Priklausomybė nuo vaistų: tipai, pavadinimai ir gydymo būdai

Alkoholizmo problema yra viena didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių visame pasaulyje. Daugelis žmonių susiduria su alkoholio vartojimo sutrikimais, kurie gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs priklausomybės tipai, įskaitant priklausomybę nuo vaistų, alkoholio, rūkymo, azartinių lošimų ir interneto, taip pat gydymo būdai, įskaitant vaistus ir psichoterapiją.

Alkoholizmas ir vaistai nuo alkoholio

Alkoholizmas, arba alkoholio vartojimo sutrikimas, apibūdinamas kaip nuolatinis ir nekontroliuojamas alkoholio vartojimas, nepaisant neigiamų pasekmių asmens gyvenimui. Vaistai nuo alkoholio yra skirti padėti sumažinti alkoholio potraukį ir sušvelninti abstinencijos simptomus.

Yra keletas vaistų, naudojamų alkoholizmui gydyti:

1. Disulfiramas blokuoja alkoholio metabolizmą organizme, todėl net ir nedidelis alkoholio kiekis sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, galvos skausmas ir širdies plakimas.
2. Naltreksonas mažina alkoholio malonumą, blokuodamas opiate receptorius smegenyse.
3. Acamprosat padeda atkurti cheminius pusiausvyros procesus smegenyse po alkoholio vartojimo.

Priklausomybės gydymo procesas dažnai apima ne tik vaistus, bet ir psichoterapiją bei gyvenimo būdo pokyčius. Vaistai nuo alkoholio yra viena iš galimų priemonių, leidžiančių efektyviau kovoti su priklausomybėmis. Nors jie gali būti naudingi, svarbu atsiminti, kad sėkmingam gydymui taip pat reikia psichologinės paramos ir gyvenimo būdo pokyčių.

Kiti priklausomybių tipai

Priklausomybė - psichikos sutrikimas, atsirandantis dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba patologinis potraukis užsiimti tam tikra veikla. „Altamedica“ Psichikos sveikatos centre Marijampolėje pacientai gydomi dėl priklausomybių nuo alkoholio, rūkymo, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ar interneto. Taikomas kompleksinis priklausomybių gydymas mokslu pagrįstais metodais - terapija ir medikamentais.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Priklausomybė nuo alkoholio

Tai lėtinė liga, pasireiškianti padidėjusiu potraukiu vartoti alkoholį ir išaugusia alkoholio tolerancija. Vystantis priklausomybei, didėja alkoholio suvartojimas per tam tikrą laiką, o pastangos vartoti - bergždžios, pasibaigiančios atkryčiais, nepaisant žalingų pasekmių. Kartu su priklausomybe nuo alkoholio gali išsivystyti psichikos sutrikimai ir somatinės komplikacijos, tokios kaip: širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų cirozė, įvairūs vėžio tipai. Ši priklausomybė taip lemia sunkumus asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Nutraukus alkoholio vartojimą, turintiems priklausomybę išryškėja abstinencija, kuri pasireiškia psichologiniais simptomais (nervingumu ir dirglumu, nerimu ar lengva susijaudinimo būsena, nuotaikos svyravimais, nuovargiu ir sunkumu aiškiai mąstyti) ir fiziniais simptomais (galvos skausmu, pykinimu ir vėmimu, apetito stoka, prakaitavimu, padažnėjusiu širdies plakimu ar nemiga).

Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų

Tai - elgesio, mąstymo ir fiziologinių veiksnių sutrikimas, atsirandantis dėl pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotinės medžiagos pažeidžia smegenų dalis, atsakingas už savikontrolę ir savireguliaciją, mokymąsi ir atmintį. Priklausomybei būdingas stiprus noras vartoti psichoaktyviąją medžiagą, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai, negebėjimas sukontroliuoti vartojimo, nepaisant žalingų pasekmių. Negydoma priklausomybė nuo narkotinių medžiagų gali sutrikdyti asmeninį ir darbinį gyvenimą, sukelti finansinių ir sveikatos problemų.

Priklausomybė nuo rūkymo

Šią priklausomybę sukelia tabako gaminiuose esanti medžiaga - nikotinas. Būtent dėl šios medžiagos rūkantieji savo noru negali nustoti rūkyti, o pabandę nerūkyti patiria fizinių ir psichologinių abstinencijos simptomų. Jei rūkyti pradedama paauglystėje, išsivysto stipresnė priklausomybė, nei pradėjus rūkyti suaugus. Priklausomybė nuo rūkymo yra medicininė liga, o ne įprotis. Ji pasireiškia didele tolerancija vartojamai medžiagai ir abstinencijos simptomais, nustojus ją vartoti.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų

Piktnaudžiaujant azartiniais lošimais, nepriklausomai nuo lošimo formos (kazino, loterijos bilietai, lažybos) gali susiformuoti priklausomybė, kuri sukelia įvairias socialines ir psichologines problemas ne tik priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems. Atsiradus priklausomybei, asmuo slepia, kad lošia, negeba savęs kontroliuoti, lošia, nors ir neturi pinigų. Taip pat pasireiškia emocinės problemos: nerimas, miego sutrikimai, polinkis į savižudybę. Dažniau sunkumų kyla ne nustoti lošti, bet išvengti atkryčio.

