Dviejų Spalvų Nėrimo Raštai: Idėjos ir Schemos Jūsų Kūrybai

Mezgimas - tai ne tik atsipalaidavimo būdas, bet ir galimybė sukurti unikalius drabužius. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius mezgimo raštus, dekoravimo idėjas ir patarimus, kaip pritaikyti schemą pagal individualius vaiko matmenis.

Medžiagos ir Įrankiai

Prieš pradedant megzti, svarbu pasiruošti reikiamas medžiagas ir įrankius. Tinkamas pasirinkimas užtikrins sklandų mezgimo procesą ir kokybišką rezultatą:

• Verpalai: Rinkitės specialiai vaikams skirtus verpalus. Jie turėtų būti minkšti, nedirginantys odos ir lengvai prižiūrimi. Dažniausiai naudojami merino vilnos, medvilnės arba akrilo verpalai. Atsižvelkite į sezoniškumą - vasarai rinkitės plonesnius, natūralius verpalus, o žiemai - šiltesnius, pavyzdžiui, vilnonius. Galima rinktis DROPS Cotton Merino - 50% merino vilna, 50% medvilnė, DROPS Puna siūlai - 100% alpakos vilna, DROPS Merino Extra Fine - 100% merino vilna. Švelnūs ir labai minkšti siūlai ypač tinka kūdikių, mažų vaikų ir turinčių jautrią odą rūbeliams. Siūlas susuktas ir pagamintas iš kelių plonų sruogų, todėl mezgant akys gula labai gražiai, mezginys atrodo labai lygus, be to mezginiai iš DROPS Merino Extra Fine siūlų yra ypač elastingi. Būtent dėl to mezgant svarbu išlaikyti tinkamą siūlo įtempimą.
• Mezgimo virbalai: Virbalų dydis turi atitikti pasirinktų verpalų storį. Informacija apie rekomenduojamą virbalų dydį dažniausiai nurodoma ant verpalų etiketės. Pradedantiesiems rekomenduojama naudoti tiesius virbalus, o patyrusiems mezgėjams - apvalius virbalus, ypač mezgant be siūlių. Taip pat galite įsigyti Dian - natūralios odos dėklą virbalams.
• Žirklės: Reikalingos verpalams nukirpti.
• Adatos su buku galu: Naudojamos siūlų galams paslėpti ir detalėms susiūti.
• Matavimo juosta: Būtina matuoti vaiko matmenis ir megzto gaminio ilgį.
• Žymekliai: Naudojami pažymėti rašto pradžią, pabaigą arba tam tikras vietas mezginyje.
• Schema arba aprašymas: Pasiruoškite iš anksto norimos liemenės schemą arba aprašymą. Jei esate pradedantysis, rinkitės paprastesnes schemas su aiškiomis instrukcijomis.
• Sagos arba kiti papuošimai (nebūtinai): Jei liemenė bus su sagomis arba norite ją papuošti, pasiruoškite reikiamus elementus.

Matmenų Nustatymas ir Schemos Pritaikymas

Prieš pradedant megzti, būtina tiksliai išmatuoti vaiko matmenis. Tai padės numegzti tinkamo dydžio liemenę. Svarbiausi matmenys:

• Krūtinės apimtis: Matuojama aplink plačiausią krūtinės vietą.
• Ilgis nuo peties iki apačios: Matuojamas nuo peties iki norimos liemenės apačios.
• Pečių plotis: Matuojamas nuo vieno peties galo iki kito.

Atsižvelgiant į gautus matmenis, galima pritaikyti pasirinktą schemą. Jei schema neatitinka vaiko matmenų, ją galima koreguoti. Pavyzdžiui, jei reikia platesnės liemenės, reikės pridėti daugiau akių. Jei reikia ilgesnės liemenės, reikės megzti daugiau eilių. Svarbu atsižvelgti į mezgimo tankumą - tai yra, kiek akių ir eilių telpa į 10 cm x 10 cm plotą. Jei jūsų mezgimo tankumas skiriasi nuo schemoje nurodyto, reikės atitinkamai perskaičiuoti akių skaičių.

