Priklausomybė - tai sudėtinga būsena, kuri paveikia ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius. Šiame straipsnyje nagrinėsime priklausomybės požymius, etapus, priežastis ir galimus sprendimo būdus, remiantis moksliniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis.
Priklausomybė kaip liga: esmė ir raida
Priklausomybė, remiantis pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimais, yra smegenų liga, kuri vystosi laikui bėgant dėl iš pradžių savo noru pasirinkto elgesio, pavyzdžiui, alkoholio vartojimo. Pasekmė - iš esmės visiškai nevaldomas potraukis alkoholiui ar narkotikams, siekis jų gauti ir vartoti, o tai trikdo žmogaus funkcijas šeimoje ir visuomenėje. Asmuo didina dozes norėdamas gauti pradinį efektą.
Kiekviena priklausomybė prasideda nuo psichologinio prisirišimo. Išmoktas naujas įgūdis pakankamai greitai įtvirtinamas smegenyse ir palaipsniui tampa automatišku elgesiu. Ilgainiui cheminių medžiagų vartojimas keičia smegenų veiklą, moduliuoja cheminę pusiausvyrą, tad prie psichologinės priklausomybės prisideda stiprus fiziologinis poreikis cheminėms medžiagoms tam, kad palaikyti tariamą balansą. Tokie pokyčiai smegenyse pajėgūs paveikti žmogaus motyvaciją, emocinę atmintį bei pasitenkinimo pojūtį. Žmogaus elgesys tampa vis sunkiau kontroliuojamas, orientuotas į alkoholio ar narkotikų vartojimą ir tampa nebejautrus natūraliems gyvenimiškiems malonumams (maistui, šeimai, seksui, sportui ir kt.).
Svarbu suvokti, kad nėra būdų nusakyti, kas gali išvystyti priklausomybę, o kas ne. Nėra konkrečių priežasčių priklausomybei atsirasti. Nuo to nėra apsaugotas niekas. Vienintelė prielaida priklausomybei išsivystyti yra alkoholio ar narkotikų vartojimas. Psichoaktyvios medžiagos, kurios keičia žmogaus emocinę būklę, suteikia malonų potyrį, pasitenkinimo bangą, atsipalaidavimą, turi daug potencialo išvystyti priklausomybę.
Alkoholio poveikis smegenims
Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjas Andrius Lošakevičius teigia, kad alkoholis žmogui turi dvejopą poveikį. Bendrąja prasme, jis laikomas centrinės nervų sistemos veiklos slopintoju. Jo pavartojus lėtėja smegenų veikla, o kartu ir bendras organizmo fiziologinis bei psichologinis aktyvumas. Paprastai tariant, tai reiškia, kad alkoholio pavartojęs žmogus atsipalaiduoja. Tuo pat metu pasireiškia stimuliuojamasis poveikis, priešingas slopinimui. Tai lengva pastebėti pavartojus nedidelius alkoholio kiekius - žmogus gali tapti aktyvesnis, drąsesnis, labiau bendraujantis ir pan.
Taip pat skaitykite: Psichologinis priklausomybės aspektas
Didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui, slopinamasis poveikis stiprėja, silpnėja raumenų tonusas, tampa sunkiau koordinuoti judesius, išlaikyti pusiausvyrą, ilgėja reakcijos laikas į įvairius dirgiklius. Protinė veikla taip pat lėtėja - darosi sunkiau sukaupti ir išlaikyti dėmesį, sunkiau priimti racionalius, aiškius sprendimus, aiškiai išreikšti savo mintis. Išgėrus žmonėms būna sunkiau save kontroliuoti - valdyti emocijas, elgesį, jie gali pasielgti taip, kaip paprastai nesielgtų.
Kaip alkoholio poveikis pasireikš konkrečiam žmogui, yra labai individualu. Tai priklauso ne tik nuo vartojamo alkoholio (jo kiekio ir stiprumo), tačiau ir nuo paties žmogaus fiziologinių savybių (biocheminių ypatumų, kūno masės, amžiaus, lyties), jo psichologinės būsenos, lūkesčių ir socialinės aplinkos.
