Šis straipsnis skirtas apžvelgti psichologijos skyrių tipus, remiantis įvairiais psichologijos mokyklų požiūriais ir teorijomis. Psichologija, kaip mokslas, nuolat vystosi, todėl svarbu suprasti skirtingas kryptis ir jų taikymo sritis.
Psichologijos Krypčių Įvairovė
Psichologija, kaip savarankiškas mokslas, išsiskyrė XIX amžiaus pabaigoje, kai V. Vuntas Leipcige įkūrė pirmąją psichologinių tyrimų laboratoriją. Nuo tada psichologija išsišakojo į daugybę krypčių, kurių kiekviena turi savitą požiūrį į žmogaus psichiką ir elgesį. Šios kryptys skiriasi ne tik teoriniais pagrindais, bet ir taikomaisiais metodais.
Bihevioristinė psichologija
Biheviorizmas atsirado XX amžiaus pradžioje JAV. Bihevioristai psichologiją apibrėžė kaip gamtos mokslų šaką, tiriančią žmogaus elgesį, poelgius ir reakcijas į aplinkos stimulus. Ryškiausi atstovai - J. Vatsonas ir E. Torndaikas. Bihevioristai siekė pašalinti barjerą tarp klasikinių psichikos tyrimų ir gyvūnų elgesio.
Jų formulė buvo tokia: S (stimulas) → R (reakcija). Vis dėlto, vėliau neobihevioristai pripažino, kad žmogaus reakcija į stimulus yra sudėtingesnė. Jie įvedė tarpinį kintamąjį (X), kuris atspindi vidinius procesus, vykstančius tarp stimulo ir reakcijos: S → X → R.
Bihevioristai asmenybę suprato kaip nuolat kintančių reakcijų į aplinkos situacijas visumą, o asmenybės ypatumus - kaip stimulų ir reakcijų ryšius. Šiuolaikinė bihevioristinė psichoterapija depresiją aiškina kaip teigiamo pastiprinimo trūkumą, dėl kurio asmuo tampa pasyvus ir nepasitikintis savimi.
Taip pat skaitykite: Pagalba krizėse
Geštaltpsichologija
Geštaltpsichologija formavosi Vokietijoje. Jos pradininkai - Ch. Ehrenfelsas, V. Keleris, K. Kofka ir M. Vertheimeris. Geštaltistai teigė, kad psichinius reiškinius reikia tirti nuo visumos prie detalių, o ne atvirkščiai. Jie pabrėžė, kad suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai.
Pagrindinė psichikos ypatybė - įgimtas gebėjimas organizuoti informaciją į tam tikras formas (geštaltus). Svarbiausios sąvokos geštaltpsichologijoje - „figūra“ ir „fonas“. Geštaltistai analizavo, kaip figūra išskiriama iš fono, ir tyrinėjo suvokimo ypatumus, tokius kaip konstantiškumas ir struktūriškumas.
Psichoanalizė
Psichoanalizę apie 1895 metus pagrindė Z. Froidas. Iš pradžių tai buvo neurozių gydymo metodas, vėliau tapęs psichologijos teorija ir įtakinga kryptimi. Psichoanalizės teorija siekia paaiškinti žmogaus psichikos veiklą ir jos raidos stadijas.
Z. Froidas pabrėžė pasąmonės svarbą žmogaus prigimtyje, teigdamas, kad pasąmonėje slypi instinktai, tokie kaip poreikis maistui, seksui ir išlikimui. Jis analizavo seksualinį instinktą, į kurį įtraukė visus malonumus. Gyvenimo instinktų energija, vadinama libidu, aprūpina protą ir elgesį. Jei šie instinktai nepatenkinami, atsiranda įtampa.
Psichoanalizės pradininkai teigė, kad asmenybės branduolys susiformuoja iki 7 metų. Jie manė, kad asmenybės ypatumus kuria vidiniai konfliktai, išgyvenimai ir motyvų kova, o ne tarpusavio santykiai.
Taip pat skaitykite: Vokietijos agresija: apžvalga
Individualioji psichologija
A. Adleris, individualiosios psichologijos kūrėjas, teigė, kad asmenybė susiformuoja iki 5 metų amžiaus, kai žmogui būdingas tam tikras „gyvenimo stilius“.
Analitinė psichologija
K. Jungas, analitinės psichologijos kūrėjas, teigė, kad pasąmonėje glūdi ne tik užspaustas seksualinis potraukis, bet ir bendra gyvybinė energija. Jis išskyrė tris psichikos lygmenis: sąmonę, individualią pasąmonę ir kolektyvinę pasąmonę, kurioje užfiksuota žmonijos patirtis.
C.G. Jungo knyga „Psichologiniai tipai" yra reikšmingas veikalas, kuriame išdėstyta savita psichoanalitinė žmogaus tipologijos teorija. Ši teorija remiasi Jungo kaip psichoanalitiko darbo praktika, charakteringų mokslo ir meno kūrėjų asmenybių ir jų kūrybos analize. Jungas gilinasi į antikos ir viduramžių filosofiją bei religiją, vėlesnių laikų rašytojų kūrybą ir mokslininkų biografijas, senovės indų ir kinų religinę filosofiją.