Priklausomybė nuo interneto

Tai patologinis potraukis naudotis internetu, kliudantis darbui, mokslams ir asmeniniams santykiams. Priklausomybė nuo interneto atsiranda nesaikingai žaidžiant žaidimus, apsipirkinėjant, naudojantis socialiniais tinklais, kai tai paveikia emocinę ir fizinę sveikatą. Svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnį, trukmę ir intensyvumą.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Antidepresantai: tipai ir naudojimas

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.

Antidepresantų tipai

• Tricikliai antidepresantai: Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse. Sertralin arba Asentra, Zoloft yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Sertralinas priklauso antidepresantų (vaistų nuo depresijos), vadinamų selektyvių serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus, kategorijai. Serotoninas yra natūrali organizmo medžiaga. Sutrikus jos apykaitai galvos smegenyse, gali pasireikšti depresija. Cipramil arba Pram, Ciral yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
• Kiti antidepresantai: Agomelatinas yra kitoks antidepresantas - jis veikia melatonino medžiagų apykaitą. Melatoninas, kitaip negu serotoninas, noradrenalinas, dopaminas nėra tiesiogiai susijęs su emocijų reguliavimu. Melatonino veikimas smegenyse susijęs su biologinių dienos ritmų reguliavimu organizme. Pastebėta, kad sergant depresija pasireiškia šių biologinių dienos ritmų (cirkadinių ritmų arba „vidinio laikrodžio“) sutrikimai. Mirtazapinas - antidepresantas miegui. Dar vadinamas Mirtazen Remeron mirtazapin - tai per noradrenalino alfa receptorius veikiantis serotonerginis antidepresantas. Puikus preparatas, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti. Jis yra gerai suderinamas su SSRI ir dažnai naudojamas įvairiuose vaistų deriniuose. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas). Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas. Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian).

Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.

Antidepresantai be recepto

Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Llengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.

Antidepresantų veiksmingumas

Negalima teigti, kad tam tikri antidepresantai geriausi, nes kiekvienas antidepresantas turi savo indikacijas, priklauso nuo paciento toleravimo laipsnio, gretutinių susirgimų, vaistų sąveikos ir t.t. Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escilopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.

Ką svarbu žinoti vartojant antidepresantus

• Antidepresantai ir alkoholis: Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
• Antidepresantai ir nėštumas: Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
• Antidepresantai ir svoris: Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
• Psichoterapija: Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.

Klaidingi teiginiai apie antidepresantus

• "Depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų".
• "Jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas".

Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

Kaip veikia antidepresantai

Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.

Antidepresantų poveikis:

1. Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
2. Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y.

Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas.

Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.

Atsparumas gydymui

Galima situacija, kada gydymas vien tik vienu antidepresantu yra neefektyvus. Ši problema sprendžiama atsižvelgiant į galimas tokio depresijos atsparumo gydymui priežastis. Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais.

Antidepresantai ir nėštumas

Antidepresantai, ypač naujieji - saugūs vaistai. Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad antidepresantai kenkia vaisiui, lygiai kaip ir nėra įrodymų, kad jie vaisiui nekenkia. Įrodymų nebuvimo priežastis paprasta - vaistų saugumo tyrimai su nėščiosiomis neatliekami. Kaupiant neplanuoto nėštumo klinikinių atvejų duomenis matyti tendencija, kad jeigu moteris pastoja vartodama antidepresantų, ji išnešioja sveiką kūdikį. Pats nėštumas paprastai teigimai veikia į depresijos sutrikimus, jie „aprimsta“. Tačiau pogimdyminiu laikotarpiu dažnai stebimas tam tikras depresijos simptomų paūmėjimas. Todėl labai svarbu, kad po gimdymo moteris jaustųsi saugi, neliktų vieniša su savo sunkumais, nepasijusti pasimetusi pasikeitusioje gyvenimo situacijoje.

Gydymas kartu su kitais vaistais

Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais. Kitų augalinių psichotropinių preparatų ir cheminių antidepresantų sąveika nėra gerai ištirta.

