Tabako Priklausomybės Diagnostika ir Metodai

Rūkymas - tai priklausomybė, kuri dažnai yra nuvertinama, nors iš tiesų tai yra lėtinė liga, reikalaujanti efektyvaus gydymo, o ne vien valios pastangų. Dėl stiprios priklausomybės nuo nikotino, mesti rūkyti be pagalbos yra be galo sunku. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo tabako diagnostiką, jos poveikį sveikatai ir įvairius būdus, kaip sėkmingai atsikratyti šio žalingo įpročio.

Priklausomybė nuo Nikotino: Liga, o ne Trūkumas

Priklausomybė nuo nikotino yra ne tik žalingas įprotis ar valios trūkumas, bet ir liga, kuri turi būti gydoma pasitelkiant efektyvias, mokslu grįstas metodikas. Tabako dūmuose esantis nikotinas aktyvuoja smegenyse esančius neurotransmiterius (dopaminą), susijusius su malonumo pojūčiu, dėl to sparčiai vystosi priklausomybė, kurios stiprumas prilygsta priklausomybei nuo kitų narkotinių medžiagų, pvz., heroino.

Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) siekia suteikti visapusišką pagalbą metantiems rūkyti. Šio centro specialistai parengė leidinius, skirtus tiek rūkantiems asmenims, tiek sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems pagalbą metantiems rūkyti.

Tabako Žala Organizmui

Tabakas yra viena labiausiai sveikatą žalojančių medžiagų dėl plataus vartojimo ir reikšmingo vaidmens vystantis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikai. Rūkant nikotinas ir kitos cheminės medžiagos dirgina burnos bei kvėpavimo takų gleivines, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį ir greitina širdies ritmą. Labai kenksmingos yra ir tabako dervos - jos daro ilgalaikę žalą organizmui.

Kenksmingas rūkymo poveikis įvairioms organizmo sistemoms yra seniai ir aiškiai nustatytas. Daug žmonių kasmet miršta nuo ilgalaikio rūkymo padarinių. Rūkymas skatina išeminės širdies ligos vystymąsi, spartina aterosklerozės progresavimą, siaurina širdies vainikines kraujagysles, didina infarkto riziką. Didžiausia žala daroma kvėpavimo organams, todėl dažnai išsivysto lėtinis bronchitas, plaučių emfizema ir pasireiškia nuolatinis kosulys. Nuryti tabako dūmai sukelia virškinimo sistemos gleivinės uždegimus. Rūkaliams būdingas burnos gleivinės paraudimas, pageltę dantys, nemalonus kvapas iš burnos. Rūkančių žmonių oda praranda elastingumą, todėl raukšlės greičiau išryškėja. Rūkymas yra viena pagrindinių įvairių piktybinių navikų priežasčių, ypač burnos gleivinės, ryklės, stemplės ir plaučių vėžio.

Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje

Priklausomybės Sindromas ir Abstinencijos Simptomai

Tabako vartojimas sukelia ir psichinę, ir fizinę priklausomybę. Priklausomybės sindromas yra gana stiprus - net suvokdamas žalingą poveikį sveikatai, žmogus dažnai negali mesti rūkyti. Staiga nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos sindromas, sukeliantis psichinį ir fizinį diskomfortą. Šis laikotarpis gali trukti kelias savaites ar net ilgiau. Dėl patiriamų pokyčių pablogėjusią emocinę savijautą pirmosiomis savaitėmis dar labiau apsunkina nemalonūs nikotino stygiaus sukelti pašaliniai efektai: padidėjęs dirglumas, mieguistumas, greitas nuovargis, galvos skausmai, didėjantis kūno svoris ir pan. Nors šie nemalonūs reiškiniai trumpalaikiai, tačiau žmogus dažnai pradeda abejoti dėl savo sprendimo ir vėl griebtis cigaretės. Be to dažnam metančiajam rūkyti tenka keisti kasdieninio gyvenimo įgūdžius - mokytis bendrauti, dirbti, atsipalaiduoti ar ilsėtis be cigaretės.

