Priklausomybės ligos, ypač alkoholizmas, narkomanija ir psichotropinių medikamentų vartojimas, yra aktuali ir skaudi šiuolaikinės visuomenės problema. Priklausomybė - tai ne tik individuali žmogaus ar šeimos tragedija, bet ir visuomenės nelaimė, galinti paliesti bet kurį iš mūsų. Ši liga gali visiškai sužlugdyti žmogaus gyvenimą, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus ir nedelsiant ieškoti pagalbos.
Priklausomybės ligų statistika Lietuvoje
Nors statistika gali rodyti skaičių didėjimą ar nežymų mažėjimą, priklausomybė išlieka rimta problema. Lietuvoje alkoholio vartojimo mastus bandoma mažinti įvairiais būdais, tačiau lietuviai vis dar yra vieni didžiausių alkoholio vartotojų Europoje. Svaigiųjų gėrimų suvartojimas Lietuvoje yra net 35 proc. didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jei ankstesniais laikais alkoholizmas buvo paplitęs tarp 30-40-mečių, tai pastaruoju metu ši problema aktuali ir tarp jaunimo. Prie šios problemos didėjimo prisidėjo ir pandemijos įtampa, ir nemokšiškas bei primityvus šios problemos valdymas mūsų šalyje. Nesaikingas alkoholio vartojimas kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir grėsmę aplinkiniams, o Lietuva vis dar yra lyderė ir pagal nužudymų skaičių lyginant su kitomis Europos valstybėmis.
Policijos departamento duomenimis, 2021 m. apie 33,3 proc. nusikaltimų buvo įvykdyta asmenų, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2021 m. alkoholis neretai tampa nelaimingų atsitikimų darbe priežastimi. Alkoholio vartojimas prie gero nepriveda - tai senai žinoma tiesa. Per praėjusius metus mūsų šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įstaigose parduota 3,3 mln. dekalitrų spiritinių stipriųjų alkoholinių gėrimų (t. y. 11,8 proc. daugiau nei 2020 m.) ir 21,9 mln. dekalitrų alaus (1,3 proc. daugiau nei 2020 m.).
Įvairios šalies institucijos su alkoholio vartojimu ir to pasekmėmis bando kovoti kurdamos įvairias prevencines programas ar įstatymus, ribojančius alkoholio pardavimą tam tikru laiku, tam tikrose vietose. Pagal PSO apibrėžimą, apie priklausomybę nuo alkoholio ir kitų medžiagų galima kalbėti tada, jei vartojantis alkoholį žmogus turi problemų šeimoje, darbe ar su teisėsauga.
Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad netgi nėra tikslios statistikos apie tai, kiek žmonių turi priklausomybę alkoholiui, o jeigu ir yra, tai ta statistika neatspindi tikrosios situacijos. Higienos instituto duomenimis, 2021 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 23,7 tūkst. šalies gyventojų. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (598,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (130,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (79,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 40-44 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau - 45-49 m. Tačiau 2020-2021 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,4 karto viršijo nei moterų.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Alkoholio ir kokaino palyginimas
Alkoholis ir kokainas - dvi iš pažiūros skirtingos, tačiau itin pavojingos psichoaktyvios medžiagos. Viena - legali ir lengvai prieinama, kita - draudžiama ir brangi. Bet kuri iš jų gali sugriauti gyvenimą.
Abi medžiagos - tiek alkoholis, tiek kokainas - yra psichoaktyvūs narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą. Jie sukelia priklausomybę, modifikuoja žmogaus elgesį, sukelia ilgalaikius sveikatos ir psichologinius padarinius. Tačiau jų poveikis, plitimas ir socialinė žala - labai skirtingi.
Kokainas dažnai sukelia priklausomybę jau po kelių vartojimų. Jo poveikis - greitas, intensyvus, sukelia stiprų potraukį. Alkoholis, nors veikia lėčiau, tačiau dėl lengvo prieinamumo ir socialinio priimtinumo, dažnai tampa „nematomu“ pavojumi. Priklausomybė nuo alkoholio gali išsivystyti net nejučia - vartotojui dar nesuprantant, kad problema jau egzistuoja.
Alkoholis Lietuvoje parduodamas visur - nuo prekybos centrų iki degalinių. Kokainas - nelegalus, sunkiai prieinamas, brangus (vidutiniškai 100 Eur/gramas). Kuo lengviau prieinama medžiaga, tuo daugiau žmonių ją naudoja ir patiria pasekmes. Tai reiškia didesnę žalą visuomenės mastu.
