Pogimdyminė depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti moteris po gimdymo. Ši būklė gali turėti ilgalaikių pasekmių mamai, kūdikiui ir visai šeimai. Svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos, kad būtų užtikrinta gera motinos ir vaiko sveikata.
Kas Yra Pogimdyminė Depresija?
Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Depresija suserga apie 10-15 proc. visų pagimdžiusiųjų, o dar apie 20-30 proc. moterų nesikreipia pagalbos, nors nuolat jaučiasi blogai ir gyvena kančioje. Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidėti ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei nėštumo metu.
Pogimdyminės Depresijos Simptomai
Prie pagrindinių simptomų priskiriamas sutrikęs miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savęs nuvertimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajausti ryšį su kūdikiu. Svarbu suprasti, kad depresija po gimdymo yra liga. Ji nesibaigia savaime, tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, simptomai neišblaškomi trumpalaike malonia veikla ar gavus emocinį palaikymą, būsena gali sunkėti, savijauta prastėti, nuovargis nepraeina net gerai išsimiegojus.
Iš Telšių rajono kilusi Monika sakė pati supratusi esant problemą, kai laikydama rankose naujagimį negalėdavo sulaikyti ašarų. „Iš pradžių pati nesupratau, kaip ir kada pradėdavau verkti. To buvo neįmanoma suvaldyti. Neretai pagalbos besikreipiančios moterys pačios pastebi dažniau pasitaikančius psichologinės būklės pokyčius, todėl užduoda sau klausimus: „Ar normalu susilaukti labai laukto kūdikio ir juo nesidžiaugti?“, „Kodėl džiugias akimirkas užgožia liūdesys, tuštuma, ašaros?“, „Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir išgelbės mane nuo mano pačios kūdikio?“.
Pogimdyminės Depresijos Priežastys
Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis. Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. Depresiją po gimdymo sukelia ne viena konkreti priežastis, o daugybė tarpusavyje susipynusių biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių, todėl juos visus suvaldyti ir visai užkirsti depresijai kelią nėra realu.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės: akademinės atostogos
Kaip pastebi gydytojai specialistai, pogimdyminiu laikotarpiu atsiradus melancholijai, moterims būdingas verksmingumas, nemiga, emocijų kaita. Priežastys, dėl kurių atsiranda depresija, labai įvairios - tai ir hormonų pokyčiai, ir įvairūs skausmo pojūčiai, ir pasikeitusi gyvenimo situacija, ir nerimo mintys ("Ar pakaks pieno?", "Priaugau 15 kg, ar būsiu patraukli vyrui?" ir pan.). Socialiniai veiksniai (rūpesčiai šeimoje, menka parama, neigiami gyvenimo įvykiai, socialinės problemos) taip pat turi reikšmės.
Pogimdyminė Depresija Vyrams
Remiantis Amerikos medicinos asociacijos žurnale paskelbtais tyrimais, pogimdymine depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių. Tas pat galioja ir vyrams, kurie kol kas šiuo klausimu palikti užribyje, nors, turėdami pakankamai žinių, galėtų sumažinti savo partnerių ligos riziką ar tapti pirmaisiais pagalbininkais ligą atpažįstant ir kreipiantis pagalbos į specialistus. „Jau nekalbant apie tai, kad tapę tėčiais vyrai patys gali susirgti ir išgyventi tuos pačius jausmus bei simptomus, su kuriais susiduria moterys“, - apibendrino projekto „Mama mums rūpi“ pristatyme taip pat dalyvavęs Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus.
Vyrai linkę demonstruoti daugiau pykčio, dažniau pasireiškia jų rizikingas elgesys (alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas ir kt.). Geriausia, ką gali padaryti aplinkiniai - paklausti, kaip naujam tėčiui sekasi, gal jam ko nors reikia, pasiūlyti pagalbą.
Motinystės Melancholija (Baby Blues)
Nereikėtų pernelyg išsigąsti ir vadinamosios motinystės melancholijos (angl. baby blues), kurią patiria nuo 60 iki 80 proc. visų gimdžiusių moterų. Skirtingai nei depresija, melancholija nėra liga. Ji gali prasidėti vos kelios dienos po gimdymo ir tęstis apie dvi savaites, tačiau praeina savaime.
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.
Taip pat skaitykite: Kokybiškas poilsis
Kada Kreiptis Pagalbos?
Svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku“, - kalbėjo Krizinio nėštumo centro specialistė R. Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu, kreiptis galima el. paštu.
