veikti, puolate šluoti šaldytuvą.
Priklausomybės nuo nesveiko maisto priežastys
Priklausomybė nuo nesveiko maisto yra sudėtinga problema, kurią gali lemti įvairūs veiksniai. Svarbu suprasti šias priežastis, kad būtų galima veiksmingai spręsti šią problemą.
Biologiniai veiksniai
- Smegenų chemija: Nesveikas maistas gali paveikti smegenų atlygio sistemą, išskirdamas dopaminą - neurotransmiterį, kuris sukelia malonumo jausmą. Reguliarus nesveiko maisto vartojimas gali sukelti toleranciją dopaminui, todėl reikia vis daugiau maisto, kad pasiektumėte tą patį malonumo lygį.
- Hormonai: Hormonai, tokie kaip grelinas (alkio hormonas) ir leptinas (sotumo hormonas), gali turėti įtakos maisto potraukiui ir persivalgymui. Sutrikusi hormonų pusiausvyra gali padidinti potraukį nesveikam maistui.
- Genetika: Kai kurie žmonės gali būti genetiškai labiau linkę į priklausomybę nuo maisto.
Psichologiniai veiksniai
- Emocinis valgymas: Naudojimas maisto kaip priemonės susidoroti su stresu, liūdesiu, nerimu ar kitomis neigiamomis emocijomis.
- Žema savivertė: Neigiamas savęs vertinimas ir nepasitenkinimas savo kūnu gali paskatinti persivalgymą ir priklausomybę nuo nesveiko maisto.
- Trauma: Praeities trauminiai įvykiai gali padidinti priklausomybės nuo maisto riziką.
- Perfekcionizmas: Žmonės, linkę į perfekcionizmą, nerimą ar kontrolės poreikį, dažniau susiduria su ortoreksijos rizika. Noras viską daryti teisingai persikelia ir į mitybą - maistas tampa būdu jaustis saugiau ar labiau vertingu.
Aplinkos veiksniai
- Maisto prieinamumas: Lengvas priėjimas prie nesveiko maisto, ypač greito maisto restoranuose ir prekybos centruose, gali padidinti jo vartojimą.
- Reklama: Maisto pramonės reklamos, skatinančios nesveiko maisto vartojimą, gali paveikti mūsų pasirinkimus.
- Socialinė įtaka: Socialiniai įpročiai ir normos, susiję su maistu, gali turėti įtakos mūsų mitybos įpročiams.
- Šiuolaikinė visuomenė: Šiuolaikinėje visuomenėje gausu informacijos apie supermaistą, detoksikaciją bei švarią mitybą. Socialiniai tinklai pilni tobulų kūnų ir „sveikatingumo“ guru, kurie netiesiogiai daro spaudimą - atrodo, kad visi aplink maitinasi nepriekaištingai.
Priklausomybės nuo nesveiko maisto gydymas
Įveikti priklausomybę nuo nesveiko maisto gali būti sudėtinga, tačiau įmanoma. Svarbu kreiptis į specialistus ir taikyti įvairius gydymo metodus, kad pasiektumėte ilgalaikių rezultatų.
Psichoterapija
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su maistu. Ši terapija moko, kaip atpažinti potraukį, valdyti emocijas ir priimti sveikus sprendimus.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): DET padeda išmokti reguliuoti emocijas, toleruoti stresą ir gerinti tarpasmeninius santykius. Ši terapija gali būti ypač naudinga žmonėms, kurie naudoja maistą kaip priemonę susidoroti su emocijomis.
- Psichoanalitinė terapija: Ši terapija padeda giliau suprasti pasąmonines priežastis, skatinančias priklausomybę nuo maisto.
Mitybos konsultavimas
- Registruotas dietologas: Dietologas gali padėti sudaryti individualų mitybos planą, kuris atitiktų jūsų poreikius ir tikslus. Jis taip pat gali padėti išmokti sveikai maitintis, atpažinti alkio ir sotumo signalus bei įveikti potraukį.
- Sąmoningas valgymas: Praktikuojant sąmoningą valgymą, mokomasi valgyti lėtai, atkreipti dėmesį į maisto skonį ir tekstūrą bei klausytis savo kūno signalų. Tai gali padėti sumažinti persivalgymą ir pagerinti santykį su maistu.
