Šiuolaikinėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) oficialiai pripažino kompiuterinius žaidimus kaip galinčius žmogui sukelti priklausomybę, o tokio tipo priklausomybę priskyrė psichologinių sutrikimų sąrašui. Nauja ligų klasifikacija galutinai turėtų būti parengta iki šių metų galo - jos turinys vėl įžiebė diskusijas dėl to, ar aistra kompiuteriniams žaidimas gali peržengti paprasčiausio laiko praleidimo būdo ribas ir tapti žalinga priklausomybe. Šiame straipsnyje aptarsime šią problemą, jos priežastis, padarinius ir būdus, kaip ją įveikti.
Kas yra priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų?
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas.
Projekte pateikiamos formuluotės nurodo, kad nuo žaidimų priklausomas pacientas yra toks, kuris kompiuteriniams žaidimams „teikia pirmenybę prieš kitus gyvenimo interesus ir kasdienę veiklą“, dėl ko sulaukiama „neigiamų pasekmių“, tokių kaip „reikšmingas asmeninių, šeimyninių, socialinių, edukacinių, darbinių ir kitų sričių funkcijų pablogėjimas“. Liga paprastai būtų diagnozuojama tik tuo atveju, jeigu tokie simptomai išliktų daugiau nei 12 mėnesių, tačiau išskirtiniais atvejais diagnozuoti galima ir greičiau. Žalingas pomėgis žaidimams, kaip kad teigiama naujosios klasifikacijos projekte, vertinant bendriau aprėpia tokią žaidimo kompiuteriais praktiką, kuri „didina žalos fizinei ar psichinei sveikatai riziką pačiam asmeniui ar jo artimiesiems“.
Priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų požymiai
Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiški? Žmonės, kurie yra priklausomi nuo kompiuterio, dažniausiai:
- Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
- Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką praleistą prie kompiuterio.
- Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
- Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
- Meluoja apie laiką praleistą prie kompiuterio.
- Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
- Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
- Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko praleisto prie kompiuterio.
- Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.
Taip pat yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
- Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse.
- Nugaros ir kaklo skausmai.
- Sunkūs galvos skausmai.
- Miego sutrikimai.
Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.
Priklausomybės priežastys ir rizikos faktoriai
Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:
- Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje.
- Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
- Socialinio santykio trūkumas: internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.
- Asmenybės bruožai: Nustatyta, jog į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys.
- Pagrindinė narcisistinių asmenybių savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, žavėjimosi jais. Internetiniai žaidimai kelia jų savivertę.
- Manoma, jog agresyvumu pasižymintys asmenys yra labiau linkę į virtualius žaidimus, nes čia jie gali patenkinti slepiamus agresyvius impulsus, kurie realiame gyvenime yra vertinami neigiamai.
- Asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai.
Įtakos žaidimų intensyvumui taip pat turi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, bei stresas patiriamas realybėje. Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys, nes tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu stipriau reaguoja į tariamą pavojų jų teritorijoje.
Priklausomybės padariniai
Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:
- Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas.
- Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete. Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan.
- Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio. Vaikas gali nutraukti beveik visus ryšius realiame gyvenime.
Dėl šio susirūpinimo 28 šios srities ekspertų grupė, kurioje yra ir tas pats Ch.Fergusonas, PSO parašė atvirą laišką 2016 metais, ragindami nekelti „moralinės panikos dėl kompiuterinių žaidimų žalos“, dėl kurios būtų pradėtas „gausių klaidingai teigiamų atvejų gydymas“. Psichologai, remdamiesi prasta iki šiol atliktų mokslinių tyrimų kokybe ir sutarimo dėl simptomų nebuvimu, išreiškė susirūpinimą, kad pomėgio žaisti su kompiuteriu klasifikavimas ligų žinyne „stigmatizuotų milijonus vaikų ir paauglių, kuriems kompiuteriniai žaidimai yra normalaus, sveiko gyvenimo dalis“.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Priklausomybė atima savikontrolę
Priklausomybės sąvoka dažnai apibrėžiama kaip nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas arba priemones, nepaisant neigiamų pasekmių. Daugelis priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų ar kompiuterio) turinčių žmonių žino, kad jiems draudžiama vartoti alkoholį, narkotikus, ar leisti laiką prie kompiuterio, tačiau jie save įtikina, kad tai darys su saiku.
Dažnas nuo alkoholio priklausomas žmogus sau pasako - „šiandien tik vieną alaus, va, išgersiu ir viskas…“, tas pats ir su žmonėmis, priklausomais nuo kompiuterio - „va, tik prisėsiu pažiūrėti, ar man kas atsiuntė el. laišką.“ Tačiau dažnu atveju situacija neapsiriboja vienu alaus, ar penkiomis minutėmis prie kompiuterio.
