Kelionės dažnai asocijuojasi su naujais įspūdžiais, atsipalaidavimu ir teigiamomis emocijomis. Tačiau kartais, deja, atostogos gali virsti ne tik džiaugsmo, bet ir psichologinio diskomforto šaltiniu. Psichikos sutrikimai, pasireiškiantys būtent keliautojams, nors ir nėra įtraukti į oficialius ligų klasifikatorius, yra realus ir įdomus fenomenas, kurį verta panagrinėti atidžiau.
Kelionės - ne tik džiaugsmas, bet ir iššūkis
Posakis, jog bet kuri kelionė yra kelionė į save, sunkiai nuginčijamas. Aš pati nuo seno esu užsikrėtusi aistra keliauti ir žinau, jog kelionė yra savotiškas asmenybės tyrimas: paūmėja turimos ligos ir išlenda netikėti nelaukti dalykai. Kelionės išryškina ne tik asmenybės bruožus, bet ir ligas. Todėl, kad kelionė visada susijusi su stresu, rizika, nemiga, nuovargiu. Aštuonios valandos lėktuve, kai negali pasivaikščioti nei ištiesti kojų, o kur dar laiko juostų kirtimas, dienos režimo susijaukimas, nemiga… Sunku pasakyti, kas nutiko konkrečiam žmogui, neištyrus jo sveikatos (pirmiausiai - fizinės). Dažnai taip būna, kad žmogui reikia daug poilsio, gerai išsimiegoti, pagulinėti kokiam nors kaime, o jis susiruošia keliauti į Australiją. Arba kitas gal itin jautrus higienos reikalams, o vyksta į Indiją "ieškoti savęs". Ir pirmiausiai ten atranda nešvarą, karštį, minias žmonių, chaosą… Pasikeičia klimatas, kultūra, aplinkybės, pridėkim dar kalbos barjerą… Dažną ištinka šokas, depresija.
"Oro uosto" sindromas: kai kelionė tampa klaidžiojimu
Jei oro uoste matote visiškai nesiorientuojantį žmogų, kuris visų klausinėja, kur jam eiti, nors kas penki metrai iškabintos rodyklės ir schemos, vedančios prie reikiamų vartų, negalite būti tikras, kad toks klaidžiojimas nėra psichozės požymis. Galimas daiktas, žmogus nebežino, kur ir kodėl išvyksta, netgi pamiršo, kas jis toks. Šis fenomenas psichiatrų yra aprašytas kaip "oro uosto" sindromas. Anot gydytojos, tariamam "oro uosto" sindromui būtų galima priskirti ir kitą klinikinį atvejį iš jos praktikos, kai lietuvių vyrukui psichozė išsivystė išvykus į Švediją. Išlipęs iš lėktuvo jis apie šešias valandas oro uoste laukė pasitikti turėjusių draugų ir staiga pasijuto labai blogai. Jautėsi tartum sapne. Šis žmogus jau buvo gydytas dėl ūmios stresinės reakcijos, kai susibaręs su motina susipjaustė ranką. Psichiatrė pasakojo, kad jo apimtiems žmonėms sunku susigaudyti oro uoste, jie blaškosi, pamiršta, iš kur ir į kur vyksta, kartais net nežino, kas jie tokie. D. Survilaitės teigimu, suteikus pagalbą, pailsėjus tokių keleivių būklė pagerėja gana greitai. Psichozės reiškiniai išsivysto dėl to, kad žmonės negali susikalbėti, nes nemoka kalbos, juos gali trikdyti išsiskyrimas su artimaisiais ar triukšminga aplinka, daug svetimų žmonių. Kita vertus, pasak gydytojos, ne vienam ir pati kelionė jau yra didžiulis stresas. Sutrikimą aprašė S.Šapiras praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje. Jo teigimu, nestabiliems žmonėms, kurie atsiduria dideliuose oro uostuose, gali atsirasti psichikos sutrikimų reakcijos: trumpalaikės, psichozinės ir neurozinės.
