Pogimdyminė Depresija: Simptomai, Priežastys, Diagnostika ir Gydymas

Motinystė ir pirmieji metai po gimdymo dažnai vaizduojami kaip vienas gražiausių gyvenimo etapų. Tačiau realybė ne visada atitinka šį idealizuotą vaizdą. Dalis moterų po gimdymo susiduria su pogimdyvine depresija - sudėtingu emociniu sutrikimu, kuris veikia ne tik moters savijautą, bet ir kūdikį bei visą šeimą. Šiame straipsnyje aptarsime pogimdyminės depresijos simptomus, priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes, siekiant padėti moterims ir jų artimiesiems atpažinti šią būklę ir laiku kreiptis pagalbos.

Kas yra Pogimdyvinė Depresija?

Pogimdyvinė depresija - tai nuotaikos sutrikimas, atsirandantis pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai ji pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali išryškėti ir vėliau - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Tai yra depresija, tik visas kontekstas (tiek fiziologine, tiek emocine, tiek socialine prasmėmis) sukasi apie gimdymo / tapimo motina situaciją, atsiradusias naujas gyvenimo užduotis ir atsakomybes.

Kodėl svarbu atpažinti pogimdyminę depresiją?

Laiku diagnozuotas sutrikimas yra viena svarbiausių depresijos gydymo sąlygų. Negydoma pogimdyvinė depresija sutrikdo visą moters bei šeimos funkcionavimą ir gali virsti nuolatiniu nuotaikos sutrikimu, ilgalaike depresija. Be to, mamai nesulaukus savalaikės pagalbos, vaikams didėja tikimybė ateityje susidurti su raidos, emocinėmis ir elgesio problemomis. Kraštutiniais atvejais galime susidurti net su katastrofiškomis pasekmėmis - savižudybe, pavojingu/žalingu elgesiu sau bei kūdikiui. Todėl šiuo pažeidžiamu laikotarpiu po vaikelio gimimo ypač svarbus kuo greitesnis ir tikslesnis sunkumų atpažinimas.

Pogimdyvinės Depresijos Simptomai

Pogimdyvinės depresijos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienai moteriai. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Prislėgta nuotaika: Nuolatinis liūdesys, beviltiškumo ar tuštumos jausmas.
• Sumažėjęs dėmesys aplinkai: Susidomėjimo ar malonumo praradimas bet kokiam užsiėmimui ar veiklai.
• Apetito ir svorio pokyčiai: Ryškiai sumažėjęs ar padidėjęs apetitas bei kūno svoris.
• Miegas: Nemiga ar mieguistumas. Sutrikęs miegas (negalėjimas užmigti, nors yra tam galimybės).
• Psichomotorinis aktyvumas: Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas.
• Nuovargis: Energijos praradimas arba nuovargis.
• Jausmai: Beviltiškumo, nereikalingumo, kaltės jausmas.
• Sutrikęs mąstymas: Sutrikęs gebėjimas galvoti, sutelkti dėmesį.
• Mintys apie mirtį: Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę.
• Nerimas: Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas.
• Abejingumas kūdikiui: Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam.
• Mintys apie kūdikio žalojimą: Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą.
• Atsiribojimas: Atsiribojimas nuo artimųjų, nenoras bendrauti ar išeiti iš namų.
• Fiziniai simptomai: Fiziniai (galvos, skrandžio ir pan.) skausmai.

Svarbu paminėti, kad pogimdyvinis liūdesys/melancholija (angl. baby blues) dar nėra depresija. Tai laikinas, pakankamai dažnas reiškinys, kurį patiria daugelis neseniai pagimdžiusių moterų dėl hormoninių pokyčių, pasikeitusio gyvenimo ir jo rolių. Ši būklė savaime praeina suteikus paramą, bėgant laikui bei turint vidinių resursų susitvarkyti su pasikeitusiu gyvenimu. Melancholija nuo depresijos skiriasi tuo, kad melancholija iš esmės apsunkina, tačiau nesutrikdo bendro žmogaus funkcionavimo bei kontakto su kūdikiu, kaip kad nutinka depresijos atveju. Melancholiją po gimdymo patiria nuo 60 iki 80 proc. gimdžiusių moterų.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Pogimdyvinės Depresijos Simptomai Vyrams

Nors pogimdyvinė depresija dažniausiai siejama su moterimis, svarbu žinoti, kad ji gali pasireikšti ir vyrams. Depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių. Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“. Vyrui gali kilti sunkumų ir emocinių iššūkių ir dėl natūralios moters bei kūdikio diados ir simbiozės. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti “nevyriški” ,“silpni” dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti “gydytis” alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją.