Dviejų Spalvų Mezgimo Raštai

Dviejų spalvų mezgimo raštai suteikia galimybę sukurti įdomesnius ir vizualiai patrauklesnius mezginius. Štai keletas populiarių variantų:

Taip pat skaitykite: Artimų santykių psichologija

• Dryžiai: Tai paprasčiausias būdas naudoti dvi spalvas. Galima megzti vienodo arba skirtingo pločio dryžius.
• Šachmatų lenta: Šis raštas sukuriamas kaitaliojant skirtingų spalvų kvadratus.
• Žakardas: Sudėtingesnis raštas, leidžiantis megzti įvairius piešinius ir ornamentus.
• Intarsija: Panašus į žakardą, tačiau kiekviena spalvos sritis mezgama atskiru siūlu.

Žingsnis po Žingsnio Mezgimo Instrukcija

Šiame skyriuje pateikiama bendra liemenės mezgimo instrukcija.

1. Akių užmetimas: Užmeskite ant virbalų reikiamą akių skaičių, atsižvelgiant į vaiko krūtinės apimtį ir mezgimo tankumą.
2. Elastinės juostos mezgimas: Pirmiausia numegzkite elastinę juostą (paprastai 1x1 arba 2x2). Elastinė juosta padeda liemenei priglusti prie kūno ir neleidžia jai išsitampyti.
3. Pagrindinio rašto mezgimas: Po elastinės juostos pradėkite megzti pagrindinį raštą. Tai gali būti lygiuoju mezgimu (gerosios akys iš gerosios pusės, blogosios akys iš blogosios pusės), ripsiniu mezgimu (visos akys gerosios) arba bet kokiu kitu pasirinktu raštu.
4. Formavimas:
   • Pažastų formavimas: Pasiekus reikiamą ilgį iki pažastų, pradėkite formuoti pažastis. Tai daroma palaipsniui nuleidžiant akis iš abiejų pusių.
   • Pečių formavimas: Baigus formuoti pažastis, pradėkite formuoti pečius.
5. Priekio Mezgimas: Priekis mezgamas taip pat, kaip ir nugara, tačiau atsižvelgiant į iškirptės formą. Pasiekus reikiamą ilgį iki iškirptės, pradėkite formuoti iškirptę. Tai daroma palaipsniui nuleidžiant akis iš vidurio ir abiejų pusių. Iškirptė gali būti V formos, apvali arba kvadratinė. Baigus formuoti iškirptę, pabaikite megzti priekį taip pat, kaip ir nugarą.
6. Dalių Surinkimas:
   • Dalių susiuvimas: Susiūkite nugarą ir priekį. Susiūkite pečių siūles ir šonines siūles.
   • Iškirptės apdaila: Apdailinkite iškirptę. Tai galima padaryti mezgant elastinę juostą, neriant kraštelį arba tiesiog paliekant atvirą.
   • Sagų prisiuvimas (jei reikia): Jei liemenė yra su sagomis, prisiūkite sagas.
   • Siūlų galų paslėpimas: Paslėpkite visus siūlų galus.

Vaikiškos Liemenės Dekoravimas

Vaikišką liemenę galima papuošti įvairiais būdais. Štai keletas idėjų:

• Siuvinėjimas: Ant liemenės galima išsiuvinėti įvairius piešinius, pavyzdžiui, gėles, gyvūnus arba geometrines figūras. Siuvinėjant patogiausia į adatą verti 50-60 cm ilgio siūlą. Rankdarbis turi būti tvarkingas abiejuose pusėse, todėl pradedant ir baigiant siuvinėti reikia kruopščiai paslėpti siūlą. Pradedančioms siuvinėti geriausia Į adatą įsiverti sulenktą siūlą (a). Padarius trumpą dygsnį gerojoje audinio pusėje, sulenktąjį siūlo galą nevisiškai pritraukus reikia perkišti adatą per kilpelę (b). Tačiau tokį siūlo tvir­tinimo būdą ne visada galime taikyti. Juk dažnai siuvinėjame su viena siūlo gijele, o sulenktas siūlas pasidaro dvigubas. Patogiausia siūlą įdaigstyti į audinį. Šiuo būdu pradedant siuvinėti, siū­las smulkiais dygsneliais įdaigstomas į audinį toje vietoje, kur bus siuvinė­jama (c). Sunkiau taip pradėti sekasi, kai siuvinėjama daigsto dygsniu ar virvute. Tada, įdaigsčius siūlą, padaromas trumpas dygsnelis at­gal (d) ir siuvinėjama numatytu dygsniu. Pabaigus siūlą ar siuvinėjamą ornamentą, reikia siūlo galą paslėpti iš­virkščioje rankdarbio pusėje. Siuvinėjant pilnojo siuvinėjimo būdais, siūlas pakišamas po siuvinėta vieta ir iš karto trumpai nukerpamas. Pats paprasčiausias dygsnis. Jis dar vadinamas dygsniu prieš adatą ir už adatos arba dygsniu adata pirmyn ir adata atgal. Siuvinėjant daigsto dygsnis sudaromas iš viršutinio (gerojoje audinio pusėje) ir apatinio (blogojoje audinio pusėje) dygsnių, kurie sudaro siūlės raportą. Dygsnio ilgis parenkamas pagal daigsto dygsnio paskirtį. Jeigu juo užpildomas fonas arba pažymimi piešinio kontūrai, tai viršutinis dygsnis bus ilgesnis už apatinį. Tada į dygsnio ilgio tikslumą nekreipiama daug dėmesio. Tačiau dažnai šis dygsnis taikomas kaip dekoratyvinis. Daigsto dygsnis primena punktyrinę liniją. Paprastai siuvinėjama iš de­šinės pusės į kairę. Norint išsiuvinėti tiesią dygsnių eilutę, galima ištraukti ar tik truputį patraukti audinio siūlą arba ant audinio liniuote ir pieštuku pažy­mėti tiesią liniją. Daigsto dygsnio siūlė yra pati paprasčiausia ir lengviausia. Šias siūles galima padaryti įdomias ir dekoratyvines, perpinant tos pačios ar kitokios spalvos siūlais. Pirmiausia išsiuvinėjama tiksli daigsto dygsnio siūlė. Tada adata kitas siūlas iškaišomas per viršutinius dygsnius. Ši siūlė siuvinėjama kaip daigsto dygsnis už adatos. Čia viršutinis daigsto dygsnis liečiasi prie kito (2,4 pav, b ir 2.5 pav,). Taisyklingame siūlės raporte dygsnis blogojoje pusėje yra dukart ilgesnis už dygsnį gerojoje pusėje. Virvutės siūlės dygsniai gerojoje pusėje yra dvigubai ilgesni negu blo­gojoje audinio pusėje. Dygsniai gerojoje pusėje yra beveik lygiagretūs su pagrindine siūlės linija. Dažniausiai virvutė siuvinėjama adatos smaigalį at­sukus į save. Pirmasis ir antrasis dygsniai yra vidutinio dydžio. Dygsniai daromi visiškai vienodi. Jie turi gulti vienas prie kito. Padarius kiekvieną dygsnį, siūlas turi būti nuverčiamas vis į tą pačią pusę - į dešinę (b) arba į kairę (c). Kilpiniu dygsniu apsiuvinėjami rankdarbių kraštai tiesiomis (1a) ir banguotomis (1b) linijomis, siuvinėjamos skylutės (1c), gėlytės (1d). Yra didelė kilpinio dygsnio siūlių įvairovė. Siuvinėjant kilpiniu dygsniu, patogiausia adatą laikyti smaigaliu į save. Siuvinėjimo kryptis yra iš kairės į dešinę. Pasibaigus