Alkoholis siejamas su ilgalaikėmis ligomis: kepenų ciroze, širdies ligomis, vėžiu, depresija, demencija. Kokainas sukelia psichozes, ūminius širdies priepuolius, stiprią paranoją ir psichinę degradaciją. Pagal 2010 m. Lancet publikuotą tyrimą, alkoholis vartotojui yra kenksmingesnis nei kokainas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Alkoholis dažnai sukelia smurtą šeimoje, nelaimingus atsitikimus, eismo įvykius, gaisrus, savižudybes. Kokainas - kriminalinės veiklos priežastis: narkotikų platinimas, gaujų karai, nusikaltimai dėl pinigų. Pagrindinis skirtumas - alkoholis sukelia socialines tragedijas kasdienėje aplinkoje. Jis tiesiogiai atsakingas už tūkstančius žūčių per metus. Alkoholis dažniausiai sugriauna šeimas, sukelia skyrybas, vaikų traumas, smurtą artimoje aplinkoje. Kokaino vartotojai taip pat kelia grėsmę artimiesiems, bet dažniausiai per finansines problemas, agresiją ir emocinį nestabilumą. Alkoholis - dažnesnis ir labiau įsišaknijęs problemų šaltinis šeimose.
Abstinencijos simptomai skiriasi. Alkoholio atveju fiziniai simptomai: drebulys, traukuliai, padidėjęs kraujospūdis, delyras. Psichologiniai: nerimas, depresija, nemiga. Simptomai gali trukti savaites, reikalinga medicininė priežiūra. Kokaino atveju psichologiniai simptomai: disforija, potraukis, nerimas, apatija. Fiziniai: dažniausiai silpnesni (nuovargis, miego sutrikimai). Trukmė: 7-10 dienų. Alkoholio abstinencija - pavojingesnė, dažnai mirtina be gydymo.
Alkoholis - pagrindinė smurto, eismo nelaimių ir vandalizmo priežastis. Kokainas - skatina nelegalią veiklą, bet dažniausiai kriminalinės grandinės pradžioje. Statistika rodo, kad alkoholio vartojimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių Lietuvoje kyla smurtiniai nusikaltimai.
Nors kokainas yra nelegalus ir greitai sukelia priklausomybę, alkoholis dėl savo legalumo, paplitimo, žalingumo sveikatai ir visuomenei yra kur kas pavojingesnis.
Priklausomybės gydymas ir reabilitacija
Gydant priklausomybę nuo alkoholio, svarbiausia sėkmės sąlyga yra pats žmogus ir jo apsisprendimas nevartoti alkoholio. Pradiniu gydymo etapu gydytojai specialistai skiria medikamentų (pvz., raminamųjų vaistų), kuriuo gydomas alkoholio vartojimo nutraukimo sindromas. Taip siekiama stabilizuoti asmens būseną. Kitas etapas - ligos pasikartojimo, atkryčio prevencija, gyvenimo be alkoholio įgūdžių įtvirtinimas. Anoniminių alkoholikų grupės vienija panašaus likimo žmones. Besirenkantieji į grupes kaip pagrindinį savo siekiamą tikslą įvardija norą būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
Motyvacija, vaduojantis iš priklausomybės, yra esminis dalykas. Net jei žmogus pasiryžta jau nuo dabar visam laikui atsisakyti svaigalų, to nepakanka, vaduojantis iš priklausomybės - būtini pokyčiai visame jo gyvenime. Tada tenka ilgai aiškinti, kad toks, koks esi, gyvenime patekai į pelkę. Jeigu nori iš tos pelkės išsivaduoti, turi keistis: atsisakyti tam tikrų įpročių, įprastų reakcijų, elgesio modelio, gal ne keisti kai kurias charakterio savybes. Priklausomas žmogus labiau nei bet kas kitas bijo permainų ir nežinomybės. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad reikia labai atsargiai elgtis su pagunda „paspausti“. Žmogus, kuris jaučiasi puolamas, spaudžiamas, paprastai statosi storesnę gynybos sieną ir visiškai užsisklendžia. Taip pat ir nuolatinis bambėjimas dažniausiai nepasiekia savo tikslo. Kita vertus, jei priklausomas žmogus sutinka nueiti pas specialistą dėl ramybės šeimoje, tai tikrai nėra blogai. Nepamirškime, kad motyvacija yra dinamiška ir gali keistis. Psichoterapijos grupėse, bendraudamas su specialistais, jis neišvengiamai daugiau sužino apie savo bėdą, pradeda geriau pažinti, jis jaučia didesnį aplinkos palaikymą keistis.
Priklausomybės liga yra labai glaudžiai susijusi su melu. Nuolatinis melavimas sau ir kitiems tampa kasdienybe. Neretai pats žmogus nebesupranta, kodėl pamelavo, tarsi ir poreikio jokio nebuvo, tačiau tai jau tampa savastimi. Melas, neigimas yra svarbūs priklausomybės ligų simptomai ir natūralu, kad jie nedingsta iš karto, kai žmogus pradeda gydytis.
