Žmonės visais laikais domėjosi atsakymu į klausimą - kas yra geras gyvenimas? Dažnai geras gyvenimas yra tiesiogiai susijęs su gerove bei laimingumu. Jau senaisiais graikų laikais Aristotelis teigė, jog laimės ieškojimas yra svarbiausias žmogaus siekimas. Šiandien, kai pasaulis kupinas iššūkių ir nuolatinio streso, psichologinė gerovė tampa vis aktualesnė. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas iš tiesų yra psichologinė gerovė, kokie veiksniai jai daro įtaką ir kaip kiekvienas iš mūsų galime ją puoselėti.
Psichologinė Gerovė: Apibrėžimas ir Sudedamosios Dalys
Psichologinė gerovė kasdienybėje atpažįstama kaip pasitenkinimas savimi, gyvenimu bei jo sritimis tokiomis, kaip draugai, finansai, šeima ir t.t., kaip gyvenimo prasmingumo, tikslingumo ar laimingumo jausmas. Tai kompleksiška sąvoka, apimanti subjektyvų asmens gerovės jausmą ir bendrą psichologinę sveikatą. Ji apibrėžia ne tik asmenines emocijas, bet ir socialinius santykius, gyvenimo prasmės suvokimą bei įvairių psichologinių aspektų sąveiką. Svarbu pabrėžti, kad psichologinė gerovė skiriasi nuo fizinės gerovės, kadangi ji koncentruojasi pirmiausia į emocinę ir psichinę būseną. Nors fizinė gerovė gali turėti įtakos psichologinei gerovei, psichologinė gerovė apima gilesnius, emocinius ir socialinius aspektus. Pavyzdžiui, emocinis stabilumas ir gebėjimas valdyti stresą yra viena iš svarbių psichologinės gerovės sudedamųjų dalių.
R. M. Ryan ir E. L. Deci apibendrino psichologinės gerovės tyrimus bei išskyrė ją į dvi grupes - hedonistinę bei eudaimoninę. Šiuolaikiniame gyvenime dėmesys geram gyvenimui bei gerovei perėjo ir į socialinių mokslų sritį. Tyrimus apie gerą gyvenimą paskatino C. D. Ryff parašytas darbas. Remdamasi išsamia literatūros apžvalga, ji sukūrė integruotą psichologinės gerovės modelį, kuris apima šešis pagrindinius aspektus:
- Savęs priėmimas: Pozityvus požiūris į save yra pagrindinė teigiamo psichologinio funkcionavimo ypatybė. Asmuo teigiamai žiūri į save, pripažįsta ir priima save daugeliu aspektų, įskaitant geras ir blogas savybes. Žemas savęs priėmimo lygis pasireiškia nepasitenkinimu savimi, nusivylimu tuo, kas įvyko praeityje.
- Teigiami santykiai su kitais: Šilti, teikiantys pasitenkinimą, pasitikinčius santykiai su kitais yra būtini. Taip pat svarbu susirūpinimas dėl kitų žmonių gerovės, gebėjimas jausti stiprią empatiją, meilę bei artumą. Žemi rezultatai: Asmuo turi tik kelis artimus, teikiančius pasitikėjimą santykius su kitais. Tokiam žmogui yra sunku būti šiltu, atviru bei susirūpinusiu dėl kitų.
- Autonomija: Apima tokias savybes kaip savarankiškumas, gebėjimas apsispręsti, vidinė kontrolė, vidinis elgesio reguliavimas, individualizmas. Šių savybių pagrindas yra faktas, jog tai yra mūsų pačių mintys ir veiksmai t.y. Aukšti rezultatai: Asmuo yra savarankiškas ir nepriklausomas. Sugeba atsispirti socialiniam spaudimui mąstyti ar veikti tam tikrais būdais. Reguliuoja savo elgesį iš vidaus. Žemi rezultatai: Asmuo yra susirūpinęs dėl kitų žmonių lūkesčių ar vertinimų jo atžvilgiu. Priimant sprendimus remiasi kitų žmonių nuomone.
- Asmeninis augimas: Atspindi prasmę tolimesniam vystymuisi ir potencialui.
