Priklausomybė nuo Tėvų Požymiai: Kaip Atpažinti ir Ką Daryti?

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur technologijos ir psichoaktyviosios medžiagos tampa vis labiau prieinamos, ypač svarbu atpažinti priklausomybės požymius ir žinoti, kaip padėti sau ar savo artimiesiems. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybę nuo ekranų, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, pateiksime ekspertų įžvalgas ir praktinius patarimus.

Priklausomybė nuo Ekranų: Ar Jūsų Vaikas Per Daug Laiko Praleidžia Prie Ekranų?

Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo technologijų, kurios daro didelę įtaką vaikų kasdienybei. Išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir žaidimų konsolės tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nors technologijos gali ugdyti vaikų kūrybiškumą ir žinias, vis dažniau pastebima, kad tai gali sukelti priklausomybę.

Psichologas-psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas tv3.lt portalui pasakoja, jog per ilgo naudojimosi ekranais problema Lietuvoje auga: „Vis jaunesni vaikai pradeda naudotis išmaniaisiais įrenginiais, o vyresni dažnai praleidžia prie jų daugiau laiko nei rekomenduojama.“

Pirmieji Priklausomybės nuo Ekranų Požymiai

1. Nevaldomas ekrano laiko ilgėjimas: Jei vaikas pradeda praleisti valandas prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti ženklas, ypač jei tai trukdo miegui, namų darbams ar fiziniam aktyvumui. Vaikai dažniausiai patys nejaučia, kiek laiko iš tiesų praleidžia prie ekranų. Jų laikas internete labai lengvai ištirpsta. Jaunesni vaikai dažnai net nepastebi, kaip „dar truputį“ staiga virsta į dar kelias valandas, praleistas prie išmaniųjų įrenginių. Vaikams yra labai lengva įsitraukti į žaidimus ar turinio vartojimą prarandant ribas.
2. Sunkus naudojimosi ekranais nutraukimas: Kai vaikas tampa irzlus, neramus ar agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų.
3. Atotrūkis nuo realaus pasaulio: Vaikas pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas.
4. Prasta emocinė ir fizinė būklė: Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika.
5. Kitų veiklų ar interesų nebuvimas: Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais.
6. Poveikis miegui: Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais.
7. Neigiamas poveikis mokymosi rezultatams: Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams.
8. Tęstinis naudojimas nepaisant neigiamų pasekmių: Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes.

Anot specialisto, tobula laiko riba prie ekranų priklauso nuo vaiko amžiaus ir rutinos. Vaikams iki dvejų metų ekranai nerekomenduojami, išskyrus vaizdo skambučius su artimaisiais. Ikimokyklinukams patariama prie ekranų praleisti iki 1 valandos per dieną, pradinukams - iki 2 valandų. Paaugliams jau galima leisti prie išmaniųjų įrenginių praleisti iki 3 valandų per dieną, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai netrukdo miegui, judėjimui, mokymuisi ir bendravimui gyvai.

Akvilė Alauskaitė priduria, jog jaunesni vaikai technologijas dažniausiai vartoja kaip pramogą, o paaugliai - kaip socialinę erdvę. „Jiems tai bendravimo, savęs pristatymo ir identiteto kūrimo platforma, tad paaugliams ypač svarbus kritinis mąstymas: kaip jie kuria savo įvaizdį, ką dalinasi, ar supranta, kad virtuali realybė ne visada atitinka tikrąją“, - sako ji.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Kaip Padėti Vaikui?

Svarbu pradėti spręsti problemą kuo greičiau. Draudimais problemos neišspręsime - reikia ieškoti balanso. „Vaikų per didelis ekranų naudojimas nėra vien tik blogas įprotis. Iš mokslinės perspektyvos jis turi daug bendrų bruožų su elgesio priklausomybėmis. Nors klasikinės priklausomybės dažniausiai siejamos su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, šiandien aišku, kad tokios veiklos kaip interneto naudojimas ar kompiuteriniai žaidimai taip pat gali aktyvuoti smegenų atlygio sistemas”, - įspėja J. Burkauskas. Pasak jo, tai skatina nuolat ieškoti pakartotinio malonumo, todėl žmogaus elgesys gali tapti sunkiai kontroliuojamas, nepaisant akivaizdžių neigiamų pasekmių.