Informacija apie vaistą

Išsami informacija apie vaistą pateikiama informaciniame vaisto lapelyje. Gyvenime būna taip, kad didelis informacijos kiekis kelia žmonėms nerimą ir pasimetimą. Esu ne kartą pastebėjęs, kad įtaigiems ir jautriems žmonėms nepageidaujamas vaistų poveikis pasireiškia būtent tada, kai jie perskaito informaciniame lapelyje nurodytą galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Dalis pacientų mėgsta naršyti internete. Mano nuomone, internete yra apie 20 proc. patikimos bei naudingos informacijos, ir apie 80 proc. šlamšto.

Depresija ir visuomenė

Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai - pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) naujausios statistikos duomenimis pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų, depresija viso pasaulio populiacijoje užima vietą tarp maždaug 200 ligų grupių. Ligos, kurios nėra sukeltos išorinių gamtinių jėgų, t.y. infekcijų, bei nėra įgimtos ar įgytos ankstyviausiuose gyvenimo perioduose dažnai apjungiamos į vadinamą lėtinių neinfekcinių ligų grupę. Šių ligų išsivystyme gana didelę reikšmę turi ir žmogaus gyvenimo būdas. Jei skaičiuosime lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų iš visos Žemės gyventojų atimtus sveiko gyvenimo metus, depresija užims šeštąją vietą (po širdies kraujagyslių ligų, eismo įvykių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, diabeto bei stuburo uždegiminių-degeneracinių ligų), aplenkdama, pvz., plaučių, krūties, skrandžio vėžį.

Priežastys, kodėl psichikos sutrikimų skaičius auga

1. Didžiulis informacijos srautas: Šiuolaikinės informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius. Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią in-formaciją (tiksliau de-formaciją) apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai.
2. Dvasinių psichikos reiškinių ignoravimas: Kitaip dar pavadinčiau tai „vengimu pažvelgti anapus vartotojiškų galimybių“. Žmonės dabar labai bijo materialinio skurdo, taip pat bijo pasirodyti neišmanėliais, tačiau retas kuris kalba apie dvasinį nuskurdimą. Nereikėtų išskirti kurio nors nepritekliaus tipo kaip pagrindinio žmonių nelaimingumo šaltinio.

Atsižvelgiant į šiuos aspektus, galima būtų sumažinti depresijos ir nerimo paplitimą.

Gabagamma: vaistas nuo epilepsijos ir neuropatinio skausmo

Gabagamma priklauso vaistų, vartojamų epilepsijai gydyti ir periferiniam neuropatiniam skausmui (ilgai besitęsiančiam skausmui, kurį sukelia nervų pažeidimas) malšinti, grupei. Veiklioji Gabagamma medžiaga yra gabapentinas.

Gabagamma vartojama gydyti:

• Įvairioms epilepsijos formoms: Priepuoliams, kurie iš pradžių kyla kurioje nors smegenų dalyje, o vėliau išplinta arba neišplinta į kitas smegenų dalis.
• Periferiniam neuropatiniam skausmui: Ilgai besitęsiančiam skausmui, kurį sukelia nervų pažeidimas.

Svarbi informacija prieš vartojant Gabagamma

• Pasitarkite su gydytoju, jeigu turite inkstų problemų, Jums atliekama hemodializė, atsiranda nuolatinis pilvo skausmas, Jums yra nervų sistemos, kvėpavimo sutrikimų arba esate vyresni nei 65 metų, kada nors piktnaudžiavote alkoholiu, receptiniais vaistais ar narkotikais arba buvote nuo šių medžiagų priklausomi.
• Kai kurie žmonės gali tapti priklausomi nuo Gabagamma (jiems gali atsirasti poreikis toliau vartoti vaistą). Nustojus vartoti Gabagamma, jiems gali atsirasti abstinencijos reiškinių.
• Nedaugelis žmonių, kurie buvo gydomi vaistais nuo epilepsijos, tokiais kaip gabapentinas, turėjo minčių apie savęs žalojimą arba savižudybę. Jeigu bet kuriuo metu turite tokių minčių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
• Gauta su gabapentino vartojimu susijusių pranešimų apie sunkius odos išbėrimus, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą, toksinę epidermio nekrolizę ir reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS).