Pogimdyvinės Depresijos Priežastys

Pogimdyvinės depresijos priežastys dažnai yra kompleksinės ir susijusios su įvairiais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais:

• Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo. Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams.
• Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo. Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama. Neišgedėtos prenatalinės ir kitų vaikų netektys praeityje gali kelti įvairių jausmų sumaištį gimimo akivaizdoje ir neleisti pilnai ir netrukdomai džiaugtis tėvyste.
• Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų. Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas. Deja, ne visi turime sklandžias praeities atsiskyrimų patirtis, šis didelis įvykis hormonų ir kitų pokyčių fone gali iškelti didelius jausmus ar netgi praeities traumas. Dargi, kai kurios moterys yra rizikos grupėje susirgti pogimdyvine depresija. Moterims, kurios serga arba sirgo depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu tikimybė patirti pogimdyvinę depresiją didėja. O sudėtingo nėštumo bei gimdymo patirtis, trauminiai išgyvenimai praeityje daro įtaką tėvų, o ypač moters psichologinei būsenai ir didina rizika išsivystyti pogimdyvinei depresijai. Todėl susidūrus su akušeriniu smurtu, turėjus nėštumo/gimdymo komplikacijas yra būtina būti budriems ir konsultuotis su specialistais, kad pagalba būtu suteikta laiku.
• Emocinės problemos: Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti.
• Fiziniai pokyčiai: Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi.
• Gimdymo aplinkybės: Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas. Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo.
• Socialinė aplinka ir palaikymo stoka: Partnerio, šeimos ar draugų pagalbos trūkumas gali sustiprinti vienišumo ir izoliacijos jausmą. Jei visa atsakomybė už kūdikį tenka tik mamai, o ji nesulaukia nei praktinės, nei emocinės paramos, depresijos rizika išauga dar labiau.

Rizikos veiksniai

Tyrimais atrasti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:

• Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
• Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
• Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
• Nuolatinis stresas ir įtampa
• Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
• Psichotropinių medžiagų vartojimas
• Partnerio smurtas
• Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos

Pogimdyvinės Psichozės

Pogimdyvinė psichozė - sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą. Tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda arba pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.

Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga).

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Pogimdyvinė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2-3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Pervargusi moteris kurį laiką beveik nustoja miegoti, apima liguista baimė dėl kūdikio (pvz., jai atrodo, kad pakeis kūdikį).

Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas. Kartais pogimdyvinė psichozė išsivysto iš (negydomos) pogimdyvinės depresijos.

Pogimdyvinė psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamąja ir jos artimaisiais, draugais. Gydoma vaistais, psichoterapija, sunki ir ilgai trunkanti pogimdyvinė psichozė - ligoninėje.

Pogimdyvinės Depresijos Diagnostika

Po gimdymo daugumai moterų padidėja emocinis labilumas, jautrumas. Šie sutrikimai praeina savaime. Ryškesnės psichopatologijos nebūna. Psichikos sutrikimų gali būti po narkozės, pavyzdžiui, po cezario pjūvio operacijos.

Psichika gali sutrikti dėl somatinių ir neurologinių ligų. Reikia ištirti, ar nėra infekcijos, ar nesutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, kai yra hipotirozė, nėščiųjų toksikozė ir kt. Jeigu moteris nepradedama laiku gydyti, gali grėsti pavojus jai ir vaikui (iki nužudymo ir savižudybės). Geros prognozės galima tikėtis, jeigu yra artimųjų parama, geras priešliginis ir paties sutrikimo gydymas.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Edinburgo Pogimdyvinės Depresijos Skalė (EPDS)

Vienas iš būdų įvertinti, ar jaučiami simptomai rodo depresiją, ar tai laikinas emocinis nuovargis, yra atlikti pogimdyvinės depresijos testą, kuris padeda nustatyti. Dažniausiai naudojama Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė (EPDS). Tai trumpas, bet patikimas testas, sudarytas iš 10 klausimų, kuriuose moteris įvertina savo savijautą pastarosiomis savaitėmis. Klausimai apima emocinę būseną, energijos lygį, nerimą, kaltės jausmą ir net minčių apie savęs žalojimą riziką.

