Šiame straipsnyje aptarsime įvairias priemones, skirtas nerimui mažinti - nuo nereceptinių papildų iki receptinių vaistų. Aptarsime jų veikimo principus, populiariausius pasirinkimus, kaip teisingai pasirinkti ir kokie yra skirtumai tarp skirtingų vaistų grupių.
Kas yra Papildai Nuo Streso?
Papildai nuo streso - tai natūralios arba sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti streso, nerimo ir įtampos simptomus bei pagerinti bendrą savijautą. Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Tokie papildai ne tik mažina streso poveikį kasdienybėje, bet ir padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, gerina miego kokybę ir padeda greičiau užmigti, palaiko gerą nuotaiką ir kognityvinę funkciją bei stiprina imuninę sistemą, nes ilgalaikis stresas silpnina organizmo atsparumą. Visgi, svarbu pažymėti, kad papildai nuo streso nėra stebuklinga priemonė - jie veikia geriausiai kartu su sveika gyvensena, tinkamu poilsiu, fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba.
Kaip Veikia Stresą Mažinantys Papildai?
Stresą mažinantys papildai veikia kompleksiškai, palaikydami organizmo atsparumą stresui, reguliuodami nervų sistemos veiklą ir gerindami emocinę būklę. Jų veikimo principas priklauso nuo sudėties.
- Adaptogenai: Padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių situacijų, mažina streso hormono kortizolio lygį bei gali pagerinti energijos lygį, ištvermę ir koncentraciją.
- Vitaminai ir mineralai: Pavyzdžiui, magnis atpalaiduoja raumenis, gerina nervų impulsų perdavimą ir mažina įtampą. B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos darbą, mažina nuovargį ir padeda gerinti nuotaiką. Vitaminas D ir cinkas stiprina imuninę sistemą, kuri nusilpsta dėl streso poveikio.
- L-teaninas: Skatina atsipalaidavimą neprarandant budrumo.
- GABA (gama-amino sviesto rūgštis): Slopina per didelį nervų sistemos aktyvumą ir padeda atsipalaiduoti.
- L-triptofanas ir 5-HTP: Prisideda prie serotonino gamybos, pagerindami nuotaiką ir miego kokybę.
Reguliarus tokių papildų vartojimas gali padėti sumažinti nuolatinį nerimą, įtampą, pagerinti miego kokybę bei palaikyti emocinį balansą. Jie veikia palaipsniui, o geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo.
Populiariausi Papildai Nuo Streso
- Magnis: Vienas iš svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę. Be to, magnis gali efektyviai sumažinti stresą ir nerimą, papildydamas organizmą savo atsargomis.
- L-teaninas: Ši amino rūgštis, natūraliai randama žaliojoje arbatoje, taip pat ir kai kuriuose grybuose, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. L-teaninas padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.
- Adaptogenai: Tai augalinės kilmės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso. Populiariausi adaptogenai - ženšenis, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt. Jie padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.
- Ašvaganda (Ashwagandha): Vienas žinomiausių adaptogenų, naudojamas streso ir nerimo mažinimui. Ji gali padėti subalansuoti kortizolio - streso hormono - lygį, pagerinti miego kokybę bei bendrą emocinę savijautą. Reguliarus ashwagandha vartojimas taip pat gali padidinti atsparumą kasdieniniam psichologiniam ir fiziniam stresui.
- GABA: Gama-amino sviesto rūgštis (GABA) yra natūralus slopinantis neuromediatorius, atsakingas už nervų sistemos slopinimą ir atsipalaidavimą. Papildai su GABA gali padėti sumažinti nerimą, skatinti ramybę bei pagerinti miegą. Ji dažnai naudojama kaip priemonė nervinei įtampai mažinti ir atsipalaidavimui prieš miegą.
- Vitaminai B grupės: Šie vitaminai yra būtini nervų sistemos funkcijai. Jie padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką. Be to, B grupės vitaminai taip pat palaiko energijos gamybą organizme.
- Melatoninas: Hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Papildai su melatoninu padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams, kurie dažnai lydimi streso ir nerimo. Melatonino trūkumas gali turėti neigiamos įtakos jūsų ramiam ir kokybiškam miegui.
Nereceptiniai Vaistai Nuo Nerimo ir Baimės
Be natūralių papildų, rinkoje galima rasti ir įvairių nereceptinių vaistų nuo nerimo ir baimės. Tokie vaistai dažniausiai yra skirti švelniems ar vidutinio stiprumo nerimo simptomams mažinti, trumpalaikei įtampai ar nemigai įveikti. Jie gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti nuolatinį vidinį nerimą. Tokie vaistai dažniausiai tinkami trumpalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, po įtemptos dienos ar esant laikinam miego sutrikimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad jie nėra skirti ilgalaikiam gydymui ar sudėtingoms nerimo būklėms. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgą laiką, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Kaip Pasirinkti Tinkamus Papildus?