- Gyvenimo tikslas: Tikslo turėjimas ir krypties suvokimas gyvenime.
- Aplinkos valdymas: Gebėjimas efektyviai valdyti aplinką ir išnaudoti galimybes.
Teoriniai modeliai, tokie kaip Rygo psichologinės gerovės modelis, siūlo įvairius komponentus, kurie prisideda prie šios gerovės supratimo. Tokie komponentai kaip gyvenimo prasmės ir tikslo pajautimas, taip pat emocinis intelektas, formuoja psichologinės gerovės pagrindą.
Veiksniai, Darantys Įtaką Psichologinei Gerovei
Psichologinė gerovė yra sudėtinga ir daugybinė koncepcija, apimanti įvairius veiksnius, kurie gali daryti įtaką asmens psichologinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Gerovės užtikrinimas vaikams
- Asmeninės savybės: Tokios kaip optimizmas, emocinis intelektas ir gebėjimas spręsti problemas, yra esminiai veiksniai.
- Gyvenimo sąlygos: Socialinė aplinka ir jos poveikis psichologinei sveikatai yra taip pat labai svarbūs. Stipri socialinė parama - šeimos, draugų ar kolegų, gali padėti asmenims jaustis labiau saugiai ir mažinti stresą. Tokios sąsajos ypač reikšmingos krizės akimirkomis - kai psichologinė gerovė gali būti neigiamai paveikta.
- Streso valdymas: Dėl nuolatinio streso poveikio galima stipriai suprastėti psichologinė gerovė, todėl svarbu mokėti valdyti stresą ir taikyti atitinkamus metodus, pavyzdžiui, meditaciją ar fizinį aktyvumą.
- Fizinė sveikata: Tiesiogiai koreliuoja su psichologine.
Taigi, šie veiksniai - asmeninės savybės, gyvenimo sąlygos, socialinė parama, stresas ir fizinė sveikata - sąveikauja tarpusavyje, formuodami psichologinę gerovę.
Socialinė Gerovė ir Jos Svarba
Kadangi žmonių išgyvenimas ir klestėjimas visuomet priklausė nuo bendradarbiavimo ir abipusės paramos, atitinkamai formavosi ir mūsų smegenys. Todėl į vienatvę organizmas reaguoja išskirdamas kortizolį. Nors jis mums reikalingas, kad išliktume budrūs, nuolatinis ir intensyvus streso hormono išsiskyrimas silpnina imuninę sistemą.
Kadangi smegenys nuolat „būdrauja“, didėja kraujospūdis ir širdies bei kraujagyslių sistemos apkrova. Be to, keičiasi genų, susijusių su uždegiminiais procesais veikla, o tai, laikui bėgant, sukelia lėtines ligas. Prie to prisideda prastėjanti miego kokybė, didėjantis impulsyvumas, kuris susijęs su nesveikais pasirinkimais, pavyzdžiui, netinkama mityba, fizinio aktyvumo vengimas. Visa tai ypač padidina vyresnio amžiaus žmonių sergamumą ir mirtingumą.
Ekonominė ir Finansinė Gerovė
Nors, kaip sako liaudies išmintis, žmogus ne vien duona gyvas, tačiau nuo jos (plačiąja prasme) dažnai priklauso tai, kaip mes vertiname asmeninę gerovę. Įprastai vardijami tokie dalykai, kaip pajamų stabilumas, finansinis saugumas, socialinės garantijos ir galimybė investuoti į ateitį.
Pavyzdžiui, ekonominis nesaugumas kyla iš baimės dėl galimų neigiamų ekonominių įvykių, tokių kaip darbo praradimas ar nepakankamos pajamos senatvėje. Tai kelia nuolatinį nerimą, didina depresijos riziką ar skatina nesveiką elgesį (pvz., persivalgymą kaip atsaką į stresą). Be to, kyla įtampų, konfliktų šeimoje, nuo kurių kenčia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai .
Taip pat skaitykite: ES iniciatyvos psichologinei gerovei darbe
Įdomu tai, kad visuomenėse, kuriose pabrėžiamas socialinis statusas, ekonominė gerovė stipriau veikia žmogaus psichologinę sveikatą. S. B. Manuck ir kolegų atliktas tyrimas paaiškina, kaip visa tai susiję su cheminiais pokyčiais smegenyse. Paprastai kalbant, tai susiję su serotoninu, nuo kurio priklauso gera nuotaika ir emocinė pusiausvyra. Mažesnės pajamos ar žemas išsilavinimas lemia ir silpnesnį serotonino išsiskyrimu smegenyse. Todėl sunkiau išlaikyti gerą nuotaiką ir „šalčiau“ reaguoti į stresines situacijas.
Tačiau svarbu ne tik tai, kaip mes suprantame ekonominę gerovę ir statusą. Pasirodo, kad mūsų reakcijos į ekonominę situaciją ženkliai priklauso nuo genetikos. Kai kurie žmonės turi specifinį geno variantą, kuris dar labiau sustiprina ekonominio nesaugumo poveikį. Tai dar stipriau veikia serotonino pokyčius ir padidina jautrumą stresui bei nuotaikų svyravimus.
Dvasinė Gerovė
Prieš kalbant apie dvasinę gerovę, pirmiausiai reikia apibrėžti, kaip mes suprantame dvasingumą. Religinis dvasingumas, remiasi konkrečia tikėjimo sistema, ritualais, praktikomis (pvz., malda, meditacija, kontempliacija) ir tradicijomis, kurios dažnai perduodamos per šeimą ar bendruomenę. Jis susijęs su transcendencija, religine literatura, menais ir dalyvavimu bendruomeninėse veiklose, kurios sustiprina priklausymo jausmą ir suteikia emocinę paramą.
Pasaulietinis dvasingumas orientuotas į asmeninį prasmingumo ir vidinės harmonijos ieškojimą be religijos (nors gali būti naudojamos iš religijos kilusios praktikos, pvz., meditacija, sąmoningumo praktikos ir t. t.). Jis nukreiptas į individualią savirealizaciją, ryšį su gamta ar visuomene.
Dvasinė gerovė tampriai susijusi su mūsų sveikata. Nustatyta, kad religinis ir nereliginis dvasingumas ne tik padeda sumažinti skausmą, bet ir skatina holistinį požiūrį į gydymą. Tačiau jų poveikis nevisiškai sutampa.
Taip pat skaitykite: Ketinimai išeiti iš darbo
Religinis dvasingumas padeda susidoroti su kančia, atrasti gyvenimo prasmę ir stiprinti emocinį atsparumą, viltį, mažina vienišumo jausmą, skatina sveiką gyvenimo būdą (pvz., alkoholio, narkotikų vengimas). Nereliginis dvasingumas (kai naudojamos savistabos praktikos) labiau susijęs emociniu stabilumu, sumažėjusiu nerimu ir geresniu streso valdymu. Ryšio su gamta ir visuomene ieškojimas susijęs pasitenkinimo jausmu ir vidine ramybe.
Kaip Puoselėti Psichologinę Gerovę: Praktiniai Patarimai
Psichologinės gerovės tyrimai iš esmės atskleidžia, kad individų psichologinė sveikata yra sudėtinga sistema, susijusi su daugybe socialinių, emocinių ir biologinių veiksnių. Mokslininkai, nagrinėdami psichologų patarimus, nustatė, jog teigiamų emocijų patyrimas ir jų palaikymas gali žymiai prisidėti prie bendros psichologinės gerovės. Vienas iš svarbiausių aspektų, susijusių su psichologine gerove, yra asmeninė autonomija. Psichologai pabrėžia, kad žmonės, kurie gali priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, atsakingai dalyvauja savo psichologinės sveikatos palaikyme. Tyrimai atskleidžia, kad tie, kurie jaučiasi kontroliuojantys savo veiksmus, dažnai patiria mažiau nerimo ir depresijos simptomų. Be to, socialiniai ryšiai ir bendradarbiavimas su kitais žmonėmis yra esminiai psichologinės gerovės komponentai. Psichologai rekomenduoja investuoti laiką į santykių kūrimą ir palaikymą, nes tai stiprina socialinę paramą, kuri yra itin svarbi kovojant su stresu ir psichiniais sunkumais.