Kiekvienas atsakymas įvertinamas tam tikru balu. Surinkus aukštesnį nei 12 balų rezultatą, rekomenduojama pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichologu. Žinoma, testas nediagnozuoja depresijos, tačiau padeda atpažinti, kad emocinė pusiausvyra sutriko ir verta kreiptis pagalbos.

Kaip Įveikti Pogimdyvinę Depresiją?

Priklausomai nuo depresijos po gimdymo eigos, numanomų priežasčių ir sunkumo laipsnio taikomi skirtingi gydymo metodai - psichologinė/psichoterapinė pagalba, medikamentinis gydymas arba abiejų derinys. Greta minėtų veiksnių, ypač lengvesnės depresijos po gimdymo atveju, ne mažiau svarbi ir savipagalba - kryptingas ir tikslingas pasirūpinimas savimi.

Savipagalbos Strategijos

• Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
• Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
• Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
• Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
• Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.
• Miegas, mityba, poilsis, palaikančių ryšių buvimas su artimais žmonėmis, fizinis aktyvumas tiesiogiai siejasi su emocine savijauta. Savipagalba ir būtų tai, kas apimtų pasirūpinimą savimi bent šiose srityse. Apmaudu, bet moterims, patiriančioms depresiją po gimdymo tai vienas sudėtingiausių uždavinių.
• Netrikdomas laikas po gimdymo: Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas: Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai: Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu: Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Kita vertus, vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
• Kultūriniai veiksniai: Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug.
• Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną. Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą. Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“. Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens. Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko. Kitų pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.

Profesionalus Gydymas

• Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos. Psichodinaminė terapija siekia padėti pacientui suprasti gilesnius psichologinius konfliktus, kurie gali būti susiję su jų emociniu disbalansu. Tai gali padėti atskleisti pasąmoningus jausmus ar nesąmoningas mintis, kurios prisideda prie depresijos. Taip pat, gali būti naudinga porų terapija, ypač jei depresija kyla dėl santykių problemų. Porų terapija gali padėti gerinti komunikaciją ir tarpusavio supratimą. Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.
• Medicininiai gydymo būdai: Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse bei nesukelia stiprių šalutinių poveikių bei yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai.
• Alternatyvūs gydymo metodai: Pastaruoju metu vis daugiau medicinos bei terapijos profesionalų remiasi požiūriu, kad žmogus yra kompleksiškas ir nedalomas vienetas, todėl labai svarbus yra holistinis visapusiškas požiūris į sveikatą. Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje. Įvairios save, savo savastį, gyvybinę energiją padedančios pajusti praktikos gali būti veiksmingos susiduriant su šiuo sutrikimu.

Kur kreiptis pagalbos?

Nedelsiant kreiptis pagalbos. Delsimas kreiptis gali kainuoti gyvybę, santykius bei komplikuotis į ilgalaikę depresiją.

Nemokamą pagalbą teikia:

• Poliklinikose Psichikos pagalbos centruose
• Moterų krizių centre
• Krizinio nėštumo centre
• Visuomenės sveikatos biuruose
• Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.

Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.

Kartais pagalbos prireikia neatidėliotinai. Tokiu atveju svarbu kalbėtis su artimaisiais, nelikti vienai/am. Jei tokių šalia nėra - profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos:

• Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. +370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt

Kitos organizacijos, teikiančios pagalbą:

• Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus.

Profilaktika

Moteris iš anksto turi būti rengiama gimdymui ir motinystei. Nėščiajai ir gimdyvei reikia psichoterapeuto pagalbos. Taip pat psichologiškai reikia parengti nėščiosios šeimos narius, kad savo elgesiu nesukeltų moteriai psichikos traumų.

tags: #depresija #kai #vaikui #1 #metai