• Būkite pavyzdžiu: Vaikai mokosi stebėdami artimiausią aplinką, todėl jei tėvai daug laiko praleidžia prie telefono, vaikai linkę elgtis taip pat. Jei suaugusieji nuolat „prikibę“ prie ekranų, mažėja bendravimo akis į akį, silpnėja ryšys šeimoje, o ekranai tampa įprasta kasdienio gyvenimo dalimi.
• Kurkite dienos rutiną: Tėvai gali padėti vaikams susikurti dienos rutiną, kurioje yra ir ekranų laikas, ir aktyvios veiklos.
• Nustatykite aiškias taisykles: Pavyzdžiui, ekranai nevartojami valgant, prieš miegą ar bendro laiko metu. Patartina nustatyti aiškią trukmę pagal vaiko amžių, kartu aptarti, ką galima žiūrėti ar žaisti, ir padėti rinktis kokybišką turinį.
• Pateikite alternatyvių veiklų: Svarbu pateikti alternatyvių veiklų, skatinti bendrą laiką be ekranų ir paaiškinti vaikui ribų prasmę.
• Kalbėkite apie turinį: Reikia kalbėtis, ką jie ten veikia. Ar tai yra turinys, kuris lavina, įkvepia, ar tik mechaniškas scrollinimas.
• Ugdyti įgūdžius: Kaip atsirinkti informaciją, kaip nepaskęsti turinio sraute, kaip atsakingai naudoti socialinius tinklus.

Kokias Klaidas Darote Tėvai?

Dažniausios tėvų klaidos kyla iš nenuoseklumo ir perteklinio griežtumo. Kartais tėvai taiko griežtus draudimus, bet patys tuo metu naudojasi telefonu, taip siųsdami prieštaringą signalą. Ribos nustatomos tik tada, kai problema jau įsisenėjusi, o ne iš anksto, formuojant sveikus įpročius. Dalis tėvų riboja tik laiką, bet visiškai nekreipia dėmesio į turinį, nors žalingas poveikis dažnai susijęs būtent su tuo, ką vaikas žiūri ar žaidžia.

Priklausomybė nuo Alkoholio: Kada Reikia Susirūpinti?

Priklausomybė nuo alkoholio - rimta problema ir suaugusiam žmogui, ir šalia jo augančiam vaikui. Šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, aplinka visada yra mažiau ar daugiau disfunkcinė. Keičiasi šeimos pusiausvyra, taisyklės, vaidmenys.

Alkoholio Vartojimo Poveikis Vaikams

Kaip į alkoholio vartojančius tėvus reaguoja vaikai, priklauso nuo daugelio faktorių: ar abu tėvai alkoholikai ar tik vienas iš jų, ar girtaujama kasdien, ar geriama namuose ir pan. Jei šeima sugeba išlaikyti įprastinę šeimos veiklą tai mažiau įtakoja vaikus.

• Ikimokyklinio amžiaus vaikai: Ne visada suvokia kas vyksta, bet jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą, nerimą, bet tėvai jiems yra pasaulio centras, nepriklausomai nuo to, ar patenkina net bazinius jų poreikius.
• Mokyklinio amžiaus vaikai: Nuolat seka tėvus, bando numatyti alkoholio pavartojimą.
• Paaugliai: Gali pradėti gėdytis savo tėvų arba jausti tėvams pyktį.

Jautriausias amžius - iki penkerių metų, vaikai, kad ir ne viską suprasdami, kas vyksta šeimoje, formuoja savo gyvenimo kertinius įsitikinimus. Tuo metu suformuotas vaizdas apie save, pasaulį ir aplinkinius žmones išlieka daugmaž stabilus visą gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Kaip rodo tyrimai, užaugusios alkoholikų tėvų dukterys yra labiau įtakotos alkoholio vartojimo problemų šeimos aplinkoje nei alkoholikų tėvų sūnūs. Kaip rodo tyrimai, vaikus traumuojančiai labiau veikia, jei alkoholikė yra motina. Tačiau jei, vaikas turi galimybę nuolatos bendrauti su artimu negeriančiu giminaičiu (močiute, teta, vyresne seserimi ar kt.) gali būti, kad vaikas minimaliai patirs traumuojančią šeimos aplinką ir užaugęs psichosocialinėmis savybėmis nesiskirs nuo kitų.

Kaip Vaikai Reaguoja ir Ką Daryti?

Labai dažnai vaikai dėl tėvų alkoholio vartojimo problemų kaltina save. Taip vyksta dėl vaikams ir paaugliams būdingos mąstymo savybės egocentrizmo (,,viskas pasaulyje vyksta dėl manęs“, ,,aš blogas dėl to mama/tėtis geria“). Savęs kaltinimo yra beveik neįmanoma išvengti, nes reikia įsisąmoninti, kad mama ir tėtis yra suaugę žmonės, kurie daro savo gyvenimo pasirinkimus ir vaikas tų pasirinkimų niekaip negali įtakoti. Be to, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga, kuriai įveikti reikalinga specialistų pagalba.