siūlui ar baigus siu­vinėti, adatą įsmeigiame šalia pas­kutinės kilpelės, o blogojoje pusėje siūlas paslepiamas po siuvinėjimu Toliau naujai įvertas siūlas įdaigstomas į tą audinio vietą, kur bus siu­vinėjama, o adata užkabinama pas­kutinė siuvinėta kilpelė. Grandinėlės dygsniu lietuvės rankdarbius siuvinėdavo jau labai seniai. Šiuo dygsniu buvo puošia­mos prijuostės, galvos apdangalai, apatiniai sijonai. Šiuo būdu patogiausia siuvinėti pasukus audinį taip, kad dygsniuo­tume adatą atsukę smaigaliu į save. Dirbama taip. Pritvirtintas prie audinio siūlas ištraukiamas į gerąją pusę ir daromas numatyto ilgio dygs­nis. Adata neištraukiama, o po ja pa­kišamas siūlas, tiesiant jį iš kairės pu­sės į dešinę ( a ir b). Tada adata ištraukiama, o siūlas nestipriai pritempiamas. Gaunama kilpelė. Ki­ta kilpelė padaroma adatą duriant į padarytos kilpelės galą šalia ištrauk­to siūlo. Siūlas vėl pakišamas po adata. Ši ištraukiama iš audinio ir su­daroma nauja grandinėlės kilpa. Iš grandinėlės dygsnių galima sudaryti gėlių žiedelius, lapelius, eg­lutes, išdėstyti dygsnius iš atskirų grandinėlės kilpų. Eglute siuvinėjama panašiai kaip grandinėle, nes čia siūlas lieka po adata. Pritvirtinus siūlą, adata du­riama per audinį skaitmenimis sužy­mėta tvarka - 1, 2, 3, 4 (a ir b). Iš eglutės dygsnio siūles galima sudaryti kryputę (i) Pritvir­tinus siūlą, siuvinėjama viena eglutės pusė. Pintiniu dygsniu siuvinėti nesudėtinga. Siūlė siuvinėjama taip. Pritvirtinus siūlą audinyje (1 taškas), pirmiausia daromas dygsnis iš kairės pusės į dešinę, adata smeigiama aukš­čiau 2 ir 3 taškuose numatytu atstumu, siūlas pritraukiamas. Paskui adata smeigiama 4 ir 5 taškuose, esančiuose priešingoje pusėje. Gaunamas pa­sviręs dygsnis, einantis žemyn iš kairės į dešinę ir t. Siuvinėjant pintiniu dygsniu, blogojoje rankdarbio pusėje susidaro dvi horizontalios dygsnių eilės. Šie dygsniai gali būti reti kaip daigsto (a) arba panašūs į mašininę siūlę (b) ar virvutę (c). Pintinio dygsnio siūlę galima siuvinėti ir kitu būdu (d). Tuo atveju blogojoje puseje gaunama vertikalių dygs­nių eilė. Lygusis dygsnis kitaip dar vadinamas austiniu arba siuvinėjimu pluoš­teliu (1). Siuvinėjant lygiuoju dygsniu, siūlai gula šalia vienas kito lygiagrečiai. Lygusis dygsnis taikomas spalvotam ir įvairiaspalviam siuvinėjimui. Lygiosios siūlės gali būti plokščios arba iškilusios. Kad išlaikytume tiesias linijas, ištraukiamas arba patraukiamas audi­nio siūlas. Siuvinėjimui kryželiu labai patogus specialus audinys, kurio metmenų ir ataudų siūlai vienodai persipynę, yra vienodo storio ir gerai matomi. Kryželiu siuvinėjama dviem būdais. I - kai pirmiausia išsiuvinėjama tik pusė kryželio (a), o grįžtant - antroji pusė (b). Įvairios pumpurėlio dygsnio siūlės taikomos gėlių viduriukams siuvinėti, žiedlapiams ar vingeliams papuošti. Kitas pumpurėlių siuvinėjimo būdas, kai siūlas apsukamas ant adatos (b). Pritvirtintas siūlas su adata ištraukiamas į gerąją pusę. Kairiąja ranka siūlas įtempiamas ir kelis kartus apsukamas apie adatą. Ada­ta smeigiama į tą pačią vietą (arba arti jos), iš kurios buvo ištraukta. Užvy­niotą ant adatos siūlą reikia prilaikyti kairiosios rankos nykščiu. Užvyniojimas neturėtų būti labai stiprus, nes per jį bus sunku pertraukti adatą su siūlu. Galima pumpurėlį