Didelė problema yra ta, kad priklausomi žmonės ilgą laiką gyvena kvaišalų vergovėje ir nustoja patys kažko norėti, siekti. Kai žmogus pradeda sveikti, jis turi pirmiausia atrasti gyvenime svarbių siekių, turi matyti perspektyvą, tikslą, į kurį keliauja. Kiekvieną žmogų aplanko liūdnos mintys ar silpnumo minutės, būna nesėkmių, konfliktų, ir visa tai gali būti reikšmingu timptelėjimu atgal į priklausomybę. Kita vertus, kai žmogus pradeda sveikti, jo gyvenimas tampa kur kas įvairesnis, šviesesnis, jis pradeda matyti daiktus, kurių seniau nepastebėdavo, ir visa tai teikia džiaugsmo. Tos visos naujos patirtys yra labai svarbi motyvacija išlikti sveikimo kelyje.
Dažnai artimieji sako, mes norime padėti, bet dažnai padėdami tik pakenkia. Visų pirma aplinkiniai, patys artimiausi žmonės, labiausiai padėtų, patys kiek įmanoma labiau susipažindami su tuo, ką reiškia sveikimas. Todėl ir Minesotos programoje netgi privaloma, kad patys artimiausi žmonės (sutuoktinis ar tėvai) dalyvautų užsiėmimuose, kur pasakojama apie priklausomybės esmę, kas su priklausomu žmogumi žmogumi vyksta, kodėl jis būtent taip elgėsi, kaip jis sveiksta dabar, kaip jis sveiks toliau. Yra labai didelė klaida - kai žmogus, nenorėdamas nieko sužinoti, turėdamas savo asmeninį supratimą ir pažiūras, bando paveikti priklausomą žmogų.
Prevencija
Mano įsitikinimu, mes daugiausia dėmesio turėtume skirti pirminei prevencijai - sveikos gyvensenos ugdymui, siekiant, kad žmogus nepradėtų vartoti kvaišalų. Užuot investavę į problemos priežasčių šalinimą, mes išleidžiame kur kas daugiau pinigų, gesindami tų problemų sukurtus socialinius gaisrus. Labai sunku kalbėti apie kvaišalų žalą su paaugliu, kuris mato, kaip namuose, viešojoje erdvėje vartojamas alkoholis, kuris girdi „žvaigždžių“ pasakojimus apie kvaišalus.
Mildos istorija: liudijimas apie išgijimą
Milda bendruomenėje „Aš esu“ atsidūrė lygiai prieš metus. Čia pateko tiesiai iš slaugos namų, į kuriuos iš ligoninės, Mildos žodžiais, buvo atvežta tik numirti. Milda nebegalėjo valdyti nei rankų, nei kojų ir netgi kalbėti - taip jos kūną buvo sumaitojusi ir išsekinusi priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. Tai, kad šiandien Milda vėl gali judėti ir kalbėti, ji laiko stebuklu, Dievo duotu antru šansu gyventi. Bendruomenėje „Aš esu“ moteris sako atsidūrusi pačiu laiku ir čia jaučiasi esanti savo vietoje.
„Ši liga sulygina visus. Ir jaunus, ir senus, ir turtuolius, ir vargšus, ir išsilavinusius, ir baigusius tik pagrindines mokyklas. Prieš šią ligą lygūs visi“, - išmintingai reziumuoja Milda.
Mildos istorija - tai liudijimas, kad priklausomybė nėra mirties nuosprendis. Kad visuomet yra ir kitas kelias.
Alkoholio vartojimo tendencijos
Valstybės duomenų agentūros teigimu, pernai alkoholio suvartota mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Statistikos duomenimis, pernai vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 200 gramų absoliutaus alkoholio mažiau nei užpernai. „Nors ir ne tiek daug, bet matomas sumažėjimas ir labai tikimės, kad prevencinės priemonės veikia, tiek politikos priemonės, apribojimai visokie padaryti. „Labai geras rodiklis, kad mažėja stipraus alkoholio suvartojimas, nes vartojant daugiau stiprių alkoholinių gėrimų, žymiai greičiau žmogus prasigeria, vystosi psichozės ir panašiai.
Higienos instituto duomenimis, nors alkoholio vartojimas ir mažėja, tačiau susirgimų rodikliai - ne. Pernai bent viena su alkoholio vartojimu susijusi liga buvo diagnozuota 2 tūkst. daugiau asmenų nei 2022 metais. Tai rodo, kad nors vartojimas šiek tiek mažėja, priklausomybės problema išlieka aktuali ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei prevencinių priemonių.
tags: #priklausomybes #nuo #narkotiku #ir #alkoholizmo #problemos