Emocinė priklausomybė nuo žmogaus: požymiai, priežastys ir įveikimo būdai

Į bet kurią priklausomybę galima pažvelgti ir kaip į ligą, ir kaip į asmeninį žmogaus pasirinkimą. Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, lošimų ir kt. yra tik "ledkalnio" viršūnė. Šeima, kurioje yra priklausomybės problemų, laikoma disfunkcine šeima. Kai vienas iš šeimos narių yra priklausomas nuo cheminių medžiagų (alkoholio, narkotikų, vaistų) arba veiklos (darbo, hobi, pirkimo, interneto ir kt.), kitas šeimos narys tampa emociškai priklausomu nuo santykių su priklausomu asmeniu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime emocinę priklausomybę nuo žmogaus, jos požymius, priežastis ir galimus įveikimo būdus.

Kas yra emocinė priklausomybė?

Emocinė priklausomybė - tai būsena, kai žmogaus emocinė gerovė tampa visiškai priklausoma nuo partnerio nuotaikos, veiksmų ar pritarimo. Tai emocinės priklausomybės forma, kai santykiai grindžiami ne lygiaverčiu ryšiu, o nuolatiniu vieno partnerio aukojimusi. Emocinė priklausomybė - tai stiprus emocinis prisirišimas prie partnerio, kai vienas žmogus jaučia, kad be kito negali būti laimingas. Tokie santykiai dažnai sukelia nesaugumo jausmą, poreikį nuolat ieškoti pritarimo ir baimę prarasti partnerį. Emocinė priklausomybė - tai žmogaus būsena, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į "meilės objektą", kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams. Tokiu atveju žmogus nemato nieko ir nieko, išskyrus partnerį, visiškai atsiduoda kitam ir praranda savo individualumą. Toks ryšys pasižymi nestabilumu emociniuose pasireiškimuose, kuriuos charakterizuoja stiprus pavydas, nuolatinės nuoskaudos, įtarumas, praradimo baimė. Žmogus beveik visą laiką galvoja apie partnerį, pamiršdamas kitas gyvenimo sritis.

Emocinės priklausomybės ir Ko-priklausomybės skirtumai

Nors terminai dažnai vartojami sinonimiškai, svarbu atskirti emocinę priklausomybę nuo ko-priklausomybės. Ko-priklausomybė yra išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus ir mintis, kuriam būdinga atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Ko-priklausomybė yra itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Priklausomybė - šeimos liga, emociškai, dvasiškai ir neretai fiziškai paveikianti visus šeimos narius. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa šeimos gyvenimo centru - taip artimieji tampa ko-priklausomi (netiesiogiai priklausomi). Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Ko-priklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Taigi, ko-priklausomybė dažniausiai atsiranda santykiuose su priklausomybę turinčiu asmeniu, o emocinė priklausomybė gali pasireikšti bet kokiuose artimuose santykiuose.

Emocinės priklausomybės požymiai

Priklausomybė santykiuose pasireiškia pirmiausia baime prarasti partnerį, stipriu prisirišimu prie jo ir savo pačios vertės jausmo praradimu be antrosios pusės. Asmeniui, kenčiančiam nuo emocinės priklausomybės, būdingi šie požymiai:

• Stiprus poreikis būti su partneriu: Jūs patiriate aštrų poreikį būti kartu su kitu žmogumi. Partnerio nebuvimas šalia sukelia kančią, stiprų nerimą ir skausmą. Noras visada būti kartu. Susitikimai su draugais, šeima, asmeniniai interesai ir pomėgiai palaipsniui nukeliauja į antrą planą.
• Padidėjęs kontrolės poreikis: Pagrindinė žmogaus motyvacija priklausomuose santykiuose - jų neprarasti. Dėl šios priežasties moteris ar vyras gali tapti kontroliuojančiu. Jums reikia žinoti viską apie partnerio buvimo vietą ir laisvalaikį, užduodate tikrinamuosius klausimus, manipuliuojate, bandote skaityti žinutes, jaučiate diskomfortą, kai jis praleidžia laiką su draugais.
• Savo vertės praradimo jausmas, kai atsiskiriate nuo partnerio.
• Negalėjimas išsiskirti: Anksčiau ar vėliau priklausomuose santykiuose ateina momentas, kai priežasčių likti kartu tiesiog nebėra.
• Konfliktų vengimas: Sveikuose santykiuose nėra sunku pasakyti mylimam žmogui apie savo pretenzijas ir nepasitenkinimą. Priklausomame ryšyje partneris bijos išsakyti savo nuomonę, slopindamas pyktį ir nuoskaudą.
• Įkyrios mintys: Kai partnerio nėra šalia, jūs nuolat apie jį galvojate. Sąmonė užvaldyta objekto. Vyrauja mintys apie priklausomybę turintį asmenį.
• Noras įtikti ir prisitaikyti: Priklausomas žmogus pasąmoningai bijo prarasti savo partnerį. Jis darys viską, kad išlaikytų sąjungą, nepaisydamas sveiko proto. Jis rūpinsis kitam kenkiant savo poreikiams, aukos savo laiką ir išteklius, nieko negaudamas mainais.
• Emociniai kalneliai: Kaip ir bet kokioje kitoje priklausomybėje, žmogus praranda kontrolę savo elgesio atžvilgiu. Jis gali aštriai reaguoti į partnerio elgesį, skausmingai priimti bet kokius išsiskyrimus, liūdėti, jei partneris neatitinka lūkesčių.
• Emocinė gerovė priklauso nuo partnerio: Bet koks netinkamas jo veiksmas gali sukelti stiprų nerimą, pyktį, kaltės jausmą.
• Stipri koncentracija į partnerį: Labai būdingas priklausomų santykių požymis yra visiškas dėmesio sutelktumas į antrąją pusę. Priklausomas žmogus praranda savarankiškumą ir tiesiogine prasme gyvena mylimu žmogumi. Kartais aš taip susitelkiu ties vienu žmogumi, kad pamirštu kitus savo santykius ir atsakomybes.
• Žema savivertė. Būdingas save griaunantis elgesys. Retai kitiems atskleidžiu „tikrąjį" save. Jeigu kas nors mane nuliūdina, aš tai ilgai laikau savyje kol nepratrūkstu.
• Vis kartoju sau, kad viskas pasitaisytų, jeigu artimi man žmonės pakeistų savo elgesį. Dažnai užmezgu santykius, kurie mane skaudina.

Nepaisant daugybės požymių, priklausomybę santykiuose labai sunku suprasti. Paprastai žmogus pastebi šią problemą tik tada, kai nusprendžia išsiskirti. Jis jaučia, kad jam blogai santykiuose, bet negali iš jų išeiti. Tokie bandymai gali tęstis metų metus. Susidaro užburtas ratas - žmogus kenčia santykiuose ir be jų. Po jausmų, įsipareigojimų ir kitų iliuzinių priežasčių kauke jis negali išsiskirti.

Taip pat skaitykite: Pagalba emocinei būklei

Emocinės priklausomybės priežastys

Kiekvienas priklausomų santykių atvejis yra individualus. Tačiau, yra keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių, lemiančių emocinės priklausomybės atsiradimą:

• Šeimos santykių modelis: Kartais moterys ir vyrai renkasi priklausomų santykių formatą, nes būtent tokį modelį matė pas tėvus. Šeima, kurioje yra priklausomybės problemų, laikoma disfunkcine šeima.
• Vaikystės psichologinės traumos: Jei vaikas tapo agresijos auka arba užaugo nesaugioje šeimoje, tai gali palikti rimtą pėdsaką psichologinės traumos ar komplekso pavidalu.
• Vienišumo baimė: Ši priežastis dažniau pasitaiko moterims. Po visuomeninių vertybių spaudimu merginoms formuojasi klaidingas požiūris. Jos mano, kad pilnavertė moteriška realizacija įmanoma tik santykiuose su vyru.
• Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi: Žmonėms su žema saviverte būdinga ieškoti atramos kituose.
• Asmeninių ribų nebuvimas: Tokiu atveju žmogus nežino, kur eina riba tarp jo ir partnerio. Jis nesijaučia pilnaverte asmenybe, nesuvokia savo vertybių ir poreikių, patenka į emocinį simbiozę su partneriu.
• Infantilumas: Pilnavertę sveiką sąjungą gali sukurti tik dvi psichologiškai subrendę asmenybės. Infantilus žmogus pasąmoningai ieško ne partnerio santykiams, o tėvo ar motinos, kurie prisiimtų atsakomybę ir spręstų jo problemas.
• Aukos pozicija: Tai viena iš trijų vaidmenų modelių priklausomuose santykiuose pagal Karpmano trikampį. Pasąmoninė aukos pozicija lemia negalėjimą nutraukti santykių su manipuliatoriais, narcisais, egoistais, agresoriais ir kitomis toksiškomis asmenybėmis.
• Tėvų meilės trūkumas: Jei vaikas vaikystėje negavo pakankamai dėmesio ir meilės iš tėvų, susiformuoja neuždarytas poreikis. Tai stiprus troškimas, kurį žmogus nuolat bando patenkinti suaugus. Jis ieško partnerio ne sveikiems ir pilnaverčiams santykiams, o savo meilės ir dėmesio poreikiui patenkinti.
• Psichologinis polinkis priklausomybėms: Kai kurie žmonės nuo gamtos labiau linkę į įvairias priklausomybes. Paprastai tai susiję su psichotipu.

Atkreipkite dėmesį, kad polinkis į priklausomus santykius primena tikrą ligą su priežastimi ir simptomais. Jei žmogus pateko į priklausomą sąjungą ir ją nutraukė nesuprasdamas problemos, didelė tikimybė, kad laikui bėgant vėl pakliūsite į panašų scenarijų.

Kaip įveikti emocinę priklausomybę?

Norint atsikratyti emocinės priklausomybės, pirmiausia reikia pripažinti jos buvimą. Dažnai žmonės nenori net prisipažinti sau, kad jie turi rimtų problemų. Jie mano, kad nuotaikų svyravimai, staigūs negatyvūs protrūkiai - tai normalu. Dėl to kenčia jie patys, jų partneriai ir aplinkiniai.

