Įvadas
Priklausomybės ligos, įskaitant priklausomybę nuo tabako, alkoholio, opioidų, metamfetamino ir kanapių, turi didelį poveikį ne tik bendrai sveikatai, bet ir burnos sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius priklausomybės ligų aspektus ir kaip jie veikia burnos ertmę, dantis, dantenas ir kitus burnos audinius.
Tabako vartojimas ir jo įtaka burnos sveikatai
Rūkymo žala burnos higienai
Moksliniai tyrimai įrodė, kad rūkymas blogina burnos higienos būklę, skatindamas viršdanteninių ir podanteninių konkrementų (akmenų) atsiradimą. Kramtomasis tabakas pažeidžia tą vietą, kuria jis dažniausiai kramtomas, dažniausiai tai yra apatinio žandikaulio skruostas. Laiku nustojus vartoti žalą galima sumažinti.
Rūkymo poveikis dantenoms
Tyrimai rodo, kad rūkalių kraujavimo lygis dantenose yra didesnis, o periodontinių kišenių gylis siekia iki 4 mm. Rūkančiųjų kraujagyslės yra siauresnės ir jose galima rasti daugiau uždegiminių ląstelių nei nerūkančiųjų. Rūkymo poveikis neigiamai veikia periodonto audinius, todėl daugelis patogeninių mechanizmų priklauso būtent nuo to. Rūkančiųjų dantenos yra storesnės ir raudonesnės, o gilesnės periodontalinės kišenės, vadinamos recesija, dažniausiai randamos liežuviniame paviršiuje bei viršutiniame žandikaulyje dėl tabake esančios šilumos bei toksinų.
Rūkymo nutraukimo nauda
Rūkymo nutraukimas sulėtina dantenų ligų progresavimą ir netgi gali atstatyti normalų apydančio ir mikrobinio gijimo atsaką. Jau po vienerių metų dantenos tampa anatomiškai sveikesnės. Rūkymas skatina pigmentinių dėmių susidarymą, seilėtekį ir bakterinių apnašų mineralizaciją. Dėl pigmentinių dėmių danties paviršius būna nelygus, o tai skatina bakterinio apnašo atsiradimą.
Kasdienė burnos higiena rūkantiems
Kasdienė burnos higiena yra svarbiausias dantų ligų prevencijos būdas. Rūkantiems asmenims dažniau siūlomi vidutinio kietumo dantų šepetėliai ir dantų pasta, praturtinta augaliniais ekstraktais bei antiseptikais (fluoridais). Šios medžiagos mažina uždegimą bei apnašų ir akmenų susidarymą. Taip pat svarbu nuvalyti liežuvį, kad pašalinti toksinus, apnašas, negyvas ląsteles ir kenksmingus mikroorganizmus. Be dantų šepetėlio ir liežuvio valiklio, reiktų naudoti ir kitas papildomas burnos higienos priemones (tarpdančių siūlą ar šepetėlį, skalavimo skystį) ir taip užtikrinti burnos apsaugą.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Metamfetamino vartojimas ir jo poveikis burnos sveikatai
Metamfetamino poveikis burnos ertmei
Metamfetaminas yra chemine sudėtimi į amfetaminą panašus, didelę priklausomybę sukeliantis, simpatinę nervų sistemą stimuliuojantis narkotikas. Nuolatinis metamfetamino vartojimas gali sukelti odos bėrimus, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, kūno svorio sumažėjimą, psichikos sutrikimus, smegenų struktūros pažeidimus ir burnos ertmės, dantų, gleivinės ir periodonto audinių bei žandikaulių ligas.
Gydytojo odontologo vaidmuo
Dėl vis didėjančio narkotiko vartojimo populiarumo visame pasaulyje svarbu atpažinti metamfetamino vartojimo požymius, o gydytojas odontologas ir bendrosios praktikos gydytojas gali būti pirmieji asmenys, atpažįstantys simptomus ir galintys suteikti pagalbą.
Bendras rūkymo poveikis sveikatai
Kenksmingos medžiagos tabako dūmuose
Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o daugiau nei 70 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi. Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinę, todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, o taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą.
Dervų žala
Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos. Jos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ir plaučių ligas. Be to, jos silpnina imuninę sistemą. Nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitus įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu, kaitinamojo tabako gaminiu ar elektronine cigarete, neišvengsi su rūkymu susijusios rizikos sveikatai.
Reguliaraus rūkymo pasekmės
Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės (stažo) ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Nikotino poveikis smegenims
Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, sąlygojanti priklausomybės atsiradimą. Užsirūkius nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 sekundžių. Iš pradžių jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau ją slopina, todėl keičiasi savijauta ir elgsena, t.y. svyruoja nuotaika, sumažėja įtampa, padidėja darbingumas. Rūkant siekiama išlaikyti pastovią nikotino koncentraciją ir išvengti simptomų, susijusių su nerūkymu: nervingumo, priešiškumo, nerimo, prislėgtos nuotaikos, sulėtėjusio širdies susitraukimų dažnio, padidėjusio apetito.
Rūkymo poveikis akims ir regai
Rūkant didėja rizika susirgti katarakta - akies lęšiuko sudrumstėjimas, sukeliantis regos sutrikimus ar net apakimą. Rūkantiems dažniau diagnozuojama ir amžinė geltonosios dėmės degeneracija - nepagydoma regėjimą atimanti šviesai jautriausios tinklainės dalies liga.