Statistika ir Faktai apie Rūkymą

Remiantis 2020 m. „Eurobarometro“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje rūko 28 proc. gyventojų, iš jų 39 proc. priklauso 25-34 metų amžiaus grupei. Kasmet pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 5-7 milijonai žmonių, pusė iš šių mirčių yra priešlaikinės, kurių galima išvengti. Europoje kasmet su tabako vartojimu siejama daugiau nei 700 tūkstančių mirčių. Taip pat žinoma, kad vidutinė rūkančių žmonių gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė nei nerūkančių, bei per savo gyvenimą rūkantys asmenys praranda apie 20 sveiko, t. y.

2020 m. Lietuvos Respublikos Statistikos departamento atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenys rodo, kad beveik kas ketvirtas (24 proc.) Lietuvos gyventojas rūkė. Bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis Lietuvoje net 73 proc. rūkančiųjų teigė mėginę mesti rūkyti: 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo. Tyrimai rodo, kad tik 1-5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus, nes mesti rūkyti nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo tabako.

Pagalba Metantiems Rūkyti

Rūkantiesiems yra reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją. Kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali būti reikalinga įvairaus pobūdžio tiek medicininė, tiek ir psichologinė pagalba. Žmonės konsultuodamiesi su specialistu susidaro asmeninį metimo rūkyti planą.

Nuo š. m. vasario 5 dienos Departamento bendradarbiavimo su Valstybiniu psichikos sveikatos centru bei Respublikinio priklausomybės ligų centro dėka, pagalba metantiems rūkyti bus prieinama ir telefonu.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Taip pat visus, norinčius mesti rūkyti, kviečiame kreiptis į RPLC specialistus - visuose Centro filialuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, siūloma paslauga - 6 specialisto konsultacijų ciklas nemokamai.

Pagalba metantiems rūkyti prieinama ir telefonu. Profesionalią pagalbą telefonu metantiems rūkyti teiks:

• Pirmadieniais, Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus specialistai - nuo 10 iki 12 val. Nr. Nr. +370 41 456 456
• Trečiadieniais, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo psichologai - nuo 11-13 val. Nr. Nr. Nr.

Kaip Mesti Rūkyti: Efektyvūs Metodai

Yra daug priemonių, kurias rūkaliai gali panaudoti, siekdami sėkmingai mesti rūkyti. Geriausia patirtis rodo, kad tie, kurie pasiryžimą mesti rūkyti paremia specialių vaistinių preparatų vartojimu ir tam tikra elgsena, keturis kartus sėkmingiau meta rūkyti nei tie, kurie sprendimo neberūkyti neparemia jokiomis priemonėmis.

Pakaitinė Nikotino Terapija (PNT)

Pakaitinė nikotino terapija (PNT) - nikotino produktų, skirtų tiekti nikotiną organizmui nerūkant tabako, panaudojimas. Yra kelios šių produktų formos, kaip 16, 24 valandų veikimo transderminiai nikotino pleistrai, 2 ar 4 mg nikotino kramtomoji guma, 1, 1,5, 2 ar 4 mg nikotino pastilės, 2 mg tabletės dėti po liežuviu, purškalas į nosį ar burną.

Farmakologiniai Preparatai

• Bupropionas: antidepresantas, jo veiksmingumas padedant mesti rūkyti buvo pastebėtas atsitiktinai. Vartojamas po 300 mg per dieną 7-8 savaites, pradedamas vartoti 1 savaitę prieš numatytą mesti rūkyti dieną. Bupropionas yra receptinis vaistas daugelyje Europos šalių. Forma, gaminama rūkymo priklausomybei gydyti, vadinama firminiu pavadinimu „Zyban“.
• Vareniklinas: firminis pavadinimas „Champix“. Gydymo kursas pradedamas savaitę prieš dieną, kurią bus mesta rūkyti. Tą savaitę vartojama po 1 mg per dieną. Nuo metimo rūkyti dienos vartojama po 2 mg per dieną 11 savaičių.
• Citizinas: pradedamas vartoti savaitę prieš metant rūkyti, visas gydymo kursas trunka 4 savaites, laipsniškai pagal schemą mažinama vaistų dozė. Firminis pavadinimas „Tabex“. Šiuo metu šis vaistas licencijuotas tik keliose Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kuriose jis gali būti bereceptinis arba prieinamas su receptu.