Koučingo specialistė Lina Kraučiūnienė, dirbusi su priklausomomis moterimis sveikstančių nuo alkoholizmo reabilitacijos namuose „Ramunėlė Rehab“, pridūrė, kad alkoholis turi smarkų neurotoksinį poveikį žmogaus centrinei nervų sistemai ir veikia visas organų sistemas. Vartojant alkoholį dėl toksinių ir kancerogeninių medžiagų labiausiai kenčia kepenys, kasa, širdies ir centrinė nervų sistema: riebėja organai, sutrinka medžiagų apykaita, dirginamos smegenys. Net maži alkoholio kiekiai veikia žmogaus emocijas, jausmus ir nuotaiką.
Negrįžtami pokyčiai smegenyse
Pasak mokslininkų, pavartojus alkoholio, galutinai smegenų veikla atsistato tik per 18-20 dienų. O jei išgertuvės tęsiasi savaites, mėnesius, metus? Vartojant daugiau, dažniau atsiranda (ne)grįžtami neurocheminiai pokyčiai smegenyse ir nervų sistemoje, kas lemia racionalaus mąstymo, elgesio, socialinių santykių sutrikimus. Ilgainiui asmens psichologinė būsena tampa patologiška ir sunkiai prognozuojama. Žmogus tarsi įstringa kreivų veidrodžių karalystėje, kur vis dažniau ima matyti savo, aplinkinių, aplinkos atspindį ne tokį, apie kokį svajoja.
Pirmieji priklausomybės signalai
Pirmieji signalai, įspėjantys apie priklausomybę, labai nepastebimi, tačiau jie akivaizdžiai parodo, kad viskas prasideda nuo to, kad žmogus nesijaučia gerai. Pavyzdžiui, žmogus vengia kalbėti apie save, mieliau linksta kalbėti apie kitus, apkalbėti. Asmuo dirba negailėdamas savęs, dažnai pamiršta papietauti, viršvalandžiai tampa norma, bet tik darbo dienomis, nes savaitgaliais tūsina. Nutrūkę ilgalaikiai santykiai sugadino jam gyvenimą - paaukojo gražiausius jaunystės metus. Dabar gali atsigriebti: nuo penktadienio iki sekmadienio - geriausi barai, skaniausi gėrimai, vienos nakties nuotykiai. Kartais jaučiasi vienišas, tuščias, liūdi. Bijo žiūrėti žmonėms į akis, ima nepasitikėti savimi, bijo prašyti atostogų.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti emocinę priklausomybę
6 priklausomybės kriterijai
A.Lošakevičius pabrėžė, kad alkoholio vartojimas tapo priklausomybe, nustatoma remiantis 6 pagrindiniais kriterijais, kurie apima ne tik fiziologinius kūno pokyčius (tolerancija alkoholiui), tačiau ir psichologinius bei socialinius ypatumus:
- Ryškus troškimas vartoti alkoholinius gėrimus.
- Sunku valdyti savo elgesį - alkoholio vartojimo pradžią, pabaigą, sunku nutraukti jo vartojimą.
- Padidėjusi alkoholio tolerancija - žmogus vienu kartu gali išgerti vis daugiau.
- Abstinencijos būklė - po alkoholio vartojimo dideliais kiekiais (paprastai kelias dienas), nutraukus ar sumažinus jo vartojimą, pasireiškia skirtingo stiprumo nerimas, miego sutrikimas, depresija, padidėjęs kraujospūdis, drebulys, prakaitavimas ir kt.
- Susiaurėję interesai - mažėja pomėgių, silpnėja domėjimasis jais, nebelieka interesų. Žmogus didžiąją savo laiko dalį skiria tam, kad gautų alkoholio, jo vartojimui ar tam, kad atsigautų po jo vartojimo. Vis mažiau laiko lieka šeimai, darbui ir kitoms socialinėms funkcijoms.
- Net ir suvokdamas, kad alkoholio vartojimas daro žalą sveikatai, žmogus vis tiek jį vartoja.
Jei per paskutinius dvylika mėnesių gydytojui akivaizdūs bent trys iš šių kriterijų, jis gali nustatyti priklausomybės nuo alkoholio sindromą. Tačiau minėti simptomai gali būti sunkiai pastebimi.