Geležinkelio stoties klastos
Dažniausiai mūsų kelionės, į kurias išsiruošiame ne savo transportu, prasideda ir baigiasi oro uostuose, geležinkelio ar autobusų stotyse. Gydytoja D. Survilaitė pasakojo, kad psichiatrai seniai žino vadinamąjį geležinkelio paranoidą (psichikos sutrikimą), kai ir sveiki žmonės, atsidūrę neįprastoje ar kitakalbėje aplinkoje, ima kliedėti, jog juos kažkas persekioja, bando apiplėšti, kėsinasi į gyvybę ir pan. Įprastai tokie žmonės būna pervargę ar ilgai nemiegoję, vartoję nemažai alkoholio. Šie psichikos sutrikimai gali trukti vieną dvi paras ar kelias valandas. Tačiau, gydytojos teigimu, dabar, kai traukiniai nebėra egzotiškas dalykas, geležinkelio (dar vadinamas kelionės ar situacijų) sindromas nustatomas gana retai. Šis reiškinys dar vadinamas rusų psichiatro Žislino išorinės aplinkos paranoidu, nes 1931 m. pirmą kartą jis aprašė šį sutrikimą
Stendalio sindromas: euforija, kylanti žiūrint į meno kūrinius
Déjà vu XIX a. prancūzų rašytojas Stendalis lankėsi Italijoje, Florencijoje. Knygoje „Neapolis ir Florencija: kelionė iš Milano į Redžiją“ jis aprašė savo svaigulį, kuris jį apėmė žiūrint į garsiąsias Džioto (Giotto) freskas bei garsių žmonių antkapius šv. Kryžiaus bazilikoje. Jam tiesiog slydo žemė iš po kojų: „Aš patyriau savotišką ekstazę nuo minties, kad esu Florencijoje, greta didžiųjų žmonių, kurių antkapius pamačiau. Paskendęs apmąstymuose apie stulbinamą grožį… pasiekiau tašką, kuriame netikėtai susiduria su dangiškais pojūčiais… Viskas taip gyvai kalbėjo mano sielai. O, jei tik galėčiau tai užmiršti. Patyriau smarkų širdies plakimą, tai Berlyne vadina „nervais“. Mano gyvybė seko. Aš vaikščiojau bijodamas suklupti.“ (Iš anglų k. vertė D. Survilaitė). Psichoterapeutė D. Survilaitė pasakojo, kad 1979 m. Stendalio vardu pavadintas sindromas, kuris atsiranda žiūrint į meno kūrinius, ypač jei jie žinomi ar nepaprasto grožio. Taip pat šis sutrikimas atsiranda tuomet, kai siekiama pamatyti kuo daugiau ar persisotinama gamtos vaizdais. Stendalio sindromas pasireiškia galvos svaigimu, dažnais širdies plakimais, dusuliu, sumišimu, déjà vu (pranc. „jau matyta“ arba paramnezija, t. y. pojūtis, kad kažkas jau išgyventa ar matyta anksčiau, nors tai vyksta pirmą kartą) jausmu ar net haliucinacijomis. Jis gali trukti kelias dienas. Šį sutrikimą aprašė italų psichiatrė Graciela Magerini. Ji teigė, jog italai ir japonai yra atspariausi šiam sindromui. Pirmieji dėl to, kad pripratę prie meno ir net nuo jo pavargę, o antrieji - labai organizuoti, jie ilgai nebūna muziejuose. D. Survilaitė pridūrė, kad Stendalio sindromas gali pasireikšti labai jautrioms, intelektualioms asmenybėms.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai Valensijai
Paryžiaus sindromas: kai realybė neatitinka lūkesčių
Italijai japonai atsilaiko, tačiau juos nuginkluoja Paryžius. Išskirtinai tik jiems, dirbantiems ar atostogaujantiems Prancūzijos sostinėje, atsiranda psichikos sutrikimas, pavadintas Paryžiaus sindromu. D. Survilaitė pasakojo, kad pirmą kartą jį 2004 m. aprašė A. Viala Prancūzijos psichiatrijos žurnale „Nervure“. Šis sutrikimas vertinamas kaip kultūrinis šokas ir priskiriamas Stendalio sindromo atmainai (pranc. syndrome du voyageur - keliautojų sindromas). Paryžiuje kasmet apsilanko apie 1 mln. japonų, dvylikai iš jų nustatomas Paryžiaus sindromas. Įdomu, kad dažniau - moterims. Paryžiaus sindromas pasireiškia nerimu, kartais - net pykinimu ar padidėjusiu prakaitavimu, sutrikusiu širdies ritmu, euforiją dažniausiai keičia nusivylimas, atsiranda net depresijos požymių, pradedama niekinti aplinką, turistai tampa apatiški, o kai kuriems praeina noras kur nors keliauti. Neretai prireikia medikų pagalbos. Psichiatrė sakė, kad šis sindromas atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kalbos barjeras. Nei Prancūzijoje populiari japonų, nei Japonijoje - prancūzų kalbos. Antra, labai skiriasi bendravimo būdas: šiltas, jausmingas prancūzų ir gana šaltas japonų. Trečia, Paryžius dažnai idealizuojamas, tad nepateisina lūkesčių. Na, ir, be abejo, pervargimas, laiko juostos pasikeitimas ir kiti rūpesčiai.