Parama ir Konsultacijos

Parama metant rūkyti apima, pavyzdžiui, ir praktinę paramą, kaip susidoroti su stresu, įveikti potraukį žalingiems įpročiams, kaip naudotis pakaitine nikotino terapija, kaip susidoroti su troškimu rūkyti ir metimo rūkyti simptomais. Ši pagalba gali būti teikiama žodžiu arba telefonu, per mobiliojo telefono tekstinę sistemą, internetu. Ją gali teikti vaistininkai, šeimos gydytojai ar kiti sveikatos specialistai.

Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio

Aplinkos Poveikis ir Pasyvus Rūkymas

• Namų, kuriuose nerūkoma ir nėra tabako dūmų, nerūkantys suaugusieji ir vaikai nėra veikiami pasyvaus rūkymo. Tai ypač svarbu labiau pažeidžiamos sveikatos asmenims, pavyzdžiui, sergantiems bronchine astma vaikams ir suaugusiems ar sergantiems lėtinėmis širdies bei plaučių ligomis suaugusiems.
• Paaugliai, kurių tėvai nerūkė, pradėję gyventi namuose, kur leidžiama rūkyti, labiau tikėtina, kad pradės rūkyti, nei tie paaugliai, kurie ir toliau gyvena namuose, kuriuose nerūkoma.
• Rūkaliai, gyvendami namuose, kuriuose nerūkoma, per dieną surūko mažiau cigarečių.
• Namai, kuriuose nerūkoma, silpnesnės valios žmonėms padeda ilgiau išlikti abstinentams.

Dar viena galimybė sumažinti pasyviojo rūkymo poveikį yra pasiekti, kad nebūtų rūkoma automobiliuose, kai juose yra vaikų ar nerūkančių suaugusiųjų. Tabako dūmai efektyviai nepašalinami, jei rūkant automobilyje atidaromi langai. 2014 m. Anglija patvirtino įstatymą, draudžiantį rūkyti privačiuose automobiliuose, kai kartu keliauja vaikai.

Tabako Vartojimo Būdai

Tabakas gali būti rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas. Cigarečių rūkymas yra dominuojantis tabako vartojimo būdas Europos Sąjungoje. Šiuo metu apie 28 proc. vyresnių nei 18 m. amžiaus žmonių rūko, mažiau nei 1 proc., išskyrus Švediją, vartoja bedūmį tabaką.

Europoje iš rūkyti gaminamų tabako produktų dažniausiai vartojama cigaretės, cigarai, cigarilės, smulkiai susmulkintas palaidas tabakas pačiam rankomis susisukti suktinę ar prikimšti pypkę. Rūkančiojo iškvėptus cigaretės, cigaro, suktinės tabako dūmus, pasklidusius aplinkoje, priversti įkvėpti ir visai nerūkantys žmonės, t. y.

