Įvadas
Priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų tarp jaunų žmonių yra didėjanti problema. Mokyklose vykdomos prevencinės programos, kuriomis siekiama informuoti vaikus apie tabako, alkoholio ir narkotikų žalą. Tačiau ar šios priemonės yra veiksmingos vyresniųjų klasių mokinių požiūriu? Vilkijos žemės ūkio mokykloje atliekami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimą tarp mokinių, taip pat aiškintis, ką mokiniai žino apie vartojimo pasekmes ir kas, jų manymu, daro įtaką psichoaktyvių medžiagų vartojimui. Šis straipsnis analizuoja priklausomybės prevencijos priemones mokinių požiūriu.
Alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo tyrimai
Lietuva dalyvauja tarptautiniame Europos mokinių alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo tyrime (ESPAD). Šie tyrimai atliekami kas ketveri metai. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Vyriausybės taip pat atlieka tyrimus, siekdamas įvertinti narkotikų paplitimą Lietuvoje. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo projekto (ESPAD) apklausos duomenimis, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema vis didėja tarp jaunų žmonių. Plinta alkoholizmas, narkomanija, daugėja problemų, susijusių su girtavimu. Tarp jaunų žmonių tai tampa normaliu reiškiniu. Daugelis jų psichoaktyvias medžiagas pradeda vartoti paauglystėje - sunkiu, kriziniu brendimo laikotarpiu.
Priklausomybių prevencijos programos
Nuo 1998 m. Lietuvoje vykdoma „Lietuvos sveikatos programa: alkoholio vartojimo mažinimo uždaviniai ir įgyvendinimo priemonės“. „Valstybės alkoholio kontrolės programoje 1999-2011 m.“ užsibrėžiami tikslai iki 2009 m. palaipsniui sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą 25 proc.
Siekiant stabdyti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, mokyklose vaikams aiškinama tabako, alkoholio, narkotikų žala, vykdomos prevencinės programos. Įsigaliojo įstatymas, kad būtų uždrausta alkoholio reklama, rugsėjo 1-ąją uždrausta prekiauti alkoholiu.
Šiuo metu atliekamos apklausos, daugybė tyrimų, rengiami ir įdarbinami specialistai prevenciniam darbui su mokiniais, vis daugiau dėmesio skiriama interaktyviems darbo su mokiniais metodams, skirtiems psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai, socialinei integracijai ir parengimui darbo rinkai. Tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos, suprasdamos šios problemos aktualumą, daug dėmesio skiria pirminės prevencijos priemonėms įgyvendinti, kurios apima mokyklą, šeimą ir bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų priežastys
Literatūros apžvalga parodo, kad egzistuoja įvairūs veiksniai, įtakojantys individo pasirinkimą vartoti psichoaktyvias medžiagas. Kai kurie autoriai psichotropinių medžiagų vartojimo priežastis skirsto į vidines ir išorines. Iš esmės kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali pasidaryti priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Kartais į blogį gali įtraukti bendraamžiai, bei mada, kuri su laiku vis stipriau įtakoja žmonių gyvenimą. Galima sakyti, psichotropinių medžiagų vartojimą gali skatinti išgyvenimai, įvairūs sunkumai, net gi šeima.
Patys jaunuoliai, eksperimentuojantys su narkotikais, įvardina tokias psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastis:
- Narkotinės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti visas problemas, nemalonias emocijas, sumažinti įtampą.
- Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų poveikį, patirti pakitusią sąmonės būseną.
- Narkotines medžiagas vartojama norint kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų. Bendraamžių įtaka.
Šiais bendraamžiais, vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai atitinka mokslininkų įvardinamus psichologinius, socialinius veiksnius. Didžiausią įtaką paauglystėje turi bendraamžiai (Kvieskienė G., 2003), o noras būti pripažintam tarp bendraamžių yra labai stiprus veiksnys. Paaugliai, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni ieško naujų draugų, kiti - ieško lyderių. Išryškėjus problemoms ir draugams nuo jų nusisukus, jie nusivilia, tampa vieniši.
Bandymas nugalėti baimę taip pat kartais gali reikštis labai keistai: paauglys norėdamas susirasti draugų, gali prisiimti bet kokią ideologiją ir tapti priklausomu nuo kokios nors žmonių grupės.
Jei vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai, išsigelbėjimo, dažniausiai pradedama ieškoti svaiginantis alkoholiu. Šeimose, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose reguliariai girtaujama arba vartojamos kitos psichotropinės medžiagos, vaikai taip pat dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais, nes seka tėvų pavyzdžiu. Narkotikų vartojimą gali lemti ir netinkamas auklėjimas. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių tenkinimas. Nepilna šeima arba nuolatinis tėvų užimtumas. Kartais - skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Žinoma, ne visos šeimos, kuriose vaikų auklėjimas yra nekontroliuojamas arba jie per daug prižiūrimi, vaikai taps priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Mokslininkai teigia, kad kelių veiksnių iš skirtingų grupių buvimas didina galimybę tapti narkomanu ar alkoholiku. (Apie narkomaniją ir jos prevenciją. Rekomendacijos policijos pareigūnams. Vilnius, 2003). Visos minėtosios priežastys yra labai svarbios ir nė vienos negalima būti išskirti kaip pagrindinės.