Priklausomybės ratas
Vystantis priklausomybei, žmogų ima kamuoti nuolatinės įkyrios mintys apie alkoholį. Jo siekiama „bet kokia kaina“ - meilikavimu, pažadais, melu, grasinimais, pykčiu. Priklausomi asmenys tampa išsisukinėjimo ir manipuliacijų virtuozais. Keičiasi jų vertybinės kryptys ir gyvenimo prioritetai, gavę alkoholio, svaiginasi nepaisydami neigiamų jų elgesio pasekmių. Neretai priklausomi asmenys į savo melo pinkles įtraukia artimuosius, prašydami už juos meluoti darbdaviams, kolegoms, gydytojams. Vėliau seka abstinencijos periodas, pasižymintis neigiamais reiškiniais ir kaskart sunkėjančia vartotojo emocine būsena. Baimė, kaltė, gėda, pyktis tampa nuolatiniais vartojančio asmens palydovais. Asmeniui su šiais jausmais ir prasta psichoemocine būsena išbūti nepaprastai sunku, o jei dar nėra į ką atsiremti kasdienybėje, vėl ieškoma alkoholio ir patologinis priklausomybės ratas ima suktis.
Kodėl sunku pripažinti priklausomybę
Negebėjimas pripažinti priklausomybės yra būdingas daugeliui žmonių, kurie susiduria su priklausomybe. Tai iš tiesų yra reikšmingas požymis, kuris atsispindi trijuose iš anksčiau išvardintų 6 priklausomybės kriterijų - žmogui pasidaro labai sunku kontroliuoti savo troškimus ir elgesį, jis vartoja alkoholį nepaisydamas patiriamos žalos ir yra linkęs pateisinti vartojimą ar nesureikšminti pasekmių.
Tai paaiškinti galima remiantis psichologiniais gynybos mechanizmais: žmonės naudojasi įvairiais psichologiniais gynybos mechanizmais, kuriais apsaugo save nuo patiriamo streso ir psichologinės įtampos. Šie mechanizmai asmeniškai žmogui turi svarbią reikšmę, padeda reguliuoti emocinę būseną, tačiau kai kurie iš jų yra ydingi ar net tampa žalingi, pavyzdžiui, alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Todėl reikia daug kantrybės ir supratimo, siekiant suprasti ir pagelbėti žmogui pakeisti savo gynybos mechanizmus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atveju tai yra apsunkinama ir biocheminiais pokyčiais smegenyse. Dažniausiai žmonės sugeba patys imtis veiksmų ir spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, tačiau kai kuriems būtina sveikatos specialistų pagalba. Artimųjų parama taip pat labai svarbi.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo požymiai
Neigimo liga
Priklausomas asmuo tampa Alisos kreivų veidrodžių karalystės karaliumi. Pradžioje jis tikrai euforijoje, gėrisi savo visagalybe (pavartojęs alkoholio tampa atviresnis, drąsesnis, patrauklesnis sau), tačiau neilgai. Kuo dažniau karalius soste, tuo dažniau veidrodžiai rodo kreivesnį jo atspindį ir sukelia nusivylimą, agresiją, apatiją. Manoma, kad kiekvienas priklausomas asmuo sužeidžia 6-8 savo artimuosius. Todėl dažniausiai ir jo artimieji tampa tos karalystės dvariškiais (ko-priklausomais asmenimis). Karaliaus realybė ima sparčiai tolti nuo trokštamos. Paradoksas, tačiau priklausomas asmuo apie savo priklausomybę sužino paskutinis, kai draugai, kolegos, vaikų mokytojai, net taksistas jau būna ne kartą apie tai kalbėję. Todėl, kad sutrikusi suvartojamo alkoholio kiekio kontrolė, nuolatiniai tušti pažadai liautis vartoti alkoholį ar mažinti kiekį, tolesnis jo vartojimas, nepaisant neigiamų pasekmių, reiškia tik viena - tu jau sergi.
Paprastai kelyje į priklausomybę žmogus daug ką praranda - darbus, draugus, santykius, turtą. Tačiau svarbiausia - jis praranda dalį savasties, kurią pasiglemžia liga. Gyventi nejautroje ir neigime savotiškai saugiau - mažiau skauda. Todėl pripažinti priklausomybės ligą yra labai sunku, nes tai reiškia faktą, kad tu sergi ir tam, kad sveiktum, turi prisiimti atsakomybę už save ir savo sveikatą.