Tabako Produktų Formos

• Cigaretė: tai pramoniniu būdu pagamintas tabako ritinėlis, apvilktas specialiu popieriumi. Cigaretėse paprastai yra sumaišytas įvairių rūšių tabakas. Jos būna apie 8 mm diametro ir 70-120 mm ilgio. Vieną cigaretę sudaro 1 g tabako ir 1 mg nikotino. Cigaretės gali būti su filtru ir be jo, rūkant skleisti kokį nors aromatą.
• Rankomis sukama suktinė: smulkiai susmulkintas tabakas įvyniojamas į specialų rūkomąjį popierių.
• Cigarai: gaminami gamyklose - rankiniu būdu susmulkintas tabakas ar susukti tabako lapai įvyniojami į džiovintą tabako lapą ir suformuojamas ritinėlis.
• Pypkė: į pypkę rūkyti prikemšama palaido susmulkinto tabako.
• Uostomasis tabakas: gaminamas iš virš liepsnos džiovinto, apdoroto taikant fermentaciją tabako, susmulkinamo į sausus miltelius. Milteliai dedami į šnerves ir uostomi. Tai retas Europoje tabako vartojimo būdas (vartojama Jungtinėje Karalystėje). Šios formos tabakas vartojamas ir oraliai.
• Bedūmis tabakas: vartojimas per burną Europoje reiškia įsidėti tabako miltelių tarp lūpos ir dantenų ar tarp skruosto ir dantenų, ir tada arba čiulpti, arba kramtyti tam tikrą laiko tarpą. „Chaw“ - tabako gumulėlis, kurio dydis kaip golfo kamuoliukas, yra dažniausiai kramtomas, o mažesnė porcija „quid“ yra tiesiog laikoma burnoje. Skandinavijos šalyse vartojami naujesni bedūmio tabako gaminiai, pavyzdžiui, Švedijos „snus“, arba Švedijos drėgnas uostomasis tabakas. Švedijoje 21 proc. vyrų vartoja bedūmį tabaką. Europoje mažiau nei 2 proc.

Tabakas ir Vėžys

Taip. Tabako vartojimas yra pagrindinė priežastis vėžio, kurio būtų galima išvengti, jei būtų atsisakyta šio žalingo įpročio. Visais būdais vartojamas tabakas sukelia riziką susirgti vėžiu. Rūkymas yra pavojingiausias tabako vartojimo būdas, nes didžiausia vėžio rizika susidaro degant tabakui, kai su dūmais įkvepiamos toksiškiausios medžiagos, įskaitant ir sukeliančias vėžį, išsiskiriančias degant tabakui.

Tabako rūkymas sukelia vėžį ir nerūkantiems žmonėms, jei jie kvėpuoja rūkančiųjų prirūkytu oru. Rūkančių vyrų ir moterų plaučių vėžio rizika yra 20-25 kartus didesnė nei nerūkančių. Kuo daugiau metų rūkoma, kuo daugiau cigarečių surūkoma per dieną, kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti, tuo plaučių vėžio rizika didesnė. Iš visų susirgusių plaučių vėžiu žmonių Europoje 82 proc.

Be to, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) remdamasi nuolatinėmis žmonių tyrimų išvadomis pažymi, kad jau yra dar nevisiškai patikimų įrodymų, jog tabako rūkymas didina krūties vėžio riziką 10-30 proc. Negana to, jau yra dar nevisiškai patikimų įrodymų, kad pasyvusis rūkymas didina gerklų ir ryklės vėžio riziką. Turint galvoje šį kontekstą teiginys „jau yra dar ne visiškai patikimų įrodymų“, „riboti įrodymai“ reiškia, kad tabako rūkymas gali būti krūties vėžio priežastis, o pasyvusis rūkymas - gerklų ir ryklės vėžio priežastis.

Kancerogenai Tabake

Tabakas ir tabako dūmai turi daug medžiagų, sukeliančių vėžį žmogui ir laboratoriniams gyvūnams. Kitaip jos vadinamos kancerogenais. Svarbiausios iš jų pateiktos žemiau. Kai kurios iš jų augant tabako augalui jo lapuose susidaro natūraliai, kai kurios, tokios kaip benzenas, formaldehidas, specifiniai tabako nitrozaminai ir kitos, susidaro degant tabakui ar jį apdirbant. Įvairiose šalyse kancerogenų asortimentas ir kiekis tabako produktuose gali būti skirtingas. Kai kurių rūšių bedūmis tabakas gali būti pagaminamas taip, kad jame būtų mažesnė koncentracija nitrozaminų - vienų svarbiausių tabako kancerogenų.