Gabagamma vartojimas su kitais vaistais

• Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Visų pirma pasakykite gydytojui (arba vaistininkui), jeigu vartojate arba neseniai vartojote kokių nors vaistų nuo traukulių, miego sutrikimų, depresijos, nerimo arba kitų neurologinių ar psichikos sutrikimų.
• Jeigu vartojate vaistų, kurių sudėtyje yra opioidų (pvz., morfino), apie tai pasakykite savo gydytojui arba vaistininkui, nes opioidai gali sustiprinti Gabagamma veikimą. Be to, kai Gabagamma vartojamas kartu su opioidais, gali pasireikšti mieguistumas, sedacija, kvėpavimo susilpnėjimas, arba mirtis.
• Jeigu Gabagamma vartojamas kartu su skrandžio rūgštingumą mažinančiais (antacidiniais) vaistais, kurių sudėtyje yra aliuminio ir magnio, gali sumažėti Gabagamma absorbcija skrandyje. Dėl to Gabagamma rekomenduojama gerti praėjus mažiausiai dviem valandom po skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimo.

Gabagamma vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu

Jeigu esate nėščia arba manote, kad galbūt esate nėščia, nedelsdama pasakykite gydytojui ir aptarkite su juo galimą riziką, kurią Jūsų vartojamas vaistas gali kelti Jūsų negimusiam vaisiui (naujagimiui) ar kūdikiui. Nenutraukite vaisto vartojimo nepasitarus su gydytoju. Gabagamma prireikus gali būti vartojamas pirmojo nėštumo trimestro laikotarpiu. Jei planuojate pastoti ar jau pastojote, arba manote, kad esate nėščia, nedelsiant pasitarkite su gydytoju. Jei pastojote ir sergate epilepsija, svarbu nenustoti vartoti vaisto nepasitarus su gydytoju, nes tai gali pasunkinti Jūsų ligą.

Gabagamma veiklioji medžiaga gabapentinas išsiskiria į motinos pieną. Kadangi poveikis kūdikiui nėra žinomas, žindymo metu Gabagamma vartoti nerekomenduojama.

Gabagamma vartojimas, vairuojant ir valdant mechanizmus

Gabagamma gali sukelti svaigulį, mieguistumą ar nuovargį. Vairuoti ir valdyti mechanizmų ar dalyvauti kitoje pavojingoje veikloje negalima tol, kol nesužinosite, kaip gydymas šiuo vaistu veikia Jūsų gebėjimus.

Kaip vartoti Gabagamma

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Nevartokite didesnės vaisto dozės nei paskirta. Gabagamma reikia vartoti per burną. Visada reikia nuryti kapsulę užsigeriant dideliu vandens kiekiu. Vartokite Gabagamma tol, kol gydytojas lieps nutraukti gydymą.

Ką daryti, pavartojus per didelę Gabagamma dozę

Didesnių negu rekomenduojamos dozių vartojimas gali sukelti dažnesnį šalutinį poveikį, įskaitant sąmonės netekimą, svaigulį, dvejinimąsi akyse, neaiškią kalbą, mieguistumą ir viduriavimą. Nedelsdami skambinkite savo gydytojui arba vykite į ligoninės skubios pagalbos skyrių.

Ką daryti, pamiršus pavartoti Gabagamma

Jeigu pamiršote pavartoti vaisto, jo dozę išgerkite iš karto kai tik prisiminsite, nebent jau atėjęs kitos dozės vartojimo laikas. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.

Nustojus vartoti Gabagamma

Nenustokite vartoti Gabagamma staiga. Jei norite nustoti vartoti Gabagamma, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Jis nurodys, kaip tai padaryti. Jeigu reikia nutraukti gydymą, tai turi būti daroma palaipsniui, mažiausiai 1 savaitės laikotarpyje. Turite žinoti, kad baigus trumpalaikį ar ilgalaikį gydymą Gabagamma, galite patirti tam tikrą šalutinį poveikį, taip vadinamus abstinencijos reiškinius. Galimi tokie reiškiniai: priepuoliai, nerimas, miego sutrikimai, šleikštulys (pykinimas), skausmas, prakaitavimas, drebulys, galvos skausmas, depresija, nenormali savijauta, galvos svaigimas ir prasta bendra savijauta. Šie reiškiniai paprastai pasireiškia per 48 valandas nustojus vartoti Gabagamma. Jei patiriate abstinencijos reiškinių, kreipkitės į gydytoją.

Galimas šalutinis Gabagamma poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Pastebėję bent vieną iš toliau nurodytų simptomų, nutraukite Gabagamma vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją:

• Rausvos neiškilusios į taikinį panašios ar apskritos dėmės (centre dažnai atsiranda pūslė) liemens srityje, odos lupimasis, burnos, gerklės (ryklės), nosies, lytinių organų ir akių išopėjimas.
• Išplitęs išbėrimas, aukšta kūno temperatūra ir padidėję limfmazgiai.
• Kvėpavimo sutrikimai.
• Sunki gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri gali paveikti odą ir kitas organizmo vietas, pavyzdžiui, kepenis ar kraujo ląsteles.

tags: #priklausomybe #vaistams #pavadinimas