siuvinėti trimis etapais. Adatą su siūlu ištraukus į gerąją pusę, daromas trumpas dygsnelis (c). Siūlas iki galo nepritraukiamas, o paliekama kilpelė, pro kurią prakišama adata su siūlu (d). Pritraukus siūlą, susidaro dekoratyvinis mazgelis. Panašiai siuvinėjama mazgytinė siūlė. Ištraukus adatą su siūlu į gerąją pusę, siūlas paklojamas ant audinio ir ant jo vienodu atstumu daromi maz­gai. Paklotas siūlas prilaikomas kairės rankos nykščiu. Adata duriama į au­dinį po ištiestu siūlu numatytoje mazgelio vietoje (1 a). Dygsnis, gaunamas apvyniojus siūlą apie adatą daug kartų, vadina­mas kirmėlaite arba vikšreliu (2). Iš tokių dygsnių siuvinėjamos ro­žytės, chrizantemos ir lapeliai, piešinyje nurodant tik jų vietą. Piešti jų nerei­kia. Adinukė priskiriama prie vienspalvio siuvinėjimo. Siuvinėjimu adinuke puošiami marškiniai, palaidinės, skarelės, nosinės, prijuostės, apatiniai sijonai, lovos baltiniai. Siuvinėjama tokios spalvos siūlais kaip audinys. Lietuvėms būdingiausia baltoji adi­nukė (baltas audinys siuvinėjamas baltais siūlais). Senovėje moterys pačios labai plonai verpė lininius siuvinėjimo siūlus. Juos stipriai susukdavo iš dviejų ar trijų gijų, skalbė, balino. Tokie siūlai būdavo labai balti ir blizgėdavo. Po kiekvieno skalbimo tokiais siūlais išsiuvinėtas rankdarbis darydavosi vis baltesnis ir gražesnis. Raštus sudaro pailgi lapeliai su žiedeliais, įvairiomis gėlytėmis su pilnais ir skylėtais žiedlapiais. Badiklis gaminamas iš rago, medienos ar metalo. Lankelis nebūtinas. Ar jo reikia, sprendžia pati siuvinėtoja. Jeigu siuvinėjant audinys nesuraukiamas, tai galima jį ištempti ant kairės rankos pirštų. Adinukė skirstoma į paprastąją (plokščiąją) ir iškiliąją (reljefinę), kurių kiekviena dar gali būti pilnoji arba kiauroji. Adinukė siuvinėjama lygiuoju dygsniu - stačiu ir pasvi­rusiu, o kartais kilpiniu ir virvutės dygsniu. Siuvinė­jama iš kairės į dešinę ar atvirkščiai - kaip patogiau. Siuvinėjant iškiliąja adinuke, rašto dugnas užpildomas viršutiniu daigsto dygsniu, rankine mašinine siūle arba pintiniu dygs­niu. Tada ant jo viršaus siuvinėjama lygiuoju arba kilpiniu dygsniu Kuo tankesni daigstymo dygsniai, tuo iškilesnis išsiuvinėtas paviršius. Adinukės piešinys ant audinio tiksliai perpiešiamas per kopijavimo po­pierių. Apvalias skylutes ar pilnus taškus, bangeles perpiešti patogu specia­liu lekalu su skylutėmis. Perpiešto rašto kontūrai išdaigstomi viršutiniu (penki audinio siūlai po adata, vienas ant adatos) daigsto dygsniu ne ant pačios rašto linijos, o šalia - į rašto vidinę pusę. Rašto linijoje duriami dygsniai siuvinėjant pilnai. Šiuo būdu pakraščius galima išsiuvinėti įvairiomis bangelėmis ir danteliais. Rašto kontūrai kruopščiai išdaigstomi, o siuvinėjamas paviršius užpildomas pasirinktu dygsniu. Kontūro pridaigstymas kraštui suteiks ne tik iškilumo, bet ir stiprumo. Toks kraštas neišsitampys lyginamas. Apsiuvinėtas pakraštys apkarpomas (geriau išskalbus ir išlyginus).Dideli pilni taškai siuvinėjami lygiuoju dygsniu. Išpiešti rašto kontūrai apdaigstomi. Pailgi lapeliai prieš siuvinėjant taip pat tankiai išdaigstomi (2a) ir tada išsiuvinėjami lygiuoju stačiu (2b) ar pasvirusiu (2c) dygsniu. Kiaurojoje adinukėje skylutės gali būti įvairių pavidalų: apvalios, ovalios. trikampės ir lapelio pavidalo. Dažniausiai