Priklausomybę įtakojantys veiksniai
Literatūroje aptinkami įvairūs veiksniai, įtakojantys priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų. Vieni autoriai (Bulotaitė L., 2004; Ūselienė D., 2007) teigia, kad narkotikų vartojimą lemia vienas ar keli veiksniai. Tuos veiksnius autoriai skirsto į tris grupes: biologinius, socialinius ir socialinius biologinius.
Šie veiksniai gali būti skirstomi į vidinius ir išorinius veiksnius, kuriuos valdant galima padėti individui ugdyti gebėjimą atsispirti alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimui, o esant priklausomybei - ją koreguoti. Kai kurie iš jų įvardina kaip vidinius veiksnius: augdamas vaikas perima iš tėvų vertybes ir jas atgamina asmenybei veikiant, bendraujant. Kitas vidinio veiksnio pavyzdys: kai vaikas augdamas negavo paramos, supratimo, jautė globos ir meilės stygį. Šis veiksnys galime įžvelgti psichologinius vidinius veiksnius. Ūselienės D. (2007) empirinis tyrimas įrodo, kad priklausomybes veikiantys veiksniai gali būti skirstomi į išorinius ir vidinius apjungiant juose asmens vertybes bei žmogaus gyvenimo prasmę.
Empiriniai tyrimai
Ūselienės D. (2007) atliko empirinius tyrimus, siekdama išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja pasirinkimą vartoti narkotines medžiagas.
Pirmasis tyrimas
Tyrimas buvo atliktas 1999 m. Vilniuje. Tyrime dalyvavo 100 narkotines medžiagas naudojusiųsi tiriamųjų, visi tiriamieji narkotines medžiagas vartojo intraveniniu būdu, visi tiriamieji buvo vyresnio paauglio amžiaus, remiantis Sprangerio sudaryta psichinės raidos periodizacija (17-21 m.). Ši periodizacija buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes tyrimai liudija, jog šio amžiaus tarpsnio asmenys dažnai pasijunta vieniši, susiranda naujų draugų pagal vertybes.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Pirmasis tyrimo etapas vyko apklausos forma - užduodami klausimai tam tikra tvarka. Apdorojant gautus duomenis, buvo atsižvelgta ne tik į objektyvią informaciją apie klausiamus dalykus, bet ir į duomenis apie tiriamąjį, kuris tuos dalykus subjektyviai suvokia, įsimena. Tyrimo duomens analizė parodė, kad jaunuolių santykiai su artimaisiais kito. Vaikystėje 44,4 proc. priklausomų nuo narkotikų žmonių jautė dėmesio stoką, paauglystėje šis procentas išaugo iki 50 proc. Įtempti santykiai su artimaisiais vaikystėje buvo 11,1 proc., o paauglystėje procentas didėjo iki 12,5 proc. Asmenų priklausomų nuo narkotikų, atsakymai rodo, kad 33,3 proc. tiriamųjų savo santykius su tėvais apibūdina kaip emociškai šiltus, 33,3 proc. Šie paauglystėje santykiai su tėvais kito: 25 proc. jautėsi kontroliuojami savo tėvų, o 75 proc.
Ūselienė D., išanalizavus asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų, ir asmenų, nepriklausomų nuo narkotinių medžiagų, santykius su artimaisiais vaikystėje bei paauglystėje, išryškėja, kad tiriamieji, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, savo santykius su artimaisiais charakterizavo kaip emociškai įtemptus, dauguma iš jų jautė tėvų dėmesio stoką.
Šie, empiriniame tyrime nustatyti, veiksniai, patvirtina teorinėje dalyje minėtas autorių priežastis, kurios turi įtakos pasirinkimui vartoti psichoaktyvias medžiagas.
Antrasis tyrimas
Antrasis tyrimas atlikta 2003 m.. Vilniuje. Šis tyrimas skirtas narkotines medžiagas, ir nepriklausomų nuo narkotinių medžiagų paauglių gyvenimo prasmės sampratai. Tiriamieji pasirinkti remiantis Spangerio pasiklyta psichikos raidos periodizacija: aštuoni paaugliai nevartojantis narkotinių medžiagų ir aštuoni vartojantys narkotines medžiagas. Tiriamųjų pasirinkimą, anot autorės , lėmė tai, kad šių jaunų žmonių gyvenimo būdas skyrėsi. Tyrimo metu buvo prašoma papasakoti apie savo gyvenimo prasmės suvokimo patyrimą ir, remiantis tuo, apibrėžti gyvenimo prasmę. Papildomi klausimai buvo užduodami siekiant patikslinti tiriamojo mintis ar paskatinti tolimesnį pasakojimą. Šio teksto pagrindu buvo atliekama fenomenologinė A.Giorgi analizė.
tags: #priklausomybe #nuo #sekso #vytautas #v