Kaip gali padėti artimieji?
Artimieji turi ne tik aiškiai suvokti ir įsisąmoninti problemą, bet ir nuolat raginti bei skatinti žmogų gydytis, aiškiai įvardinti paties žmogaus patiriamus (ir kitų pastebimus) sunkumus, padėti žmogui suvokti su alkoholio vartojimu susijusias pasekmes ir palaikyti jo mėginimus gydytis. Psichikos liga sergančio asmens aplinka yra svarbus rodiklis - jei aplinkiniai teigia, kad problema yra akivaizdi, didesnė tikimybė, kad asmuo kreipsis pagalbos. Priklausomybė, kaip ir kitos ligos, lengviau ir sėkmingiau gydoma, kol yra dar neįsisenėjusi.
Žmonės kreipiasi ir priima pagalbą dėl įvairiausių priežasčių ir į gydymą reikia nukreipti kuo anksčiau, nes priklausomybė, kaip ir kitos ligos, lengviau ir sėkmingiau gydoma, kol yra dar neįsisenėjusi. Sergantį asmenį supantys žmonės (šeima, draugai, darbdavys, kolegos ir kt.) turėtų aiškiai komunikuoti, kad žmogaus vartojimas daro matomą žalą jam ir aplinkiniams, visi tai pastebi ir reikia kreiptis pagalbos. Galima padėti susirasti specialistų kontaktus ir užsiregistruoti ar palydėti į gydymo įstaigą.
Dugnas, nuo kurio priklausomas nuo alkoholio žmogus galėtų atsispirti, kad pradėtų sveikti, kiekvienam savas ir labai subjektyvus. Vienam, regis, pakanka, kad jam svarbus žmogus tartų žodį, ir to pakaks gyvenimo krypčiai pakeisti. Kitam ir suirusių santykių, prarasto verslo, sugadintos reputacijos, artimųjų mirčių negana - žmogus vis dar neigime.
Visiškas žmogaus priėmimas neteisiant, nesmerkiant, nes liga jau jį pasirinko, gali padėti jam nebegrimzti giliau ir rinktis sveikimo kelią. Padrąsinimas iš išorės gali padėti žmogui pamatyti savo tikrąjį atspindį veidrodyje ir nustoti meluoti, visų pirma, sau. Tik nuoširdžiame santykyje su kitu žmogumi priklausomo asmens gėda, kaltė, baimė ima tirpti. Atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, palaipsniui susigrąžinama atsakomybė už savo gyvenimą ir sveikatą.
Ko-priklausomybė: kai artimųjų gyvenimas sukasi aplink priklausomo asmens problemas
Ko-priklausomybė santykiuose - tai ne tik artumas ar stipri meilė. Tai būsena, kai žmogaus emocinė gerovė tampa visiškai priklausoma nuo partnerio nuotaikos, veiksmų ar pritarimo. Ko-priklausomybė - tai emocinės priklausomybės forma, kai santykiai grindžiami ne lygiaverčiu ryšiu, o nuolatiniu vieno partnerio aukojimusi. Dažniausiai jų šaknys siekia vaikystę. Suaugus tokios nuostatos tampa įpročiu rūpintis kitais labiau nei savimi. Ko-priklausomybė nebūtinai pasireiškia tik gyvenant su priklausomybes turinčiu žmogumi (pvz., alkoholiku). Ilgainiui tokia dinamika sukuria disbalansą: vienas viską duoda, o kitas tik ima.
Kopriklausomybė yra išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus ir mintis, kuriam būdinga atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Kopriklausomybė yra itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Priklausomybė - šeimos liga, emociškai, dvasiškai ir neretai fiziškai paveikianti visus šeimos narius. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa šeimos gyvenimo centru - taip artimieji tampa kopriklausomi (netiesiogiai priklausomi). Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
Įprastai šeimos nariai mėgina savomis jėgomis sumažinti sergančiojo daromą žalą, stengiasi nuslėpti šeimos „gėdą“, jaučia kaltę, bejėgiškumą, o jų pačių poreikiai, sveikata, pasiekimai, interesai ir ateities planai tampa ne tokie svarbūs. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į priklausomo asmens problemų sprendimą. Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti. Kadangi kopriklausomybė yra išmoktas elgesys, galima išmokti jį pakeisti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, pasirūpinti savo emocine sveikata.