Vieni vaikai stengiasi būti tobuli (gerai mokosi, tvarko namų buitį), kad tik nesukeltų tėvams preteksto vartoti alkoholio. Kiti kaip tik elgiasi problematiškai, kad tėvai rūpintųsi jais ir neturėtų laiko gerti. Dar kiti bando slėpti alkoholį nuo tėvų, sudaužo nupirktus butelius. Beveiki visi vaikai šią šeimos problemą bando nuslėpti nuo draugų ir artimųjų, dangsto tėvus, paaugę kviečia ,,išblaivintojus“. Bet koks problemos slėpimas, neigimas tik pagilina problemą.

Deja, atžalos negali padėti savo gimdytojams įveikti šią problemą. Alkoholio vartojimo problemai įveikti reikalinga specialistų pagalba. Vaikai gali tik paskatinti tėvus ieškoti tokios pagalbos, bet kol pats asmuo nesupranta turintis, alkoholio vartojimo problemą tol, jokia pagalba yra beprasmišką.

• Kur ieškoti pagalbos: Geriausia kreiptis į negeriančius giminaičius ar tuos žmones, kurie yra greta. Patarimo galima kreiptis paskambinus į ,,Vaikų liniją“. Taip pat galima kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Paaugus galima kreiptis į priklausomybės ligos centrus ar į Alanono grupes.

Pasekmės ir Patarimai Artimiesiems

Jeigu tėvai nuolat girtaudavo, ar tikėtina, kad užaugęs vaikas taps abstinentu ir bjaurėsis net pabandyti svaigiųjų gėrimų? Tikėtina, taip nutinka, jei vaikas matė ir kitokių gyvenimo pavyzdžių. Psichoterapeutai pastebėjo dėsningumą - alkoholikų vaikai kreipiasi pagalbos į specialistus perkopę trisdešimtuosius gyvenimo metus. Visi jie skundžiasi nerimu, depresija, dideliu stresu ar vidine sumaištimi.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

Svarbiausia neslėpti ir neneigti egzistuojančios alkoholio problemos. Labai mažiems vaikams gali būti reikalinga ir fizinė pagalba (maistas, drabužiai), vyresniems svarbus teigiamas gyvenimo pavyzdys, pokalbiai apie tai, kad jie nėra atsakingi už tėvų problemas.

Didžiausia klaida yra alkoholizmo problemos slėpimas; galvojimas, kad alkoholio vartojimo problemos tai valios neturėjimas ir jei žmogus panorės gebės pats susitvarkyti.

Priklausomybė nuo Psichoaktyviųjų Medžiagų: Kaip Atpažinti Pavojų?

Šiandien tarp jaunimo sparčiai plintančios psichoaktyviosios medžiagos yra prieinamos ir patiems jauniausiems. Anot specialisto, šiandieniai paaugliai meta iššūkį visuomenei rūkydami elektronines cigaretes, neretai vadinamas XXI a. rykšte. Didžiausią pavojų kelia tai, kad į el.

Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo duomenimis, 2019 m. beveik kas penktas Lietuvos mokinys teigė, kad bent 1-2 kartus per savo gyvenimą buvo bandęs kokių nors narkotikų.

Kaip Atpažinti, Kad Vaikas Vartoja Psichoaktyviąsias Medžiagas?

Įtarti, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, galima tuomet, kai pasikeičia jo elgesys: svarbu atkreipti dėmesį, jeigu kardinaliai pasikeičia vaiko emocinė būsena ir elgesys, sutrinka atmintis. Pavyzdžiui, kai staiga be jokios priežasties dingsta susidomėjimas sportu, mokslais, nutraukiamos įvairios iki tol buvusios svarbios veiklos.