Muziejai kaip pažinčių vieta: Rubenso sindromas
2000 m. Romos psichologijos institutas paskelbė studiją, kurią atliko Romos muziejuose. Iš 2000 lankytojų beveik 20 proc. patyrė emocinę (seksualinę) būseną, pavadintą Rubenso, kuris paveiksluose vaizdavo brandžias nuogas moteris, sindromu. D. Survilaitė pasakojo, kad turistai, žiūrėdami į graikų skulptūras ar kūnus vaizduojančius kūrinius, pajunta stiprų seksualinį susijaudinimą. Paprastai tai būna užsienio turistai, kurie, kitaip nei italai, yra labiau susivaldantys, ne tokie ekspresysūs. Pasak psichiatrės, italai nustatė, kad labiausiai erotiškai veikiantys yra Modernaus meno galerija Turine, Genujos Palazzo Doria bei Milano Pinacoteca di Biera. Įdomu tai, kad šiuose muziejuose nėra daugiausia erotiškų meno kūrinių, paprasčiausiai juose yra mažiau lankytojų, tad seksualio elgesio apraiškos labiau pastebimos. D. Survilaitės teigimu, statistiškai muziejai yra tinkamesnė vieta užmegzti pažintims nei naktiniai klubai - muziejuose susipažįsta apie 18 proc. žmonių (daugiau tik traukiniuose (22 proc.) ir paplūdimiuose (43 proc.).
Jeruzalės sindromas: religiniai kliedesiai šventame mieste
Atvykus į Jeruzalę, net ir, atrodytų, stabilioms asmenybėms gali pasireikšti psichikos sutrikimas, kuriam būdingos religinio turinio mintys, iliuzijos, haliucinacijos ir pan. D. Survilaitė teigė, kad grįžus namo šie sutrikimai dažniausiai dingsta. 1930 m. pirmą kartą tai kliniškai aprašė Jeruzalės psichiatras H. Hermanas. Psichiatrė D. Survilaitė sakė, kad dažniausiai Jeruzalės sindromas pasireiškia žydams ar krikščionims (dažniausiai protestantams), tačiau nepastebėta musulmonams. Ji atskleidė, kad isterijos ar psichozės apima įvairiose šventose vietose: Mekoje, Indijoje, Lurde ir kt. Psichiatrai nustatė, kad Jeruzalės sindromas pasireiškia anksčiau sirgusiems psichikos ligomis; turintiems asmenybės sutrikimų; retai - visiškai sveikiems, kuriems panašių (arba tokių) sutrikimų atsirado šventose vietose. D. Survilaitė išvardino šio sindromo požymius: nerimas, nervingumas, įtampa; neretai norima būti švariam, todėl nuolat maudomasi; ieškoma specialaus ilgo apdaro, panašaus į togą; garsiai giedamos psalmės ar skaitomos citatos iš Biblijos; siekis atsiskirti nuo grupės ir keliauti viena; pamokslavimas.
Kiti "turistų ligų" variantai
Be jau minėtų sindromų, egzistuoja ir kitų psichikos sutrikimų, kurie gali pasireikšti kelionių metu:
- Kultūrinis šokas. Kultūrinį šoką patiria dauguma, pirmą kartą išvykę į užsienį ir patyrę daug naujų įspūdžių. Iš pradžių turistas patiria susižavėjimą, nori pamatyti kuo daugiau naujų vietų. Bet jau kitu etapu, po adaptacijos, prasideda jaudulys ir netgi panika, keliautojas ima matyti vien problemas - pavyzdžiui, kalbos barjerą, dideles kainas ir pan.
- Atvirkščias kultūrinis šokas. Jis pasireiškia jau grįžus iš kelionės namo. Individas ima labai kritiškai vertinti savo šalį, jaučia susierzinimą ir nusivylimą. Tokiais laikotarpiais stresą kelia net įprasta rutina, be to, atsiranda stiprus noras išvykti gyventi į užsienį.
- Dromomanija (liguistas potraukis be tikslo keliauti, valkatauti). Dėl šio sutrikimo žmogus impulsyviai keičia buvimo vietas, kelionės praktiškai neplanuojamos iš anksto, būna spontaniškos. Dromomanijos atveju svarbiausia - patirti naujų įspūdžių, o įsipareigojimų, pareigų individas gali vengti. Įprastai pasiekęs kelionės tikslą žmogus pripažįsta, kad jo veiksmai ne visada normalūs, tačiau sunkiais atvejais žmogus gali ilgai klajoti, nesuvokdamas, kam tai daro.