Kopriklausomo asmens požymiai:
- Vis kartoju sau, kad viskas pasitaisytų, jeigu artimi man žmonės pakeistų savo elgesį.
- Kartais aš taip susitelkiu ties vienu žmogumi, kad pamirštu kitus savo santykius ir atsakomybes.
- Dažnai užmezgu santykius, kurie mane skaudina.
- Retai kitiems atskleidžiu „tikrąjį" save.
- Jeigu kas nors mane nuliūdina, aš tai ilgai laikau savyje kol nepratrūkstu.
Kaip atskirti priklausomybę nuo žalingo vartojimo?
Profesorė, psichologė Laima Bulotaitė teigia, kad diagnozuojant priklausomybes, kyla daugybė klausimų. Kokį kiekį medžiagos ir kaip dažnai žmogus turi vartoti, kokia žala jo fizinei bei psichinei sveikatai turi būti, kad jau laikytume jį priklausomu? Juk yra sąvokos ,,vartojimas“ ir ,,piktnaudžiavimas“. Kontrolės praradimas. Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Ypač svarbi - priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę. Ši sritis išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Paprasčiau tariant, ilgalaikis alkoholio vartojimas perrašo mūsų „vidinį kompasą“. Iš pradžių tai padeda atsipalaiduoti, bet laikui bėgant smegenys pripranta - ir natūralūs būdai susitvarkyti su stresu tampa mažiau veiksmingi. Tada kyla jausmas, kad be alkoholio - niekaip. Jis ima atrodyti kaip vienintelis būdas nusiraminti, pabėgti nuo įtampos ar net „grįžti į save“.
Neuromokslininkė, profesorė Vilmantė Vengelienė sako: ,,Priklausomybė - tai elgesio kontrolės praradimas. Negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla“. Profesorė dalinasi, kad dažnai manoma, kad priklausomas žmogus nesupranta, ką daro. Tačiau esmė ta, kad jis nesugeba savęs sukontroliuoti - ir tai nėra silpnumo požymis, o realus neurologinis pakitimas.
Šis apibrėžimas padeda atskirti, kada vartojimas tampa nebe pasirinkimu, o priklausomybe. Kai alkoholis perima žmogaus elgesio kontrolę, pasekmės gali būti skaudžios - prarandami artimi ryšiai, darbas ar sveikata. Ir vis dėlto žmogus negali liautis vartoti. Tokia būsena reikalauja ne kaltinimo, o supratimo ir pagalbos.
Genetika ir aplinka: kas lemia priklausomybę?
Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę, išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Todėl vaikystės traumos, stresas, auklėjimo stilius ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas šeimoje gali lemti, kaip formuojasi žmogaus gebėjimas susivaldyti. Pavyzdžiui, vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu.
Metaanalizė nustatė, kad alkoholio vartojimo sutrikimų paveldimumas siekia apie 49 % (95 % TI: 43-53 %) - t. y. genetiniai veiksniai paaiškina beveik pusę rizikos, o likusi dalis priklauso nuo aplinkos (40-60 %).
Svarbus priklausomybės požymis - potraukis ar troškimas vartoti (angl. craving). Nors ilgą laiką tai buvo laikomas subjektyvus pojūtis, šiuolaikiniai tyrimai apibrėžia jį per kelis aiškiai apčiuopiamus aspektus.
Pagalba ir gydymas: kur kreiptis?
Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Pagalba - tai ne visada stacionarinis gydymas. Pirmas žingsnis dažnai yra pokalbis, įsivertinimas ar emocinis palaikymas. Galite kreiptis į savo savivaldybės sveikatos biurą, priklausomybės ligų centrą, psichologą ar šeimos gydytoją. Jei skaitydamas šį tekstą atpažinote save ar artimą žmogų - tai ženklas. Ne nuo „dugno“ prasideda sveikimas, o nuo sąmoningo sprendimo kreiptis pagalbos. Ji egzistuoja.
tags: #priklausomybe #nuo #zmogaus