Apibendrindamas, Jungas skiria du pagrindinius asmenybės tipus - introvertą ir ekstravertą, kurių kiekvieną dar suskirsto į mąstantįjį, jausminį, pojūtinį ir intuityvųjį tipus.
Jungo apibrėžimu, tipas yra rūšies arba visuotinybės pobūdį perteikiantis pavyzdys arba modelis. Šiame kontekste tipas yra būdingas bendros nuostatos modelis, pasitaikantis daugeliu individualių pavidalų. Jungas išskiria keturias pagrindines psichologines funkcijas: mąstymą, jausmą, intuiciją ir pojūtį. Jei tokia nuostata yra įprastinė ir daro įtaką individo charakteriui, Jungas kalba apie psichologinį tipą.
Taip pat skaitykite: Karo psichologinės pasekmės
Šiuos tipus, pagrįstus pagrindinėmis funkcijomis, galima suskirstyti į racionaliuosius (mąstantysis ir jausminis) ir iracionaliuosius (intuityvusis ir pojūtinis). Pagal vyraujantį libido judėjimą (introversiją ir ekstraversiją), tipus taip pat galima suskirstyti į dvi klases. Visi pagrindiniai tipai gali priklausyti tiek vienai, tiek kitai klasei, atsižvelgiant į tai, ar vyraujanti jų nuostata yra labiau introvertinė, ar ekstravertinė.
Kognityvinė psichologija
Kognityvinė psichologija atsirado apie 1960 metus. Jos uždavinys - išsiaiškinti, kas vyksta su sensorine informacija po to, kai ji priimama receptoriuose. Pradininkai - D. Brodbentas ir S. Stenbergas - pradėjo tyrinėti informacijos apdorojimo procesus.
Kognityvinės psichologijos šalininkai teigė, kad subjekto elgsenoje svarbiausią reikšmę turi žinios ir pažinimo procesai. Dabartinė kognityvinė psichologija daug dėmesio skiria depresijų kilmės aiškinimui ir gydymui, teigdama, kad emocinius sutrikimus sukelia ne objektyvūs įvykiai, bet jų interpretacijos.
Humanistinė psichologija
Humanistinė psichologija atsirado 1940-1950 metais Amerikoje. Jos atstovai - A. Maslou, K. Rodžersas ir V. Franklis - kritikavo biheviorizmą ir psichoanalizę. Pagrindinis humanistinės psichologijos tyrimo objektas - unikali žmogaus asmenybė, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai.
Humanistai rėmėsi nuostata, kad kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Tai optimistinis požiūris į žmogų, paremtas meile ir pasitikėjimu. Pagrindiniai asmenybės pažinimo metodai - pokalbiai ir testai.
Struktūralizmas
Struktūralizmas - psichologijos kryptis, kurios atstovai (V. Vuntas ir E. B. Tičeneris) teigė, kad psichologijos uždavinys yra tirti žmogaus sąmonės struktūrą, susijusią su patyrimu. Buvo manoma, kad sąmonę galima suskaidyti į elementus - pojūčius, vaizdus ir jausmus, kurie jungiasi pagal asociacijų dėsningumus. Tyrimo metodas - introspekcija.
Funkcionalizmas
Funkcionalizmo atstovai (V. Džeimsas, R. Vudvortsas ir H. Spenseris) teigė, kad psichologijos uždavinys yra tirti, kaip psichika padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos. Jie perėmė Č. Darvino mintį, kad išlikimo dėsnis galioja ir žmogui. V. Džeimsas teigė, kad žmogaus sąmonė atlieka prisitaikymo prie aplinkos funkciją.
Psichologijos kryptys ir egzistenciniai klausimai
Psichologijos kryptys taip pat nagrinėja egzistencinius klausimus, tokius kaip prasmės paieška. Logoterapijos pradininkas V. Franklis teigė, kad prasmės paieška yra pagrindinis žmogaus motyvas. Jis pabrėžė, kad žmogus nuolat susiduria su situacijomis, kurios yra ir dovana, ir užduotis. Kiekviena situacija suteikia galimybę realizuoti save įgyvendinant prasmę. Prasmės paiešką veda sąžinė, kuri yra prasmės organas.
Franklis teigė, kad net ir nereligingi žmonės, ieškodami atsakymų į juos jaudinančius klausimus, kreipiasi į gydytoją. Gydytojas dažnai yra priverstas aptarti su pacientu jo vargus ir patarti jam.
Turėjimo ir buvimo dilema
Psichologijoje nagrinėjama ir turėjimo bei buvimo dilema. E. Fromas teigė, kad turėjimo arba buvimo alternatyva prieštarauja sveikam protui, tačiau didieji gyvenimo mokytojai ją laiko svarbiausiu klausimu. Buda mokė, kad norint pasiekti aukščiausią išsivystymo pakopą, reikia netrokšti turtų. Jėzus mokė, kad kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl jo, tas ją išgelbės. Mokytojas Ekhartas teigė, kad nieko neturėti ir tapti atviram yra dvasinio turtingumo sąlyga. Marksas teigė, kad prabanga yra tokia pat blogybė kaip ir skurdas, ir kad mūsų tikslas - daugiau būti, o ne daugiau turėti.
tags: #karo #psichologijos #skyriu