Renkantis papildus nuo streso, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius.
- Įvertinkite savo sveikatos būklę: Įvertinti savo sveikatos būklę ir galimus vitaminų ar mineralų trūkumus. Jei nuolat jaučiate nuovargį, gali būti, kad trūksta magnio ar B grupės vitaminų. Jei stresas pasireiškia miego sutrikimais ar nerimu vakare, gali padėti melatoninas ar GABA. Jei stresas labiau susijęs su energijos trūkumu ir nuovargiu, verta rinktis adaptogenus, tokius kaip ašvaganda ar rausvoji radiolė.
- Laikykitės instrukcijų: Būtina perskaityti gamintojo instrukcijas ir laikytis rekomenduojamų dozių.
- Atsižvelkite į galimą šalutinį poveikį ir sąveiką su kitais vaistais: Kadangi kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais nuo kraujospūdžio, antidepresantais ar raminamaisiais vaistais. Todėl jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus, būtina pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
- Stebėkite savo savijautą: Stebėkite savo savijautą pirmosiomis vartojimo savaitėmis - tai padės įvertinti, ar pasirinktas papildas jums tinka.
Receptiniai Vaistai Nuo Nerimo: Antidepresantai
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Antidepresantų Kartos
- Tricikliai antidepresantai: Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
- Selektyvūs antidepresantai: Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
- SSRI (Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai): Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse. Sertralin arba Asentra, Zoloft yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Sertralinas priklauso antidepresantų (vaistų nuo depresijos), vadinamų selektyvių serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus, kategorijai. Serotoninas yra natūrali organizmo medžiaga. Sutrikus jos apykaitai galvos smegenyse, gali pasireikšti depresija. Cipramil arba Pram, Ciral yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
- Kiti antidepresantai: Agomelatinas yra kitoks antidepresantas - jis veikia melatonino medžiagų apykaitą. Melatoninas, kitaip negu serotoninas, noradrenalinas, dopaminas nėra tiesiogiai susijęs su emocijų reguliavimu. Melatonino veikimas smegenyse susijęs su biologinių dienos ritmų reguliavimu organizme. Pastebėta, kad sergant depresija pasireiškia šių biologinių dienos ritmų (cirkadinių ritmų arba „vidinio laikrodžio“) sutrikimai. Mirtazapinas - antidepresantas miegui. Dar vadinamas Mirtazen Remeron mirtazapin - tai per noradrenalino alfa receptorius veikiantis serotonerginis antidepresantas. Puikus preparatas, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti. Jis yra gerai suderinamas su SSRI ir dažnai naudojamas įvairiuose vaistų deriniuose. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas). Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas. Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian).
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių.
Antidepresantų Veiksmingumas ir Gydymo Principai
Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantai Be Recepto ir Jonažolės Preparatai
Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Llengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.
Antidepresantų Efektyvumo Paliginimas
Negalima teigti, kad tam tikri antidepresantai geriausi, nes kiekvienas antidepresantas turi savo indikacijas, priklauso nuo paciento toleravimo laipsnio, gretutinių susirgimų, vaistų sąveikos ir t.t. Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escilopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.
Antidepresantų Vartojimo Ypatumai
- Antidepresantai ir alkoholis: Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
- Antidepresantai ir nėštumas: Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
- Antidepresantai ir svoris: Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
Psichoterapija Kaip Alternatyva Antidepresantams
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
Klaidingi Įsitikinimai Apie Antidepresantus
- Antidepresantai - papildai: Antidepresantai - oras, saulė. Antidepresantai - kava, šokoladas.
- Depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų: Arba - „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi.
Kaip Veikia Antidepresantai Smegenyse?
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantai veikia dvejopai:
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
- Tiesioginis: Veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: Pagerėjus savijautai.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Galimas Nepageidaujamas Poveikis
Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.
Svarbu Kantrybė ir Palaipsniui Didinama Dozė
Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Depresija ir Nerimas Šiuolaikiniame Pasaulyje
Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai - pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) naujausios statistikos duomenimis pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų, depresija viso pasaulio populiacijoje užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių.
Aš matau dvi šių psichikos sutrikimų „epidemijos“ priežastis:
- Didžiulis informacijos srautas: Šiuolaikinės informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius. Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią informaciją apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai.
- Dvasinių psichikos reiškinių ignoravimas: Kitaip dar pavadinčiau tai „vengimu pažvelgti anapus vartotojiškų galimybių“. Žmonės dabar labai bijo materialinio skurdo, taip pat bijo pasirodyti neišmanėliais, tačiau retas kuris kalba apie dvasinį nuskurdimą. Nereikėtų išskirti kurio nors nepritekliaus tipo kaip pagrindinio žmonių nelaimingumo šaltinio.