1. Pirmasis žingsnis - pripažinti, kad emocinė priklausomybė egzistuoja. Tik pripažinus problemą, galima eiti toliau. Deja, tokiais atvejais, kaip sakoma, priklausomas žmogus apie savo priklausomybę sužino paskutinis. Pripažinti savo priklausomybę ir tai, kad tu nekontroliuoji situacijos yra labai skaudu ir gėdinga, todėl beveik visais atvejais žmogaus psichika apsisaugojama nuo šio fakto sukeliamo skausmo „įjungia“ neigimą.
2. Atsiskyrimas nuo kito žmogaus: Norint įveikti emocinę priklausomybę, reikia suvokti, kad jūs - individualybė. Jūs nesate susiję su niekuo. Net jei turite panašių bruožų su partneriu, tai nereiškia, kad turi įvykti sielos susiliejimas. Jūsų norai ir tikslai gali skirtis, galite turėti savo nuomonę.
3. Savo norų ir poreikių pažinimas: Pasikalbėkite su savimi, paklauskite, ko iš tikrųjų norite, kas jums patinka, o kas ne. Turite išmokti patenkinti daugumą savo poreikių nepriklausomai nuo partnerio. Turite turėti draugų, su kuriais gausite abipusę šiltą emociją, taip pat hobius, kuriuose galėsite realizuoti savo kūrybiškumą. Supraskite, kad įkvėpimą, meilę ir palaikymą galite gauti ne tik iš vieno žmogaus - tam yra daug kitų šaltinių. Pirmiausia reikia gelbėti save. Rūpintis savo sveikata, savo poreikiais, interesais.
4. Įkvėpimo paieška: Jums nebūtina nuolat semtis energijos iš išorės, kad jaustumėtės mylimi ir priimti. Viduje yra šaltiniai, kurie padės būti stabiliais ir ramiais bet kokioje situacijoje. Tai jūsų pomėgiai, bet kokia veikla - kalbų mokymasis, tapyba, muzika, siuvinėjimas. Bet kuris hobis gali tapti jūsų įkvėpimu, ir jūsų džiaugsmas nepriklausys nuo to, ar jus priima žmonės.
5. Dėmesys kitiems žmonėms: Kiti žmonės gali rodyti jums simpatiją, bet jūs atkakliai jos nepastebite, nes jums reikia dėmesio tik iš vieno žmogaus. Laikas išmokti matyti šiuos dėmesio ženklus iš aplinkinių ir akcentuoti juos, kad nustotumėte priklausyti nuo partnerio santykių su jumis. Įsiminkite jausmus, kuriuos patiriate, kai kiti artimi žmonės jus myli ir džiugina.
6. Asmeninės erdvės kūrimas: Priimkite faktą, kad žmogus negali būti su jumis visą parą. Jam reikia laiko pabūti vienam, susitikti su kitais, užsiimti savo hobiu arba tiesiog pailsėti nuo visų. Jei sukursite savo asmeninę erdvę, apibrėžite ribas, išmoksime jausti kito ribas. Taip auga pagarbą artimam žmogui. Tai kelias į asmeninį augimą, savęs kūrimą, visišką atsikratymą priklausomybės.
7. Kreipimasis į specialistus: Jei emocinė priklausomybė trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Terapeutas gali padėti identifikuoti ir keisti žalingus elgesio modelius bei mąstymo įpročius. Taip pat padeda grupinė terapija ir įvairios palaikymo grupės: Dalyvavimas grupėje, kurioje yra kitų asmenų, kovojančių su tokiu pat priklausomybės tipu, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti išmokti iš kitų patirties. Psichologiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija arba psichoanalitinė terapija, gali būti naudingi padedant asmenims suvokti ir įveikti savo azartinių žaidimų priklausomybę.

Pagalba artimajam, kenčiančiam nuo emocinės priklausomybės

Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Svarbu suprasti, kad kaltinimai, grasinimai, skyrybos nėra tinkama išeitis spręsti priklausomybės ir ko-priklausomybės problemas. Disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija. Artimieji turi ne tik aiškiai suvokti ir įsisąmoninti problemą, bet ir nuolat raginti bei skatinti žmogų gydytis, aiškiai įvardinti paties žmogaus patiriamus (ir kitų pastebimus) sunkumus, padėti žmogui suvokti su alkoholio vartojimu susijusias pasekmes ir palaikyti jo mėginimus gydytis. Svarbu žmogaus nesmerkti, nemenkinti, nekelti jam ultimatumo, reikia rodyti rūpestį, leisti suprasti, kad tas žmogus nebus atstumtas, bet jūs ir nespręsite visų jo problemų. Nekaltinti ir nežeminti, o pasistengti suprasti ir palaikyti: Būkite supratingas ir pasiruošęs pasiūlyti palaikymą. Skatinti, o ne reikalauti ieškoti pagalbos: Pasakykite ar parodykite artimajam žmogui, kad nėra blogai kreiptis pagalbos. Skatinti išreikšti savo jausmus: Jei turite susirūpinimo dėl artimo žmogaus, pasakykite jam apie tai. Priklausomi žmonės tiki ne žodžiais, o pavyzdžiais. Geriausi pavyzdžiai yra jo aplinkoje esantys žmonės, kurie laimingi, džiugūs, sėkmingi ir neįklimpę į jokias priklausomybes arba jas įveikę, suvaldę. Kai šeimos nariai sprendžia savo kopriklausomybės psichologines problemas, neišvengiamai tai daro teigiamą įtaką ir priklausomybę turinčiam žmogui pripažinti savo problemas, spręsti jas.

Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ir emocinė priklausomybė

Svarbu aptarti ir emocinę priklausomybę santykiuose su priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų turinčiu asmeniu. Kai vienas iš šeimos narių yra priklausomas nuo cheminių medžiagų (alkoholio, narkotikų, vaistų) arba veiklos (darbo, hobi, pirkimo, interneto ir kt.), kitas šeimos narys tampa emociškai priklausomu nuo santykių su priklausomu asmeniu. Tokiu atveju, artimieji mėgina savomis jėgomis sumažinti sergančiojo daromą žalą, stengiasi nuslėpti šeimos „gėdą“, jaučia kaltę, bejėgiškumą, o jų pačių poreikiai, sveikata, pasiekimai, interesai ir ateities planai tampa ne tokie svarbūs. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į priklausomo asmens problemų sprendimą. Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti.

Taip pat skaitykite: Šeimų stiprinimo iniciatyvos

Kaip atpažinti priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų?

Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ar daryti tą pačia veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. A.Lošakevičius pabrėžė - kad alkoholio vartojimas tapo priklausomybe, nustatoma remiantis 6 pagrindiniais kriterijais, kurie apima ne tik fiziologinius kūno pokyčius (tolerancija alkoholiui), tačiau ir psichologinius bei socialinius ypatumus:

1. Ryškus troškimas vartoti alkoholinius gėrimus.
2. Sunku valdyti savo elgesį - alkoholio vartojimo pradžią, pabaigą, sunku nutraukti jo vartojimą.
3. Padidėjusi alkoholio tolerancija - žmogus vienu kartu gali išgerti vis daugiau.
4. Abstinencijos būklė - po alkoholio vartojimo dideliais kiekiais (paprastai kelias dienas), nutraukus ar sumažinus jo vartojimą, pasireiškia skirtingo stiprumo nerimas, miego sutrikimas, depresija, padidėjęs kraujospūdis, drebulys, prakaitavimas ir kt.
5. Susiaurėję interesai - mažėja pomėgių, silpnėja domėjimasis jais, nebelieka interesų. Žmogus didžiąją savo laiko dalį skiria tam, kad gautų alkoholio, jo vartojimui ar tam, kad atsigautų po jo vartojimo. Vis mažiau laiko lieka šeimai, darbui ir kitoms socialinėms funkcijoms.
6. Net ir suvokdamas, kad alkoholio vartojimas daro žalą sveikatai, žmogus vis tiek jį vartoja.

Jei per paskutinius dvylika mėnesių gydytojui akivaizdūs bent trys iš šių kriterijų, jis gali nustatyti priklausomybės nuo alkoholio sindromą.

Kaip padėti artimajam, turinčiam priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų?

Pirmiausia reikia gelbėti save. Rūpintis savo sveikata, savo poreikiais, interesais. Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Priklausomybių ir kopriklausomybių terapijoje mokomasi prisiimti atsakomybę už save, atpažinti įvairias manipuliacijas, saviapgaulę, nustatyti, apginti įvairias ribas, konfrontuoti nesugadinant tarpasmeninių santykių, toleruoti vis didesnį emocinį artumą. Kaltinimai, grasinimai, skyrybos nėra tinkama išeitis spręsti priklausomybės ir kopriklausomybės problemas. Disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija.

Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje

Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo ||“Priklausomybių mažinimo programą|“. Esant poreikiui, kviečiame apsilankyti Gyventojų, turinčių priklausomybes, konsultavimo kabinete , adresu:J.T.Vaižganto g. 93 A, Plungėete, T.Vaižganto 93A, Plungė. 8 638 01831(Ilona ), 8 638 01 296 (Rita).

Taip pat skaitykite: Racionali Emocinė Bihevioristinė Terapija

tags: #emocine #priklausomybe #nuo #zmogaus