Pasiekus psichologinę sveikatą, svarbu priimti aktyvias strategijas, kurios padėtų pagerinti savo psichologinę gerovę:
- Meditacija: Yra puikus būdas sumažinti stresą ir padidinti emocinį stabilumą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Ne tik gerina bendrą sveikatą, bet ir teigiamai veikia nuotaiką, didindami endorfinų, vadinamų „laimės hormonais”, lygį organizme. Tyrimai rodo, kad įvairūs fiziniai pratimai skatina tokių neurotransmiterių, kaip dopaminas ir serotoninas, išsiskyrimą. Pastarieji atsakingi už teigiamą emocinę būseną ir motyvaciją. Serotoninas taip pat padeda reguliuoti nuotaikų svyravimus, mažina depresiją ir nerimą. O štai išsiskiriantys endorfinai mažina skausmą ir sukelia euforijos jausmą. Todėl esame geresnės nuotaikos, geriau susidorojame su stresu, tampame atsparesni emociškai ir pozityviau žvelgiame į gyvenimą.
- Socialiniai ryšiai: Stiprinant santykius su šeima ir draugais, galima gauti emocinę paramą ir jaustis labiau susijusiam su kitais.
- Refleksija: Apie savo jausmus ir patirtis padeda geriau suprasti save. Tai gali būti padaryta užsirašant, kalbantis su artimaisiais arba netgi konsultuojantis su specialistais. Psichologų patarimai šioje srityje gali būti ypač vertingi.
- Technologijų Detoksikacija: Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kaip vadinamasis technologinis stresas veikia asmeninę gerovę. Pirmiausiai, technologijų naudojimas darbui ir asmeniniame gyvenime net savaitgaliais trukdo atsipalaiduoti, sutrumpina laiką, kurį praleidžiame su šeima bei draugais. O juk socialiniai ryšiai - nepaprastai svarbūs psichologinei gerovei! Be to, ypač stresą kelia per didelis užduočių, reikalaujančių technologijų, kiekis, nuolatinis technologijų atnaujinimas ir nuolatinės pastangos išmokti jomis naudotis, baimė prarasti darbo vietą dėl techninės pažangos. Visa tai skatina psichologinį ir fizinį išsekimą, netgi perdegimą.
- Kokybiškas miegas: Yra svarbiausia dalis, be jo nepadės nei teisinga mityba, nei sportas.
- Taisyklinga mityba: Kiekvienam sava, svarbiausia įvairi, papildanti organizmą vitaminais, mineralais ir mikroelementais, patartina valgyti tą patį maistą kas keturias paras.
- Proto nuraminimo technikos: Bent viena minutė TYLOS per dieną padeda išlaisvinti kūną nuo įtampos; gamtos garsų klausimas; Autogeninės meditatyvios praktikos, pvz. Joga Nidra.
- Disciplina: Viskas prasideda nuo disciplinos. Svarbu rinktis atsakingai, tai ko reikia šiuo metu.
Kaip Gerovės Suvokimas Priklauso Nuo Kultūros
Taigi, kaip jau buvo galima pastebėti, gerovės pajautimas ženkliai priklauso ne tik nuo įvairių mus supančių aplinkybių, bet ir nuo asmeninių savybių. Yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris paaiškina, kodėl kai kuriose vargingose šalyse gyvenantys žmonės jaučiasi laimingesni nei ekonomiškai klestinčiose. Tai - kultūra ir su ja susijusios vertybės.
P. Steel ir kolegos atliko solidų tyrimą, kuris paaiškina, kaip kultūrinės ypatybės veikia mūsų suvokimą apie gerovę . Individualistinėse kultūrose (kuriose ypač svarbi asmeninė autonomija, pvz., JAV, Švedija) gerovė dažnai siejama su asmeniniais pasiekimais ir savirealizacija. Čia žmonės jaučiasi laimingesni, kai turi galimybių rinktis ir veikti savarankiškai.