• Formaldehidas: ši medžiaga naudojama palaikams balzamuoti ir konservuoti, taikoma kaip dezinfecijos priemonė bei kitų chemikalų gamyboje.
• Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tokie kaip benzpirenas: pasigamina ne iki galo sudegant medžiagoms, aptinkami tabako dūmuose ir automobilių išmetamosiose dujose.
• Arsenas: ši cheminė medžiaga nepaprastai nuodinga žmonėms ir kitiems gyviems organizmams, tuo paaiškinamas jos panaudojimas herbicidų ir insekticidų gamyboje.
• Nikelio junginiai: šio metalo junginiai naudojami nerūdijančio plieno, magnetų, monetų, kai kurių lydinių gamyboje. Nikelio sulfido garus Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) pripažino žmogaus kancerogenu, o nikelio karbonilio dujos žmogui yra labai nuodingos.
• 210Polonis: radioaktyvus elementas, aptinkamas tabako lapuose kaip gamtoje esančio radono skilimo produktas.
• Berilis: lengvo svorio metalo elementas, naudojamas aviacijoje, kosmose, branduolinėje pramonėje. Berilis atsipalaiduoja daugelio pramoninių procesų metu, įskaitant ir municipalinių atliekų deginimą. Svarbiausias berilio emisijos šaltinis yra anglies ir mazuto deginimas.
• Chromas (šešiavalentis): jo panaudojimas platus, įskaitant nerūdijančio plieno gamybą, medienos konservavimą, odos apdirbimą, pigmentų gamybą dažams, rašalui, plastmasei, antikorozinių priemonių gamybą.
• Kadmis: šis cheminis elementas naudojamas maitinimo elementų (baterijų) bei pigmentų gamyboje.
• Aromatiniai aminai, įskaitant 2 naftilaminą ir 4 aminobifenilą, 1,3 butadieną: naudojami dažų ir gumos gamyboje.
• Benzenas: svarbus gazolino komponentas, dar naudojamas kai kurių rūšių gumos, tepalų, dažų, detergentų, vaistų, sprogmenų, pesticidų gamyboje.
• Vinilchloridas: dažniausiai naudojamas polimero polivinilchlorido gamyboje.
• Etileno oksidas: vienas iš pagrindinių pramoninių chemikalų, nors pernelyg pavojingas tiesiogiai naudoti buityje, naudojamas gaminti daugelį vartojamų produktų, tokių kaip detergentai, tirštikliai, skiedikliai ir plastikas. Degios ir nuodingos jo dujos nepalieka likučių ant daiktų, su kuriais kontaktuoja.

Nikotinas vs. Kancerogenai

Nikotinas yra svarbiausia veiklioji medžiaga, aptinkama tabake, ji sukelia priklausomybę nuo tabako greičiau, nei tabake esantys kancerogenai sukelia vėžį. Žmonės, priklausantys nuo tabako, nuolat patiria jo kancerogenų poveikį rūkydami ar vartodami tabaką kitais būdais. Nikotiną pakeičianti terapija gali rūkaliams laipsniškai pakeisti cigarečių poreikį ir taip sumažinti kancerogenų ir kitų toksinių degančios cigaretės medžiagų poveikį organizmui. Todėl medicininis nikotinas yra saugesnė alternatyva nei tabako produktai. Nikotiną pakeičiančioji terapija (kaip nikotino kramtomoji guma ar nikotino pleistrai) nuo 2009 metų yra Pasaulio sveikatos organizacijos svarbiausių vaistų sąraše. Didelės nikotino dozės gali turėti toksinį ir net mirtiną poveikį, todėl nikotino preparatai turi būti laikomi vaikams nepasiekiamose vietose.

Kiti Veiksniai, Didinantys Vėžio Riziką

Taip. Žalingas tabako rūkymo poveikis padidėja, jei drauge vartojamas ir alkoholis, taip pat jei drauge veikia vėžio rizikos veiksniai, susiję su profesija, tokie kaip radonas, asbestas ir kiti. Rūkalių rizika susirgti burnos gleivinės, ryklės, gerklų, stemplės vėžiu vis didesnė, kuo daugiau jie vartoja alkoholio. Rūkymas ir alkoholio vartojimas sukelia didesnę vėžio riziką nei vien tik rūkymas.