Jei nerimas ir depresija ima brautis į jūsų gyvenimą, protingiausia išeitis - pasikliauti specialisto konsultacija. Jeigu reikės, gydytojas padės pasirinkti gydymo alternatyvas. Nerimas ar depresija tada nebetemdys motinystės.
Pagalbos Būdai Ir Gydymas
Visų pirma, pagalbos ranką svarbu ištiesti pačiam sau. Paklauskite savęs: ar mano lūkesčiai sau realistiški, kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių švara? Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti? Ar mano mityba pilnavertė, o valgymo įpročiai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti? Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji.
Psichologas sako, kad pagalba artimajam - ar tai būtų sergantis vyras, ar moteris, gali susidėti iš tokių konkrečių žingsnių:
- Sužinoti - įgyti reikiamų žinių apie tai, kas yra depresija po gimdymo ir kaip ji gydoma;
- Būti šalia - siūlyti savo pagalbą, tapti komanda;
- Kalbėti - apie tai, kas vyksta santykiuose, kaip juos išsaugoti ir stiprinti;
- Organizuoti - surasti pagalbą ir aktyviai dalyvauti gydymo procese;
- Pasirūpinti savimi - nepamiršti savo poreikių ir emocinės savijautos;
Greta šių metodų, ypač lengvesnės depresijos po gimdymo atveju, ne mažiau svarbus ir paties žmogaus rūpinimasis savimi - vadinamoji savigalba. Yra daugybė būdų, kurių veiksmingumą sergantiesiems depresija patvirtina moksliniai tyrimai: kuo ilgiau būti natūralioje dienos šviesoje - bent pusvalandį kasdien; gerti kokybiškus žuvų taukus (rekomenduojama dozė 1000 mg EPA ir 500 mg DHA kasdien); daug judėti - trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę veikia kaip antidepresantai; žūtbūt išmiegoti rekomenduojama 8 val.
Taip pat skaitykite: Kaip atostogos veikia psichikos sveikatą?
Susirgus motinai pogimdymine depresija taikoma psichoterapija, o esant sunkiai ar vidutinio sunkumo depresijai gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. „Psichoterapija - puikus gydymo metodas, nes motina, atėjusi pas psichoterapeutą ar psichologą, gali nuoširdžiai pasikalbėti apie savo sunkumus, nebijodama, kad sulauks kritikos ar nuvertinimo“, - sako A. Dažna mama bijo medikamentinio gydymo, nes maitina kūdikį ir nerimauja, kad vaistai pakenks vaikeliui. Vis dėlto gydytoju reikėtų pasitikėti.
Prevencinės Priemonės
Laiku imantis prevencinių priemonių rizika susirgti smarkiai mažėja. Pirmiausia patiriamus emocinius sunkumus (įtampą, nerimą, depresiškumą, perdegimą) patartina aktyviai spręsti dar iki vaiko gimimo, pavyzdžiui, lankant psichologo konsultacijas. Taip pat reikėtų didinti atsparumą esamam ir būsimam stresui, skiriant daugiau laiko poilsiui, miegui, fiziniam aktyvumui, mokantis atsipalaiduoti meditacijos praktikų, pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) pagalba, be to, rūpinantis visaverte ir sveika mityba. Galiausiai svarbu nebijoti kalbėtis apie savo sunkumus su artimaisiais, draugais - taigi, neužsidaryti.
Svarbu kalbėtis apie tai, kaip jautiesi, kokie sunkumai slegia. Psichologė pataria stengtis bendrauti su kitomis mamomis: „Jei nepažįstate, visada galima susipažinti išėjus pasivaikščioti su vaiku. Neturėdamos galimybių sulaukti pagalbos iš artimos aplinkos moterys gali kreiptis į moterų krizių centrus. Šiuose centruose dirba socialiniai darbuotojai, psichologai.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Ir nors, anot psichologo A. Mockaus, gyvenantiems provincijoje neretai pagalbos prieinamumas yra menkesnis - tai vis dar opi Lietuvos problema - tačiau visada galima kreiptis į artimiausią psichikos sveikatos centrą, kur profesionali pagalba teikiama nemokamai. Tinklalapyje „tuesi.lt“ galima rasti pagalbos teikėjų sąrašą bei kontaktus ir pasirinkti prieinamiausias psichologinių paslaugų formas - internetu, gyvai ar telefonu. Taip pat pagalbos galima kreiptis svetainėje „depresijosgydymas.lt“, daugiau informacijos - ir klausimyną, padedantį įvertinti, ar jūs sergate depresija - svetainėje „mamamumsrūpi.lt“.
tags: #motinystes #atostogos #ivare #depresija