siuvinėjamos apvalios skylutės. Nedidelės pirmiausia aplink apdaigstomos vieną ar du kartus, badikliu praduriama skylutė, praskiriant audinio siūlus. Skylutės pakraštys apsiuvamas tankiai lygiuoju dygsniu. Adata duriama iš skylutės centro į kraštą, iš blogo­sios pusės į gerąją. Dažnai apykaklių, skarelių kraštai išsiuvinėjami skylučių grandinėlėmis. Tokios skylutės siuvi­nėjamos visos kartu, o ne kiekviena atskirai. Siuvinėjamos taip pat kartu ta pačia tvarka - vienos skylutės apačia, šalia esančios - viršus, o grįžtama - atvirkščiai. Nuo skylutės prie skylutės pereinama jun­giamuoju dygsniu. Jei skylutės eina rankdarbio pakraščiu, jos gali būti apsiuvamos ir kil­piniu dygsniu. Adinukė derinama su kitais siuvinėjimo būdais: karpytiniu ir siuvinėjimu peltakiais. Šis siuvinėjimo būdas gražus ir nesudėtingas. Rašto kontūrai apsiuvinėjami kilpiniu dygsniu, o audinys iškarpomas. Šiuo būdu siuvinėjamos staltiesės, staltiesėles, servetėles, takeliai, užuolaidėlės, drabužiai. Karpytinio siuvinėjimo raštas dažniausiai jungiamas su rankdarbio krašto siuvinėjimu. Kraštas siuvinėjamas kilpiniu dygsniu įvairiomis ban­gelėmis ir vingeliais. Siuvinėjant karpytiniu būdu, pirmiausia ant audinio perkeliamas raštas. Rašto kontūrai išdaigstomi. Jei karpytinio rašto kiaurymės yra didelės, kontūro kraštai jungiami skersinėliais - tilteliais. Skersinėliai padaromi prieš apsiuvant kon­tūrą kilpiniu dygsniu. Jungiamieji skersinėliai įtvirtinami viename kontūro kraš­te, įdaigstant siūlą į tą audinio vietą, kuri bus apsiuvinėjama kilpiniu dygsniu. Tada siūlas įtvirtinamas priešingame kontūro krašte ir vėl grįžtama atgal. Taip kartojama tiek kartų, kiek reikia norimo storio skersinėliui gauti. Nutiesti skersinėlio siūlai apsiuvami. Paprasčiausias būdas yra apsiuvimas kilpiniu dygsniu (a). Nutiesti skersinėlio siūlai apsiuvami tankiu kilpiniu dygsniu, neliečiant audi­nio. Antrasis jungiamųjų skersinėlių apsiuvimo būdas yra perpynimas (b). Pirmiausia nutiesti siūlai padalijami į dvi dalis. Reikia įsidėmėti, kad apsiuvant skersinėlį bet kuriuo būdu, siūlą reikia įsiverti tokį, kad užtektų visam skersineliui. Dažnai jungiamieji skersinėliai sueina į centrą. Jie vadinami voratinkliais. Jie būna dvejopi. Šiek tiek sudėtingiau padaryti voratinklį, kurio centre daromas žiedas (b). Nuo kontūro krašto (1) nutiesiami siūlai į centrą (2), grįž­tama atgal ir gautas spindulys apsukamas ar apsiuvamas. Kai trys skersinėliai sueina į vieną tašką, siuvinėjimo tvarka yra tokia. Pirmiausia nutiesiami siūlai vienam skersinėliui, kuris pasirinktu dygsniu ap­siuvamas iki pusės. Padarius visus skersinėlius, siuvinėjamas rašto kontūras. Raštas per pridaigstytą kraštą siuvinėjamas tankiu kilpiniu dygsniu. Išsiuvinėtas rankdarbis skalbiamas, standinamas ir iš blogosios pusės lyginamas. Ir tik tada aštriomis mažomis žirklutėmis audinys iškarpomas numatytose vietose. Šešėliavimo technika siuvinėjami drabužiai, staltiesės, staltiesėlės, ta­keliai, pagalvėlės, skarelės, šalikai ir kt. Audiniai ir siūlai būna įvairūs: lininiai, medvilniniai, vilnoniai ir šilkiniai. Abipusis pilnasis šešėliavimas spalvotais siūlais siuvinėjamas tiesiais ir įstrižais dygsniais, užpildant visas rašto detales. Dygsniai gula vienas šalia kito gerojoje ir blogojoje rankdarbio pusėje. Jie