Nerimas ir gyvenimo būdas: šiuolaikinio žmogaus palydovas
Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė, kognityvinės-elgesio terapijos konsultantė Atėnė Budriūnienė teigia, kad nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų pasaulyje. PSO duomenimis, 2019 m. nerimo sutrikimais sirgo daugiau kaip 300 milijonų žmonių. Nerimo sutrikimai dažnai siejami su šiuolaikinio gyvenimo tempu, kuris yra pagreitėjęs, susiduriama su vis didesniais informacijos kiekiais, dažnesniu šiuolaikinių technologijų naudojimu. „Nuolatinė skuba, sudėtingesnės užduotys ir jų gausa, laiko trūkumas, konkurencija, darbo-poilsio režimo nepaisymas, miego režimo nesilaikymas sukelia stresą, įtampą, nuovargį, todėl didėja nerimo sutrikimų rizika“, - atkreipia dėmesį A. Budriūnienė.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Gydytoja psichiatrė A. Budriūnienė kaip nerimo simptomus vardija įtampą, negalėjimą atsipalaiduoti, pablogėjusią dėmesio koncentraciją, sunkumą susikaupti. Dažnai pasireiškia ir pablogėjęs miegas. „Aiškinantis, kodėl neužmiega, paaiškėja, kad atsigulusį į lovą žmogų vargina nerimastingos mintys, nuolatiniai pergalvojimai, įvairūs būgštavimai. O pablogėjusi miego kokybė taip pat turi reikšmingos įtakos žmogaus savijautai, žvalumui, darbingumui kitą dieną“, - pastebi gydytoja. Ji primena, kad dažnai pasireiškia ir fiziniai nerimo sutrikimų simptomai, tokie kaip raumenų įtampa, ypač kaklo-pečių srityje, galvos skausmas, svaigimas, oro trūkumo jausmas, sunkumas krūtinės srityje, pojūtis, kad širdis stipriau, greičiau plaka. Taip pat gali būti viduriavimas, dažnesnis noras šlapintis.
Kaip atpažinti panikos ataką ir ją suvaldyti?
Vienas iš labiausiai gąsdinančių nerimo sutrikimų - panikos atakos. Gydytoja vardija visą sąrašą pojūčių, kuriuos išgyvena žmogus panikos atakos metu. Tai oro trūkumas, padažnėjęs kvėpavimas, spaudimas krūtinėje, pagreitėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, karščio-šalčio bangos, drebulys, oro trūkumas, gumulo gerklėje jausmas, dilgčiojimo ar nutirpimo jausmas galūnėse, galvos skausmas, svaigimas.„Atakos metu gali pasireikšti tik dalis šių fizinių simptomų, bet būtinai kartu apima baimės jausmas, kad gali tuoj numirti ar išprotėti“, - pabrėžia gydytoja.
Pasak jos, kai tokios panikos atakos kartojasi dažnai, atsiranda nerimas ir tarp atakų, o tai pradeda trikdyti kasdienį funkcionavimą. Tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į psichiatrą dėl medikamentinio gydymo parinkimo. Gydytoja aiškina, kad šis sutrikimas yra gydomas antidepresantais. Gydymo pradžioje, kol antidepresantais sureguliuojama būsena, gydymas gali būti papildomas raminamaisiais vaistais. Visgi geriausias rezultatas pasiekiamas derinant medikamentinį gydymą su psichoterapiniu. Pasak gydytojos, moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyviausia panikos sutrikimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija: „Terapijos metu pacientas išmokomas technikų, kurios taikomos suvaldyti panikos ataką.
Patarimai, kaip sumažinti kelionių stresą ir išvengti psichikos sutrikimų
Nors ne visi kelionių sukelti psichikos sutrikimai yra visiškai išvengiami, galima imtis priemonių, kurios padės sumažinti stresą ir diskomfortą kelionės metu:
- Planuokite iš anksto. Kruopštus kelionės planavimas, įskaitant maršrutą, apgyvendinimą ir transportą, gali sumažinti netikėtumų ir streso tikimybę.
- Būkite realistiški. Nesitikėkite, kad viskas vyks idealiai. Kelionėse neišvengiamai pasitaiko nesklandumų, todėl svarbu būti lanksčiam ir prisitaikančiam.
- Atsipalaiduokite ir mėgaukitės. Stenkitės neperkrauti savo dienų veikla ir skirkite laiko tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis nauja aplinka.
- Rūpinkitės savimi. Laikykitės reguliaraus miego režimo, sveikai maitinkitės ir venkite alkoholio bei kitų psichoaktyvių medžiagų.
- Bendraukite su kitais. Pasidalinkite savo įspūdžiais ir jausmais su artimaisiais ar kitais keliautojais.
- Ieškokite pagalbos. Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su kelionės stresu, nedvejokite kreiptis į specialistą.
Lietuva ir "turistų ligos"
D. Survilaitės teigimu, Lietuvoje nėra didelių muziejų ar įspūdingų meno kūrinių, kurie galėtų paveikti turistų psichiką. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai pas mus keliauja psichikos sutrikimų turinčių užsieniečių. Kita vertus, lietuviai dabar taip pat daug keliauja, nemažai išvyksta gyventi į kitas šalis. Pasikeitusios gyvenimo sąlygos, stresas, neretai - nemažas alkoholio kiekis, kalbos nemokėjimas gali sukelti tam tikrų psichikos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
tags: #turistu #psichikos #sutrikimai