Metimas Rūkyti ir Vėžio Rizikos Mažinimas

Taip. Mokslas įtikinamai įrodo, kad, metus rūkyti bet kokio amžiaus žmogui, vėžio rizika mažėja, bet kuo jaunesnio amžiaus žmogus meta rūkyti, tuo nauda didesnė. Rūkaliai praranda vidutiniškai 10 savo gyvenimo metų, palyginti su niekada nerūkiusiais asmenimis. Jei rūkyti metama dar iki sukaks 40 metų amžiaus, mirčių, susijusių su rūkymu, sumažėja apie 90 proc.

Elektroninės Cigaretes

Elektroninė cigaretė, arba elektroninė nikotino tiekimo sistema, yra prietaisas, per kurį vietoj degančio tabako dūmų įkvepiami nikotino garai. Elektroninė cigaretė užpildoma tirpalu, kurį sudaro nikotinas kartu su propileno glikoliu arba augaliniu glicerinu. Elektroninė cigaretė veikia kaip inhaliatorius - kaistant skysčiui atsiranda nikotino garai, kurie ir įkvepiami. Taip imituojamas tikros tabako cigaretės rūkymas. Išoriškai elektroninė cigaretė atrodo kaip tikra įprastinė tabaku užpildyta cigaretė, cigaras, cigarilė ar pypkė. Tačiau šios cigaretės gali būti pagamintos ir panašios į kasdien naudojamus smulkius daiktus, kaip rašikliai, USB raktai ir kitokius. Kokios bus elektroninių cigarečių ilgalaikio rūkymo pasekmės, dabar nežinoma. Rūkant elektronines cigaretes neįkvepiama kenksmingų medžiagų, susidarančių degant tabakui, todėl jų rūkymas, tikėtina, mažiau rizikingas ligų ir mirčių, susijusių su tabako rūkymu, atžvilgiu. Elektroninių cigarečių vartojimas turi potencialą sumažinti milžinišką tabako rūkymo sukeliamų ligų ir mirčių naštą, jei daugumos rūkančiųjų perėjimas prie elektroninių cigarečių ir visuomenės sveikatos klausimai būtų tinkamai sprendžiami.

Kūno Svorio Kontrolė Metant Rūkyti

Rūkantieji bijo, kad metus rūkyti ims augti kūno svoris. Tačiau metimas rūkyti atneša daug didesnę naudą sveikatai nei rizika jai dėl padidėjusio svorio, kurį, beje, galima ir kontroliuoti. Be to, mirties, kurios priežastis susijusi su rūkymu, įskaitant ir vėžį, rizika yra didesnė normalaus kūno svorio, bet rūkančių žmonių, nei turinčių antsvorį, bet nerūkančių. Pažymėtina, kad sunku nuspėti, kam kūno svoris pradės didėti nustojus rūkyti, kam ne. Metantieji rūkyti turėtų pasitarti su sveikatos specialistais, kaip maitintis ir kokia fizine veikla užsiimti, kad galėtų abstinencijos laiokotarpiu kontroliuoti savo svorį.

Abstinencijos Efektai

Daugelis metančiųjų rūkyti susidurs su nemaloniais fiziniais ir psichiniais atpratimo nuo rūkymo efektais. Jie atsiranda dėl nuolatinio nikotino trūkumo kraujyje metus rūkyti. Abstinencijos efektai pasireiškia troškimu ar labai dideliu geismu parūkyti, depresija, dirglumu, nerimu, sunku susikaupti, neramumu, pykčiu, nekantrumu, nusivylimu, miego sutrikimais, nuovargiu, galvos skausmais, padidėjusiu apetitu, svorio augimu, kosuliu, gerklės skausmu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu.

tags: #priklausomybes #nuo #tabako #diagnostika