Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta diskusijos dėl priklausomybių ligų gydymo ir reabilitacijos sistemos pertvarkos. Ši reforma paliečia ne tik pacientus, bet ir sveikatos priežiūros įstaigas, įskaitant ir valstybines sanatorijas bei reabilitacijos centrus. Palangos sanatorija „Pušynas“, turinti ilgametę patirtį priklausomybių gydymo srityje, atsidūrė šių permainų epicentre.
Reformos kontekstas ir nerimas
Reabilitacijos centrų direktorius Julius Tomas Žulkus teigia: „Esame dabar tarp žemės ir dangaus - yra priimti sprendimai, bet praktiškai dar jų nėra. Yra sudarytos darbo grupės, kurios pradės veiklą. Pagal numatytą tvarką bus keičiamas įstaigos dalininkas, steigėjas. Mus iš Vidaus reikalų ministerijos perduos Sveikatos apsaugos ministerijai“. Tačiau nerimą kelia sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma, pagal kurią valstybinės reabilitacijos sanatorijos ir centrai turėtų tapti ligoninių padaliniais.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus nuogąstauja, kad „tampant „skyreliais“, natūralu, kad žmonėms bus apribota įstaiga pasirinkti reabilitacinę įstaigą, kur jis nori gydytis. Teoriškai kalbama, kad jie galės tai padaryti, bet praktiškai neįmanoma, nes natūralu, kad didžiosios ligoninės tiek Vilniuje, tiek Kaune ar kitur, savo pacientams rekomenduos pasilikti pas juos“. Pasklido kalbos, kad Palangos „Pušynas“ su 100 darbuotojų bus prijungtas prie Klaipėdos Respublikinės ligoninės.
J. T. Žulkus baiminasi, kad praradus savarankiškumą, sunku komentuoti, ar gyventojams nuo to bus geriau. Pelningai dirbantis reabilitacijos centras nuogąstauja, kad atsidurs podukros vietoje. Baiminamasi, kad įstaiga yra per didelė, kad taptų dienos centru. Pacientai nerimauja, ar po procedūrų neteks važiuoti namo alkanam, o atvykus iš toliau - nakvoti autobusų stotyje. Vienas sanatorijoje besigydantis vyras teigia: „Aš užtat ir važiavau čia, nes žinojau, kad bus maitinimas, vaistai, procedūros vienoje vietoje“.
Š. Vaitkus įspėja, kad reabilitacijų ir sanatorijų naikinimas nukirstų pagrindinę kurortų pragyvenimo šaką. Jis primena, kad sanatorija „Pušyno kelias“ buvo prijungta prie Vilniaus universitetinės ligoninės, kuri negalėjo jai skirti dėmesio, ir galiausiai turtas buvo parduotas.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ramina pacientus, teigdamas, kad jei žmogus nenorės gauti stacionarinės reabilitacijos tos įstaigos filiale, jis galės rinktis, kur nori važiuoti - į Palangą ar Druskininkus. Seimas vienbalsiai nutarė, kad sanatorijos ir reabilitacijos centrai liktų sveikatos priežiūros įstaigų sąrašuose.
Pacientų poreikiai ir reabilitacijos svarba
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič konferencijoje pabrėžė, kad reformuojant sistemą nebuvo atsižvelgta į specialistų nuomonę ir nepaprašyta jų pagalbos. Ji teigia, kad apjungus sanatorijas, jos praras pacientų skaičių. Pagal naują reformą, norima plėsti ambulatorines paslaugas ir mažinant kvotas siųsti stacionariai reabilitacijai. L. Nosevič teigimu, stacionare reabilitacija suteikia pilną paketą, pacientas gauna ir gydymą, visą programą, apgyvendinimą ir maitinimą, todėl po stacionarios reabilitacijos pacientas gali greičiau išeiti į darbo rinką. Tuo metu dėl ambulatorinės reabilitacijos teks laukti ilgose eilėse.
Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Kristina Citvarienė kelia klausimą, ar dėl optimizacijos nenukentės pacientai ir kaip toliau atrodys kurortinių miestų perspektyva. Ji teigia, kad kurortuose veikianti reabilitacinio gydymo sistema visada būdavo kurortų pagrindas, stuburas, ir mano, kad ši reforma gali būti pražūtinga kurortams ir juose veikiančioms sanatorijoms.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) prezidentas Gediminas Žižys pabrėžia, kad reabilitacija yra sudėtinė paciento gydymo dalis, be kurios negalima užbaigti gydymo. POLA atstovė Neringa Čiakienė pastebi, kad beveik visi onkologiniai pacientai sutaria, kad stacionarinė reabilitacija daug efektyvesnė nei ambulatorinė. Tyrimai rodo, kad daliai pacientų ambulatorinė reabilitacija ne tik nepadėjo, bet ir pakenkė.
Alternatyvūs gydymo metodai ir technologijos
Be tradicinių reabilitacijos metodų, sanatorijoje „Pušynas“ gali būti taikomi ir inovatyvūs gydymo būdai. Pavyzdžiui, Alpha-Stim® yra kliniškai patvirtintas medicinos prietaisas - kranialinis elektrostimuliatorius - naudojamas galvos smegenų elektrostimuliacijai. Šis prietaisas veikia smegenų bangas, skatindamas alfa bangų aktyvumą, kuris siejamas su streso mažinimu, atsipalaidavimu, pozityvumu, darbingumu, ramybe ir saugumu.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė teigia, kad ministerija šia reforma siekia, jog kuo daugiau bazinių paslaugų, taip pat ir reabilitacijos paslaugų, būtų įmanoma gauti toje pačioje savivaldybėje, kurioje pacientas gyvena. Ji pripažįsta, kad yra iššūkių dėl specialistų trūkumo ir infrastruktūros, tačiau teigia, kad bazinių paslaugų plėtrai planuojamos lėšos.
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajava teigia, kad per 4 metus finansavimas reabilitacijoms padidėjo nuo 50 mln. iki 114 mln. - tokia suma bus skiriama šiemet. Didžiausia suma skiriama stacionariai reabilitacijai. Ji teigia, kad įstaigos nėra ribojamos dėl lėšų priimti pacientus ir mato, kad labai plečiasi ambulatorinė reabilitacija, o tai yra gerai, nes žmonės arčiau namų gali gauti reikalingas procedūras.
SAM teigia, kad viešosios monoprofilinės (specializuotos) reabilitacijos ligoninės bus prijungiamos prie daugiaprofilinių ligoninių, kad pacientai būtų gydomi nuosekliai ir kokybiškai, o vizitai pas specialistus nebūtų uždelsiami.
Darbo rinkos iššūkiai ir profesinių sąjungų vaidmuo
Lietuvoje susidarė 2 proc. laisvų darbo vietų, o tai rodo, kad darbuotojų trūksta ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Darbdaviai imasi kraštutinės priemonės - didina darbo užmokestį. Tačiau kyla klausimai, kodėl trūksta darbuotojų, nors yra didelis darbingų šalies gyventojų skaičius, ir kodėl žmonės nenori dirbti.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigia, kad žmonės nenori dirbti ir dėl to, nes darbo viduje nebėra socialinės teisybės. Jis sako, kad neretai darbdaviai piktybiškai nemoka priedų, priemokų ar net atlyginimų savo darbuotojams, todėl darbuotojai nebetenka noro toliau ieškoti darbo.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
K. Juknis pastebi, kad dabar LR Darbo kodeksas tapo paremtas liberalistine ideologija, pagal kurią kiekvienas turi kovoti už save, o ne garantuoti darbo teisių užtikrinimą darbuotojams. Jis teigia, kad 2016 metais LPS „Sandrauga“ labai kovojo, kad Darbo kodeksas nebūtų taip labai liberalizuojamas ir nebūtų toks beteisis darbuotojų atžvilgiu.
LPS „Sandrauga“ priklauso tarptautinei profsąjungų organizacijai ir seka įvykius Europoje. Vakarų šalyse įprasta praktika, kad kompanijose veikiančios profesinės sąjungos aktyviai dalyvauja personalo valdyme.
tags: #priklausomybes #ligu #gydymas #pusyn