Rūkymo poveikis dantims
Nuo rūkymo išsausėja burnos gleivinė, todėl burnoje seilės nesikaupia taip, kaip turėtų, ir negali išvalyti nešvarumų bei pašalinti bakterijų. Rūkančiuosius žmones dažniau kankina įvairios burnos infekcijos ir jų dantys lengviau pasiduoda ėduoniui. Dažniausia liga, su kuria susiduria rūkantys žmonės - periodontitas, kurio metu uždegimas pažeidžia dantį supančius audinius: dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą. Šios ligos sudėtingumas priklauso nuo to, kiek cigarečių per dieną surūko žmogus.
Poveikis širdžiai ir kraujotakos sistemai
Nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją (sulipimą), todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas yra vienas pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių ir didina insulto (smegenų infarkto) riziką.
Poveikis plaučiams ir kvėpavimo sistemai
75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu. Rūkymas sukelia plaučių vėžį, o lėtinis bronchitas yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
Alkoholio vartojimas ir jo poveikis burnos sveikatai
Alkoholio žala organizmui
Alkoholis yra viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų, esanti įvairios koncentracijos gėrimuose. Net ir nedidelės dozės sutrikdo koordinaciją, reakcijos greitį, vairavimo įgūdžius. Didelis alkoholio kiekis daro rimtą žalą kepenims, širdžiai, kasai ir smegenims. Rizika pažeisti kepenis ir kitus organus ženkliai padidėja, jei vyrai per savaitę suvartoja daugiau nei 14 „standartinių alkoholio vienetų“, o moterys - daugiau nei 7.
Priklausomybė nuo alkoholio
Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas sukelia priklausomybę. Ji gali pasireikšti kasdieniniu, ilgą laiką trunkančiu gėrimu arba pasikartojančiais „užgėrimais“, kai kurį laiką intensyviai vartojamas alkoholis, o vėliau seka „sausi“ periodai. Priklausomybė progresuoja, stipriai paveikdama emocinę ir fizinę sveikatą - ji gali sukelti arba pasunkinti depresiją, padidinti savižudybės riziką, lemti nelaimingus atsitikimus ar net mirtį. Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, gali pasireikšti atminties spragos, amnezijos epizodai, taip pat išauga rizika tapti nelaimingų atsitikimų ar smurtinių situacijų dalyviu. Didelės dozės gali būti mirtinos dėl kvėpavimo centro slopinimo.
Abstinencijos sindromas
Abstinencijos sindromas pasireiškia nemiga, nerimas, depresija, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujospūdis, atsiranda drebulys.
Opioidų vartojimas ir jo poveikis burnos sveikatai
Opioidų poveikis organizmui
Opioidai gali būti natūralios kilmės - morfinas ir kodeinas, išgaunami iš aguonų galvučių sulčių. Farmacijoje gaminami sintetiniai opioidai (įvairūs skausmą malšinantys vaistai), o iš pusiau sintetinių, chemiškai apdorotų natūralių opioidų plačiausiai paplitęs heroinas. Opioidai veikia centrinę nervų sistemą - galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandinėles - visą organizmą. Jie malšina skausmą ir sukelia euforiją.
Opioidų vartojimo būdai ir pavojai
Lietuvoje opioidai dažniausiai vartojami švirkščiant. Susiformavus priklausomybei, heroinas gali būti leidžiamas į veną 2-3 kartus per dieną. Šis būdas itin pavojingas - naudojant nesterilią įrangą (adatas, švirkštus, šaukštelius, vatos filtrus) didėja rizika užsikrėsti pavojingomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ir C. Kadangi opioidai stipriai slopina kvėpavimo centrą, perdozavimas yra dažna mirties priežastis. Perdozavus gali ištikti koma, vyzdžiai susitraukia iki taškelio formos, kvėpavimas tampa labai apsunkęs ar sulėtėjęs, oda įgauna išblyškusią ar melsvą spalvą.
Kanapių vartojimas ir jo poveikis burnos sveikatai
Kanapių poveikis organizmui
Kanapės, dar vadinamos marihuana, yra labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Apie 50 % surūkytų kanapių veikliosios medžiagos absorbuoja plaučiai, todėl poveikis juntamas greitai. Kadangi kanapės gerai tirpsta riebaluose, jos greitai pasiskirsto organuose, kuriuose yra daug riebalinio audinio: kepenyse, smegenyse, kiaušidėse, sėklidėse, antinksčiuose ir net plaučių riebaliniame audinyje. Pagrindinė veiklioji medžiaga - tetrahidrokanabinolis (THK) - patenka ir į placentą bei motinos pieną, veikia kepenų fermentus.
Ilgalaikis kanapių vartojimas
Nuolat vartojant kanapes, ilgainiui silpnėja dėmesys ir atmintis. Asmuo tampa užsisklendęs, mieguistas, pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus gali būti pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės kanapių dozės apsvaigusiam asmeniui gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nemalonių emocijų proveržius ar net haliucinacijas. Reguliarus vartojimas dažnai veda į apatiją, mažina gyvenimo interesus, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, trikdo kasdienį ritmą, slopina norą tobulėti.
Priklausomybė nuo kanapių
Kanapėms būdinga psichologinė priklausomybė, kuri pasireiškia kasdieniniu įpročiu rūkyti kelias suktines. Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: psichologinis diskomfortas, dirglumas, nekantrumas, apetito praradimas, nemiga.
tags: #priklausomybes #liga #veikia #burnos #ertme