Vaistai
- Antidepresantai: Kai kuriais atvejais antidepresantai gali būti skiriami, jei priklausomybė nuo maisto yra susijusi su depresija ar nerimu.
- Apetito slopintuvai: Šie vaistai gali padėti sumažinti potraukį maistui ir kontroliuoti apetitą.
Paramos grupės
- Anoniminiai persivalgytojai (AP): AP yra paramos grupė, skirta žmonėms, kenčiantiems nuo persivalgymo ir priklausomybės nuo maisto. Dalyvavimas paramos grupėje gali suteikti palaikymą, supratimą ir motyvaciją.
Kiti gydymo būdai
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir kontroliuoti svorį.
- Miego higiena: Užtikrinkite pakankamą miego kiekį ir reguliarų miego režimą, kad sumažintumėte hormonų disbalansą, kuris gali skatinti potraukį maistui.
- Streso valdymas: Išmokite valdyti stresą taikydami įvairias technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
- Alternatyvūs gydymo būdai: Kai kurie žmonės gali rasti naudos iš alternatyvių gydymo būdų, tokių kaip akupunktūra, homeopatija ar aromaterapija.
Kaip padėti sau ar artimajam?
Ortoreksija - tai ne silpnumo ar valios trūkumo požymis. Tai valgymo sutrikimas, reikalaujantis supratimo ir kantrybės. Svarbiausia - pripažinti problemą ir žengti pirmuosius žingsnius link sveikesnio santykio su maistu bei savimi. Jei pastebite, kad jūsų draugas ar šeimos narys kovoja su ortoreksija, svarbiausia - nekritikuoti ir nespausti. Vietoj to - išklausykite, parodykite supratimą, pasiūlykite profesionalią pagalbą. Palaikymas ir empatija dažnai tampa stipriausiu gydymo pagrindu.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Ko reikia norint atsistatyti?
Žmonėms susidūrusiems su ortoreksija, organizme dažnai trūksta svarbių maistinių medžiagų, nes ribojant maistą ar išbraukiant tam tikras produktų grupes gali sutrikti mitybos balansas. Norint atsistatyti, procese itin svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį, kad būtų atkurta energija, hormonų pusiausvyra ir normali medžiagų apykaita. B grupės vitaminai (ypač B1, B6, B12 ir folio rūgštis) padeda atstatyti nervų sistemos veiklą, gerina nuotaiką ir energijos gamybą. Geležis reikalinga deguonies pernešimui kraujyje, o magnis, cinkas ir kalcis padeda reguliuoti nervų ir raumenų funkciją, miego kokybę bei didinti atsparumą stresui. Tuo tarpu vitaminai D ir C stiprina imuninę sistemą, o omega-3 riebalų rūgštys (pavyzdžiui, iš žuvų taukų ar linų sėmenų aliejaus) padeda palaikyti emocinį stabilumą ir smegenų veiklą. Be šių medžiagų, naudingi ir probiotikai, padedantys atkurti žarnyno mikroflorą, kuri dažnai būna sutrikusi dėl netinkamos mitybos.
Sveikos gyvensenos principai
Sveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių gerai sveikatai, savijautai ir išvaizdai.
Subalansuota mityba
- Valgykite įvairų maistą iš visų maisto grupių: vaisius, daržoves, grūdus, baltymus ir riebalus.
- Ribokite perdirbtų maisto produktų, saldumynų ir riebalų vartojimą.
- Valgykite reguliariai ir nepraleiskite valgymų.
- Gerkite pakankamai vandens.
- Mėgaukitės maistu, bet saikingai.
Fizinis aktyvumas
- Būkite fiziškai aktyvūs bent 30 minučių per dieną.
- Rinkitės jums patinkančią veiklą, tokią kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ar šokiai.
- Įtraukite fizinį aktyvumą į savo kasdienę rutiną.
Streso valdymas
- Išmokite valdyti stresą taikydami įvairias technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
- Skirkite laiko sau ir darykite tai, kas jums patinka.
- Bendraukite su artimaisiais ir palaikykite socialinius ryšius.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
tags: #priklausomybe #nuo #neisveiko #maisto