turi būti ne per daug priveržti ir ne per laisvi. Siuvinėjant kelių spalvų siūlais, dygsniai daromi nevienodo ilgumo. Vie­nos spalvos siūlų dygsniai turi gražiai įsiterpti tarp kitos spalvos dygsnių. Taip pamažu išgaunama norima spalvų gama (a). Kartais norima pavaizduoti užsilenkusį lapą ar žiedlapį. Tada kei­čiamas ne tik siuvinėjimo siūlo atspalvis, bet ir dygsnio kryptis bei ilgis (b). Siuvinys būna iškilesnis, kai rašto pagrindą sudaro viršutinis daigstomas dygsnis iš storesnio siūlo, o tada siuvinėjama šešėliavimo technika. Stiebai ir koteliai siuvinėjami virvutės, grandinėlės bei lygiuoju pasvirusiu dygsniu. Kotelius nesunku siuvinėti dviem virvučių eilėmis, kiekvieną eilutę siuvinė­jant skirtingo atspalvio siūlu. Siuvinėjant lapus, kiekvienas jų dažniausiai dalijamas į dvi puses, kurių kiekviena siuvinėjama skirtingo atspalvio siūlais. Vidurio gyslelės dažniausiai siuvinėjamos tamsesniais, o kartais ir šviesesniais siūlais. Bet tai nėra būtina, jei lapas siuvinėjamas iš dviejų pusių. Lapo puses iš krašto galima pradėti siuvinėti tamsiau į vidurį šviesinant. Vienpusis pilnasis šešėliavimas - tai tas pats pilnasis šešėliavimas, kurio gerojoje pusėje gausime pilną vaizdą, o blogojoje pusėje matysis trumpi reti dygsneliai. Vienpusis šešėliavimo raštas užpildomas tiesiais ir pasvirusiais nevie­nodo ilgio dygsniais, kurie įsiterpdami vieni tarp kitų pereina į kitas spalvas ir sudaro šešėlius. Siūlas pritvirtinamas mažu daigsto dygsneliu rašto krašte, kuris vėliau bus paslėptas po siuvinėjimu. Kai kada raštas išsiuvinėjamas ne visas, o tik jo dalis, pavyzdžiui, gėlės žiedai arba lapeliai. Aplikacijos pagrindui tinka jvairiausi audiniai iš lino, medvilnės, vilnos, šil­ko ir kt. Pati aplikacija daroma iš įvairių audinių gabalėlių ir net odos. Audinio gabalėlius raštui reikia parinkti pagal storį. Sukomponuotas piešinys pilnai, o kartais iš dalies perkeliamas ant pa­grindo, pažymint tik atskirus taškus. Iš aplikacijai skirto audinio iškerpamos arba išpjaunamos numatyto…
• Nėrimas: Liemenės kraštus galima apnerti nėriniais. Tai suteiks gaminiui elegancijos ir originalumo.
• Aplikacijos: Ant liemenės galima prisiūti aplikacijas, pavyzdžiui, iš veltinio arba audinio. Taip pat galite numegzti sunui liemene su traktoriaus aplikacija.
• Sagos: Galima naudoti įvairių formų ir spalvų sagas. Sagas galite priderinti prie pasirinktų verpalų spalvų arba sukurti kontrastą.
• Pomponai: Galima pritvirtinti pomponus prie liemenės kraštų. Pomponai suteiks gaminiui žaismingumo ir originalumo.

Patarimai ir Gudrybės

• Prieš pradedant megzti, išmegzkite pavyzdėlį. Tai padės nustatyti mezgimo tankumą ir įsitikinti, kad pasirinkti verpalai ir virbalai tinka.
• Naudokite žymeklius. Žymekliai padės pažymėti rašto pradžią, pabaigą arba tam tikras vietas mezginyje.
• Skaičiuokite akis ir eiles. Tai padės išvengti klaidų.
• Jei padarėte klaidą, nebijokite jos ištaisyti. Geriau ištaisyti klaidą iš karto, nei palikti ją ir vėliau gailėtis.
• Būkite kantrūs. Mezgimas reikalauja kantrybės. Nesitikėkite, kad numegsite liemenę per vieną dieną.
• Mėgaukitės procesu. Mezgimas turėtų būti malonus užsiėmimas.

Taip pat skaitykite: Kas yra dviejų veiksnių emocijų teorija?

Taip pat skaitykite: Nerimo įveikos būdai

tags: #dvieju #spalvu #nerimo #rastai