• Fiziniai požymiai:
  • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali kainuoti brangiai, todėl daugelis paauglių griebiasi skolintis, vogti ar parduoti asmeninius daiktus, kad galėtų finansuoti savo įpročius.
  • Su priklausomybe kovojantys paaugliai gali patirti įvairių sveikatos problemų, iš kurių daugelis atmetamos kaip įprasti, visiems būdingi, negalavimai.
  • Bendraamžių įtaka yra vienas stipriausių paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo veiksnių.
• Elgesio požymiai:
  • Pasiteisinimas:“draugas paprašė pasaugoti” yra senas, kaip raupai, ir nuvalkiotas.
  • Vaikas labai lengvai susierzina, kai jam yra užduodami klausimai, apie psichoaktyvias medžiagas.
  • Su priklausomybe kovojantys paaugliai dažnai deda daug pastangų, kad nuslėptų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
  • Šie pokyčiai gali rodyti, kad paauglys vartoja psichoaktyviąsias medžiagas norėdamas susidoroti su stresu ar emociniu skausmu.
  • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dažnai sukelia kognityvinių sutrikimų, dėl kurių paaugliams sunku susikaupti ir gerai mokytis mokykloje.

Kaip Padėti Vaikui?

Pastebėjus problemą svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos. Kalbėti su vaiku reikia. Bet svarbiausia - tėvai neturi imtis gydytojo vaidmens. Rekomenduoju visuomet skambinti specialistams ir konsultuotis.

Jei pastebite kelis iš šių požymių savo atžaloje, būtina į situaciją žiūrėti su empatija, o ne su tikslu nuteisti ar nubausti. Tokie ekspertai kaip daktaras Williamas Milleris, motyvacinio interviu kūrėjas, rekomenduoja naudoti atvirus pokalbius, o ne konfrontacijas: “Klauskite vaiko apie jo jausmus ir išgyvenimus be jokio vertinimo.” Gali būti sunku išgirsti tiesą, gali norėtis nedelsiant pulti viską tvarkyti, tačiau tai yra būtent tas metas, kai privalu stabtelti ir viską gerai apgalvoti. Skubotas ir impulsyvus elgesys tik sukurs nematomą sieną tarp jūsų ir jūsų vaiko, todėl besąlygiška meilė ir supratingumas turi tapti pamatu jūsų problemų sprendimui.

Priklausomybių psichologas daktaras Stantonas Pilas (Dr. Stanton Peele) teigia, kad priklausomybė yra glaudžiai susijusi su socialine dinamika. Tėvai turėtų susipažinti, kokie daiktai dažniausiai siejami su narkotinių medžiagų vartojimu. Nors kai kurie iš jų iš pradžių gali atrodyti nekenksmingi, jie gali reikšti giliau slypinčias problemas.

Dr. Matė ir kiti ekspertai pabrėžia, kad priklausomybė dažnai yra gilesnio emocinio skausmo simptomas. Daugelis paauglių vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, kad susidorotų su nediagnozuotais psichikos sveikatos sutrikimais, todėl svarbu šalinti ir priklausomybę, ir jos pagrindines priežastis.

Priklausomybės Prevencija

Dr. Nora Volkow, Nacionalinio piktnaudžiavimo narkotikais instituto (NIDA) direktorė, išsamiai tyrinėjo paauglių smegenis ir jų polinkį į priklausomybę. Jos tyrimai rodo, kad kaktinė smegenų žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir impulsų kontrolę, nėra visiškai išsivysčiusi net iki 25 metų amžiaus. Tai reiškia, kad paaugliai ir jauni suaugusieji yra ypač pažeidžiami narkotikų ir alkoholio poveikio, nes jų smegenyse lengviau formuojasi priklausomas elgesys. Būtent dėl to, mūsų, kaip tėvų pareiga, užkirsti kelią bet kokiam alkoholio vartojimui iki makismaliai brandaus smegenų amžiaus.

Pasak Johano Hari, vieno iš priklausomybių tyrinėtojų, priklausomybės priešingybė yra ne blaivybė, o ryšys su kitais žmonėmis.

Kaip Kalbėtis su Vaikais?

• Pradėkite anksti: Pradėkime kalbėtis su vaikais nuo 4-5 metų apie saugumą buityje.
• Būkite atviri: Kalbėti kuo paprasčiau ir neišgasdinant apie alkoholį ir tabaką.
• Pripažinkite: Pripažinti, kad mes patys vartojame, nes mums jau leidžiama, bet nekalbėti apie saikingas ribas.
• Kalbėkite apie pasekmes: Pristatyti per dvigubą prizmę: žalą mūsų organams, riziką ir psichinę priklausomybę.

Vaikai pradeda vartoti psichoaktyviasias medžiagas dėl kelių priežasčių: pirmiausiai malonumo ieškojimas, bendraamžių spaudimas, nežinojimas kaip su psichologinėmis įtampomis tvarkytis. Geriausia būtų, kad vaikas netylėtų, pasakytų, įvardintų, pasitikėtų tėvais ar mokytojais.

tags: #priklausomybe #nuo #tevu