Žmogus paprasčiausiai užmiršta savo principus ir pažadus, bei randa begales priežasčių save pateisinti.
Daug ekspertų tvirtina, kad šiuolaikinės technologijos gali turėti įtakos ir skyryboms. Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete. Su didesniu elektroninio ir internetinio ryšio vartojimu, daugeliui porų atsiranda izoliacijos ir atsiskyrimo jausmas, kuris tam tikrais atvejais veda prie skyrybų.
Kaip įveikti priklausomybę?
Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti. Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai. Pirmiausia reikėtų ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose yra praleidžiama per daug laiko, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina.
Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Sportas ir fizinė veikla taip pat gali tūrėti teigiamos įtakos kontroliuojant laiką, praleistą prie kompiuterio.
Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo. Galbūt galite paskirti vieną reguliarų laiką per savaitę pasitikrinti savo elektroninį paštą ir laikytis grafiko.
Galiausiai jei patiems nesiseka kovoti su priklausomybe nuo kompiuterio, galite kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti priklausomybę ir išmokys kaip elgtis situacijoje, kai knieti prisėsti prie kompiuterio.
Patarimai tėvams
Psichologas-psichoterapeutas prof. dr. Gydytojas psichiatras MINDAUGAS JASULAITIS tėvams, auginantiems vaikus ir paauglius, organizuojantis seminarus „Vaikystė be ekranų“, aiškina, kad šiandienos vaikai ir paaugliai - amžiaus grupė, kuri yra gimusi skaitmeninių prietaisų apsuptyje, todėl juos kompiuteriniai žaidimai gali pažeisti labiausiai.
„Tyrimai rodo, kad skaitmeninė priklausomybė gali turėti didelį poveikį besivystančioms smegenims. Prefrontalinei smegenų žievei, kuri atsakinga už gebėjimą kontroliuoti impulsus, siekti ilgalaikių tikslų. Vaikams iki dvejų metų išvis nereikėtų patikėti ekranų, nebent tai būtų pokalbiai su artimaisiais. Pokyčiai smegenyse gali turėti įtakos kognityvinei funkcijai, dėmesio ir kalbos apdorojimui, kalbos raidai, dėmesio ir aktyvumo sutrikimui. Vėliau tai gali turėti poveikį ir akademiniams rezultatams“, - įspėja gydytojas psichiatras M.
Anot jo, signalai, kurie galėtų įspėti apie pradėjusią formuotis priklausomybę nuo skaitmeninių prietaisų, yra susijaudinimas, dirglumas, irzlumas, kai negali pasinaudoti skaitmeniniais įrenginiais, sunku ištverti nuobodulį, taip pat susidomėjimo kita veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, praradimas. Dar vienas simptomas - apgaudinėjimas ir melas. Radikalesni požymiai, kai priklausomybė jau pažengusi, - asmens higienos nepaisymas: vaikai gali rečiau valytis dantis, praustis, vengti persirengti.
Psichologė M. Skerytė-Kazlauskienė pateikia tokius patarimus tėvams:
- Vaikai, pirmiausia, turi išmokti gyventi, žaisti, draugauti ir veikti realiame gyvenime. Dėl to svarbu iki 3 metų vaikams nesiūlyti ekranų pasaulio malonumų, o iki 12 metų - riboti.
- Su vyresniais vaikais ir jaunuoliais gerai yra ne vienareikšmiškai nustatyti ekranų laiko ribas, bet tartis, ką reikia padaryti, kad galėtų žaisti, kiek laiko pačiam jaunuoliui norisi, o kiek yra protinga praleisti prie ekranų, kad tai būtų bendras sutarimas, kuris neiššauks priešiškumo, padės jausti kontrolę (kurios ir duoda kompiuteriniai žaidimai, kurią dažnai atima tėvai).
- Pasirūpinti, kad veiklos, kurios nepradingtų iš jaunuolių gyvenimo.
Svarbiausia, kad šeimoje vaikai būtų matomi, girdimi ir jaučiami, kad jų poreikiai būtų atliepiami, kad jie jaustųsi saugūs ir mylimi, kad žinotų, kad iš tėvų sulauks pagalbos ir paramos, jei jiems to reikės.
Saikingas kompiuterio naudojimas
Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo.
Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems. Tačiau daugelis žmonių geba suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo bei naudotis juos saikingai.
tags: #priklausomybe #pirkti #zaidimus