Kolektyvistinėse kultūrose (nepainiokime su sovietiniu kolektyvizmu) gerovė susijusi su priklausymu grupei ir harmoningais santykiais. Tai yra, žmonės jaučiasi laimingi, kai jų santykiai su šeima, draugais ar bendruomene yra geri. Tai būdinga Rytų šalims (Japonija, Pietų Korėjai). Pavyzdžiui, Japonijoje itin svarbios pareigos šeimai, darbovietei, solidarumas.
Šalyse, kuriose svarbi socialinė hierarchija (pvz., Kinija, Indija), žmonių gerovė priklauso nuo padėties visuomenėje. Tai yra, aukštesnė socialinė padėtis sudaro daugiau galimybių padidinti pasitenkinimą gyvenimu.
Kultūrose, kuriose žmonės labiau stengiasi išvengti nežinomybės ir nenumatytų situacijų (pvz., Graikija, Portugalija), stabilumas ir taisyklių laikymasis yra labai svarbūs gerovės veiksniai, nes jie sukuria saugumo jausmą.
Pagaliau, šalyse, kurioms būdingos stiprios socialinės vertybės ir „moteriškumas“ (rūpestis kitais, pvz. Danijoje, Nyderlanduose), gerovė labiau susijusi su palaikymu, pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Žinoma, čia išvardytos tik stipriausios vertybinės tendencijos. Pavyzdžiui, Lietuvai būdingas stipresnis individualumas, moteriškumas (kaip minėta, tai susiję su rūpesčiu kitais, dėl ko esame priskiriami Šiaurės šalims), mažesnė socialinė distancija (mažiau bijome vadovų), orientavimasis į ateitį. Tai yra, gerovė dažnai siejama su stabilumu, ateitimi ir mažiau rūpinamasi momentiniais gyvenimo džiaugsmais „čia ir dabar“.
Psichikos Sveikata Darbe
Darbuotojai nebesidrovi atrankų metų pasiteirauti ar Darbdaviui rūpi ir kokiu būdu jis pasirūpins jo emocine sveikata darbo vietoje. Turiu pripažinti prieš pradėdama rašyti straipsnį, kalbėdama viešumoje, ypač su mažiau pažįstamais žmonėmis, pati taip pat drąsiau vartojau terminą emocinė gerovė iki kol Karilės Levickaitės, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovės parengtame darbe “Psichikos sveikata darbe” radau atsakymą kodėl - “Neretai psichikos sveikatai pavadinti naudojami kiti terminai, tokie kaip „emocinė sveikata“, „psichologinė sveikata“ ar „psichologinė gerovė“. Tame pačiame šaltinyje rašoma “Psichikos sveikata apibrėžiama kaip emocinė ir dvasinė būsena, leidžianti žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, gerai jaustis, išgyventi skausmą ir liūdesį. Gerą psichikos sveikatą rodo: gebėjimas užmegzti ir palaikyti sveikus asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Taigi gera psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sveikatos sutrikimų nebuvimas. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad vienas iš keturių žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimų, kurie nebūtinai diagnozuojami. Jeigu žmogus netenka pajamų, patiria artimojo netektį, skyrybas, ilgalaikį pervargimą, nuolatinius nesutarimus ar konfliktus, jeigu nesiseka artimi santykiai, vaikai ar tėvai atsiduria sunkios ligos patale - visa tai ir dar daugiau situacijų gali sukelti psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų. Laimei, sėkmingi vadovai jau suvokia, savo fizinių ir psichinių resursų pripildymo svarbą, jų santykiams, priimamiems sprendimams, valdomam verslui visumoje.
Išvados
Psichologinė gerovė yra esminis geros gyvenimo kokybės elementas. Tai ne tik emocijų pusiausvyra, bet ir prasmingi santykiai, gyvenimo tikslas, autonomija ir gebėjimas valdyti aplinką. Suvokdami, kas daro įtaką mūsų psichologinei gerovei, ir aktyviai ją puoselėdami, galime pasiekti didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir geriau atlaikyti iššūkius.
tags: #psichologine #gerove #tai